8.09.2003 - Trepca.net

Fest-Butrint, bullgarėt interpretojnė Shekspirin


8 shtator 2003 / Nga Mero BAZE
 
Ata kishin zgjedhur “Shtėrngatėn” e famshme tė Shekspirit pėr t’u paraqitur nė skenėn antike tė Butrintit. Ndėrsa krejt tjetėr ka qenė fyrmėzimi real i regjisorit bullgar Aleksandėr Morfov pėr ta sjellė kėtė pjesė nė festivalin ndėrkombėtar tė teatrove.
 
Kėshtu ėshtė shėnuar njė natė mė parė mbrėmja e katėrt e festivalit ndėrkombėtar tė teatrove nė Butrint. Pasimi i teatrit ka qenė pikėrisht nė fabulėn e veprės shekspiriane. Nė fakt e  vėrteta e kėsaj pjese shkon qysh nė vitet ’92, ku teatri bullgar ishte pėrshirė nė rrumpallėn e vlerave dhe pėrkimi ishte me dhėnien fund tė kominizmit.
 
Pėr regjisorin Morfov tė gjithė donin tė fluturonin dhe tė besonin. Atėherė lindi ky spektakėl qė nė vėrtetė Shekspiri kurrė nuk do ua falte. Regjisori bullgar kujton se po shkonin drejt sakatosjes sė veprės sė Shekspirit duke mbėrritur deri nė atė moment sa tekstet u bėnė sallatė. Mijėra spektatorė shpėrthyen drejt teatrit pėr ta parė kėtė pjesė.
 
Po tė mos kish qenė pėr regjisorin, pikėrisht ndėrhyrja e kritikės ajo qė e solli nė terezi teatrin e ēoroditur tė poskominizmit zor se do shihnin dhe nė Butrint. Nga ana tjetėr ishte paradoks sepse publiku e donte kėtė lloj teatri komercial. Nė kėtė kujtesė tė regjisorit erdhi viti ’96 ku kish ardhur koha tė rimėkėmbej gjithēka ndaj Morfov tani ndjente se ēdo ka ndryshuar. Por zhgėnjimi i tij trokiti nė derė sakaq.
 
Aty ku shpresonte tė gjente para pėr veprėn e tij iu kthye kurrizi . Komuniteti i aktorėve shpėrblehej nga shteti sa pėr tė larė duart. Kjo ishte “Shtėrngata” e vėrtetė pėr regjisorin qė i fali dhe idenė pėr ta ripunuar sėrish veprėn e Shekspirit.
 
Kėndvėshtrimi ishte tjetėr; njeriu i mashtruar me mendimin se e mira ekziston por me keqardhjen se personazhi kryesor shekspirian, qė sillte njeriun e shoqėrisė sė sotme bullgare, i kishte kėto ndjenja veē ėndrra. Nė tė vėrtetė shpjegon regjisori i njohur bullgar, kjo ishte ėndrra e pėrjetshme e artistit, tė cilėve u ka mbetur vetėm njė mjedis ku mund tė marrin frymė dhe kjo ėshtė skena.
 
Megjithatė njė nga personazhet kryesorė dje nė konferencėn pėr shtyp, pas impresioneve pėr skenėn e Butrintit pohoi se e rėndėsishme pėr tė ishte arti dhe problemi kryesor ishte zotėrimi i skenės pėrballė publikut tė ri qė kishte njė natė parė nė Butrint.
 
__________________
 
Intervistė: Aleksandėr Morfov, regjisori bullgar
 
Kritika ndali shkatėrrimin e Teatrit
 
PYETJE: Si i trajton dramaturgjia bullgare problemet e shoqėrisė sė kohės?
 
Aleksandėr Morfov: Dramaturgjia bullgare parė nė demokraci ka njė shok sepse nė kominizėm stimuloheshin dramat e njohura me tema tė caktuara. Shfaqjet mė me interes ishin ato qė konfliktonin me shtetin megjithėse e kruanin mjaft lehtė komunizimin dhe shefat paguanin pėr kėtė.. Kur ra komunizmi autorėt e rinj nuk dinin se pėr cfarė tė shkruanin. Kaloi njė periudhė e gjatė qė ēoi nė prishjen e dramaturgjisė bullgare.
 
