16.09.2003 - Trepca.net

Lajme

E marte 16 shtator 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti piktorin e njohur shqiptar Ibrahim Kodra

  • Tė enjten Kuvendi i Kosovės debaton pėr gjendjen politike nė Kosovė dhe shqyrton dy projektligje

  • Nė takimin e Grupit tė Kontaktit mė 23 shtator do tė dihet data e fillimit tė dialogut mes Prishtinės e Beogradit

  • Faruk Spahija dėnon aktin ilegal provokativ tė vėnies sė gurėthemelit tė kishės ortodokse serbe nė Mitrovicė

  • Solana dhe Roberston i japin mbėshtetje nismės pėr fillimin e bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit

  • Pėrfaqėsusit e Luginės sė Preshevės kėrkojnė tė marrin pjesė nė bisedimet mes Prishtinės dhe Beogradit

  • Mbrėmė nė Ferizaj persona tė panjohur kanė vrarė njė person dhe kanė plagosur disa tė tjerė

  • Pėrfaqėsues tė KMDLNJ-sė vizituan Qendrėn Korrektues pėr tė Mitur nė Lipjan

  • Pėrfaqėsuesit serbė dhe peshkopi Artemije vunė gurthemelin pėr ndėrtimit e njė kishe serbe nė veri tė Mitrovicės

  • U formua kėshilli nismėtar pėr themelimin e Sindikatės sė Pavarur tė Aktorėve tė Kosovės

  • Njoftim pėr media: U hap faqja zyrtare e LDK-sė nė internet!

  • Moisiu kėrkoi qė njerėzit me uniforma tė mos bėhen pjesė e procesit tė votimit

  • Nebojsha Ēoviq shef i delegacionit tė Beogradit nė bisedimet me Prishtinėn

  • BDI thotė se situata e sigurisė nė Maqedoni po stabilizohet

  • Trofta e Ohrit pėrballet me zhdukje pėr shkak tė ndotjes dhe peshkimit tė tepėrt

  • Qeveria e Maqedonisė miratoi propozimligjin pėr zyrtarizimin e Universitetit tė Tetovės

  • Ambasadori i NATO-s nė Shkup thotė se nė Maqedoni nuk ka guerilė qė luftojnė pėr Shqipėrinė e madhe

  • Tre vetė kanė humbur jetėn e 34 tė tjerė janė plagosur nė njė shpėrthim tė sotėm nė Japoni

  • Nė luftimet 6-ditėshe nė Kolumbi janė vrarė 17 guerilė marksistė

  • Britania, Franca dhe Gjermani nė samit pėr Irakun

  • Gjenerali Xhons premton prezencė ushtarake mė tė fortė nė Gjermani dhe Kosovė

  • Tė paktėn 67 tė burgosur kanė humbur jetėn nga zjarri nė njė burg tė Riadit

  • Gjykata amerikane ka dėnuar Iranin t'u paguajė mbi 420 milionė dollarė 12 viktimave amerikane

  • Tė paktėn 43 pasagjerė kanė humbur jetėn nė njė aksident nė Nepal

  • Nė njė pritė nė rrugė ėshtė vrarė shefi i policisė sė qytetit Kaldija

  • Izraelitėt kanė vrarė afėr Hebronit njė palestinez

  • Gjurmė tė ADN-sė mund tė ēojnė drejt vrasėsit tė Ana Lindit

  • Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė shqyrton rezolutėn pėr Izraelin

  • Fyerje gjatė debatit nė Kėshillin e Sigurimit

  • Irani nuk pranon tė respektojė afatin e 31 tetorit

  • Gjykata ndalon njė votim tė rėndėsishėm

  • Franca kėrkon kalim tė pushtetit


 
Presidenti Rugova priti piktorin e njohur shqiptar Ibrahim Kodra
 
   
Prishtinė, 16 shtator 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot piktorin e njohur shqiptar Ibrahim Kodra, i cili prej vitesh jeton dhe krijon nė Itali. Kodra ndodhet nė Prishtinė ku sonte do ta hapė njė ekspozitė me punimet e tij.

Presidenti Rugova shprehu kėnaqėsinė qė po takonte piktorin e madh shqiptar me famė botėrore Ibrahim Kodra, dhe i cili, siē tha, njihet shumė mirė te ne. Kodra ėshtė i lidhur pėr Kosovėn gjatė gjithė jetės sė tij, tha ai, e sidomos qė nga vitet 70 kur ka qenė nė Kosovė, ku ka krijuar piktura pėr Kosovėn.
 
Me kėtė rast Presidenti i shprehu mirėnjohje piktorit Kodra pėr tė gjitha qė ka bėrė pėr njohjen e Kosovės dhe pėr njohjen e popullit shqiptar. "Zoti Kodra miėrsevini nė Kosovėn e lirė dhe sė shpejti edhe tė pavarur", i tha Presidenti Rugova Ibrahim Kodrės.
 
Ibrahim Kodra pasi pėrkujtoi kohėn kur pėr herė tė parė kishte vizituar Kosovėn, tha se sot Kosova duket si njė shtet evropian dhe po hapet dera e Kosovės nė botė, tha Kodra, i cili shprehu pėrshtypjet e tij edhe pėr disa qytete tė Kosovės qė i kishte vizituar.

Predidenti Rugova ia dhuroi Kodrės njė medaljon me portretin e Nėnės Tereze. Ndėrkaq, Kodra ia fali Rugovės njė pikturė tė veten.
 
