5.09.2003 - Trepca.net

Lajme

E premte 5 shtator 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Mbi 700 minatorė tė Kombinatit "Trepēa" ende po vazhdojnė grevėn e tyre

  • M. Hamiti: Veprimet e Beogradit janė hapa luftėnxitės

  • Holkeri urdhėron formimin e njė ekipi tė pavarur pėr ndriēimin e rastit tė burgut tė Dubravės

  • OKB-ja, Grupi i Kontaktit dhe BE-ja duhet tė luajnė rolin kryesor ndėrmjetėsues nė dialogun mes Beogradit dhe Prishtinės

  • Kryesia e LDK-sė: Moszhvillimi normal i procesit mėsimor nė disa komuna tė Kosovės ėshtė shqetėsues dhe i dėmshėm

  • Pesė persona kanė vdekur nga zjarri qė shpėrtheu dje nė burgun e Dubravės

  • Holkeri: "Grupi i Kontaktit mė dha mbėshtetjen e tij"

  • Grupi i Kontaktit ka mbėshtetur fillimin e shpejtė tė dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit

  • Forcat e KFOR-it kanė bastisur shtėpinė e ish-eprorit tė UĒK-sė Rexhep Selimit nė Prishtinė

  • Rreth 175 tė burgosur nė burgun e Dubravės tė Istogut janė rebeluar dhe kėrkojnė kushte mė tė mira

  • Zėdhėnėsi i NATO-s thotė se Aleanca do tė bėjė ēmos pėr tė minimizuar krimin nė Kosovė

  • Robertson u ka bėrė thirrje liderėve tė Ballkanit nė ndėrtimin e marrėdhėnieve demokratike nė rajon

  • Zvicra ia ndalon hyrjen nė kėtė vend Gafurr Adilit

  • Dy bomba kanė shpėrthyer afėr gjykatės qendrore tė Athinės, ėshtė plagosur njė polic

  • Ministrat e mbrojtjes sė Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė angazhohen pėr forcimin e bashkėpunimit

  • Beogradi aprovon edhe njė rezolutė pėr Kosovėn

  • Tre shqiptarė nga fshati Malinė tė Likovės janė viktimat e para tė dhunės policore maqedonase

  • Policia maqedonse ka filluar tė heqė pikat e kontrollit rreth fshatrave Vaksincė dhe Llojan tė Kumanovės

  • Podgorica konsideron se statusi i Kosovės duhet tė zgjidhet nė relacionin Prishtinė - Beograd - bashkėsi ndėrkombėtare

  • Nė Shqipėri, PD e opozitės shprehet e sigurtė pėr fitoren e zgjedhjeve vendore

  • Moisiu: Zgjedhjet e 12 tetorit duhet tė jenė tė lira dhe tė ndershme

  • Gjatė luftimeve tė javės sė kaluar nė Afganistan janė vrarė 70 deri nė 100 forca talibane

  • Breshėri plumbash ndaj besimtarėve sunitė nė njė xhami nė Bagdad, plagosen 3 vetė

  • Ėshtė vrarė njė militantė palestinez dhe njė ushtar izraelit

  • Nė Aceh janė vrarė gjithsej 319 civilė, ndėrkaq 108 janė zhdukur

  • Gjermania dhe Franca shprehen kundėr rezolutės sė OKB-sė pėr Irakun

  • Athina gjykon anėtarė tė grupit 17 Nėntori


 
Mbi 700 minatorė tė Kombinatit "Trepēa" ende po vazhdojnė grevėn e tyre
 
Mitrovicė, 5 shtator 2003 - Mbi 700 minatorė tė Kombinatit "Trepēa" ende po vazhdojnė grevėn e tyre nė lokalet e Minierės sė Stantėrgut tė Mitrovicės. Kėrkesa e tyre e vetme drejtuar Qeverisė sė Kosovės dhe UNMIK-ut ėshtė kthimin nė vendet e tyre tė punės, prej nga janė larguar 14 vjet mė parė nga pushteti i atėhershėm serb.

Drejtuesit e kėshillit grevist kanė paralajmėruar ndryshimin e formave tė grevės.

Futja e grevistėve nė horizontin e tetė tė minierės "Trepēa" ose shkuarja nė Prishtinė nė njė protestė tė madhe, janė dy nga mundėsitė, qė po i shqyrton kėshillit grevist i minatorėve tė kombinatit "Trepēa" nė kohėn qė kjo grevė e minatorėve ka hyrė nė ditėn e pestė.

Ditėn e katėrt tė grevės gjendja shėndetėsore e minatorėve ėshtė keqėsuar, prandaj kėtė nė oborrin e Minierės nė Stantėrg ėshtė improvizuar njė ambulancė e vogėl pėr ata minatorė grevistė tė cilėt nuk dėshirojnė tė shkojnė nė spital.
 

M. Hamiti: Veprimet e Beogradit janė hapa luftėnxitės

Prishtinė, 5 shtator 2003 - Nė lidhje me veprimet e fundit nga Beogradi, Muhamet Hamiti, zėdhėnės i Presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova, ka dhėnė sot kėtė deklaratė:

Beogradi po e vazhdon politikėn e vjetėr. Veprimet e tyre tė kohėve tė fundit janė hapa luftėnxitės.
Ne do tė bėjmė punėn tonė nė mėnyrė ajo qė bėn Beogradi tė mos ketė ndikim nė Kosovė. Dhe nuk do tė ketė.

