18.09.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte 18 shtator 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti anėtarin e Parlamentit Evropian, z. Joost Lagendijk

  • Kuvendi i Kosovės diskutoi sot pėr situatėn aktuale nė Kosovė

  • Alarm i rremė pėr vendosjen e njė mjeti shpėrthyes nė Prishtinė

  • Faruk Spahija vizitoi burgun e Mitrovicės

  • Podujevė: Asnjė dokument nuk do tė lėshohet nga komuna pėr qytetarėt qė nuk kanė paguar tatimin nė pronė

  • Gjilan: Nga tatimi nė pronė janė liruar 314 obligues

  • Gjenerali Majers thotė se numri i trupave nė Kosovė do tė varet nga vlerėsimet e NATO-s

  • I. Karlovic mohon njoftimet se njė draft pėr bisedimet Prishtinė-Beograd t'i jetė dorėzuar palės serbo-malaziase

  • "Fajnenshėll Tajms": Liderėt e Kosovės kanė insistuar se vetėm forcat amerikane mund tė shėrbejnė si arbitėr neutral

  • D. Server: Nuk ėshtė e qartė se kur mund tė fillojnė bisedimet Prishtinė-Beograd

  • Komuniteti shqiptar nė Toronto pėrmes njė proteste kėrkoi nga autoritetet kanadeze ekstradimin e kriminelit Demiroviq

  • Katėr mijė libra dhe pajisje fizioterapeutike arrijnė nga Manēesteri nė Podujevė

  • Prindėrit dhe nxėnėsit maqedonase protestuan kundėr arsimit shqip nė Shkup dhe nė Manastir

  • Zyrtarėt ndėrkombėtarė dėnuan protestat e nxėnėsve maqedonas kundėr hapjes sė klasėve nė gjuhėn shqipe

  • BDI: Zyrtarizimi i Universitetit tė Tetovės reflekton ndryshimet qė po ndodhin nė Maqedoni

  • Sot nė Bruksel fillojnė bisedimet pėr marrėveshjen e asociim-stabilitetit ndėrmjet Shqipėrisė dhe Bashkimit Evropian

  • Komisioni Evropian i ka dhėnė Shqipėrisė njė ndihmė prej njė milion eurosh pėr pėrmirėsimin e ēėshtjes sė imigrimit

  • Preshevė: PVD ia merr mandatin kryetarit tė gjertanishėm tė Kuvendit Komunal

  • Forcat izrelite kanė vrarė njė militant tė Hamasit nė Rripin e Gazės

  • Njė burrė me probleme mentale ka mbajtur peng rreth 9 orė disa studentė, por ka ndėrhyrė policia dhe e ka vrarė

  • Njė gjykatė indoneziane ka dėnuar me burg tė pėrjetshėm bombėvėnėsin nė Bali

  • Bush hedh poshtė pėrfshirjen e Sadamit nė 11/9

  • Uragani Isabel drejt Uashingtonit

  • Qeveria gjermane kundėr ndryshimeve nė Kushtetutėn evropiane

  • Xhejmi Shia do tė kthehet pėrsėri si zėdhėnės i pėrkohshėm nė selinė e NATO-s

  • Policia spanjolle ka arrestuar disa tė dyshimtė nė lidhje me Al Kaidėn

  • Forcat e koalicionit kanė vrarė nė tri ditėt e kaluara 11 luftėtarė talibanė nė Afganistan

  • Trupat indiane kanė vrarė tė pakten 12 guerilė muslimanė nė disa shkėmbime tė veēanta zjarri


 
Presidenti Rugova priti anėtarin e Parlamentit Evropian, z. Joost Lagendijk
 
Prishtinė, 18 shtator 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova ka pritur sot nė njė takim anėtarin e Parlamentit Evropian, z. Joost Lagendijk.

Nė takim u bisedua pėr gjendjen aktuale nė Kosovė, ēėshtjen e raporteve nė mes tė institucioneve tė Kosovės dhe tė UNMIK-ut, si dhe perspektivėn pėr tė ardhmen e vendit.

Presidenti Rugova theksoi se progresi i arritur nė Kosovė nė kėto katėr vjet mund tė ēohet pėrpara me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, e cila do tė hapte rrugė pėr zhvillim tė gjithėmbarshėm ekonomik dhe stabilitet politik e tė sigurisė nė vend dhe nė rajon.

Anėtari i Parlamentit Evropian, z. Lagendijk, ėshtė pėrgjegjės pėr pėrgatitje tė raportit vjetor tė kėtij Parlamenti pėr Ballkanin Perėndimor.
 
 
Kuvendi i Kosovės diskutoi sot pėr situatėn aktuale nė Kosovė
 
Prishtinė, 18 shtator 2003 - Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės nė seancėn e sotme po diskutojnė sot pėr situatėn aktuale nė Kosovė, pėr veprimet e fundit tė Boegradit, pėr transferin e kompetecave nga UNMIK-u tek vendorėt, si dhe pėr dialogun pėr ēėshtje teknike mes Prishtinės e Beogradit.

I pari nė seancėn e sotme foli shefi i Grupit parlamentar tė LDK-sė Sabri Hamiti, i cili nė fillim konstatoi se situatėn politike nė Kosovė tash pėr tash e pėrcaktojnė njė qeverisje dykrenėshe nė mes tė UNMIK-ut dhe tė institucioneve tė Kosovės, njė ekonomi nė mbrapambetje dhe njė gjendje sociale qė mund tė shpėrthejė.

Ai tha se kompetencat dhe pėrgjegjėsitė nė kėtė qeverisje nuk kanė njė drejtpeshim nga se UNMIK-u ende pretendon tė ruajė apo tė rrisė kompetencat, nė anėn tjetėr institucionet e Kosovės mbajnė pėrgjegjėsinė para qytetarėve, duke pretenduar t'i marrin edhe kompetencat. Ky raport i pazgjidhur, sipas tij, sikur ka mbėshtetje nė dokumentet sistemore, nė veēanti nė rezolutėn 1244 dhe nė Kornizėn Kushtetuese, tha zoti Hamiti.

"Zhvillimet politike dhe shoqėrore nė Kosovė kanė provuar prej dite nė ditė qė rezoluta 1244, duke e lėnė Kosovėn pa status tė pėrcaktuar politik, pandėrmjetshėm pengon zhvillimin e saj", tha ai, duke shtuara se "pokėshtu, Korniza Kushtetuese ėshtė tepėr restriktive pėrballė nevojave tė qeverisjes dhe tė vetėqeverisjes sė Kosovės.
 
Kėto raporte ndihen edhe nė jetėn pėrditshme tė qytetarėve, nė tė gjitha fushat e jetės".

Ai theksoi se "UNMIK-u rezervon pėr vete kontrollin e fushave mė vitale tė qeverisjes dhe tė zhvillimit tė shoqėrisė: pėrfaqėsimin politik, financat, drejtėsinė e sigurinė.
 