 
Tė enjten Kuvendi i Kosovės debaton pėr gjendjen politike nė Kosovė dhe shqyrton dy projektligje
 
Prishtinė, 16 shtator 2003 - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės, nė mbledhjen e saj tė drejtuar nga Nexhat Daci, kryetar, ka pėrcaktuar rendin e ditės pėr seancėn e 18 shtatorit dhe atė pėr seancėn vijuese.

Kėtė tė enjte deputetėt e Kuvendit tė Kosovės do tė debatojnė pėr gjendjen politike nė Kosovė dhe do tė shqyrtojnė dy projektligje: atė pėr produktet dhe pajisjet medicinale dhe Projektligjin pėr inspektoratin sanitar.

Nė seancėn vijuese, ndėrkaq, do tė nxirret pėr shqyrtim tė dytė projektligji pėr siguri nė punė, mbrojtje tė shėndetit dhe tė mjedisit tė punės, ndėrsa pėr shqyrtim tė parė Projektligjin pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr menaxhimin e financave publike.

Kryesia e Kuvendit ka shqyrtuar edhe pėrgjigjen e Qeverisė lidhur me kėrkesėn e Kryesisė pėr pėrgatitjen e legjislacionit bazik dhe pėr standardizimin e teknikės sė hartimit tė ligjeve. Ėshtė shyrtuar edhe rekomandimi i Komisionit pėr tregėti dhe industri pėr radhitje nė rend dite nė ndonjėrėn nga seancat e ardhshme tė Kuvendit ēėshtja e kombinatit “Trepēa” dhe pozita e minatorėve.

Po nė kėtė mbledhje janė shqyrtuar edhe kėrkesa tė partive pėr ndarjen e mjeteve pėr financimin e partive politike, me pėrfundim qė kjo ēėshtje duhet tė rregullohet me ligj.
 
Ėshtė prekur ndėrkaq edhe ēėshtja e funksionimit jo tė mirė tė pushtetit lokal dhe megjithė kompetencėn e kufizuar tė Kuvendit tė Kosovės pėr tė mbikėqyrur dhe rregulluar pushtetin lokal, Kryesia ka konkluduar se ēėshtja duhet tė debatohet nė njėrėn nga seancat e ardhshme.
 
 
Nė takimin e Grupit tė Kontaktit mė 23 shtator do tė dihet data e fillimit tė dialogut mes Prishtinės e Beogradit
 
Bruksel, 16 shtator 2003 - Bashkėsia ndėrkombėtare po i jep fund e pėrgatitjeve pėr fillimin e dialogut mes Prishtinės e Beogradit, ndėrkaq data e nisjes sė dialogut ėshtė shumė e afėrt, thonė krerėt e Bashkimit Evropian nė Bruksel.

Sipas burimeve tė mirinformuara nga Brukseli, javėn e fundit tė shtatorit do tė bėhen tė ditura data, vendi dhe modaliteti i bisedimeve.
 
Ndėrkaq, 23 shtatori, dita kur nė Nju Jork do tė mblidhen pėrfaqėsuesit e Grupit tė Kontaktit, thuhet se do tė jetė data e fundit e pėrgatitjeve dhe e kėshillimeve qė kancelaritė perendimore kanė ndėrmarrė pėr tė pėrcaktuar detajet dhe kohėn mė tė pėrshtatshme pėr nisjen e dialogut mes Prishtinės edhe Beogradit.
 
 
Faruk Spahija dėnon aktin ilegal provokativ tė vėnies sė gurėthemelit tė kishės ortodokse serbe nė Mitrovicė
 
Mitrovicė, 16 shtator 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Komunės Faruk Spahija dėnon ashpėr aktin ilegal provokativ tė vėnies sė gurėthemelit tė kishės ortodokse serbe nė pjesėn veriore tė qytetit, tė cilin ekstremistėt serbė e bėnė tė dielen mė 14 shtator.

Zoti Spahija vlerėson se ndėrtimi i kishės ortodokse serbe nė pjesėn e qytetit tė administruar nga UNMIK-u, pėrkatėsisht nė lagjen e banuar me shumicėn shqiptare ka prapavijė politike dhe bėhet me qėllim tė tensionimit tė gjendjes dhe krijimit tė hapėsirės etnikisht tė pastėr serbe.

Duke patur parasysh faktin se ndėrtimi i kishės bėhet pa lejen e organeve kompetente tė komunės dhe nė hapėsirėn e kontestueshme, kryetari Spahija kėrkon sqarim nga administratorja komunale Jarvenpaa lidhur me kėtė veprim ilegal tė ekstremistėve serbė dhe marrjen e masave tė menjėhershme ligjore pėr ndėrprerjen e ndėrtimit.

Poashtu, Spahija vlerėson se pėrcjellja e organizuar e priftėrinjėve serbė pėr tė marrė pjesė nė njė akt tė ndėrtmit ilegal nga ana e policisė sė UNMIK-ut, ėshtė veprim qė nuk do tė duhej tė ndodhte dhe qė njėkohėsisht inkurajon ekstremistėt serbė pėr tė injoruar ligjet nė fuqi dhe pėrpjekjet pėr integrimin e qytetit.