Autoritetet e Kosovės do tė reagojnė institucionalisht nė momentin e duhur, nė mėnyrė adekuate.

 
Holkeri urdhėron formimin e njė ekipi tė pavarur pėr ndriēimin e rastit nė burgun e Dubravės
 
Prishtinė, 5 shtator 2003 - Drejtori i Departamentit tė Drejtėsisė pranė UNMIK-t Pol Kofi ka konfirmuar vdekjen e 5 tė burgosurve nė burgun e Dubravės nė Istog si pasojė e njė zjarri qė e kishin vėnė tė burgosurit nė pavionin nr. 2. Ngjarja ka ndodhur pas njė rebelimi tė tė burgosurve nė kėtė burg, tė cilėt 24 orė kanė pamundėsuar ndėrhyrjen e rojeve tė burgut. Ata kanė kėrkuar pėrmirėsimin e kushteve.
 
Drejtuesit e burgut kanė zhvilluar biseda me tė burgosurit, por pa sukses. Pastaj njėri nga tė burgosurit ia vė flakėn pavionit, dhe si pasojė 5 vetė kanė vdekur dhe 16 tė tjerė kanė marrė plagė tė rėnda. Pas ndėrhyrjes sė njėsisė speciale tė policisė janė evakuar mbi 150 tė burgosur.

Ai tha se emrat e tė vdekurve do tė tė dihen pasi tė jetė bėrė ekzaminimi i kufomave dhe shkaku i vdekjes sė tyre, tha Kofi. Ndėrkohė, kryeadministratori i Kosovės Hari Holkeri dhe zėvendėsi i tij Ēarlls Brajshou kanė urdhėruar formimin e njė ekipi tė pėrbėrė prej ndėrkombėtarėve dhe vendorėve cili do tė bėjė hetime tė pavarura nė bashkėpunim me policinė e UNMIKut qė rasti tė ndriēohet sa mė shpejt dhe qė rastet e ngjashme tė mos pėrsėrietn nė tė ardhmen.

Sipas njoftimeve, gjashtė tė lėnduar rėndė nga zjarri janė shtrirė nė spitalin e Pejės, kurse tė tjerėt nė ambulancėn e burgut. Nė spitalin e Pejės ndodhen: Halil Brajshori nga Prishtina, Osman Paēarrizi nga Malisheva, Fikri Gashi nga Prizreni, Petrit Morina nga fshati Polluzhė i Skėnderajt, Driton Mustafa nga Ferizaj dhe Selman Gubetini nga Vushtrria.
 
 
OKB-ja, Grupi i Kontaktit dhe BE-ja duhet tė luajnė rolin kryesor ndėrmjetėsues nė dialogun mes Beogradit dhe Prishtinės
 
Moskė, 5 shtator 2003 - Kombet e Bashkuara, Grupi i Kontaktit dhe Bashkimi Evropian duhet tė luajnė rolin kryesor ndėrmjetėsues nė dialogun mes Beogradit dhe Prishtinės, ka deklaruar sot pėrfaqėsuesi i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Rusisė, duke folur pėr rezultatet e gjertanishme tė takimit tė Grupit tė Kontaktit qė po mbahet nė Moskė.

Ai ka thėnė se qėndrimi i Grupit tė Kontaktit ėshtė se "kthimi refugjatėve dhe i tė zhvendosurve joshqiptarė, siguria, tė drejtat dhe liritė themelore pėr tė gjithė, nė mbarė territorin e Kosovės, ndėrtimi i shoqėrisė demokratike multietnike dhe dhėnia fund e krimit lokal dhe transnacional, janė kushtet e domosdoshme pėr njė zgjidhje tė pėrhershme dhe tė drejtė tė problemit tė Kosovės".

Sipas kėtij pėrfaqėsuesi rus, nė takimin e Moskės nuk ėshtė diskutuar pėr stratusin e ardhshėm tė Kosovės. "Anėtarėt e Grupit tė Konktaktit kanė qėndrim unik se ėshtė tepėr herėt qė pėr kėtė ēėshtje tė bisedohet", ka thėnė ai. Por, ai ka theksuar se nė takimin e Moskės posaēėrisht ėshtė theksuar domosdoshmėria e fillimit sa mė tė shpejtė tė bisedimeve mes Beogradit e Prishtinės, por nuk ėshtė pėrmendur as data konkrete as vendi i fillimit tė bisedimeve.
 
 
Kryesia e LDK-sė: Moszhvillimi normal i procesit mėsimor nė disa komuna tė Kosovės ėshtė shqetėsues dhe i dėmshėm
 
Prishtinė, 5 shtator 2003 - Gjendja aktuale nė procesin mėsimor fillor dhe tė mesėm, pėrkatėsisht moszhvillimi normal i procesit mėsimor nė disa komuna tė Kosovės, si rezultat i grevės sė arsimtarėve, ėshtė tejet shqetėsuese dhe e dėmshme pėr procesin arsimor nė Kosovė, vlerėsoi sot Kryesia e LDK-sė pėmes njė deklarate.
 