Nė kėto momente filloi ngritja. Nuk po ndodh aktualisht ndonjė gjė e jashtėzakonshme. Me keqardhje situata e re nuk po akumulon shkrimtarė tė rinj.Nė njė farė mėnyre jeta na pėrfundon jo shumė interesante gjė qė e prek thellėsinė e intelektualėve, tė moskuptuarit e vetvetes. Por Teatri komercial nuk e duron kėto pjesė. Nė kėto kohė Teatri Kombėtar nė Bullgari po kthehet nė njė teatėr komercial sepse paratė qė jep shteti pėr teatrin janė vetėm pėr njė aparat dhe nuk mund tė bėhet asgjė duke mos patur mundėsi pėr tė manifestuar vetveten.
 
 
PYETJE: Cfarė elementėsh pėrfshihen nė kėtė shfaqje, tė cilat pėrkojnė me shoqėrinė bullgare?
 
Aleksandėr Morfov: Kjo vepėr ėshtė realizuar deri tani nė 6 variante. Pikėrisht ka qenė shoqėria bullgare, ndryshimet e herėpashershme qė mė kanė provokuar tė rishikoj “Shtėrngatėn” e Shekspirit.
 
Pėr herė tė parė e kam realizuar nė vitin ’92 nė atė kohė bullgaria dilte nga komunizmi. Tė gjithė donin tė fluturonin dhe tė besonin. Dhe atėhere bėmė njė spektakėl qė Shekspiri kurrė nuk do tė na e faltePo shkonim drejt sakatosjes sė Teatrit. Tekstet e Shekspirit u bėnė sallatė. Ndėrsa mijėra spektatorė shpėrthenin dyert e teatrit. Nė kėtė kohė ndodhi mrekullia; konflikti I ashpėr me kritikėt 
 
Ishte kohė kur publiku na donte por unė duhej tė rimėkėmbja pjesėn, e ndjeva se cdo gjė duhej ndryshuar. Porn ė kėtė ndodhi njė tjetėr shtėrngatė. Paratė shkonin tek paratė dhe jo tek arti dhe pėr teatrin jepeshin sa pėr tė larė duart. Atherė filluam tė qartėsojmė vetveten dhe kjo ishte shtėrngata e parė e vėrtetė.
 
Ndėrsa u hodha mė tutje prap nga njė kėndvėshtrim tjetėr; njeriu I mashtruar cdo natė duke menduar se e emira ekziston por me keqardhje ai kuptoi se kėto ndjenja ishin ėndrra e prosperos, personazhit krysor tė veprės. sMė ’98 nisi sėrish ėndrra por mjaft e tmerrshme. Kjo ishte ėndrra e pėrjetshme se ne si artistė vetėm njė mjedis kemi ku marrim frymė lirisht dhe kjo ėshtė skena. Ashtu si nė vepėr ne tė gjithė u mbyllėm nė kafazin e Prosperit.
 
 
 
Kritika
 
Mihal Luarasi
 
“Si shumė regjisorė tė tjerė me paraqitjen e kėsaj shfaqjeje shekspiriane nė kohėn e sotme ka tė bėjė pėrshtatja kohore.  Aleksadėr Morfov pėrpiqet qė tė gjejė elementė qė t’i flasin kohės dhe shoqėrisė sė sotme dhe jashtė asaj bullgare si nė koncept, gjuhė skenike dhe mendimin e saj”
 
 
Ruzhdi Pulaha, dramaturg
 
Morfov, njė nga “nipėrit” e Shekspirit
 
“Me sa del nga kuptimi me tė cilėt flet regjisori Morfov, duket se ai ėshtė njė nga nipėrit e Shekspirit. Ndaj ka qėllim pėr pasurinė e gjyshit tė vet. Shfaqja kishte vėshtirėsi dhe mungesa tė tekstit; por shfaqja ka dhe njė avantazh tė madh pėrvec gjuhės sė popullit ka mjeshtėrinė qė ne e pamė tė shpalosur nė gjithė shfaqjen dhe e superoi mungesėn e gjuhės qė nga partitura regjizorial qė ishte  e pasur e saktė intrigues. Duke vecuar spikatjen e karaktereve loja e trupės bullgare ishte e shkėlqyer.”
 