Kryetari i Kuvendit tė Komunės, duke mos qenė kundėr ndėrtimit tė kishės ortodokse serbe nė ndonjė hapėsirė tjetėr qė nuk ėshtė problematike dhe duke respektuar thellė ndjenjat e besimtarėve ortodoks tė minoritetit serb, konsideron se me pėrpjekje tė pėrbashkėta tė tė gjithė faktorėve relevantė nė komunė, ka mundėsi qė ata t'i kryejnė shėrbimet e tyre fetare nė kishėn e cila gjendet nė pjesėn jugore dhe me kėtė njėkohėsisht do ti kontribohej edhe integrimit mė tė pėrshpejtuar tė qytetit.
 
 
Solana dhe Roberston i japin mbėshtetje nismės pėr fillimin e bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit
 
Bruksel, 16 shtator 2003 - Zyrtarėt e lartė tė BE-sė dhe tė NATO-s, Havier Solana dhe Xhorxh Roberston nė njė konferencė pėr gazetarė i kanė dhėnė mbėshtetje nismės pėr fillimin sa mė tė shpejtė tė bisedimeve pėr ēėshtje teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.
 
Ndonėse janė tė vetėdijshėm pėr statusin e pazgjidhur tė Kosovės, ata thanė se ēėshtja e statusit tė Kosovės duhet tė zgjidhet sipas kornizave qė i cakton Rezoluta 1244 e KS tė OKB-sė.

Solana ka theksuar se ende nuk ka ardhur koha pėr caktimin e statusit final tė Kosovės, por pėrkujton se standardet para statusit mbeten ende nė fuqi si formulė qė do tė ndiqet sa i pėrket statusit final tė Kosovės, dhe kur tė plotėsohen kėto standarde, atėherė mund tė bisedohet edhe pėr statusin, thotė ai.

Ndėrkaq, Robertson nė emėr tė NATO-s ka thėnė vetėm se pajtohet me kėtė politikė, ndėrsa ai mė parė kishte thėnė se edhepse ēėshtja e statusit final tė Kosovės ėshtė nė kokat e politikanėve nė Ballkan ajo ende nuk ėshtė nė agjendėn e OKB-sė.

"Ka rėndėsi absolute edhe nisja e dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit", ka thėnė nė Bruksel, Havier Solana. Ai ka theksuar se tash jemi shumė mė afėr nė takimin e agjendės tė dialogut Prishtinė - Beograd, fillimi i sė cilit ka rėndėsi tė madhe.

Robertson dhe Solana me kėtė rast kanė dėnuar dhunėn e grupeve ekstremiste shqiptare si nė Maqedoni, ashtu edhe nė Kosovė.

Xhorxh Robertson ka thėnė se ata qė prodhojnė ekstremizmin dhe dhunėn pėr qėllime politike sabotojnė tė ardhmen e popullit tė Kosovės. Ai kėrkon tė izolohen tė gjithė ata qė ende predikojnė terrorizmin, dhunėn dhe ekstremizmin nė Kosovė.

Ndėrkaq, pėr incidentet e fundit nė Maqedoni, lordi Robertson, ka theksuar se ka disa njerėz qė pėrpiqen tė mbulojnė veprimet e tyre kriminale me propagandė ēlirimtare, ose me krijimin e organizatave ushtarake. Por, ata janė thjesht elementė kriminal qė pėrpiqen tė fshehin veprimet e tyre kinse me solidaritetin etnik.

Pas dy javėsh, tha lordi Robertson, Kėshilli i Atlantikut Verior do tė vizitojė Shkupin, ku do t'u pėrcjellė autoriteteve vendėse mesazhin se ēėshtjet e mbetura pezull nė vėnien nė jetė tė Marrėveshjes sė Ohrit, duhet trajtuar me urgjencė.
 
 
Pėrfaqėsusit e Luginės sė Preshevės kėrkojnė tė marrin pjesė nė bisedimet mes Prishtinės dhe Beogradit
 
Prishtinė, 16 shtator 2003 - Pėrfaqėsuesit politikė shqiptarė tė Luginės sė Preshevės, pas takimeve tė djeshme me udhėheqėsit mė tė lartė tė Kosovės shfaqėn besimin e tyre se do tė jenė pjesė e delegacionit tė Serbisė nė dialogun ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.
 
Kryetari i Komunės sė Preshevės, Riza Halimi, i cili bisedoi pėr kėto ēėshtje me autoritetet e Kosovės, tha se pėrfaqėsuesit politikė tė Luginės sė Preshevės, duhet tė marrin pjesė nė delegacionin e Serbisė nė bisedimet e mundshme pėr ēėshtje teknike mes Prishtinės dhe Beogradit, ashtu siē serbėt e Kosovės duhet tė marrin pjesė nė delegacionin e Kosovės.

Kėtė konstatim e mbėshtet edhe anėtari serb i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės Oliver Ivanoviq.
 
 
Mbrėmė nė Ferizaj persona tė panjohur kanė vrarė njė person dhe kanė plagosur disa tė tjerė
 
Ferizaj, 16 shtator 2003 - Mbrėmė nė qendėr tė Ferizajt persona tė panjohur kanė shtėnė me armė zjarri duke vrarė njė person dhe duke plagosur tė paktėn disa tė tjerė. Jozyrtarisht thuhet se i vrari ėshtė Vehbi Bytyēi (1959) nga Dobraja e Madhe e Lipjanit.

Zyrtarėt e policisė kanė njoftuar se ky incident ka ndodhur mbrėmė rreth orės 19.00, por rrethanat dhe autorėt mbetėn tė panjohura pėr momentin.
 