Arsimi nė Kosovė si shtyllė e fuqishme e shtetėsisė sė Kosovės, thuhet mė tutje nė kėtė deklaratė, vazhdon tė jetė prioritet i angazhimit tė institucioneve tė Kosovės nė pėrpjekjet e vazhdueshme pėr avancimin e tij.

"Rrethanat e krijuara, si dhe pozita aktuale nė tė cilėn gjendemi sot, doemos imponon logjikėn e veprimit institucional nė Kosovė, dhe ēdo shmangie nga kjo rrugė mund tė reflektojė pasoja pėr vetė shoqėrinė kosovare", nėnvizon Kryesia e LDK-sė.

- LDK-ja angazhohet maksimalisht nė krijimin e mundėsive pėr gjetjen e alternativės sa mė tė pranueshme, vendosjen e prioriteteve pėr avancimin e pozitės materiale tė arsimit nė Kosovė.
 
Nė anėn tjetėr, janė tė pajustifikueshme dhe tė papranueshme qėndrimet dhe pozicionet e ngurtėsuara tė disa subjekteve sindikaliste, qė hezitojnė tė tregojnė mirėkuptim pėr pozitėn aktuale dhe rrethanat ekzistuese tė sistemit arsimor nė Kosovė dhe mungesės tė vullnetit pėr tė hapur perspektivė nė zgjidhjen e problemit, theksohet nė kėtė deklaratė.

- LDK-ja angazhohet maksimalisht qė institucionet e Kosovės nė afat kohor sa mė tė shkurtė tė krijojnė infrastrukturė tė nevojshme pėr ngritjen e bazės materiale tė mėsimdhėnėsve nė Kosovė nė tė gjitha nivelet.

- Po ashtu, LDK-ja apelon te mėsimdhėnėsit, punonjėsit e arsimit qė tė kontribuojnė maksimalisht nė normalizimin sa mė tė shpejtė tė procesit mėsimor nė Kosovė, pėr njė zhvillim tė mbarė dhe tė suksesshėm tė vitit tė ri shkollor 2003/2004, thuhet nė fund tė deklaratės sė Kryesisė sė LDK-sė pėr situatėn aktuale nė arsimin e Kosovės.
 
 
Pesė persona kanė vdekur nga zjarri qė shpėrtheu dje nė burgun e Dubravės
 
Prishtinė, 5 shtator 2003 - Pesė persona kanė vdekur, gjashtė janė lėnduar rėndė dhe disa tė tjerė mė lehtė, nga zjarri qė shpėrtheu dje nė burgun e Dubravės, njoftoi zėdhėnėsi i SHPK-sė Refki Morina.
Ai deklaroi sot pėr Radio Kosovėn se flakėn ia kanė dhėnė burgut tė burgosurit e pavionit nr. 2 nė kėtė burg.

Pjesėtarėt e SHPK-sė dhe tė policisė sė UNMIK-ut dje pasdite e kishin vėnė nėn kontroll burgun e Dubravės brenda dhe jashtė, por kanė vėrejtur se tė burgosurit e pavionit nr. 2 e kishin nėn kontroll atė. Policia ka zhvilluar bisedime me ta dhe deri nė atė moment nuk ka tė pasur tė lėnduar.
 
Por, pak mė vonė disa tė burgosur kanė filluar t'ia japin flakėn pavionit nr.2. Pasi qė kaė intervenuar ndihma e shpejtė, zjarrfikėsit dhe policia, ėshtė konstatuar se pesė persona kanė vdekur, 6 tė tjerė janė lėnduar rėndė dhe disa tė tjerė mė lehtė, tha zėdhėnėsi Morina, duke vlerėsuar se kjo ka qenė njė tragjedi qė ka ndodhur nė burgun Dubrava pėr shkak se ishte vėnė zjarri nga tė burgosurit e pavionit nr. 2.

Morina tha se tani situata ėshtė e qetė dhe ėshtė nėn kontrollin e plotė tė policisė dhe tė gardianėve tė burgut.
 
 
Holkeri: "Grupi i Kontaktit mė dha mbėshtetjen e tij"
 
Pragė, 5 shtator 2003 - "Patėm njė diskutim shumė tė mirė dhe konstruktiv me tė gjithė pėrfaqėsuesit e Grupit tė Kontaktit dhe pamė se tė gjithė kemi interesa tė pėrbashkėta nė mėnyrė qė tė ecim pėrpara sa mė shpejt qė tė jetė e mundur. Grupi i Kontaktit mė dha mbėshtetjen e tij dhe ne do tė vazhdojmė bashkėpunimi me kėto vende, si dhe me Bashkimin Evropian dhe me ndėrmjetėsit e tjerė, duke pėrfshirė edhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės", tha shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri, nė njė intervistė dhėnė mbrėmė radios "Evropa e lirė".

Z. Holkeri tha se nė Moskė nuk ėshtė diskutuar pėr ndonjė datė konkrete pėr fillimin e bisedimeve midis Prishtinės e Beogradit, por shtoi se kjo do tė caktohet sa mė shpejt qė tė jetė e mundur.