 
Shahla Nahid, gazetare e Radio France Internacional
 
“Ėshtė shumė e vėshtirė tė bėsh njė festival tė kėtyre pėrmasave. Ndaj e vlerėsoj drejtorin e kėtij festivalin Alfred Bualiotin pėr atė se ēfarė po bėn nė Butrint pėr ballafaqimin e vlerave teatrore evropiane. Kėtu nuk mund tė lė pa pėrmenduar krah festivalit bashkangjitjen nė njė me qytetin e Sarandės, kėtė vend tė bukur turistik. Kush arrin tė vijė deri nė Korfuz duhet tė shikojė dhe Sarandėn  dhe  kulturėn e veēantė shqiptare”
 
 
Dragana Boskovic, kritike nga Serbia
 
“Mendoj se spektakli i trupės bullgare ėshtė i saktė sepse edhe vetė Shekspiri kur ka shkruar “Shtėrngatėn” ka shkruar variantin e pestė. Siē e dijmė teatri i Shekspirit ėshtė  popullor dhe regjisori Morfov i transmeton mendimet pėrmes kėsaj marrdhėnie. Ndėrsa nė organizimin e festivalit, pėr marrdhėniet me spektatorėt pjesėmarrja e Teatrit Kombėtar  tė Bullgarisė nė Butrint ėshtė moment historik nė vazhdimėsinė e njė festivali. Kjo shfaqje duhet tė mbetet nė analet e festivalit” 
 
 
07shtator 2003
 
Sonte nė Festivalin e Teatrove nė Butrint do tė ngjitet trupa e Teatrit Kombėtar tė Prishtinės me shfaqjen “Oresti” tė Eskilit me regji tė Fadil Hysajt
 
 
Qipro “e gjallė” me teatrin e  Aristofanit
 
Regjisori Andreas Melekis koncept shpirtėror nė veprėn e vėnė nė skenėn e Butrintit duke adaptuar marrdhėniet mjaft miqėsore qė ekzistojnė nė mes Qipros dhe Sarandės
 
Midis Sarandės dhe Qipros ka njė marrdhėnie tė dyfishtė. Dy vende qė kanė vite tė binjakėzuara. Midis dy bashkive shkojnė e vijnė ndihma tė ndėrsjella. Miqėsi qė mbėshtetet nė marrdhėnie tė veēanta njerėzore qė dy vendet i kanė konsoliduar tashmė. Kjo ka qenė dhe arsyeja qė teatri “Scala” i Larnaka tė Qipros prej dy vitesh nuk i mungon Festivalit Ndėrkombėtar tė Butrintit.
 
Njė trupė qė kėrkon me ngulm tė ruajė identitetin, tė sjellė traditėn e lashtė tė vendit madje regjisori nė konferencėn e djeshme pėr shtyp, ka zbuluar se vepra ėshtė pėrkthyer nė dialektin e Qipros  nga njė poet i madh, pėr tė treguar dhe pėrforcuar nė kėtė mėnyrė kulturėn dhe gjuhėn autoktone.
 
Dhe kjo i ka kompesuar tė gjitha kur pas shfaqjes sė njė dite mė parė me “Gratė” e Arsitofanit regjisori Andreas Melekis e ka theksuar mė tej kėtė fakt. Ka kėrkuar pėrmes veprės antike pikėrisht qė pjesa e tij kėtė vit sėrish tė fliste pėr botėn e vecantė tė natyrės njerėzore duke mėshuar nė faktin e shkėmbimit tė pėrvojės dhe marrdhėnieve ndėrmjet dy vendeve.
 
Njė dashuri e thjeshtė, miqėsi mjaft njerėzore qė aktorėt e trupės qipriote e kanė realizuar modestisht nė skenė Brenda potencialit qė ka kjo trupė teatrore.  Madje kjo ėshtė theksuar dhe nė konferencėn pėr shtyp nga kritika.  Pa kaluar caqet e “entuziasmit” qė pėrfshin shpesh frymėn pėr tė lavdėruar se s’bėn njė shfaqje teatrore, pa rėnė nė skemėn e ngurtė se duhet thėnė dy fjalė tė mira, kritika dhe debati nė kėtė shfaqje ka marrė dje njė ngjyrė tjetėr.
 
