4.09.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte 4 shtator 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Edhe mbi 700 minatorė tė "Trepēės" po vazhdojnė grevėn

  • Greva e mėsimdhėnėsve tė shkollave fillore dhe nė ato tė mesme ka hyrė nė ditėn e katėrt

  • Pas njė pushimi dymujor, Kuvendi i Kosovės i zhvilloi punimet

  • Holkeri ka thėnė se ēdo akt i dhunės nė Kosovė nuk ka prapavijė politike

  • Hekuri i dyshimtė nga Ukraina shitet nė Kosovė

  • Nowicki pas njė intervenimi kirurgjik nė Poloni sė shpejti do tė kthehet nė Kosovė

  • AKM shpalli fituesit e pėrkohshėm pėr tenderin e dytė tė privatizimit

  • Sot i zhvillon punimet Kuvendi i Kosovės

  • Serbėt e fshatit Cėrnicė kanė ndėrprerė mėsimin dhe kėrkojnė pėrcjellje nga forcat e KFOR-it

  • Maroviq bėn thirrje pėr dialog tė menjehershėm mes Beogradit e Prishtinės

  • Kryetari i Kuvendit maqedonas thotė se kėrkesat e shqiptarėve tė Vaksincės janė kontradiktore

  • Cėrvenkovski nuk ka pranuar tė bisedojė me delegacionin e deputetėve shqiptarė

  • Situata e pėrgjithshme nė Maqedoni ėshtė e qetė dhe nuk bėhet fjalė pėr ndonjė krizė, vlerėsojnė pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė

  • Ministri Kostov thotė se AKSH-ja ėshtė njė grup prej 5-6 vetash tė cilėt e pėrdorin internetin

  • Boshnjakėt e Novi Pazarit kėrkojnė tė zgjidhet statusi i bashkėsisė boshnjake nė Serbi dhe Mal tė Zi

  • Pėrmenden katėr kandidatė pėr tė zėvendėsuar Robertsonin

  • Abas ka fajėsuar Izraelin pėr mosrespektimin e armėpushimit

  • Trupat amerikane kanė kanė vrarė nė pritė tre guerilė irakianė

  • Njė palestinez i armatosur ka vrarė njė izraelit nė Bregun Perendimor

  • Vershimet, rrėshqitjet e dheut dhe tajfuni ka shkaktuar vdekjen 88 njerėzve nė Kinė dhe zhdukjen e shumė tė tjerėve

  • Ėshtė ekzekutuar njeriu i parė me dėnimin me vdekje pėr vrasjen e doktorit, qė ka kryer njė abortim

  • Rumsfeld pranon nevojėn pėr trupa

  • Nė Kashmirin indian janė vrarė dy militantė seperatistė dhe njė grua

  • SHBA kėrkojnė mbėshtetje pėr njė mandat tė OKBsė nė Irak


 
Edhe mbi 700 minatorė tė "Trepēės" po vazhdojnė grevėn
 
Mitrovicė, 4 shtator 2003 - Mbi 700 minatorė tė Kombinatit "Trepēa" po vazhdojnė pėr tė katėrtėn ditė me radhė grevėn nė lokalet e Minierės "Trepēa" nė Stantėrg tė Mitrovicės. Ftesa e tyre e vetme drejtuar Qeverisė sė Kosovės dhe UNMIK-ut ėshtė kthimi i tyre nė vendet e punės.
 
Nė ditėn e tretė tė grevės rreth 100 minatorė grevistė kanė kėrkuar ndihmė mjekėsore. Kėtė lajm e ka konfirmuar Kėshilli grevist i minatorėve. Sipas tyre kėrkesa drejtuar qeverisė sė Kosovės dhe UNMIK-ut pėr kthimin e tyre nė vendet e punės deri mė tash ka hasur nė vesh tė shurdhėr.

Ndėrkohė, minatorėt grevistė i ka vizituar dje edhe ministri Tregtisė dhe Industrisė Ali Jakupi, i cili u ka thėnė minatorėve grevistė se qeveria nuk ka mundėsi t'u pėrmbushė kėrkesat e tyre.
 
 
Greva e mėsimdhėnėsve tė shkollave fillore dhe nė ato tė mesme ka hyrė nė ditėn e katėrt
 
Prishtinė, 4 shtator 2003 - Greva e mėsimdhėnėsve tė shkollave fillore dhe nė ato tė mesme ka hyrė nė ditėn e katėrt. Sipas Ministrisė sė Arsimit nė pjesėn dėrrmuese tė shkollave procesi mėsimor po zhvillohet normalisht, ndėrkaq zyrtarėt e SBASHK-ut pohojnė se nė grevė janė rreth 95 pėr qind e shkollave nė mbarė vendin.

Ndėrkohė edhe Sindikata e Pavarur e Universitetit tė Prishtinės nė njė letėr dėrguar institucioneve vendore ka paralajmėruar mundėsinė e hyrjes nė grevė me 1 tetor nėse nuk rriten pagat e mėsimdhėnėsve universitarė.