Ai sqaroi se pas konsultimeve qė ka bėrė nė Kosovė, ka dashur tė tė takohet me tė gjithė ndėrmjetėsit. Kėshtu nė Moskė ka shkuar pėr t'u takuar me ministrin e jashtėm rus, Igor Ivanov dhe me pėrfaqėsuesit e Grupit tė Kontaktit, nė tė cilin pėrfshihen vendet kyēe tė Kėshillit tė Sigurimit, vende qė kanė pėrgjegjėsinė kryesore lidhur me misionin nė Kosovė.

Holkeri tha se pas qėndrimit nė Moskė do tė vazhdojė nė Gjenevė e Bruksel dhe mė pas do tė kthehet nė Prishtinė. Ai parlajmėroi do tė vazhdojė udhėtimet e tij nė kryeqytetet kryesore tė vendeve evropiane, si nė Londėr, Paris, Berlin, Romė dhe Madrid.
 
 
Grupi i Kontaktit ka mbėshtetur fillimin e shpejtė tė dialogut ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit
 
Moskė, 5 shtator 2003 - Grupi i Kontaktit u takua tė enjten nė Moskė pėr tė diskutuar Kosovėn dhe situatėn e sigurisė atje. Nė fokus tė bisedimeve ishte dhe ēėshtja e fillimit tė dialogut midis Beogradit dhe Prishtines.
Takimi u bė nė nivel tė drejtorėve politikė tė vendeve tė Grupit tė Kontaktit. Nė tė mori pjesė edhe administratori i ri i OKB-sė nė Kosovė, Harri Holkeri.

Tema e bisedimeve nė kėtė takim ishte se si tė pėrshpejtohet procesi i dialogut midis Prishtinės dhe Beogradit, pas frikės se mos deklarata mbi Kosovėn qė miratoi kohėt e fundit parlamenti serb, mund tė shtyjė nisjen e dialogut pėr njė kohė tė gjatė.

Qėndrimi i zotit Holkeri nė takimin nė kryeqytetin rus ishte se e ardhmja e Kosovės, nuk do tė vendoset nė Beograd apo Prishtinė, por vetėm nga Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė.

Takimi nuk rezultoi me ndonjė deklarate, por Harri Holkeri tha se Rusia e pėrkrah plotėsisht pėrshpejtimin e dialogut.

Zoti Holkeri tha nė Moskė se shpresonte qė dialogu mes Prishtinės dhe Beogradit, mund tė fillojė shumė shpejt.

Holkeri ėshtė shprehur se ėshtė jashtėzakonisht i kėnaqur me konsultimet tė cilat i ka quajtur konstruktive. Ai ka shfaqur shpresėn se sė shpejti do tė paraqiten rekomandimet pėrkatėse rreth bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit dhe ku do tė mbahen kėto negociata.
 
Holkeri shtoi se bisedimet duhet tė fillojnė sa mė parė nė Prishtinė, nė Beograd apo nė ndonjė terren neutral dhe ka pėrsėritur qėndrimin se para hapjes sė negociatave pėr statusin final nė Kosovė duhet tė plotėsohen standardet e parashikuara nga ish-kryeadministratori i Kosovės.
 
 
Forcat e KFOR-it kanė bastisur shtėpinė e ish-eprorit tė UĒK-sė Rexhep Selimit nė Prishtinė
 
Prishtinė, 5 shtator 2003 - Nė orėt e hershme tė mėngjesit tė djeshėm forcat e KFOR-it kanė bastisur shtėpin e Rexhep Selimit nė lagjen "Bregu i Diellit" nė Prishtinė. Kėtė e ka konfirmuar Kris Tompson zėdhėnės i KFOR-it. Sipas tij operacioni ėshtė kryer nga njėsitė e specializuar kundėr krimit tė organizuar.
 
Tompson ka thėnė se forcat e KFOR-it nuk kishin shkuar pėr ta arrestuar Rexhep Selimin ish-epror i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Gjatė bastisje nuk janė gjetur armė ka thėnė zėdhėnėsi Tompson. Ai ka shtuar se bastisje tė ngjashme ka pasur dje edhe nė Sllatinė dhe nė Fushė-Kosovė.
 
 
Rreth 175 tė burgosur nė burgun e Dubravės tė Istogut janė rebeluar dhe kėrkojnė kushte mė tė mira
 
Istog, 5 shtator 2003 - Rreth 175 tė burgosur nė Burgun e Dubravės tė Istogut janė rebeluar nė pavionin numėr 2 tė kėtij burgu, duke protestuar pėr kushte mė tė mira qėndrimi dhe jetese nė kėtė burg. Tė burgosurit nė kėtė protestė theksojnė se kushtet nė kėtė burg janė katastrofale. Ata para se tė futeshin nė protestė i kanė ēarmatosur gardianėt si dhe u kanė marrė ēelsat e dhomave.
 
Ata kėrkojnė qė t'i vizitojnė pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut dhe tė institucioneve tė Kosovės. Hyrje-daljet nė burgun e Dubravės janė tė bllokuara nga forca tė mėdha tė policisė sė UNMIK-ut dhe tė SHPK-sė, por edhe tė forcave tė KFOR-it.