 
Pėrfaqėsues tė KMDLNJ-sė vizituan Qendrėn Korrektues pėr tė Mitur nė Lipjan
 
Lipjan, 16 shtator 2003 - Pėrfaqėsues tė KMDLNJ-sė vizituan Qendrėn Korrektues pėr tė Mitur nė Lipjan ku u takuan me drejtuesit e kėtij burgu. Njė nga arsyet pėr vizitė nė kėtė qendėr korrektuese ishte letra e 24 tė burgosurve tė mitur nė Qendrėn Korrektuese nė Lipjan drejtuar KMDLNJ-sė, nėpėrmjet tė sė cilės ata shprehnin pakėnaqėsinė e tyre me kushte jo tė mira nė Qendėr.

Pėrfaqėsuesit e KMDLNJ-sė biseduan me tė burgosurit e mitur, tė cilėt u ankuan pėr mungesė tė kushteve specifike dhe pėr disa aspekte tė trajtimit tė tyre.

Pėrfaqėsuesit e KMDLNJ-sė, vizituan edhe lokalet e kėaj qendre, e pastaj ata edhe njė herė biseduan me zyrtarėt e Qendrės Korrektuese, me ē’rast i paraqitėn vrojtimet e tyre si dhe ankesat dhe kėrkesat e tė burgosurve.
Pėrkitazi me kėtė, zyrtarėt e burgut theksuan se janė tė vetėdijshėm pėr disa mungesa, por pėr mėnjanimin e tyre duhen mjete tė theksuara materiale, e tė cilat tash pėr tash mungojnė. Ata kėrkuan ndihmė nga KMDLNJ nė gjetjen e donacioneve.

KMDLNJ konstaton se kushtet nė Qendrėn Korrektuese pėr tė Mitur nė Lipjan janė relativisht tė mira dhe vlerėson se disa nga ankesat dhe kėrkesat e tė burgosurve janė tė arsyeshme.

Duke u bazuar nė kėtė KMDLNJ i rekomandon autoriteteve tė Qendrės Korrektuese pėr tė Mitur nė Lipjan, ndėrmarrjen e disa masave nė pėrmirėsimin e kushteve higjienike dhe tė tjera tė tė burgosurve, thuhet nė njė raport tė gjatė tė KMDLNJ-sė.
 
 
Pėrfaqėsuesit serbė dhe peshkopi Artemije vunė gurthemelin pėr ndėrtimit e njė kishe serbe nė veri tė Mitrovicės
 
Mitrovicė, 16 shtator 2003 - Pėrfaqėsuesit e pakicės serbe dhe peshkopi i kishės orthodokse serbe Artemije vunė pa lejėn e UNMIK-ut gurthemelin pėr ndėrtimit e njė kishe tė shenjtit Dmitroviq nė kodrėn, e cila ndodhet nė Mitrovicėn veriore.
 
Spekulohet se kinse sipas legjendės serbe ky i shenjtė i ka dhėnė emrin qytetit tė Mitrovicės. Njoftohet se UNMIK-u nuk ka dhėnė leje pėr ndėrtimin e kėsaj kishe serbe nė kodrėn e Mitrovicės, duke sqaruar dhe argumentuar se kėrkesa ėshtė e pamotivuar dhe se nuk ka pse tė japė leje pėr kėtė.
 
Gjatė hedhjes sė gurthemelit nuk ka pasur incidente, ndonėse vendi ishte rrethuar nga njė numėr i madh policėsh tė UNMIK-ut.
 
 
U formua kėshilli nismėtar pėr themelimin e Sindikatės sė Pavarur tė Aktorėve tė Kosovės
 
Prishtinė, 16 shtator 2003 - Nė Prishtinė me inciativėn e njė grupi aktorėsh kosovarė, u formua kėshilli nismėtar pėr themelimin e Sindikatės sė Pavarur tė Aktorėve tė Kosovės.
 
Qėllimi i formimit tė kėsaj sindikate, ėshtė qė tė krijohet baza normative dhe organizative e sindikatės pėr mbrojtjen e tė drejtave tė aktorėve kosovarė nė raport me institucionet, ku ata punojnė dhe veprojnė nė harmoni me ligjet dhe rregulloret pėrkatėse tė aplikueshme nė Kosovė, por edhe nė harmoni me normat ndėrkombėtare, qė mund tė aplikohen nė Kosovė.
 
 
Njoftim pėr media: U hap faqja zyrtare e LDK-sė nė internet!
 
Njoftojmė opinionin e gjerė se nga dita e djeshme, me datė 15.9.2003 ka hyrė nė funksion web site-i zyrtar i LDK-sė, nė adresen www.ldk-kosova.org.

Qytetarėt e Kosovės, simpatizantėt e LDK-sė, dhe opinioni i gjėrė do tė kenė mundėsi qė edhe pėrmes internetit tė njoftohet mė pėr sė afėrmi me infrastrukturėn politike tė Lidhjės Demokratike tė Kosovės dhe aktivitetin e saj.

Po ashtu, nė www.ldk-kosova.org vizitorėt do tė kenė rastin tė pėrcjellin edhe mė tė rejat nga kultura, arti, shkenca dhe bota e informacionit.

Na vizitoni, ne jemi nė shėrbimin tuaj!
 
 
Moisiu kėrkoi qė njerėzit me uniforma tė mos bėhen pjesė e procesit tė votimit
 
Tiranė, 16 shtator 2003 - Nė njė takim me drejtuesit mė tė lartė tė rendit, nė prani edhe tė prokurorit tė pėrgjithshėm, presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu kėrkoi me ngulm qė njerėzit me uniforma tė mos bėhen pjesė e procesit tė votimit duke marrė anėn e partive politike.