Nė tė gjitha kėto fusha pėrfaqėsuesit vendas nuk e kanė fuqinė e vėrtetė tė veprimit, pėrpos retorikės pėr zhvillimin e shoqėrisė pėrpara. Nė anėn tjetėr, nė po kėto fusha shihen problemet mė tė ndieshme qė kanė tė bėjnė me statusin, me qeverisjen dhe me jetėn e qytetarėve tė Kosovės".

Por sipas deputetit Hamiti, UNMIK-u nuk e ka shtrirė pushtetin e vet nė gjithė territorin e Kosovės, duke lejuar organizime paralele pushtetore nė veri tė Mitrovicės dhe nė enklava. Edhepse nė anėn tjetėr ėshtė siguruar njė pėrfaqėsim joproporcional i serbėve nė institucionet e Kosovės.

"Drejtpėrdrejt me kėtė situatė lidhet edhe gjendja e sigurisė nė tėrė Kosovėn, e cila ėshtė e kushtėzuar nga ndėrhyrjet e pakontrolluara nga jashtė dhe nga zhvillimet e tensionet e brendshme. Kjo ka prodhuar edhe llojet e krimeve, tė cilat nė rastet mė tė shpeshta janė evidentuar dhe janė dėnuar me fjalė, mirėpo nuk janė zbuluar dhe sjellė para drejtėsisė autorėt e tyre ose rrjeta e tyre", tha ai.

Sabri Hamiti theksoi se kontrollimi joracional i financave pėrballė nevojave imanente tė fushave tė ndryshme tė jetės nė Kosovė po krijon suficitin e buxhetit. Nė anėn tjetėr shtresa tė tėra tė njerėzve janė nė gjendje sociale tė padurueshme, madje pėrpara shpėrthimit.

Pėr kėtė arsye ai tha se "kjo situatė kėrkon njė marrėveshje pa humbur kohė ndėrmjet UNMIK-ut dhe Qeverisė pėr tė marrė e dyta kompetencat e domosdoshme pėr tė qeverisur vendin".
 
Ai kėrkoi qė kjo tė bėhet menjėherė e jo tė humbet koha, siē ka ndodhur qė nga fillimi i vitit e deri tash. "Ky kalim kompetencash ėshtė i domosdoshėm dhe duhet tė bėhet qoftė nė nivelet qė lejon Korniza Kushtetuese ose, nėse jo, edhe tė ndėrmirren hapa institucionalė pėr ndryshimin e saj, qė duhet tė bėhet nė kėtė Kuvend", nėnvizoi deputeti Hamiti.

Por sipas tij, statusi i tashėm i papėrcaktuar politik i Kosovės ėshtė bėrė pengesė pėr zhvillimin dhe pėr demokratizimin e saj. "Standardet e shpallura nga UNMIK-u si faza qė duhet tė kalohen para statusit janė bėrė gati formulė retorike e pazbėrthyeshme nė praktikė", tha ai.
 
Ndėrkaq, ai tha se ēėshtja ėshtė kush i shpall standardet, kush i realizon, dhe kush e vlerėson kėtė realizim. "Nėse tė gjitha standardet bien nė fushėn e pushteteve tė rezervuara pėr UNMIK-un, atėherė fuqia e veprimit tė institucioneve tė vendit pėr to dhe rreth tyre ėshtė shumė e vogėl.
 
Nė kėtė mėnyrė, Kosova do tė bėhet peng i kėrkesave tė cilat nuk varen nga kompetencat dhe fuqia e saj", theksoi deputeti Sabri Hamiti. "Ato vetvetiu bėhen jo udhė pėr tė gjetur, por pengesė pėr tė arritur statusin. Duhet qartėsi, afat e saktėsi pėr tė provuar nė jetė nė mėnyrė operacionale kėrkesat e parashtruara", tha ai.

Duke folur pėr situatėn politike nė Kosovė, Sabri Hamiti tha se tensionet nė Kosovė, nė mėnyrė permanente i shton ndėrhyrja e Serbisė, e cila bėhet nė mėnyra tė ndryshme, por mė sė shpeshti duke instrumentalizuar politikisht qytetarėt serbė nė Kosovė, madje dhe nė institucionet e vendit, pėr politikėn e tyre dhe nė mėnyrė tė organizuar shtetėrore duke aprovuar dokumente kushtetuese pėr ta bėrė aneksimin e Kosovės.
 
"Bashkėsia ndėrkombėtare deri mė tash ka reaguar tepėr dobėt, pėr tė mos thėnė pahetueshėm, kundrejt kėtij agresiviteti kushtetues tė Unionit SMZ dhe tė Serbisė. Ėshtė i domosdoshėm njė artikulim i qartė i Kėshillit tė Sigurimit, i SHBA-ve dhe i BE-sė pėr zhvlerėsimin juridik tė kėtyre deklaratave, para se tė kėrkohet njė stabilitet politik nė Kosovė dhe nė rajon", nėnvizoi deputeti Hamiti.

"Nga ana e tij, Kuvendi i Kosovės si organi mė i lartė pėrfaqėsues, tė gjitha kėto i konsideron pa asnjė vlerė pėr Kosovėn, dhe kėtė e ka bėrė deri mė sot me rezolutat pėr paprekshmėrinė e kufijve tė Kosovės dhe pėr pavlerėsinė e preambulės sė Unionit SMZ. Kėtė duhet ta rikonfirmojė nė ēdo kohė dhe nė ēdo situatė", tha ai.
Sabri Hamiti theksoi se "Serbia ka bėrė njė pushtim tė Kosovės dhe ka ushtruar gjenocidin mbi popullin shqiptar. Nė Kosovė ėshtė organizuar rezistenca: nga ajo paqėsore e demokratike, duke kaluar nė rezistencė tė armatosur, deri nė luftėn pėr ēlirim.
 
Tė gjitha kėto zhvillime tė domosdoshme dhe tė detyrueshme qė lidhen me ekzistencėn e njė populli dhe tė njė vendi, tė gjitha kėto mėsime tė historisė mė tė re, kanė dhėnė pėrfundimet se Kosova e ka tė kushtėzuar ekzistencėn e vet nga pavarėsia e saj dhe demokracia e saj. Pa to ėshtė tepėr utopik qėllimi pėr integrime tė mėtejshme, qoftė nė rajon, qoftė nė Evropė".

"Ēdo bisedim pėr njė tė ardhme, pra, duhet t’i ketė nė evidencė e nė kujdes kėto tė dhėna tė tė tashmes dhe tė sė kaluarės sė afėrt tė Kosovės. Po nuk u patėn parasysh dhe nė kujdes kėto evidenca, tė gjitha bisedimet bėhen tė vėshtira, tė pamundshme dhe nė intsancėn e fundit me pėrfundime vėshtirė tė realizueshme.
 
Nėse bėhet prova pėr ardhmėrinė, e kjo duhet tė bėhet, atėherė duhet njė pėrkufizim shumė i qartė ēfarė do tė bisedohet, kush ėshtė garant i kėtyre bisedimeve, dhe kush ėshtė garant i zbatimit tė rezultatit tė tyre, tha ai, duke vazhduar: "Situata politike e shoqėrore nė Kosovė dėshmon qė dialogu me Beogradin nuk ka si tė jetė prioriteti i institucioneve tė saj.
 