Policia ka thėnė se mbrėmė vonė e ka vėnė nėn kontroll gjendjen dhe se nuk ka tė lėnduar, tė rrėmbyer apo tė arratisur. Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut tha se kjo protestė kishte tė bėnte vetėm me kushtet e burgut dhe se nuk bėhet fjalė kėtu pėr ndonjė rebelim tė natyrės tjetėr, apo tentim pėr ikje nga burgu.
 
Ky zėdhėnės tha se kushtet nė Burgun e Dubravės si dhe nė burgjet tjera nė Kosovė mund tė krahasohen me ato qė ofrojnė burgjet tjera nė rajon. Nė burgun e Dubravės janė 800 tė burgosur tė shpėrndarė nė pesė pavijone.
 
 
Zėdhėnėsi i NATO-s thotė se Aleanca do tė bėjė ēmos pėr tė minimizuar krimin nė Kosovė
 
Prishtinė, 5 shtator 2003 - Situata e sigurisė kohėt e fundit nė Kosovė ėshtė shqetėsim pėr NATO-n dhe Aleanca do tė bėjė gjithėēka nė kompetencat e saj pėr tė minimizuar krimin dhe aktet terroriste. Kėshtu ka deklaruar dje zėdhėnėsi i Aleancės Veriatlantike Mark Lejti.
 
Ai tha se pavarėsisht nga disa veprime tė rėnda terroriste nga ekstremistėt dhe terroristėt, situata e sigurisė sot nė Kosovė ėshtė mė e favorshme se nė vitin e kaluar. Zėdhėnėsi i NATO-s Mark Lejti ka thėnė se tri vite mė parė nė Kosovė ndodhnin 600 vrasje, ndėrkaq kėtė vit kanė ndodhur vetėm 30 sosh.
 
 
Robertson u ka bėrė thirrje liderėve tė Ballkanit nė ndėrtimin e marrėdhėnieve demokratike nė rajon
 
Sofje, 5 shtator 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm i NAT0-s Xhorxh Robertson u ka bėrė thirrje liderėve tė vendeve tė Ballkanit qė tė vazhdojnė ndėrtimin mė intensiv tė marrėdhėnieve demokratike nė rajon.
 
Nė konferencėn pėr bashkėpunimin rajonal, qė po zhvillohet nė Sofje, Robertson ka thėnė se problemet themelore me tė cilat pėrballen vendet ballkanike janė stagnimi ekonomik, korrupsioni dhe struktura e tejkaluara tė cilat pengojnė zhvillimin e mėtejshėm.
 
Robertson ka pėrsėritur se bashkėpunimi me Tribunalin e Hagės dhe reforma e ushtrive nė Ballkan do tė jenė detyra kyēe nė tė cilat do tė insistojė Aleanca.
 
 
Zvicra ia ndalon hyrjen nė kėtė vend Gafurr Adilit
 
Bernė, 5 shtator 2003 - Qeveria e Zvicrės ka bėrė tė ditur se ka marrė vendimin pėr ndalimin e hyrjes nė Zvicrė tė njėrit nga pėrfaqėsuesit e AKSH-sė, Gafurr Adili.
 
Nė njė deklaratė tė Ministrisė sė Jashtme tė Zvicrės thuhet se Gafurr Adili e ka shfrytėzuar qėndrimin e tij nė kėtė vend si bazė propagandistike dhe financiare nė luftėn e tij kundėr Maqedonisė. Gafurr Adili kishte fituar statusin e azilantit nė Zvicėr, por mė 1 korrik ėshtė arrestuar nė Tiranė.
 
 
Dy bomba kanė shpėrthyer afėr gjykatės qendrore tė Athinės, ėshtė plagosur njė polic
 
Athinė, 5 shtator 2003 – Dy bomba kanė shpėrthyer sot heret nė mėngjes (e premte) jashtė gjykatės qendrore tė Athinės, duke plagosur kėshtu njė polic dhe duke shkaktuar dėme tė konsideruara, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt e policisė, njofton Rojter.
 
Bombat kanė shpėrthyer rreth dhjetė minuta njėra pas tjetrės, kurse polici ėshtė plagosur nė shpėrthimin e dytė. Ai kishte arritur nė vendin e shpėrthimit pėr tė filluar hetimet.
 
Gjykata ishte e mbyllur nė kohėn e shpėrthimeve. Askush s’e ka marrė ende pėrgjegjėsinė, por zyrtarėt kanė thėnė se mund tė jenė nė lidhje me gjykimin e themeluesit tė grupit grek marksist “17 Nėntori” dhe 18 pjesėtarėve tė tjerė tė dyshimtė tė gueriles majtiste, qė po gjykohen nė Athinė.
 
 
Ministrat e mbrojtjes sė Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė angazhohen pėr forcimin e bashkėpunimit
 
Sofje, 5 shtator 2003 - Ministrat e mbrojtjes sė Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė - Pandeli Majko, Zhelko Antunoviq dhe Vllado Buēkovski, tė enjtėn nė Sofje janė angazhuar pėr forcimin e bashkėpunimit ndėrmjet tri vendeve nė pėpjekjet qė tė bėhen anėtarė tė NATO-s. Tre zyrtarėt kanė rikonfirmuar bashkėpunimin e mirė nė fushėn e sigurisė.