Mė shumė konkrete gati e gjallė sepse kjo trupė nuk vinte nė Butrint pėr tė treguar thjesht nė gjuhėn e teatrit njė gjė qė i pėrket vetėm njė populli. Por regjisori Melekis nuk mund ta ndante konceptin e tij regjisorial me marrėdhėniet e fuqishme qė janė ngritur nė mes Sarandės dhe Qipros. Ardhja e veprės sė tij kėtė mniqėsi paramendonte.
 
“Nė kėtė vepėr ka sjellė dy parime njerėzore pėr njė botė njerėzore tė pastėr pėr tė shkėmbyer pėrvojė nė marrdhėniet mes dy bashkive. Kėto janė parime qė thotė dhe Aristofani nė veprėn e tij.
 
Dhe kjo ka ndodhur kėtu e 2500 vjet mė parė kur Aristofani satirizon tė gjithė tė kėqijat e luftės duke shpresuar nė njė ėndėrr. Dhe kėto i bėnte pėr tė harruar problemet, hallet”. Ndėrsa shfaqja ka ardhur nga antikiteti me gjithė tekstin e plotė. Regjisori thotė se kėtė e ka bėrė enkas sepse kishte ambicje dhe nuk ishte pėrpjekur aspak pėr ta shkurtuar apo prerė fjalėn e Aristofanit, duke dashur lirinė e kėsaj vepre.  Ndėrsa kritika e ka cilėsuar si vepėr mjaft njereėzore ku ndihej harmonia regjisoriale nė lojėn e aktorėve. E gjithė kjo lojė kanė theksuar dje nė debat kritikėt sigurisht mund tė shikohet si entuziaste brenda potencialit artistic qė ka kjo trupė.
 
Ashtu si vitin e kaluar dhe kėtė herė ceremonia zyrtare e pėrcjelljes sė trupės sė Qipros ėshtė shoqėruar me nderime tė posacme tė bėra nė Bashkia e Qipros duke respektuar kėshtu jo vetėm ardhjen e teatrit tė atij vendi por dhe organizimin e kėtij evenimenti. Ata kanė sjellė pllaka tė vecanta nė ngjyrė tė artė duke honorifuar Bashkinė e Sarandės pėr gatishmėrinė e kėtij organizmi e mikpritjen si dhe Festivalin Ndėrkombėtar tė Butrintit
 
 
Andreas Meleki: “Duam kulturėn tonė”
 
Ėshtė nė traditėn e tyre qė skena tė shikojė vetėm shfaqje nga antikiteti. Regjisori Andrea Meleki i ėshtė pėrgjigjur dje pyetjes sė kritikėve se nėse kjo gjė ka marrdhėnie tė ndėrsjellė me publikun. Pėrgjigja ka qenė njė “po” pėr kulturėn qė kėrkon tė dallojė ky vend. “Ashtu si nė ēdo vend tjetėr jeta moderne qė tė ketė thelb dhe pėrmbajtje nuk mund tė funksionojė pa ndjekur traditėn dhe kulturėn e kombit. Duhet tė themi qė ndryshimi i kėtij viti nė paraqitjen e shfaqjes ka qenė pėrkthimi qė I ka bėrė veprės njė poet i madh qipriot nė dialektine  Qipros nė mėnyrė qė tė pėrforcojė kulturėn tonė tė vecantė dhe gjuhėn”.
 
 
Melanie Stelio, aktorja kryesore e teatrit tė Qipros
 
“Gjithmonė kur merrem me njė shfaqje kam njė ankth qė i ngjan njė agonie se si do tė dalė shfaqja. Dhe nė vecanti kjo shtohet nė njė teatėr tė lashtė qė i shkon njė skene sic ėshtė Butrinti. Njė teatėr i lashtė qė mė shton mė tepėr antkh pėr rezultatin.
 