Bindjen e tyre, oficerėt, nėnoficerėt apo policėt e thjeshtė duhet ta tregojnė vetėm nė kutinė e votimit, ėshtė shprehur presidenti Moisiu, duke saktėsuar se ata nuk kanė aspak tė drejtė qė gjatė zbatimit tė detyrės tė manifestojnė qoftė edhe shenjėn mė tė vogėl tė bindjeve tė tyre.

Kreu i shtetit u ka kėrkuar drejtuesve tė rendit qė ky mesazh tu pėrcillet tė gjithė punonjėsve tė policisė. "Ata duhet tė bėhen tė ndėrgjegjshėm pėr misionin qė do tė kryejnė, pėr pėrgjegjėsinė qė do tė kenė dhe tė kuptojnė se policia e shtetit shqiptar nuk do tė lejojė pėrsėritjen e veprimeve tė sė kaluarės", ėshtė shprehur presidenti Moisiu.
 
 
Nebojsha Ēoviq shef i delegacionit tė Beogradit nė bisedimet me Prishtinėn
 
Beograd, 16 shtator 2003 - Qeveria serbe ka emėruar nėnkryetarin e saj Nebojsha Ēoviq shef tė delegacionit tė Beogradit nė bisedimet me Prishtinėn, njoftojnė mediat serbe. Nė kėtė delegacioni thuhet se do tė jetė edhe ministri i jashtėm i Serbisė dhe Malit tė Zi Goran Svillanoviq, apo ndonjėri nga bashkėpunėtorėt e tij tė ngushtė.
 
Sipas mediave serbe zgjedhja e Ēoviqit nė krye tė delegacionit serb nuk ka qenė "punė e lehtė". Pėr Ēoviqin nuk ka qenė tė interesuar disa nga krerėt i Bashkimit Evropian, sidomos shefi i diplomacisė Havier Solana. Por, thuhet se ka dominuar raporti i forcave nė Beograd dhe rrethanaa se Uashingtoni nuk ka pasur kurrfarė rezerva, theksojnė mediat serbe.
 
 
BDI thotė se situata e sigurisė nė Maqedoni po stabilizohet
 
Shkup, 16 shtator 2003 - Bashkimi Demokratik pėr Integrim (BDI) konsideron se situata e sigurisė nė Maqedoni po stabilizohet si rezultat i pėrpjekjeve qė ka bėrė kjo parti dhe i faktorit ndėrkombėtar.
 
Kėshtu ėshtė shprehur nėnkryetari i BDI-sė Agron Buxhaku i cili e ka shoqėruar liderin e kėsaj partie Ali Ahmeti, nė takimin e mbrėmshėm me pėrfaqėsuesit e BE-sė, NATO-s dhe SHBA-ve nė Maqedoni, nė tė cilin janė diskutuar mundėsitė e pėrshpejtimit tė zbatimit tė Marrėveshjes sė Ohrit.
 
Pėrfaqėsuesit e bashkėsiė ndėrkomėbatre i kanė vlerėsuar bisedimet si tė dobishme dhe se ato hapin mundėsitė pėr njė progres nė periudhėn e ardhshme.
 
 
Trofta e Ohrit pėrballet me zhdukje pėr shkak tė ndotjes dhe peshkimit tė tepėrt
 
Uashington, 16 shtator 2003 – Trofta e Ohrit, njė peshk antik qė jeton nė njė nga liqenet mė tė vjetra evropiane, po pėrballet me zhdukje pėr shkak tė ndotjes sė liqenit dhe peshkimit tė tepėrt, bėn tė ditur nė njė studim revista e njohur shkencore amerikane "National Geographic" (Nejshėnell xhiografik).
 
Ky paralajmėrim, thuhet mėtej nė studim, vjen nga shkencėtarėt ballkanas, tė cilėt thonė se edhe njė ndalesė e propozuar pesėvjeēare pėr peshkim komercial nuk do tė jetė e mjaftueshme pėr tė shpėtuar kėtė lloj peshku.

Liqeni i Ohrit, qė shtrihet ndėrmjet Shqipėrisė dhe Maqedonisė, ėshtė formuar rreth tre milionė vjet mė parė.
 
Sė bashku me liqenin Baikal nė Rusinė juglindore dhe atė tė Tanganjikės nė Afrikėn lindore, ėshtė njė nga liqenet mė tė vjetra nė botė. Liqeni i Ohrit arrin njė thellėsi prej 290 metrash dhe ėshtė i njohur si "muze i fosileve". Si i tillė ėshtė edhe thesar botėror trashėgimie i Kombeve tė Bashkuara.
 
 
Qeveria e Maqedonisė miratoi propozimligjin pėr zyrtarizimin e Universitetit tė Tetovės
 
Shkup, 16 shtator 2003 - Qeveria e Maqedonisė ka miratuar nė mbledhjen e mbrėmshme vendimin, pėrkatėsisht projektligjin pėr zyrtarizimin e Universitetit tė Tetovės, i cili do tė shyrtohet nė seancėn e parė tė Parlamentit tė Maqedonisė. Burime nga Bashkimi Demokratik pėr Integrim, qė ėshtė anėtare e koalicionit qeveritar, thonė se bėhet fjalė pėr procesin e zyrtarizimit tė Universitetit tė Tetovės.