Bisedimet tripalėshe janė zhvilluar nė prag tė Konferencės ndėrkombėtare nė Sofje pėr sisgurinė e pėrbashkėt rė Evropės Juglindore. Nė kėtė takim pritet tė marrin pjesė ministrat e mbrojtjes sė Shqipėrisė, Bullgarisė, Maqedonisė, Rumanisė, Turqisė dhe Sllovenisė.
 
 
Beogradi aprovon edhe njė rezolutė pėr Kosovėn
 
Beograd, 5 shtator 2003 - Kuvendi i Serbisė dhe Malit tė Zi kanė miratuar mbrėmė njė rezolutė pėr Kosovėn me tė cilėn insistohet nė zbatimin e plotė tė Rezolutės 1244 tė KS si kornizė bazė pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės.
 
Deputetėt i kanė mbėshtetur pėrpjekjet dhe vendimet e organeve tė bashkėsisė shtetėrore dhe tė organeve tė Serbisė pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, nė pajtim me obligimet qė janė marrė nga Rezoluta 1244.
 
Gjithashtu u kanė bėrė thirrje tė gjitha organeve qė tė ndėrmarrin masa pėr krijimin e kushteve pėr fillimin e dialogut me faktorėt relevantė ndėrkombėtarė tė cilėt mund t'i kontribuojnė zgjidhjes sė ēėshtjes nė Kosovė.
 
Janė dėnuar tė gjitha format e ekstremizmit nė Kosovė dhe u ėshtė dhėnė pėrkrahja tė gjitha aktiviteve tė ardhshme tė misionit tė KB pėr ta garantuar ambientin e sigurt pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe liritė qytetare.

Pėr kėtė rezolutė kanė votuar 58 deputetė nga Serbia kurse 25 nga Mali i Zi. Askush nuk ka qenė kundėr, as nuk ka abstenuar. Radikalėt e kanė braktisur seancėn para votimit, kurse socialistėt dhe Partia e Unitetit Serb nuk janė deklaruar.

Me insistimin e deputetėve nga Mali i Zi, tė cilėt e pėrbėjnė koalicionin nė pushtet dhe me pėrfaqėsuesit e partive shqiptare, ėshtė aprovuar qė dokumenti tė quhet Rezolutė pėr t'u theksuar dallimi midis Dokumentit tė cilin e ka aprovuar Kuvendi i Serbisė nė parlamentin e Bashkėsisė shtetėrore.
 
 
Tre shqiptarė nga fshati Malinė tė Likovės janė viktimat e para tė dhunės policore maqedonase
 
Shkup, 5 shtator 2003 - Tre shqiptarė nga fshati Malinė tė Likovės janė viktimat e para tė dhunės policore maqedonase kohėt e fundit. Xhezair Shabani dhe dy djemtė e tij kanė deklaruar se plotė 30 orė janė keqtrajtuar nga forcat speciale.
 
Edhepse anėtarėt e familjes Shabani kishin dalė nė mal pėr tė prerė dru, policia ka kėrkuar tė dy nga ata se ku gjendet Abdul Jakupi i njohur si komandant "Ēakalla".

Ministri i brendshėm maqedonas, Hari Kostov ka konfirmuar kėtė incident dhe ka paralajmėruar pėrmasa ndaj policisė pėr tejkalimin e kompetencave.
 
 
Policia maqedonse ka filluar tė heqė pikat e kontrollit rreth fshatrave Vaksincė dhe Llojan tė Kumanovės
 
Shkup, 5 shtator 2003 - Policia e Maqedonisė ka filluar tė heqė pikat e kontrollit rreth fshatrave Vaksincė dhe Llojan nė rajonin e Kumanovės, pasi banorėt kanė dhėnė garancione se nė fshatrat e tyre nuk ka persona tė armatosur.
 
Reduktimi i forcave tė policisė speciale maqedonase nga kjo zonė ėshtė rezultat i kompromisit tė takimit tė Kumanovės mes pėrfaqėsuesve shqiptar, atyre maqedonas dhe ndėrkombėtarė. Po dje ka fillura edhe kthimi i banorėve nė shtėpitė e tyre, tė cilėt ishin larguar nga frika e ndonjė konflikti tė mundshėm tė armatosur nė kėtė pjesė tė Maqedonisė, e banuar kryesisht me shqiptarė.
 
 
Podgorica konsideron se statusi i Kosovės duhet tė zgjidhet nė relacionin Prishtinė - Beograd - bashkėsi ndėrkombėtare
 
Podgoricė, 7 shtator - Podgorica zyrtare konsideron se Rezoluta 1244 e KS pėr Kosovėn duhet tė jetė bazė pėr definimin e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Nė anėn tjetėr kjo duhet tė realizohet me bisedime tė drejtpėrdrejta nė relacionin Prishtinė - Beograd - bashkėsi ndėrkombėtare.
 
Nė Partinė Demokratike tė Socialistėve konsiderojnė se nuk duhet pėrzier nė zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje, por ajo duhet tė jetė rezultat i dialogut. Funksionari i lartė i kėsaj partie Dragan Vujoviq vlerėson se Mali i Zi duhet tė jetė i distancuar.
 
Ai ka theksuar se ēdo tentim pėr futjen e Malit tė Zi nė kėtė debat ėshtė i tepėrt dhe konsideron se nuk i takon Malit tė Zi dhe pėrfaqėsuesve malazezė nė Beograd tė merren me ēėshtjen e Kosovės.
 