Zhvillimi ekonomik dhe gjendja sociale janė prioritete nė rrafshin praktik tė jetės pėr qytetarėt e Kosovės. Zhvillimi i institucioneve dhe i demokracisė, si dhe pėrfaqėsimi i plotė nė raporte ndėrkombėtare, janė prioritete politike pėr qytetarėt e Kosovės".

Por Sabri Hamiti konsideron se konteksti politik dhe shoqėror i Kosovės sė sotme dhe i rrethinės sė saj tregon qė ėshtė vėshtirė tė bėhen bisedime konkrete e praktike me Serbinė rreth nevojave tė qytetarėve pa prekur ngjyrimin politik.
 
Prandaj, thotė ai, nėse ėshtė e domosdoshme tė nisin bisedimet, atėherė duhet tė pėrcaktohet saktė niveli i barabartė i pėrfaqėsimit tė tė dy palėve, ndėrmjetėsuesit e besueshėm (SHBA-tė dhe BE) dhe regjistri i saktė i problemeve qė do tė shqyrtohen.

Ai me kėtė rast theksoi qė UNMIK-u, apo Pėrfaqėsuesi Special i Sekretarrit tė Pėrgjithshėm, nė bisedimet eventuale Prishtinė-Beograd nuk mund tė shėrbejė si ndėrmjetės, sepse pėrnga funksioni ėshtė pushtet dhe pėrfaqėsues i Kosovės i nivelit ndėrkombėtar.

Ai thotė qė Kuvendi i Kosovės si dhe institucionet e tjera duhet tė marrin hapa tė domosdoshėm institucionalė qė ta krijojnė statusin e saj me veprime, qoftė nė jetėn e brendshme shoqėrore, politike e konstitucionale, qoftė nė zhvillimet diplomatike.
 
Duhet tė shpėrthehet situata e ēuditshme e njė izolimi qė i bėhet Kosovės nė vitet e fundit, tha deputeti Hamiti. Sipas tij, ka kaq shumė pushtet dhe pėrfaqėsim ndėrkombėtar nė Kosovė dhe ka kaq pak pėrfaqėsim tė Kosovės dhe tė institucioneve tė saj nė botėn e jashtme. Ėshtė koha qė varianta e gjendjes sė Kosovės, qė del nga institucionet e saj, tė shkojė drejtpėrdrejt nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė, nė SHBA, dhe nė Bashkimin Evropian.

Sabri Hamiti tha nė fund tė diskutimit tė tij se Lidhja Demokratike e Kosovės, duke i qėndruar besnike zbatimit tė programit tė saj nacional, politik e qytetar, e pranon dialogun si metodė tė zgjidhjes sė problemeve shoqėrore dhe politike; e mirėpret bashkėpunimin ndėrkombėtar pėr zgjidhjen e tė gjitha ēėshtjeve qė dalin nė udhėn e krijimit tė Kosovės sė pavarur dhe demokratike. Veprimet politike qė nė ēfarėdo mėnyre pengojnė kėto qėllime nuk mund tė kenė pėrkrahjen tonė.

Deputeti Arsim Bajrami nga PDK kėrkoi qė Kuvendi tė marrė qėndrim para sfidave qė po kalon Kosova dhe tė arrihet njė koncensus pėr tė pasur pozicione shumė tė qarta nė situatėn nėpėr tė cilėn po kalon Koosva. Nė kėtė kontekst, tha ai, pėr tė arritur njė koncensus, ka qenė e domdoshsme qė nė kėt seancė tė jetė Kryeministri dhe Presidenti i Kosovės.
 
Ai nė emėr tė Grupit parlamentar tė PDK-sė propozoi qė presidenti dhe kryeministri tė frohen nė Kuvend pėr tė marrė pjesė nė diskutimet pėr situatėn politike, ashtu siē qe rasti me komesionerin Kris Paten.

Deputeti Bajram kėrkoi gjithashtu qė Kuvendi sot tė deklarohet nėse ėshtė pro apo kundėr bisedimeve me Beogradin. Pėr shkak tė sulmeve qė po bėhen ndaj institucioneve tė Kosovės, ai kėrkoi qė tė ketė njė koncensus institucional, pėr tė ndėrtuar njė bazė tė fortė pėr institucionet e Kosovės.

Ai shtoi se ka kohė qė Kosova po atakohet sidomos nga qeveria e Beogradit, e cila synon destabilizimin e situatės nė Kosovė pėr ta ndalė rrugėn e progresit tė proceseve demokratike dhe pėr tė kompromituar misionin e KB nė Kosovė. Pėr kėto qėllim, tha Bajrami, Serbia ka zgjedhur rrugėn e provokimeve dhe agresioneve kushtetuese, duke u pėrpjekur ta prejudikojė statusin final tė Kosovės.

Oliver Ivanoviq nė emėr tė koalicionit serb "Kthimi", duke i bėrė njė vėshtrim punės njė vjet e gjysmė tė parlamentitit, tha se mė shumė ėshtė folur pėr dofarė idesh euforike dhe pėr idetė qė janė romantike dhe nacionale, tė cilat, sipas tij, nuk ēojnė pėrpara. Ai nė vazhdim foli pėr dhunėn e ushtruar mbi serbėt gjatė muajve tė fundit, e cila, siē tha, nuk ėshtė dėnuar me vendosmėri nga tė gjithė.

Duke folur pėr dialogun me Beogradin Ivanoviq tha se kėto biseda si duket nuk mund tė ecin pa ndėrmjetėsues. Ivanoviq tha se angazhohet pėr heqjen e kufijve e jo pėr krijimin e kufijve tė rinj.

Ramush Haradinaj nė emėr tė AAK-sė tha se situata politike nė Kosovė ėshtė stabile, pėrveē veriut tė Kosovės, duke shtuar se mekanizmat ndėrkombėtare nė Kosovė kanė arritur rezultete tė qėndrueshme. Por, ai shtoi se situatėn e sotme e karekterizon sutuatae vėshtirė ekonomike, njė infrastrukturė e vjetruar, njė papunėsi e madhe dhe si rezultat i kėsaj gjendja e vėshtirė sociale. Ai shprehu shqetėsimin nė ngecjen e ndėrtimit tė institucioneve tė Kosovės, nė kompletimin e qeverisė dhe nė avancimin e bazės kushtetuese.
 
Sipas tij pėr kėtė arsye populli i Kosovės po e zbeh besimin e vet nė qendrat e vendosjes dhe nė njerėzit e zgjedhur tė Kosovės. Pėr tė ndryshuar kėtė gjendja Haradinaj mendon se ėshtė ndėrtimi i vullnetit politik tė popullit tė Kosovės.
 