Ministri i Arsimit tė Maqedonisė Aziz Pollozhani tha se Qeveria e Maqedonisė aprovoi tekstin e propozimligjit pėr themelimin e institucionit tė tretė shtetėror nė Maqedoni, pra tė arsimit tė lartė dhe tė aprovojė programet e propozuara nga Ministria e Arsimit pėr pėrmbajtjen, principet, parimet dhe mbėshtetjen ligjore tė kėtij projekti.
 
Ministri Pollozhani theksoi se ky institucion i lartė i arsimi shqip nė Maqedoni do tė ketė pesė fakultete, prej tė cilave katėr janė fakultete nė shkallė tė plotė dhe me mundėsi ligjore qė tė organizojė ēdo lloj aktiviteti shkencor dhe arsimor dhe njė qendėr politeknike, e cila nė vete do tė ngėrthejė nė fillim njė-dy dhe mė vonė edhe mė shumė programe studimore nė funksion tė zhvillimit ekonomik dhe tė pėrshtatjes edhe ekonomike tė shqiptarėve nė rrjedhat aktuale, pra zhvillimore nė Maqedoni.
 
Pra Universiteti i Tetovės do tė ketė Fakultetin e Shkencave Matematiko-Natyrore, Fakultetin e Shkencave Humanitare dhe Artet, Fakultetin Ekonomik, Fakultetin Juridik dhe Qendra pėr Studime Politeknike, tha ndėr tė tjera ministri i Arsimit tė Maqedonisė.
 
 
Ambasadori i NATO-s nė Shkup thotė se nė Maqedoni nuk ka guerilė qė luftojnė pėr Shqipėrinė e madhe
 
Shkup, 16 shtator 2003 - Zyrtarėt mė tė lartė maqedonas dhe diplomatėt perėndimorė nė kėtė vend e pėrshkruajnė gjendjen e sigurisė si tė qėndrueshme, pavarėsisht nga tensionet e fundit tė krijuara pas aksioneve tė policisė, siē thuhet kundėr ekstremistėve nė rajonet me popullsi shqiptare.
 
Zhvillimet nė terren nuk kanė motive politike dhe kėtu nuk ka guerilė qė luftojnė pėr Shqipėrinė e madhe, ka thėnė ambasadori i NATO-s nė Shkup Nikolas Bigman.
 
 
Tre vetė kanė humbur jetėn e 34 tė tjerė janė plagosur nė njė shpėrthim tė sotėm nė Japoni
 
Nagoja, Japoni, 16 shtator 2003 – Tre vetė kanė humbur jetėn, kurse 34 tė tjerė janė plagosur nė njė shpėrthim tė sotėm (e martė) nė qytetin Nagoja tė Japonisė, 17 mila nga Tokio, njofton Rojter. Shpėrthimi ka ndodhur pasi sulmuesi duke vringlluar thikėn kishte marrė disa pengje nė njė ndėrtesė tė njė kompanie distributive, tė cilės pastaj ia kishte dhėnė flakėn. Ndėr tė lėnduar janė disa policė dhe zjarrfikės.
 
Policia ka thėnė se personi, qė duket tė jetė nė tė 40-tat apo nė tė 50-tat, i ka marrė pengjet dhe ėshtė barrikaduar nė njė zyre mė parė heret ditėn. Ai ka kėrkuar t’i paguhen tė ardhurat tremujore. Shtatė nga pengjet janė liruar para shpėrthimit tė palėnduar.
 
 
Nė luftimet 6-ditėshe nė Kolumbi janė vrarė 17 guerilė marksistė
 
Bogota, 16 shtator 2003 – Armata kolumbiane ka njoftuar se gjatė luftimeve nė gjashtė ditėt e kaluara me kryengriitėsit marksistė, qė kanė qenė mė tė ashprat nė kėtė vit, ka vrarė 17 guerilė, kurse ka arrestuar 114 tė tjerė, njofton Rojter. Nė kėtė njoftim thuhet gjithashtu se asnjė ushtar nuk ėshtė vrarė dhe as nuk ėshtė lėnduar.
 
 
Britania, Franca dhe Gjermani nė samit pėr Irakun
 
Berlin, 16 shtator 2003 - Britania, Franca dhe Gjermania do tė mbajnė njė samit tė paparashikuar nė Berlin tė shtunėn pėr tė diskutuar situatėn nė Irak.

Do tė jetė takimi i parė zyrtar midis kryeministrit britanik, Toni Bler, presidentit Shirak tė Francės dhe kancelarit gjerman, Gerhard Shrėder qė nga marrja e vendimit pėr luftė nė Irak.

Qeveria gjermane thotė se tre udhėheqėsit do tė pėrpiqen tė gjejnė pozitat e pėrbashkėta tė politikės sė jashtme pas mosmarrėveshjeve qė filluan nė atė kohė.

Megjithatė, njė zėdhėnės pėr zotin Bler tha se nuk do tė ketė pėrpjekje specifike pėr tė arritur ndonjė konsensus pėr njė rezolutė tė re mbi Irakun.
 
 
Gjenerali Xhons premton prezencė ushtarake mė tė fortė nė Gjermani dhe Kosovė
 
Uashington, 16 shtator 2003 - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės do tė mbajnė nė Evropė njė ushtri tė fortė, duke ruajtur dhe forcuar kėshtu prezencėn amerikane nė ato vende, ku ushtria amerikane ėshtė e dislokuar, ka thėnė komandati i forcave ushtarake amerikane nė Evropė, gjenerali Xhems Xhons.
 