 
Nė Shqipėri, PD e opozitės shprehet e sigurtė pėr fitoren e zgjedhjeve vendore
 
Tiranė, 5 shtator 2003 - Kėshilli Kombėtar i Partisė Demokratike tė opozitės, forumi mė i lartė drejtues i saj, analizoi sot fushatėn zgjedhore tė saponisur, duke shprehur mbėshtetjen e plotė dhe mė energjike pėr kandidatin Spartak Ngjela nė bashkinė e Tiranės dhe pėr kandidatėt e tjerė.
 
Kėshilli vlerėsoi cilėsitė e zotit Ngjela si kandidat pėr bashkinė e kryeqytetit dhe fushatėn e tij si bashkėkohore dhe tė kulturuar.

Kryetari i PD, Sali Berisha, deklaroi se zoti Ngjela ka mbėshtetjen e plotė tė partisė opozitare, anėtarėve dhe simpatizantėve tė saj nė Tiranė dhe nė gjithė vendin.
 
"Ne duam votėn pėr Spartak Ngjelėn, pėr vlerėn e tij, pėr qytetarinė e tij, pėr pėrfaqėsimin e tij dhe jemi tė sigurtė se do tė fitojmė. Ndeshja ėshtė e madhe, fitorja ėshtė e sigurtė. Do tė fitojė Tirana, do tė fitojnė vlerat, do tė fitojė liberal-demokracia" - tha zoti Berisha.
 
 
Moisiu: Zgjedhjet e 12 tetorit duhet tė jenė tė lira dhe tė ndershme
 
Tiranė, 5 shtator 2003 - Presidenti i Republikės Alfred Moisiu tha dje se zgjedhjet e 12 tetorit duhet tė jenė tė lira dhe tė ndershme pasi vendi nuk mund tė vazhdojė mė me kriza zgjedhore. Kėto komente kreu i shtetit i bėri gjatė njė fjalimi tė mbajtur nė parlament.
 
Presidenti Moisiu u shpreh se votimet pėr pushtetin vendor janė testi mė i rėndėsishėm politik i shtetit dhe shoqėrisė shqiptare.
 
Ai kėrkoi nga forcat politike tė vendit zbatimin e kodit tė ri zgjedhor. "Shqipėria ka vuajtur pėr zgjedhje vėrtetė demokratike. Ne nuk mund tė vazhdojmė mė me kriza zgjedhore. Zgjedhjet e tetorit duhet tė jenė tė lira dhe tė ndershme.
 
Vetėm kėshtu ato prodhojnė siguri e stabilitet si dhe do tė kthejnė besimin e humbur, aq tė nevojshėm pėr kohėt e sotme. Pėr tė zbatuar ligjet dhe pėr arritjen e kėtij synimi madhor kėrkohet vullnet politik dhe bindje e plotė ndaj ligjit. Ėshtė koha qė mbi fitoren personale tė mendojmė e tė punojmė pėr fitoren e Shqipėrisė", tha Moisiu.

Presidenti Mosiu pėrsėriti edhe njė herė vlerėsimin e tij se zgjedhjet vendore tė tetorit janė testi mė i rėndėishėm politik i shtetit dhe shoqėrisė, i institucioneve dhe partive politike shqiptare.

Presidenti Moisiu bėri thirrje edhe pėr njė pjesėmarrje tė gjerė tė votuesve nė zgjedhje. Pjesmarrja nė votim ėshtė njė detyrim moral i tė gjithė qytetarėve me tė drejtė vote.

Nė fjalimin e tij Presidenti shqiptar u ndal edhe nė problemet e krimit, korrupsionit, varfėrisė dhe lirisė sė mediave. Kreu i shtetit shprehu shqetėsim pėr pafuqinė, siē u shpreh ai, pėr tė ndaluar realisht trafikun, kontrabandėn dhe korrupsionin duke deklaruar madje dhe se ekziston njė bashkėpunim i segmenteve tė rendit me krimin.
 
 
Gjatė luftimeve tė javės sė kaluar nė Afganistan janė vrarė 70 deri nė 100 forca talibane
 
Bagram, Afganistan, 5 shtator 2003 – Ushtria amerikane ka vazhduar operacionin e gjurmimit tė mbeturinave tė forcave tė mėdha talibane nė malet e Afganistanit juglindor pas vrasjes sė 70 deri nė 100 syresh nė luftimet e mė shumė se njė jave, ka bėrė tė ditur sot (e premte) zėdhėnėsi ushtarak amerikan nė bazėn ajrore tė Bagramit, kol. Rodni Dejvis, njofton Rojter.

Nė 24 orėt e fundit, ka shtuar ai, "kemi hasur nė njė rezistencė mė tė dobėt, por ne nuk do tė ndalemi", ka thėnė ai. Forcat talibane nė provincėn Zabul, qė numėrojnė deri nė 1,000 luftėtarė, janė mė tė pėrqendruarat nė kėtė zonė dhe i pėrkasin milicisė islamike tė pushtetit tė pėrmbysur mė 2001, kurse luftimet qė kanė filluar mė 25 gusht, janė mė tė mėdhatė brenda 18 muajve.
 