AAK, tha ai, ka propozuar shpalljen e Kosovės shtet sovran dhe tė pavarur nga parlamenti i Kosovės. Haradinaj u bėri thirrje partive politike qė tė shpallet Kosova shtet sovran e i pavarur, nė bazė tė vullnetit tė popullit tė Kosovės, i cili vullnet ėshtė shprehur edhe pėrpara.

Ai kritikoi ngecjet qė janė bėrė nė ndėrtimin e institucioneve tė mėtejshme tė Kosovės.

Pas dy orė debati kryetari i Kuvendit Nexhat Daci kėrkoi nga deputetėt qė me anė tė njė votimi tė vendosin nėse do tė vazhdojė debati apo tė ndėrpritet. Me 14 vota kundėr, Daci e mbylli debatin pėr pikėn e parė tė rendit tė ditės. Konkluzionet pėr kėtė pikė tė diskutimeve do tė aprovohen nė njė mbledhje tjetėr tha Daci.
 
 
Alarm i rremė pėr vendosjen e njė mjeti shpėrthyes nė Prishtinė
 
Prishtinė, 18 shtator 2003 - Pėr pesė ka qenė sot e bllokuar rruga para Gjyqit tė Qarkut nė Prishtinė, pas njė alarmi tė rremė pėr vendosjen e njė mjeti shpėrthyes nė ndėrtesėn e kėtij gjyqi.
 
Menjėherė pas paralajmėrimit, policia kishte izoluar e evakuuar tėrė personelin e Gjykatės dhe kishte thirrė nė ndihmė njėsitin e deminimit tė KFOR-it. Pas disa orė kėrkimi nuk ėshtė gjetur mjeti shpėrthyes, meqė alarmi ishte i rremė. Policia i ka rėnė nė gjurmė personit i cili ka bėrė telefonatėn e rrejshme.
 
 
Faruk Spahija vizitoi burgun e Mitrovicės
 
Mitrovicė, 18 shtator 2003 - Kryetari i komunės sė Mitrovicės Faruk Spahija vizitoi Burgun e qarkut nė pjesėn veriore tė qytetit ku me drejtuesit e kėtij institucioni bisedoi pėr mundėsinė e kthimit nė punė tė ish punėtorėve shqiptarė nė kėtė burg.
 
Spahija kėrkoi nga udhėheqja e burgut qė tė bėjė ndonjė zgjidhje tė mundshme pėr ish punėtorėt e kėtij institucioni tė cilėt aktualisht nuk punojnė, dhe pėr ata qė punonjnė nėpėr burgjet tjera tė Kosovės njohtoi zyra pėr informim e kuvendit koumnal.

Spahija shprehu pakėnaqėsi pėr strukturėn e tanishmė tė tė punsuarve nė kėtė institucion si nė stafin adminsitrativ ashtu edhe pėr stafin tjetėr.
 
 
Podujevė: Asnjė dokument nuk do tė lėshohet nga komuna pėr qytetarėt qė nuk kanė paguar tatimin nė pronė
 
Podujevė, 18 shtator 2003 - Nė mbledhjen e some tė Qeverisė komunale tė Podujevės tė cilėn e kryesoi Ekzekutivi i pėrkohshėm Rasim Fejza e ku mori pjesė edhe kryetari i komunės Agim Veliu dhe pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut Shahzad Khan Bangash u vendos qė asnjė qytetari i cili nuk ka paguar tatimin nė pronė tė mos i lėshohet kurrfarė dokumenti nga komuna.

Fejza pas mbledhjes sė Kėshillit tė drejtorėve tha se ėshtė diskutuar pėr shkallėn e inkasimit tė tė hyrave vetanake, me theks tė veēantė pėr inkasimine e tatimit nė pronė, vėshtirėsitė dhe propozimet pėr tejkalimin e kėsaj gjendjeje, duke shtuar se u diskutua edhe pėr probleme tjera si dhe u raportua puna e drejtorive.

Nga raportet e drejtorėve tė drejtorive u njoftua se deri nė muajin gusht janė inkasuar vetėm 321.717 euro ose 33,28% nga 966.666 euro sa ishin planifikuar, tha Rasim Fejza.

Sipas pėrgjegjėsit tė zyrės Sherif Halilit pėr vitin e kaluar ėshtė vetėm 10% ose 48 mijė euro, kurse aktualisht ėshtė filluar me shpėrndarjen e faturave pėr vitin vijues.

Qeveria komunale nga mbledhja e sotme mori vendim qė asnjė qytetari qė nuk e ka paguar tatimin nė pronė tė mos i lėshohet kurrfarė dokumenti nga komuna dhe ky vendim hyn nė fuqi nga 1 tetori, pohoi ekzekutivi i pėrkohshėm i komunės sė Podujevės Rasim Fejza.
 
 
Gjilan: Nga tatimi nė pronė janė liruar 314 obligues
 
Gjilan, 18 shtator 2003 - Bordi i pėr shqyrtimin e ankesave tė obliguesve tė tatimit nė pronė nė komunėn e Gjilanit i ka proceduar deri tani 664 lėndė tė cilat qytetarėt i kanė adresuar nė Drejtorinė pėrkatėse dhe ka vendosur qė 314 raste t`i lirojė nga ky obligim.

Si arsye pėr tė cilat do tė duhej tė liroheshin nga ky detyrim, obliguesit kanė theksuar gjendjen e rėndė sociale dhe pasojat nga tėrmeti i 24 prillit 2002, pėrderisa njė numėr i tyre kanė kėrkuar matjen e sėrishme tė hapėsirės sė objekteve qė i posedojnė ose qė i zotėrojnė pėrkohėsisht.

Musa Kamberi, kryetar i kėtij Bordi thotė se nga 150 kėrkesat e shqyrtuara deri tani pėr lirim nga tatimi, tė cilat i kanė takuar kategorisė sė rasteve sociale, vetėm njė ėshtė refuzuar, ndėrsa tė gjitha tė tjerat janė vendosur nė dobi tė palėve.

Gjatė ditėve tė ardhshme, Bordi do t`i shqyrtojė edhe ankesat tjera tė qytetarėve qė kanė kėrkuar tė lirohen nga tatimi nė pronė, thotė Musa Kamberi.

Pėrndryshe nė Gjilan ėshtė mirėpritur aplikimi i kėsaj takse, e cila do tė administrohet plotėsisht nga komuna dhe do tė shfrytėzohet pėr realizimin e projekteve qė, sė bashku me qytetarėt do tė vlerėsohen si prioritet.
 
 
Gjenerali Majers thotė se numri i trupave nė Kosovė do tė varet nga vlerėsimet e NATO-s
 
Bonstill, 18 shtator 2003 - Shefi i Shtatmadhorisė sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, gjenerali Riēard Majers tha dje pasdite nė kampin ushtarak amerikan nė "Bondstill" se numri i trupave qė do tė vazhdojnė tė qėndrojnė nė Kosovė do tė varet nga vlerėsimet qė do t'i bėjė NATO-ja gjendjes sė sigurisė dhe aftėsisė sė forcave civile pėr t'u pėrballur me sfidat e kėtushme.
 