Gjenerali Xhons theksoi se Amerika aktualisht nė Evropė ka 116,000 trupa aktive, tė cilat mė sė shumti janė tė dislokuara nė Gjermani nė bazėn ajrore Ramstajn dhe nė Kosovė ėn kampin Bondstill, dy pikat mė strategjike, pėr SHBA-s, nė Europė.

"Baza ajrore Ramstajn nė Gjermani, sipas gjeneralit Xhons, si dhe baza e njohur pėr operacionet, si kampi Bondstill nė Kosovė, akoma ngelin tė kenė gjurmė tė forta dhe tė rėndėsishme nė kėtė pjesė tė botės, nė Evropė", thotė gjenerali Xhons, i cili aktualishtė edhe mban rolin e komondantit suprem pėr forcat amerikane nė Evropė, nė kuadrin e Aleancės Veri Atlantike - NATO.

Xhons ka kėrkuar qė baza pėr operacione, si kampi Bondstill nė Kosovė, tė ketė njė pozicion tjetėr pėr operacione qė mund tė jetė ngritja e njė aeroporti dhe kazerme ushtarake, afėr njė zone luftarake.
 
 
Tė paktėn 67 tė burgosur kanė humbur jetėn nga zjarri nė njė burg tė Riadit
 
Riad, 16 shtator 2003 - Tė paktėn 67 tė burgosur kanė humbur jetėn e 23 tė tjerė janė lėnduar nga zjarri i cili shpretheu tė hėnėn nė njė burg tė kryeqytetit tė Arabisė Saudite, nė Riad.

Zjarri kishte shpėrthyer nė mesditė, por nuk dihet se ėshtė vėnė me qėllim apo pėr shkaqe tė tjera. Zjarrfikėsit e shuan zjarrin pas tri orėve.
 
 
Gjykata amerikane ka dėnuar Iranin t'u paguajė mbi 420 milionė dollarė 12 viktimave amerikane
 
Uashington, 16 shtator 2003 – Njė gjykatė amerikane ka marrė vendim qė Irani t'u paguajė mbi 420 milionė dollarė 12 viktimave amerikane tė njė shpėrthimi bombe mė 1997 nė Jerusalem, tė kryer nga grupi militant palestinez i Hamasit, i mbėshtetur nga Irani, njofton AFP.
 
Gjykata ka caktuar t'u paguajė paditėsve 123.34 milionė dollarė pėr dėme fizike dhe emocionale, katėr nga tė cilėt s’kanė qenė tė pranishėm nė vendin e shpėrthimit, por duke qenė tė afėrm tė viktimave kanė pėsuar afekt. Ndėrkaq, qeveria iraniane ėshtė ndėshkuar edhe me 300 milionė dollarė pėr dėmet e shkaktuara.
 
 
Tė paktėn 43 pasagjerė kanė humbur jetėn nė njė aksident nė Nepal
 
Katmandu, 16 shtator 2003 - Tė paktėn 43 pasagjerė kanė humbur jetėn, ndėrkaq 19 tė tjerė janė lėnduar kur autobusi me tė cilin udhėtonin u rrokullis nė lumin Beri nė perėndim tė Nepalit, njofton DPA.

Aksidenti ndodhi sot nė vendin Baluva Sangrai nė provincėn Saljan, 350 km nė perėndim tė Katmandus. Nė momentin e aksidentit nė autobus ndodheshin 82 vetė.
 
 
Nė njė pritė nė rrugė ėshtė vrarė shefi i policisė sė qytetit Kaldija
 
Falluxha, Irak, 16 shtator 2003 – Shefi i policisė nė qytetin e rrezikshėm sunit Kaldija ėshtė vrarė nė njė pritė nė rrugė derisa ai po kthehej nė shtėpinė e tij nė Falluxha, vend ky ku ėshtė bėrė arenė e ngritjes sė dhunės kriminale dhe tė rezistencės kundėr forcave amerikane nė Irak, bėn tė ditur nė njė njoftim tė sotėm AP. Vrasja e kol.
 
Khedeir Mekhalef Ali ka ndodhur vetėm tri ditė pas vrasjes gabimisht tė 8 policėve irakianė nga ana e forcave amerikane. Truproja e shefit tė vrarė tė policisė njoftohet gjithashtu tė jetė plagosur nė krah dhe nė shpinė dhe ėshtė duke u trajtuar nė spitalin, qė ndodhet pak mėtej nga vendi i pritės.
 
 
Izraelitėt kanė vrarė afėr Hebronit njė palestinez
 
Hebron, 16 shtator 2003 - Njėsitė speciale tė ushtrisė izraelite kanė vrarė sot nė fshatin Dura afėr Hebronit njė palestinez, bėhet e ditur nga burimet ushtarake izraelite.

Izraelitėt pohojnė se bėhet fjalė pėr njė operativist tė lartė tė organizatės Xhihadi islamik.

Ushtarėt izraelitė nė atė rajon gjurmonin aktivistėt e Hamasit dhe tė lėvizjeve tė tjera tė cilat qėndrojnė pas sulmeve vetėvrasėse nė Izrael.
 