Mirėpo, Qeveria e Kosovės ka thėnė dje se mundėsitė buxhetore nuk lejojnė kurrfarė ngritjesh tė pagave dhe u bėn thirrje arsimtarėve tė fillojnė procesin mėsimor.
 
 
Pas njė pushimi dymujor, Kuvendi i Kosovės i zhvilloi punimet
 
Prishtinė, 4 shtator 2003 - Pas njė pushimi pothuajse dymujor, Kuvendi i Kosovės i zhvilloi sot punimet nė njė seancė plenare. Ndonėse mė herėt ishte pėrcaktuar rendi i ditės, grupi parlamentar i PDK-sė kėrkoi qė nė kėtė seancė tė debatohet pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė dhe pėr Kosovėn, por Kryesia e Kuvendit nuk pėrkrahu kėtė propozim.

Deputeti i PDK-sė Arsim Bajrami kėrkoi qė deputetėt sot tė marrin qėndrimim lidhur me pėrpjekjet e Serbisė pėr tė rianeksuar Kosovėn nė aspektin kushtetues dhe koncipimin e politikave agresive serbe ndaj Kosovės.
 
Politikat e tilla nuk po ndalen, tha Bajrami, ndėrkaq sipas tij, institucionet e Kosovės vazhdojnė tė udhėheqin njė politikė tė pėrmbajtur. Ai kritikoi edhe bashkėsinė ndėrkombėtare, sepse sipas tij, ajo nuk ka ndonjė pėrgjigje adekuate ndaj pėrpjekjeve tė tilla tė Serbisė, por ka vetėm deklarime verbale.

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės pas takimit me shefat e grupeve parlamentare tha se kjo kėrkesė tė vehet nė rend nė njė seancė tė ardhshme tė parlamentit.
 
Kryeparlamentari Daci tha se kėto shqetėsime tė PDK-sė janė shqetėsime edhe tė parlamentit, por paraprakisht kjo ēėshtje do tė diskutohet nė Kryesi e pastaj do tė vėhet nė rendin e ditės nė ndonjė seancė tė ardhshme.
 
Ndėrkaq udhėheqėsit e grupeve parlamentare e deputetėt janė tė lirė t'i paraqesin opinionet e veta pas seancės plenare, tha Daci.

Ndėrkaq, shefi i Grupit parlamentar tė AAK-sė Bujar Dugolli kėrkoi qė nė seancėn e sotme tė vehet nė rend dite edhe nisma pėr shpalljen e Kosovės shtet sovran e tė pavarur, por as ky propozim nuk i pėrkrah.

Nė vazhdim tė kėsaj seancė deputetėt miratuan nė parim Projektligjin pėr sigurinė nė punė, mbrojtjen e shėndetit dhe tė mjedisit nė punė, tė cilin mė parė e paraqiti ministri i dikasterit pėrkatės Ahmet Jusufi.

Pas kundėrshtimit tė deputetėve tė LDK-sė, Kuvendi nuk miratoi ndryshimet dhe plotėsimet e Projetligjit pėr inspektoriatin e punės.
 
 
Holkeri ka thėnė se ēdo akt i dhunės nė Kosovė nuk ka prapavijė politike
 
Berlin, 4 shtator 2003 - Kryeadministratori i Kosovės tha se ēdo akt i dhunės qė shėnohet nė Kosovė nuk ka prapavijė politike. "Nuk mund tė thuhet patjetėr se tė gjitha incidentet janė pjesė e njė programi", ka thėnė Holkeri pėr gazetėn gjermane "Frankfurter allgemajne cajtung".
 
Ai ka shtuar se nuk ka vetėm konflikte mes shqiptarėve dhe serbėve. "Ekzistojnė edhe konflikte brendashqiptare dhe konflikte brenda serbe. Nuk do tė thotė se ēdo akt i dhunės tė ketė prapavijė etnike".

Ndėrkaq lidhur me bisedimet mes Prishtinės dhe Beogradit, Holkeri ka shfaqur shpresėn se ato tė fillojnė gjatė kėtij viti.
 
 
Hekuri i dyshimtė nga Ukraina shitet nė Kosovė
 
Podgoricė, 4 shtator 2003 - Me mijėra tonelata hekur betoni kanė mbėrritur nga Ukraina nė portin e Tivarit nė Mal tė zi dhe atje ėshtė depozituar pa kurrfarė dėshmie nėse pėrmban elemente radiologjike apo jo dhe nuk dihet nėse ėshtė bėrė fare atesti pėr radiokativitet.

Siē shkruan gazeta malazeze "Vijesti", hekuri i vendosur nė depon e "hapur" nė port ēdo ditė ėshtė transportuar nė Kosovė. Sipas kėsaj gazete, tė paktėn tri tė katartat e kėtij hekuri tė dyshimtė nėpėrmjet Malit tė Zi, ka mbėrritur nė Kosovė.

Tė pėrkujtojmė se nė qytetin e Ukrainės Ēernobil nė vitin 1986 ka ndodhur njė katastrofė nė centralin bėrthamor, pasoja e sė cilės ndihen edhe sot nė nė atė vend dhe nė vendet pėrreth.
 