Gjenerali Majers tha se mėsimet e nxjerra nė Kosovė, ku ushtarėt amerikanė kanė fituar besimin e qytetarėve, janė zbatuar edhe nė Afganistan dhe nė Irak.

Ai theksoi se ēėshtjet e sigurisė nė Kosovė duhet tė kalojnė ngadalė nė duart e autoriteteve vendore dhe ka vlerėsuar lart pėrparimet qė janė arritur nė Kosovė pas hyrjes sė forcave paqerujtėse megjithė incidentet e kohėve tė fundit.

Majers tha se ka ende mjaft sfida nė Kosovė, ndėrkaq ushtarakėt shpresojnė qė forcat civile tė marrin pėrsipėr mė shumė punė mbi vete siē janė forcat e policisė, sistemi i drejtėsisė etj.
 
Nė njė periudhė kohore, tha ai, pasi nuk do tė jenė tė nevojshme kaq trupa sa ka aktualisht nė Kosovė, duke tėrhequr vėrejtjen se kjo ėshtė nė duart e NATO-s, e cila do tė bėjė vlerėsimet rreth gjendjes sė sigurisė.
 
Ai theksoi se forcat e NATO-s janė nė Kosovė pėr tė krijuar njė mjedis tė sigurtė dhe pėr tė mundėsuar nė qeverisje tė mirė.
 
 
I. Karlovic mohon njoftimet se njė draft pėr bisedimet Prishtinė-Beograd t'i jetė dorėzuar palės serbo-malaziase
 
Prishtinė, 18 shtator 2003 - Zėdhėnėsja e UNMIK-ut Izabela Karlovic ka pranuar dje se shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri ėshtė autor i proozimit nė fjalė pėr dialogun Prishtinė - Beograd, por ajo ka theksuar se propozimi ėshtė vetėm njė draft punues, ndėrkaq ai pėrfundimtar, sipas saj, do tė pėrgatitet pas njė varg konsultimesh tė shefit tė UNMIK-ut me tė gjitha palėt e pėrfshira nė dialog.

Kjo letėr i ėshtė paraqitur Grupit tė Kontaktit dhe tė kihet parasysh se kjo ėshtė e tepėrt pėr t'u diskutuar, thotė ajo. Kryeadministratori Holkeri nuk ka pėrfunduar procesin e konsultimeve dhe ai do tė takojė kėtė tė premte liderėt kosovarė, do tė takojė shefat e zyrave tė Kuintit nė Kosovė dhe me Grupin e Kontaktit nė javėn e ardhshme nė Nju-Jork.
 
Vetėm pasi konsultimet tė pėrfundojnė, Holkeri do tė prezentojė planin pėrfundimtar para dy palėve, ka thėnė zėdhėnėsja Karlovic.

Ajo ka pėrgėnjeshtuar njoftimet se ky draft siē e quan ajo pėr bisedimet Prishtinė - Beograd t'i jetė dorėzuar vetėm palės sė Serbisė dhe Malit tė Zi.
 
 
"Fajnenshėll Tajms": Liderėt e Kosovės kanė insistuar se vetėm forcat amerikane mund tė shėrbejnė si arbitėr neutral
 
Londėr, 18 shtator 2003 - Nė njė shkrim me titull: "Pentagoni dėshiron tėrheqjen e trupave nga Ballkani" tė botuar nė tė pėrditshmen londineze "Fajnenshėll tajms", veē tjerash shkruan: "Oficerė tė lartė amerikanė kėrkojnė kėtė tėrheqje pėr shkak tė operacioneve tė tejngarkuara nė Irak".
 
Mė tej nė kėtė shkrim theksohet se tėrheqja e forcave tė Shteteve tė Bashkuara mund tė jetė veēanėrisht problematike nė Kosovė, ku liderėt e Kosovės kanė insistuar se vetėm forcat amerikane mund tė shėrbejnė si arbitėr neutral.
 
 
D. Server: Nuk ėshtė e qartė se kur mund tė fillojnė bisedimet Prishtinė-Beograd
 
Uashington, 18 shtator 2003 - Daniel Server, drejtor i Nismės ballkanike pranė Institutit Amerikan tė Paqes thotė se bisedimet pėr ēėshtje teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit kėrkojnė ende shumė pėrgatitje nga tė dyja palėt. Z. Server sapo ėshtė kthyer nė SHBA nga njė vizitė nė Kosovė tha se komuniteti ndėrkombėtare ka nevojė pėr mė shumė kohė pėr tė pėrcaktuar kornizėn e bisedimeve dhe ēėshtje tė tjera.
 
Ai theksoi se kėto bisedime nuk mund tė shmangen, pavarėsisht se cila do tė ishte zgjidhja pėr statusin pėrfundimtar, pasi Kosova dhe Serbia do tė jenė fqinj tė pėrjetshėm. Analisti Server i bėri kėto komente nė njė intervistė dhėnė "Zėrit tė Amerikės".

Ai shtoi se nuk ėshtė e qartė se kur mund tė fillojnė bisedimet. Duket se ende ka nevojė pėr disa pėrgatitje, nuk ėshtė e qartė se cili do tė jetė lehtėsuesi, kush do tė jetė nga njėra e ana e tryezės dhe kush nė tjetrėn. Gjithashtu nuk ėshtė e qartė se cili do tė jetė rendi i ditės, thotė z. Server.

I pyetur nėse SHBA-tė mund tė luajnė rolin e ndėrmjetėsit nė kėto bisedime, ai tha se nė Ballkan nuk mund tė ketė sukses nė rast se Shtetet e Bashkuara dhe BE nuk do tė bėhen sė bashku dhe nuk e mbėshtesin fuqimisht njėri tjetrin dhe kėtė nuk e kam parė deri mė tash, ngase njė gjė e tillė ėshtė lėnė nė duart e UNMIK-ut.
 
 
Komuniteti shqiptar nė Toronto pėrmes njė proteste kėrkoi nga autoritetet kanadeze ekstradimin e kriminelit Demiroviq
 
Toronto, 18 shtator 2003 - Shoqata "Kosova" dhe Qendra Informative organizuan njė protestė para Zyrės se emigracionit nė Toronto tė Kanadasė, ku morėn pjesė qindra bashkadhetarė tanė nė kėtė vend. Kjo protestė u organizua kundėr dhėnies sė azilit nė kėtė vend kriminelit serb Dejan Demiroviq, i akuzuar pėr vrasjen e 19 civilėve shqiptarė nė Podujevė nė mars tė vitit 1999. Protestuesit kėrkuan nga autoritetet kanadeze ekstradimin e Demiroviqit.

Nė kėtė protestė ishte prezente edhe Saranda Bogujevci, e cila e mbijetoi masakrėn, e shoqėruar nga znj. Pam Dawes, pėrfaqėsuese e shoqatės "Manchester Aid to Kosovo". Saranda vizitoi edhe Qendren Simon Visental (Simon Wiesenthal Centre) pėr hulumtimin e holokaustit dhe kėrkoi mbėshtetje pėr procedurėn legale pėr kthimin e Demiroviqit nė Beograd pėr t'u gjykuar.
 