 
Gjurmė tė ADN-sė mund tė ēojnė drejt vrasėsit tė Ana Lindit
 
Stokholm, 16 shtator 2003 - Gjurmė tė ADN-sė janė marrė nga njė kapele bejzbolli veshur nga vrasėsi i Ministres sė jashtme, Ana Lindh, thotė policia. Njoftimi erdhi pesė ditė pasi Lind u godit me thikė nė njė dyqan nė Stokholm.

ADN-ja nuk pėrputhet me ndonjė ADN tjetėr qė mbahet nga policia.

Arma e vrasjes, sė bashku me kapelen e bejzbollit qė ka dhėnė ADN kryesore u lanė pas kur autori i krimit u largua.

Policia thotė se ata ende po pėrpiqen tė arrijnė nė pėrfundimin nėse personi i kapur nė kamera ėshtė i dyshuari apo njė dėshmitar.
 
 
Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė shqyrton rezolutėn pėr Izraelin
 
Nju Jork, 16 shtator 2003 - I dėrguari i lartė i Kombeve tė Bashkuara pėr Lindjen e Mesme, Terje Roed-Larsen, tha se procesi i paqes mes Izraelit dhe palestinezėve ndodhet nė njė udhėkryq dhe ai ka frikė se nė tė ardhmen do tė ketė gjakderdhje mė e rėndė.

Roed-Larsen i tha dje Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė se procesi i zbatimit tė planit tė paqes, i njohur edhe si Harta Rrugore, duhet tė intensifikohet si pasojė e shtimit tė ndjeshėm kohėt e fundit tė dhunės izraelito-palestineze.
 
Ai tha se mund tė duhet tė merren masa konkrete lidhur me sigurimin dhe vend-banimet hebraike nė Bregun Perėndimor dhe nė Rripin e Gazės.
 
 
Fyerje gjatė debatit nė Kėshillin e Sigurimit
 
Nju Jork, 16 shtator 2003 - Diplomatė izraelitė dhe palestinezė nė Kombet e Bashkuara kanė shkėmbyer fyerje nė debatin e Kėshillit tė Sigurimit mbi Lindjen e Mesme.

Ambasadori izraelit nė KB, Dan Gillerman akuzoi udhėheqėsin palestinez Jaser Arafat se ishte pas sulmeve terroriste qė tha ai e ēuan tė tėrė rajonin pranė katastrofės.

Nė kundėrpėrgjigje vėzhguesi palestinez nė KB, Naser al Kidwa i pėrshkroi fjalėt e zotit Gillerman si plehėra.

Shkėmbimi i fjalėve pasoi komentet e bėra mė herėt nga i dėrguari i posaēėm i KB nė Lindjen e Mesme, Terje Roed Larsen i cili e pėrshkroi zotin Arafat si pėrfaqėsim i aspiratave dhe identitetit palestinez.

Debati u thirr nė kundėrpėrgjigje tė njė kėrcėnimi izraelit pėr tė dėbuar zotin Arafat nga territori palestinez.
 
 
Irani nuk pranon tė respektojė afatin e 31 tetorit
 
Teheran, 16 shtator 2003 - Nėnpresidenti i Iranit, Gholamreza Agazadeh, i cili shėrben edhe si shefi i energjisė bėrthamore, tha se qeveria e Teheranit mbetet e angazhuar tė respektojė Traktatin pėr Mospėrhapjen e Armėve Bėrthamore, por kundėrshton afatin e caktuar javėn e kaluar qė ajo tė provojė se nuk po zhvillon armė tė tilla.

Agazadeh tha se Teherani do t'i vazhdojė bisedimet me Agjencinė Ndėrkombėtare tė Energjisė Atomike pėr tė lejuar inspektimin pa paralajmėrim tė objekteve tė tij bėrthamore.
 
 
Gjykata ndalon njė votim tė rėndėsishėm
 
Uashington, 16 shtator 2003 - Udhėheqėsit republikanė kanė reaguar plot zemėrim pas njė vendimi tė gjykatės pėr tė shtyrė njė votim tė planifikuar mbi tė ardhmen e guvernatorit demokrat, Grej Dejvis.

Gjykata ka thėnė se votimi ishte planifikuar pėr muajin tjetėr pas kritikave ndaj mėnyrės se si zoti Davis ka trajtuar ekonominė e vendit.

Oponenti i tij kryesor ėshtė aktori, Arnold Shvarzeneger. Unioni pėr liritė civile amerikane tha se pėrdorimi i makinave tė vjetra do tė thotė se votat e shumė zezakėve dhe latino-amerikanėve nuk do tė mund tė numėrohen.

Vetė Shvarzeneger tha se vendimi ka qenė i motivuar politikisht. Ai kėrkoi mundėsinė e njė ankese tė menjėhershme ndėrkohė qė republikanėt e tjerė ishin edhe mė tė ashpėr.
 
 
Franca kėrkon kalim tė pushtetit
 
Paris, 16 shtator 2003 - Ndėrsa vazhdojnė pėrpjekjet ndėrkombėtare pėr arritjen e njė marrėveshjeje mbi njė rezolutė tė re tė KB mbi tė ardhmen e Irakut, Franca ka bėrė tė ditur se sė pari duhet tė ketė njė qė ajo e quajti transferim simbolik i sovranitetit mbi kėshillin qeverisės ekzistues nė Bagdad.

Njė transferim i pėrgjegjėsive tek ministrat do tė pasojė sapo ata tė jenė gati pėr tė marrė pėrsipėr detyrat. Pozita franceze u bė e ditur nga ambasadori francez nė Uashington, Zhan David Levit nė njė intervistė televizive.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.