OPINIONE

   
14.09.2003 - Trepca.net

Dosje

Ja kush do tė jetė “demokracia” jonė nė tė ardhmen nė Shqipėri

Marrė nga vendimet e Byrosė Politike nė Tetor tė vitit 1989


Nju Jork (SHBA),13 shtator 2003 / Nga: Klajd KAPINOVA
 
Sigurisht qė dokumenti qė po ofrojmė pėr herė tė parė pėrmes internetit pėr shqiptarėt, nuk ėshtė hartuar nė redaksitė e gazetave limonatė sikurse janė ato qė sot me politikėn e tyre i shėrbejnė shpėrbėrjes sė nacionit shqiptar. Herė pas herė do tė ofroj faqe nga dokumentet qė disa pėrsona nė fund tė vdekjes sė tyre ia kanė dhuruar miqve tė mi, duke kėrkuar mospėrdorimin dhe publikimin e emrit tė tyre, sepse janė tė penduar pėr fatkeqėsitė qė i kanė sjellė popullit shqiptar...
 
Po ndodh pikė pėr pikė ajo qė pritej dhe qė shpesh ėshtė folur e shkruar nė median shqiptare nė vendindje dhe diasporė nė Evropė dhe kėtu nė ShBA. Tė gjitha janė hedh nė sulm, pėr tė shtėnė nė dorė nga ajo ēka ka mbetur nga pasuritė nėntokėsore dhe sipėrfaqėsore tė Shqipėrisė sė lodhur nė tė gjitha drejtimet nga mashtrimet e atyre qė deri dje e masakruan kurse sot kanė veshur lėkuren e engjėllit mbrojtės. Bankat shtetėrore dhe private, kompanitė e ndėrtimit, naftės, shtypi, televizioni privat dhe shtetėror kontrollohet nga ishėt dhe fėmijėt e tyre. E ashtėquajtur diplomacia shqiptare, pa asnjė shkollė nė universitetet Perėndimore, nė vend qė tė merret me politikėn e shtetit dhe tė mbrojtjes sė shtetasve tė vet nė Europė e botė, merren me bisnese private, pushime dhe shitje e blerje vizash pėr njerėzit qė duan tė largohen pėrgjithmonė nga Shqipėria. Tė gjitha gazetat shtetėrore dhe proqeveritare deri tashti mė shumė janė marrė me figura tė konsumuara si kriminele tė popullit shqiptar si Enver Hoxha, Mehmet Shehu, Bedri Spahiu, Koēi Xoxe, Arianit Ēela, Hysni Kapo, dhe shkrimtarėt e realizimit socialist si beniamini i oborrit tė Enver Hoxhės “disidenti” qė i cilėsoi nga “varfėria” e Parisit (kur vėrshuam nėpėr ambasadat e huaja nė Tiranė) bashkėkombasit e vet si “jashtėqitja e popullit” njė farė Ismail Kadare etj.
 
Sot edhe media e emigrantėve shqiptarė nė Evropė dhe deri nė ShBA ėshtė vėnė nė shėrbim tė qeveritarėve shqiptarė drejtpėrdrejtė apo indirekt. Nė gazetat e diasporės mė shumė spikasin “analistė” autorė qė shkruajnė nė gazetat qeveritare apo tė pėraferta me to. Asnjėherė emri I gazetarit Mero Baze, apo tė gazetarėve tė tjerė kundėrqeveritarė nuk kanė hapėsirė nė gazetat e “pavarura” dhe “patriotike” tė diasporės. Edhe kur Departamenti i Shtetit Amerikan kritikonte qeverinė e Tiranės pėr korrupsion, organizim tė prostitucionit, mafies politike, dhunės ndaj gazetarėve tė opozitės, shtypjen e Lirive dhe tė Drejtave tė Njeriut dhe kundėr ish-Pėrndjekurve Politikė, “gazetarėt” e ish-gazetave tė Tiranės sė kuqe i kanė anashkaluar temat dhe shqetėsimet e popullit shqiptar, sepse kanė pasur frikė se po “shkelet vija e gazetės”...
 
Mė mirė ėshtė qė tė mos bėjmė shumė komente, por le t’i lejmė shqiptarėt pėrmes internetit tė lexojnė nė origjinal njė dėshmi tė njė pėrsoni qė ka marrė pjesė nė mbledhjen e Byrosė Politike tė vitit 1989, ku ėshtė hartuar apo ėshtė udhėzuar qė komunistėt tė penetrojnė dhe tė jetojnė si kameleonė brenda partive tė djathta e tė majta, dhe asnjėherė tė mos lejonė qė ish-kulakėt, dhe shtresat e tjera tė komunitetit shqiptar tė dalin nė krye tė shtetit. Analistėt amerikanė e krahasojnė Shqipėrinė si njė shembull model pėr tė gjithė politologėt dhe studiuesit e rrymave paskomuniste nė botė qė me pėrpikėmėri kanė zbatuar platformen e Katovices... Ata thonė se nė botė Shqipėria ėshtė i vetmi vend, ku pėrsekutorėt duken si engjėj dhe e kunderta....
 