Drejtori i Qendres z. Leo Adler premtoi ndihmėn e kėsaj organizate me renome botėrore. Kurse sot Saranda udhėtoi pėr nė Otavė ku do tė takohet me policinė federale, (Royal Canadian Mounted Police) e cila ėshtė duke i zhvilluar hetimet rreth rastit Demiroviq.
 
 
Katėr mijė libra dhe pajisje fizioterapeutike arrijnė nga Manēesteri nė Podujevė
 
Podujevė, 17 shtator - Nexhmi Balaj, Drejtor i Qendrės sė Kulturės nė Podujevė tha sot se 4 mijė librat nga Manēesteri i Anglisė arritėn nė Podujevė dhe do tė vendosen nė Bibliotekėn e qytetit. Kjo ėshtė njė dhuratė e papėrshkrueshme qė vjen nga Anglia pėr nxėnėsit, studentėt, tė rinjtė dhe nė veēanti pėr lexuesit e librit, tha Balaj.

Udhėheqėsi i Komitetit pėr ndihmė Kosovės (Manchester Aid Committee – MAK) Toni Kollinson pohoi se vlera e librave ėshtė pėrafėrsisht 20 mijė funta sa ėshtė edhe vlera e dhomės fizioterapeutike qė i dhurohet shtėpisė sė shėndetit.

Nė mesin e librave ka tė fushės akademike nė gjuhėn angleze dhe gjermane. Librat e i takojnė fushave tė ndryshme, letėrsisė, mjeksisė, historisė, novela bashkėkohore, libra pėr fėmijė, etj, i ka dhuruar rektori i Universitetit tė Manēesterit dhe njė e vejė e njė avokati qė e ka dashur literaturėn angleze, pohon njė anėtar i MAK, kordinatori pėr marrėdhėnie me publikun i komunės i cili bashkė me Kryetarin e komunės Agim Veliun vizituan Manēesterin vitin e kaluar.
 
 
Prindėrit dhe nxėnėsit maqedonase protestuan kundėr arsimit shqip nė Shkup dhe nė Manastir
 
Shkup, Manastir, 18 shtator 2003 - Prindėrit maqedonas kanė protestuar edhe dje nė Shkup kundėr njė vendimi tė Ministrisė sė Arsimit pėr tė hapur njė klasė mė mėsim nė gjuhėn shqipe nė shkollėn ekonomike tė Shkupit, ku mė parė kanė mėsuar vetėm nxėnės maqedonas.
 
Ata e bllokuan rrugėn kryesore qė ēon drejt Qeverisė maqedonase. Protestuesit kėrkuan qė nė kėtė shkollė tė gjitha paralelet t'u takojnė nxėnėsve maqedonas!
 
Gjatė protestave janė rrahur dy nxėnės shqiptarė Nexhat Murtezani dhe Abdyl Emėrllahu, tė cilėt janė dėrguar pėr shėrim nė Klinikėn universitare, por sipas mjekėve jeta e tyre nuk ėshtė nė rrezik.

Protesta ka pasur edhe nė qytetin e Manastirit, ku disa mijėra nxėnės dhe prindėr tė nacionalitetit maqedonas kanė protestuar rrugėve tė Manastirit kundėr hapjes tė njė paralele mė mėsim nė gjuhėn shqipe.
 
Gjatė protestave janė thyer pothuajse tė gjitha dritaret e ndėrtesės ku ėshtė mbajtur Kongresi i Alfabetit Shqip nė Manastir. Nė kėtė objekt ishin tė vendosur nxėnėsit shqiptarė, pasi ata nuk u lejuan tė mėsojnė nė gjimnazin e qytetit, apo nė ndonjė shkollė tjetėr nė Manastir.

Nxėnėsit maqedonas kanė thėnė do ta bojkotojnė mėsimin dhe do tė protestojnė deri atėherė, kur ministri i Arsimit Aziz Pollozhani do ta tėrheq vendimin e tij pėr hapjen e paralelės shqipe nė Manastir.
 
 
Zyrtarėt ndėrkombėtarė dėnuan protestat e nxėnėsve maqedonas kundėr hapjes sė klasėve nė gjuhėn shqipe
 
Shkup, 18 shtator 2003 - Zyrtarėt ndėrkombėtarė dėnuan protestat e nxėnėsve maqedonas dhe tė prindėrve tė tyre nė Manastir dhe Shkup tė cilėt po protestojnė kundėr hapjes sė klasėve me mėsim nė gjuhėn shqipe.

Zėdhėnėsja e OSBE-sė nė Shkup, Izabel Dery duke folur pėr mediat e Shkupit, e quajti tė palogjikshme protestėn e maqedonasve nė Manastir dhe nė Shkup. Ajo nėnvizoi se ėshtė dėshprues fakti se njė pjesė e qytetarėve maqedonas demonstruan hapur kundėr organizimit tė procesit tė rregullt edukativo-arsimor pėr nxėnėsit shqiptarė.

Zėdhėnėsja e OSBE-sė nė Shkup po ashtu theksoi se komuniteti ndėrkombėtar vlerėson se nė kėrkesat e nxėnėsve shqiptarė nuk ka asgjė tė jashtėligjshme dhe se nuk janė shkelur standardet ndėrkombėtare pėr arsimim.
 
 
BDI: Zyrtarizimi i Universitetit tė Tetovės reflekton ndryshimet qė po ndodhin nė Maqedoni
 
Shkup, 18 shtator 2003 - BDI nė pushtet thotė se zyrtarizimi i Universitetit tė Tetovės reflekton ndryshimet qė po ndodhin nė Maqedoni. Pėr rastin e Manastirit, kjo parti thotė se ka vullnet politik nga partneri i koalicionit pėr tė hapur klasėn e shkollės sė mesme nė gjuhėn shqipe, por do tė pritet pėr kushte mė tė mira.

Ndėrkohė, nė Tetovė Partia Demokratike Shqiptare e vlerėsoi si tė pjesėshėm vendimin pėr legalizimin e Universitetit tė Tetovės. Kjo parti thotė se nuk ėshtė e pranueshme qė 4.4 pėr qind e buxhetit tė Qeverisė sė Maqedonisė pėr arsimin e lartė tė ndahen pėr UT-nė.
 
PDSH mendon se me dy milionė euro nuk mund tė funksionojė njė universitet dhe me aq para nuk mund tė mbulohen as pagat mujore pėr gjithė kuadrim mėsimdhėnės, e jo mė pėr pajimin me mjete teknologjike e laboratorė.
 