 
Breshėri plumbash ndaj besimtarėve sunitė nė njė xhami nė Bagdad, plagosen 3 vetė
 
Bagdad, 5 shtator 2003 – Persona tė armatosur kanė shkrehur breshėri plumbash ndaj besimtarėve muslimanė sunitė, qė po faleshin nė njė xhami nė Bagdad nė kohėn e mėngjesit dhe kėshtu kanė plagosur tre besimtarė e pastaj kanė ikur, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt, njofton Rojter. Sulmi ka ndodhur nė zonėn kryesore shite tė Bagdadit dhe paralajmėron konfliktet ndėrmjet dy komuniteteve muslimane. Rreth 40 besimtarė ndodheshin nė xhami duke u falur kur tre ose katėr sulmuesit dolėn nga vetura e tyre, hynė furishėm nė portėn kryesore dhe hapėn zjarr me pushkė automatike nė besimtarėt. Njė nga tė plagosurit ėshtė nė gjendje kritike, kurse dy tė tjerėt janė plagosur lehtė, kanė thėnė shokėt e tyre.
 
 
Ėshtė vrarė njė militantė palestinez dhe njė ushtar izraelit
 
Nablus, 5 shtator 2003 - Ushtarėt izraelitė kanė vrarė sot (e premte) njė militant tė dyshimtė tė armatosur palestinez nė njė shkėmbim zjarri kur ata kishin shkuar ta arrestonin nė qytetin Nablus tė Bregut Perendimor, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt e sigurimit palestinez, njofton Rojter.
 
Trupat kanė shkrehur katėr predha nė apartamentin e tij, ku palestinezi armatosur ka kundėrshtuar thirrjen qė tė dorėzohet. Trupi i pajetė i militantit tė dyshimtė ėshtė tėrhequr nga vendi i ngjarjes.

Ndėrkaq, AFP njofton se gjatė shkėmbimit tė zjarrit, pėrpos palestinezit tė armatosur, ėshtė vrarė edhe njė ushtar izraelit. Po kėshtu, kjo agjenci shton se radioja ushtarake izraelite ka thėnė se palestinezi i vrarė mund tė jetė Muhamed al-Halbali, lider lokal i degės sė grupit tė armatosur Brigadat e Izedin al-Kasem-it.
 
 
Nė Aceh janė vrarė gjithsej 319 civilė, ndėrkaq 108 janė zhdukur
 
Banda Aceh, 5 shtator 2003 - Janė vrarė gjithsej 319 civilė, ndėrkaq 108 janė zhdukur qė nga fillimi i ofensivės mė 19 maj kundėr kryengritėsve nė provincėn e trazuar Aceh, kanė bėrė tė ditur sot pėrfaqėsuesit e policisė, duke akuzuar pėr vrasje dhe rrėmbime Lėvizjes separatiste pėr Acehun e Linė (GAM), njofton DPA.

"Pėr shumicėn e viktimave civile pėrgjegjėse ėshtė brutaliteti i GAM-it. Ata kanė vrarė shumicėn e tyre, ndėrkaq tė tjerėt janė vrarė nga plumbat e rastėsishėm ose nė mėnyra tė tjera", ka deklaruar zėdhėnėsi i policisė Sahed Hosaini.
 
 
Gjermania dhe Franca shprehen kundėr rezolutės sė OKB-sė pėr Irakun
 
Nju Jork, 5 shtator 2003 - Udhėheqėsit e Gjermanisė dhe tė Francės kanė kundėrshtuar projektrezolutėn e re tė Kombeve tė Bashkuara pėr Irakun, duke thėnė se ajo nuk ia transferon pushtetin politik qeverisė irakiane aq shpejt sa duhet.
 
Kancelari i Gjermanisė, Gerhard Shrėder dhe Presidenti i Francės, Zhak Shirak shtuan dje se projektrezoluta nuk u jep Kombeve tė Bashkuara njė rol tė madh nė Irakun e pas luftės. Ata thonė se shpresojnė se Uashingtoni do tė jetė i hapur ndaj ndryshimeve qė mund t'i bėhen rezolutės.

Projekt-rezoluta e paraqitur nga Shtetet e Bashkuara bėn thirrje pėr njė forcė shumėkombėshe paqeruajtėve nėn "komandėn e bashkuar" amerikane. Ajo i bėn thirrje gjithashtu Kėshillit
 
 
Athina gjykon anėtarė tė grupit 17 Nėntori
 
Athinė, 5 shtator 2003 - Personi i dyshuar si udhėheqėsi i grupit terrorist grek 17 Nėntori, Aleksandros Giotopulos, hodhi poshtė afro njė mijė akuzat e ngritura kundėr tij, duke thėnė se ato janė trilluar pėr shkak tė bindjeve tė tij politike.

Giotopulos u paraqit dje nė njė gjykatė tė Athinės, ku po gjykohen 19 persona tė dyshuar si anėtarė tė grupit gueril, tė akuzuar mes tė tjerash pėr vrasje dhe vjedhje.

Grupi terrorist ėshtė akuzuar pėr vrasjen e 23 vetave, pėrfshirė 4 zyrtarė amerikanė, 2 diplomatė turq dhe njė atashe ushtarak britanik.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.