 
Sistemi ynė ka kapitulluar pėrballė atij kapitalist, ndaj jemi tė detyruar tė ndryshojmė strategji, u tha Ramiz Alia tė pranishėmve.
 
Kjo strategji do tė synojė nė dy drejtime:
 
1- Nė respektimin e tė Drejtave tė Njeriut.
2- Nė krijimin e pruralizmit politik.
 
A. Do tė nxisim tė krijojmė parti sa tė duan: tė majta dhe tė djathta e tė qendrės, por gjithsesi kėto parti duhet tė kontrollohen e tė drejtohen nga ne, programet e themelimit tė kėtyre partive do t’i formojmė ne.
Nė krye tė tyre duhet tė nxirren njerėz qė tė pėrkrahin strategjinė tonė. Partia qė do tė marrė pushtetin do tė shajė komunizmin nė themel e nė ēati, dhe nė kėtė mėnyrė do tė fitojmė simpatinė e Perėndimit dhe tė disidencės antikomuniste.
 
Ata qė janė nė burgje, tė denuarit dhe tė pėrsekutuarit politikė, do tė thonė pėr ne: Dhe kėta e urrejnė komunizmin. Do tė afrohen e do t’u pėrkrahin. Ne na intereson karta morale e tyre.
 
Do t’i afrojmė dhe do t’i japim pun  tė parėndėsishme, por kurrė nuk do t’i lėmė tė marrin pushtetin, sepse ata, sa tė marrin fuqinė, fillojnė dhe hakmerren dhe ne bėhemi hysmeqarė tė tyre, siē kemi qenė kur me dhunė ua morėm pushtetin mė 1944...
 
Nė zbatimin e tė Drejtave tė Njeriut, duhet qė t’u japim dhe kompensim nė para tė burgosurve e t’u plotėsojmė komuditete banimi. Tė sekuestruarve dhe tė shpronsuarve, do tė japim nga njė letėr nė dorė (pa vlerė), qė t’u njihen pronat, por asnjėherė nuk do t’ua japim, nė forma tė ndryshme do t’i ngatėrrojmė njeri me tjetrin.
 
Tė kalojmė nė Gjykatė, ku do tė zbatohet rotacioni nga Gjykata e Shkallės sė Parė nė tė Dytėn dhe pėr defekte teknike, kthehen pėrsėri nė tė Parėn. Kėta janė tė moshuar dhe fuqi nuk kanė dhe duhet tė kemi kujdes nga fėmijėt e tyre. Por kėta duke ju dhėnė njė pasaportė dhe me pak presion I largojmė jashtė, ndėrsa ata qė do tė pretendojnė dhe do tė kėmbėngulin, do tė lėndohen. Pasuria e tyre na pėrket neve se neve e bėmė.
 
Materialin qė ma dergoi Mikail Gorbaēovi kam dy vjet qė e studioi dhe ata kanė ecur shumė pėrpara, pėr kėtė jeni nė dijeni.
 
Neve kemi kuader sa pėr shtatė Komitete Qendrore dhe tė mos kemi frikė. Ne kemi studimin dhe planplatformėn gati pėr zbatim. Do tė ketė shumė intelektualė qė do tė kundėrshtojnė, kėtyre nuk do t’i japim punė.
 
Njė shqetėsim mund tė krijojnė intelektualė pensionistė, kėtyre do t’u ofrojmė krijimin e Shoqatės sė Veteranėve tė Luftės dhe tė Punės, do t’u japim njė minipension dhe do t’u mbajmė ision.
 
Cassava ėshtė nė pragun e shpalljes Kushtetuese. Le tė bėjnė si tė duan, neve kemi platformėn tonė.
 
Ēdo gjė e kemi programuar, strategjinė e keni tė gjithė tė qartė dhe kemi caktuar rrugėt dhe qėllimin e misionit tonė.
 
Nėnė njė propagandė ekstreme kundėr komunizmit dhe me disa ndeshkime tė vogla tė numeklaturės sonė, ne komunistėt reformatorė do tė zbatojmė strategjinė tonė nė ekonomi, qė kapitalistėt dhe pronarėt e ardhshėm nė njė vend socialist tė jemi ne, njerėzit tanė.
 
Me kėtė strategji brenda dy tre legjislaturave do tė kemi ish-klasėn komuniste nė klasė kapitaliste.


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.