 
Sot nė Bruksel fillojnė bisedimet pėr marrėveshjen e asociim-stabilitetit ndėrmjet Shqipėrisė dhe Bashkimit Evropian
 
Bruksel, 18 shtator 2003 - Sot nė Bruksel fillon punimet rauandi i katėrt i bisedimeve pėr Marrėveshjen e asociim-stabilitetit ndėrmjet Shqipėrisė dhe Bashkimit Evropian. Delegacionin nga Shqipėria kryesohet nga zėvendėskryeministri dhe ministrja e integrimit Ermelinda Meksi. Nė prag tė fillimit tė bisedimeve zėdhėnėsja e Komisionit Evropian ka deklaruar se Komisioni pret dhe kėrkon qė marrėveshjet e nėnshkruara nė letėr tė zbatohen edhe nė praktikė.

Reformat nė sistemin gjyqėsor, nė administratė, krijimi i njė shteti funksional i aftė nė sigurimin e rendit dhe tė qetėsisė, respektimi i ligjeve, nxitja e prodhimit dhe grumbullimi i taksave, duke i shtuar kėtyre edhe luftėn kundėr korrupsionit, trafiqeve dhe kontrabandės, janė kėrkesat bazė tė BE-sė qė Shqipria tė mundet tė nėnshkruajė marrėveshjen e asociim-stabiliteti me BE-nė.
 
 
Komisioni Evropian i ka dhėnė Shqipėrisė njė ndihmė prej njė milion eurosh pėr pėrmirėsimin e ēėshtjes sė imigrimit
 
Bruksel, 18 shtator 2003 - Komisioni Evropian nė kuadėr tė ndihmave pėr vendet e varfėra tė Ballkanit me qėllim tė pėrmirėsimit tė ēėshtjes sė migracionit, i ka dhėnė Shqipėrisė njė ndihmė prej njė milion eurosh.
 
Shqipėria shfrytėzohet si venkalim i njerėzve qė ilegalisht shkojnė pėr nė vendet e Evropės Perėndimore. Shqipėria do t'i shfrytėzojė kėto mjete pėr zhvillimin e njė strategjie tė pėrbashkėt me Organizatėn Botėrore pėr Migrim.
 
 
Preshevė: PVD ia merr mandatin kryetarit tė gjertanishėm tė Kuvendit Komunal
 
Preshevė, 18 shtator 2003 - Kryesia e PVD-sė ka shqyrtuar problemet qė paraqiten nė procedurėn e konstituimit tė Kėshillit Nacional tė Shqiptarėve. PVD ka pėrsėritur kėrkesat ndaj Koalicionit qeveritar serb DOS qė ta ndėrprejė bllokadėn e gjertanishme nė harmonizimin e statutit tė Komunės sė Medvegjės nė mėnyrė qė edhe gjuha shqipe tė jetė nė pėrdorim zyrtar, kusht ky i domosdoshėm qė tė fillojė pėrdorimi i gjuhės dhe shkrimit shqip nė institucionet komunale.

Kryesia e PVD-sė vlerėson se kanė filluar tė bėhen hapat e parė pozitiv me kyējen e ekspertėve shqiptarė nė pėrpilimin e programeve pėr lėndėn e gjuhės shqipe pėr klasėn e parė fillore si dhe me masat qė i ndėrmori Ministria nė planin e ndėrprerjes sė monopolit tė drejtorėve tė zgjedhur nga qeveritė e Millosheviqit, tė cilat nė masė tė madhe i degraduan shkollat shqipe.

Me gjithė faktin se ende nė strukturat qeveritare mund tė hasen logjika dhe elemente tė regjimit tė vjetėr, megjithatė Kryesia e PVD-sė ėshtė e prirur tė besojė se me ndihmėn e OSBE-sė dhe tė strukturave tjera relevante ndėrkombėtare qeveria aktuale do tė gjejė forcė pėr ta zgjidhur problemin e teksteve mėsimore si dhe problemet tjera tė ndieshme nė arsim dhe fusha tjera tė jetės.

Kryesia e PVD-sė, duke e analizuar punėn e Kuvendeve Komunale nė Preshevė dhe Bujanovc, konstatoi se nė kohė tė fundit po paraqiten pengesa serioze tė cilat kanė synim bllokimin e punės sė organeve tė vetadministrimit lokal tė dala nga zgjedhjet e vitit tė kaluar.

Kkryetari i Kuvendit Komunal tė Preshevės, i zgjedhur si kėshilltar nė listėn e PVD-sė dhe si kryetar i Kuvendit kryesisht nga votat e kėshilltarėve tė PVD-sė, nė seancat e fundit nuk i pranon qėndrimet e Grupit tė kėshilltarėve tė PVD-sė.
 
Me qėllim tė eliminimit tė konfuzionit tė krijuar dhe rritjes sė efikasitetit tė punės sė Kuvendit Komunal, Kryesia e PVD-sė vendosi qė t'i merret mandati i kėshilltarit kryetarit tė gjertanishėm tė Kuvendit Komunal, Skender Destani.

Kryetari i komunės do t'i fillojė bisedat me subjektet e tjera politike pėr zgjedhjen e kryetarit tė ri tė Kuvendit Komunal tė Preshevės, thuhet nė njė komunikatė tė PVD-sė.
 
 
Forcat izrelite kanė vrarė njė militant tė Hamasit nė Rripin e Gazės
 
Ramallah, 18 shtator 2003 – Forcat izrelite kanė vrarė sot heret nė mėngjes (e enjte) njė militant tė Hamasit gjatė njė shkėmbimi zjarri nė Rripin e Gazės, njofton Rojter. Incidenti ka ndodhur vetėm disa orė pasi presidenti Arafat ka thėnė se ai do tė jetė i gatshėm tė luftojė deri nė vdekje nėse Izraeli pėrpiqet ta dėbojė ose ta vrasė atė.
 
Ushtarėt izraelitė e kanė vrarė Abu Suerahun, 34-vjeēar, njė aktivist i vjetėr i krahut tė armatosur tė Hamasit, gjatė pėrpjekjes pėr ta arrestuar nė shtėpinė e tij nė Gaza, kanė thėnė burimet ushtarake.
 
 
Njė burrė me probleme mentale ka mbajtur peng rreth 9 orė disa studentė, por ka ndėrhyrė policia dhe e ka vrarė
 
Diersburg, SHBA, 18 shtator 2003 – Njė burrė 26-vjeēar me probleme mentale ka ndaluar dhjetėra kolegė tė tij studentė nėn kėrcėnimin me armė dhe i ka mbajtur peng rreth 9 orė, por pastaj ka ndėrhyrė policia dhe e ka vrarė tė dyshimtin gjatė sulmit, njofton AP.
 
Autoritetet kanė thėnė se i armatosuri, Harold Kilpatrik, kishte lėnė njė letėr nė shtėpinė e motrės sė tij, nė tė cilėn kishte thėnė se dėshironte tė vriste disa njerėz dhe pastaj tė vdiste sot. Dy nga pengjet ishin plagosur, por nuk ėshtė e qartė nėse ata janė plagosur nga policia apo Kikpatriku. Tė plagosurit janė dėrguar nė spital me helikopter.
 