Largohem nga ky vend me pėrshtypjet mė tė mira pėr organizimin e kėtij evenimenti qė qė luajta pėr herė tė dytė nė njė teatėr tė lashtė”
 
 
Nebi Islami, studiues teatri Prishtinė
 
“ Mendoj se trupa qipriote solli situata tė kėndshme pėrmes gėzimit dhe kėngės tė cilat zėvendėsuan frymėn tragjike qė ka kjo vepėr. Ata zbritėn nė tokė mitet dhe hyjnitė pa pasur probleme gjuhėsore tė cilat regjisori i kish zgjidhur pėrmes skenės. Kėshtu kemi arritur tė kuptojmė qėllimin fisnik tė Aristofanit. Aktrimi ishte i mirė, dhe trupa harmonike nėn ritmin dhe harenė qė shkakton kėnga greke. Klithma antimilitare ishte zėvendėsuar me bukurinė e grave.
 
 
Ruzhdi Pulaha, dramaturg Tiranė
 
“Festivali i Butrintit nuk ėshtė konkurs trupash teatrore por festė teatrale dhe kur gjykoj pėr njė shfaqje nuk bėj krahasim. Por brenda potencialit qė jep shfaqja nuk ka potencial tė njė Teatri Kombėtar por shfaqja e Qipros solli lojėn brenda potencialit tė saj. Do ēmoj sinqeritet brenda lojės duke e zhveshur nga elementėt antikė pėr tė na dhėnė mesazhin sa mė njerėzor. Kjo e bėri kėtė vepėr qė tė ishte  e komunikueshme me publikun”.
 
 
 
Fabula e “Gratė” nga Aristofani
 
‘Gratė” u shkrua nė njė periduhė kku cdo njeri kėrkonte njė zgjidhje pėr tė rivendosur statusin e qytetit nė tėrė Greqinė dhe tė siguronte njė mėnyrė tė respektuar tė jetės sė njerėzve. Aristofani nė kėtė dramė dėshiron t’u ofrojė qytetarėve tė Athinės njė mundėsi shpėtimi nga vuajtjet qė patėn gjatė luftės civile 27 vjecare dhe pasojat e saj; t’u ofronte gazin, buzėqeshhjen, pėrrallat e magjishme, utopinė!
 
Utopia e ideales,e  vendit idhull, jetėn mbi tė cilėn do tė bazohej bashkėsia e mallrave dhe e grave. Njė shtet nė tė cilin gjithkush do tė gėzonte jetėn pa bėrė asgjė –do tė ishte shteti qė do t’i ushqente dhe mbante. Fantazia lojcake, e gjallė e potetit, tė con qetėsisht nė irracionalen e ėndrrės.
 
”Eklesiazet” (gra qė marrin pjesė nė kishėn klerikale tė Bashkisė) ishin mjaft tė dėhspėruara nga humbjet qė kish pėsuar Athina, tė cilat mund tė kishin qenė mėnjanuar nėse shteti do tė kish qenė mė i pėrgjegjshėm dhe mė i zgjuar. Duke i konsideruar meshkujt si pėrgjegjės pėr situatėn e frikshme qė ekzistonte nė qytet, Aristofani sugjeron qė burrat duhet tė largohen nga qeverisja e qytetit dhe atė ta marrin gratė.
 
Hipoteza fillestare e Aristofanit mbi sundimin e grave merr fund nė njė fazė tė dytė, pasi nė vijim tė dramės, shfaqet njė pikpamje primitive e komunizmit. Zbatimi i kėsaj pikpmaje do tė mund tė realizohet sepse ka  njė plan. Ēdo njeri do tė dorėzojė pasuritė e tij pėr fonde publike. Shteti do tė jetė pėrgjegjės pėr secilin dhe pėr cdo gjė.
 
Ē’ndodh kur gjėrat dalin prej duarsh dhe keqtrajtohen? Sipas Aristofanit kjo ndodh kur hyn nė mes dashuria. Tė gjithė burrat do t’u takojnė tė gjitha graave dhe gratė do t’u pėrkasin tė gjithė burrave. Njerėzit do tė hyjnė nė njė mėnyrė tė re jetese, nė njė botė tė lumtur, tė drejtė, tė thjeshtė dhe nė paqe. NJė utopi, njė ėndėrr qė I shėtit pėr pak kohė qytetarėt e dėrrmuar tė Athinės dhe vetė Aristofanin, pasi fundi I luftės, tė cilin ai aq shumė e kish dėshiruar, nuk solli paqe.


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.