 
Njė gjykatė indoneziane ka dėnuar me burg tė pėrjetshėm bombėvėnėsin nė Bali
 
Bali, Indonezi, 18 shtator 2003 – Njė gjykatė indoneziane i ka shqiptuar sot (e enjte) dėnimin me burg tė pėrjetshėm bombėvėnėsit nė Bali tė Indonezisė, Ali Imron, i cili ishte penduar thellė pėr ndihmėn qė kishte dhėnė nė organizimin dhe kryerjen e shpėrthimeve vdekjeprurėse me bombė nė Bali nė vitin e kaluar kur qenė vrarė 202 njerėz, njofton Rojter.
 
Dėnimi ėshtė mė i lartė se 20 vjet burg sa kishin kėrkuar prokurorėt. Gjykata nuk kishte marrė parasysh as pendimin dhe as bashkėpunimin e tij me policinė.
 
 
Bush hedh poshtė pėrfshirjen e Sadamit nė 11/9
 
Uashington, 18 shtator 2003 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush ka thėnė se nuk ka dėshmi se Sadam Huseini ka qenė i pėrfshirė nė sulmet e 11 shtatorit. Komentet e tij erdhėn pasi njė sondazh tregoi se afro 70% e atyre qė u intervistuan besonin se udhėheqėsi irakian ishte pėrfshirė personalisht nė sulmet.

Presidenti amerikan pėrsėriti mendimin e tij se ish udhėheqėsi irakian kishte patur lidhje me Al- Kaidan- grupi qė konsiderohet si pėrgjegjės pėr sulmet nė Nju Jork dhe Uashington.

Kritikė tė luftės nė Irak e kanė akuzuar administratėn amerikane se me qėllim po inkurajon konfuzion publik pėr tė siguruar mė shumė pėrkrahje pėr veprimin e tyre ushtarak.
 
 
Uragani Isabel drejt Uashingtonit
 
Uashington, 18 shtator 2003 - Nė Uashington ėshtė shpallur gjendje gatishmėrie ndėrkohė qė uragani Isabel arrin sot mė vonė nė qytet.
 
Pėr herė tė parė nė historinė e qytetit, e tėrė metroja dhe rrjeti i autobuzėve nuk punon.

Tė gjitha shkollat janė mbyllur dhe punonjėsit e ndėrmarrjeve shtetėrore qė nuk janė pėrfshirė nė shėrbime tė emergjencės po rrinė nė shtėpi.

Kongresi pa pezullar punėn, presidenti ėshtė nisur mė herėt pėr nė rezidencėn e tij tė fundjavės nė Kamp David nė Mariland.

Dy avionė presidencialė janė larguar drejt njė bazė ajrore nė Xhorxhia.

Tė gjitha kėto masa janė pėrshkruar si parandaluese, por ėshtė e qartė se Uragani Isabel ka aftėsinė tė shkaktojė dėme tė shumta, pėmbytje dhe ndoshta edhe humbje jete ndėrsa po lėviz drejt bregdetit lindor.
 
 
Qeveria gjermane kundėr ndryshimeve nė Kushtetutėn evropiane
 
Berlin, 18 shtator 2003 - Qeveria Federale gjermane vazhdon tė refuzojė propozimet e Komisionit Evropian pėr ndryshime nė projektkushtetutėn evropiane. Pas presionit nga qeveritė e shumė vendeve tė vogla anėtare Presidenti i Komisionit Romano Prodi mbėshtet kėrkesat e tyre pėr egzistencėn e njė komisari pėr ēdo shtet.
 
 
Xhejmi Shia do tė kthehet pėrsėri si zėdhėnės i pėrkohshėm nė selinė e NATO-s
 
Bruksel, 18 shtator 2003 - NATO-ja ka bėrė tė ditur se ish-zėdhėnėsi i saj gjatė fushatės ajrore kundėr Serbisė nė vitin 1999 britaniku Xhejmi Shia do tė kthehet pėrsėri si zėdhėnės i pėrkohshėm nė selinė e NATO-s. Xhejmi Shia e merr postin e zėdhėnėsit kanadez Iv Broder, i cili ėshtė kthyer tė punojė pėr Qeverinė e tij nė muajin e kaluar.
 
 
Policia spanjolle ka arrestuar disa tė dyshimtė nė lidhje me Al Kaidėn
 
Madrid, 18 shtator 2003 – Policia spanjolle ka arrestuar sot (e enjte) disa tė dyshimtė nė lidhje me Al Kaidėn, ndėr tė cilėt disa tė lidhur me njė gazetar tė njė televizioni arab, i cili tashmė ėshtė i akuzuar se i pėrket njė grupi, qė ndodhet nėn hetime, njofton Rojter.
 
Arrestimet, pėr tė cilat burimi ka numruar “rreth pesė”, qė mund tė jetė edhe numėr mė i madh, janė bėrė pasi njė gjykatės spanjoll ka akuzuar formalisht pėr lidhje me Osama bin Ladenin gazetarin Tajsir Alouni, qė punon pėr rrjetin televiziv Al Xhazira dhe 33 tė tjerė, qė i pėrkasin njė grupi militant.
 
 
Forcat e koalicionit kanė vrarė nė tri ditėt e kaluara 11 luftėtarė talibanė nė Afganistan
 
Bagram, Afganistan, 18 shtator 2003 – Ushtria amerikane ka thėnė sot (e enjte) se forcat e koalicionit kanė vrarė nė tri ditėt e kaluara 11 luftėtarė talibanė nė Afganistan, ndėrkaq zyrtarėt vendorė kanė thėnė se trupat kanė rrethuar njė grup tė kryengritėsve, njofton Rojter.
 
Zėdhėnėsi ushtarak amerikan, majori Ralf Marino, ka thėnė nė njė konferencė shtypi se aeroplanėt e luftės kanė vrarė 11 luftėtarėt tlibanė gjatė 72 orėve tė kaluara nė provincat jugore tė Kandaharit dhe Zbulit. Nga forcat e koalicionit thuhet se s’ka viktima dhe dėme materiale.
 
 
Trupat indiane kanė vrarė tė pakten 12 guerilė muslimanė nė disa shkėmbime tė veēanta zjarri
 
Srinagar, Indi, 18 shtator 2003 – India ka thėnė sot (e enjte) se ka vrarė tė pakten 12 guerilė muslimanė tė dyshimtė nė disa shkėmbime zjarri tė veēanta derisa po orvateshin tė depėrtonin nga Pakistani nė Kashmirin ndėrluftues, njofton Rohjter.
 
Njė grup i armatosur ėshtė mposhtur nė luftimet gjashtorėshe nė zonėn Raxhouri, ku pastaj janė zbuluar tetė trupa tė pajetė tė kėtij grupi nė vijėn kufitare, qė ndan Kashmirin ndėrmjet Indisė dhe Pakistanit.
 
Ndėrkaq, nė njė shkėmbim zjarri tė mėhershėm nė distriktin Kupuara, nė veriperendim tė Srinagarit, trupat kanė vrarė duke hyrė nė Kashmirin indian edhe katėr kryengritės tė tjerė seperatistė, ka thėnė policia vendore.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.