 
AKM shpalli fituesit e pėrkohshėm pėr tenderin e dytė tė privatizimit
 
Prishtinė, 4 shtator 2003 - Agjencioni Kosovar i Mirėbesimit ka shpallur fituesit e pėrkohshėm pėr tenderin e dytė tė privatizimit. Fituesit e pėrkohshėm janė shpallur pėr shumicėn e ndėrmarjeve, pėrveē pėr Industrinė e Duhanit nė Gjilan dhe shtypshkronjėn "Progresi" nė Mitrovicė, tė cilat kishin vetėm nga dy ofertues. AKM thotė se duhet tė ekzistojnė sė paku tri ofertues, andaj bordi udhėheqės nė takimin e ardhshme do tė vendosė pėr fituesit e mundshėm.

Nė mbledhjen e Bordit e cila do tė mbahet mė 9 shtator do tė vendoset nėse do tė zyrtarizohen apo jo fituesit e pėrkohshėm. Njoftohet se fituesit e pėrkohshėm pėr ndėrmarjet e Gjilanit “Kosovaplast” me ēmim prej mbi 1 milionė e gjysmė euro si dhe “Silkapor” me ēmimin prej mbi 2 milionė e 800 mijė euro janė vetė punėtorėt e kėtyre ndėrmarjeve.
 
Si duket mė sė miri kanė kaluar punėtorėt e ndėrmarjes “Plastika” tė Prishtinės, pėr cilėn ndėrmarrje fituesi i pėrkohshėm ka ofruar ēmimin prej 2.875.000.
 
 
Nowicki pas njė intervenimi kirurgjik nė Poloni sė shpejti do tė kthehet nė Kosovė
 
Prishtinė, 4 shtator 2003 - Ombudspersoni i Kosovės z. Marek Antoni Nowicki, i cili pas tretmanit mjekėsor nė Prishtinė pėr shkak tė njė sulmi kardiak, para disa dite ėshtė transferuar pėr shėrim tė mėtejshėm nė Poloni.

Z. Nowicki, pas njė intervenimi tė suksesshėm kirurgjik nė Poloni ndiehet shumė mirė dhe sė shpejti do tė kthehet nė vendin e punės nė Kosovė.

Ombudspersoni i Kosovės, nga spitali ku ėshtė duke u shėruar, falenderon ekipin mjekėsor tė Qendrės Klinike Universitare tė Prishtinės si dhe tė spitalit tė UNMIK-ut pėr tretman adekuat.
 
 
Sot i zhvillon punimet Kuvendi i Kosovės
 
Prishtinė, 4 shtator 2003 - Nė seancėn e sotme plenare, pas pushimeve verore, Kuvendi i Kosovės do tė nxjerrė pėr shqyrtim tė parė Projektligjin pėr siguri nė punė, mbrojtje tė shėndetit dhe mjedisit tė punės dhe Projektligjin pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr Inspektoratin e Punės.

Pėr shkak tė renovimit tė sallės sė Kuvendit, seanca e sotme i zhvillon punimet nė sallėn e Kuvendit komunal tė Prishtinės.
 
 
Serbėt e fshatit Cėrnicė kanė ndėrprerė mėsimin dhe kėrkojnė pėrcjellje nga forcat e KFOR-it
 
Gjilan, 7 shtator - Pas incidentit qė ka ndodhur nė Cėrnicė, serbėt e kėtij efshati kanė ndėrprerė mėsimin nė shkollat e mesme dhe kanė kėrkuar pėrcjellje nga forcat e KFOR-it. Mirėpo, pėrfaqėsuesi rajonal i UNMIK-ut pėr rajonin e Gjilanit tha se kjo kėrkesė nuk ėshtė pranuar. Pėr tė krijuar siguri tė mjaftueshme nė Cėrnicė dhe rajon, angazhohet Shėrbmi Policor i Kosovės.

Zėdhėnėsi i SHPK-sė nė Gjilan thotė se ėshtė shtuar numri i patrullimeve nė kėto lokalitete dhe se hetimet rreth rastit tė Cėrnicės po vazhdojnė.
 
 
Maroviq bėn thirrje pėr dialog tė menjehershėm mes Beogradit e Prishtinės
 
Beograd, 4 shtator 2003 - Presidenti i Bashkėsisė shtetėrore Serbi - Mali i Zi, Svetozar Maroviq ka deklaruar se dialogu midis Beogradit dhe Prishtinės duhet tė fillojė menjėherė nėn patronatin e bashkėsisė ndėrkombėtare.
 
"Dialogu duhet tė fillojė menjėherė, pėr t'u krijuar kushtet pėr zabtimin e Rezolutės 1244 tė KS, pėr t'u krijuar kushtet qė njerėzit tė jetojnė nė shtėpitė e veta, tė jetojnė tė lirė dhe tė sigurt dhe qė tė munden tė sigurt tė kthehen tė gjithė ata tė cilėt nėn presionin e dhunės kanė qenė tė detyruar tė largohen", thuhet nė njė mesazh tė Maroviqit drejtuar deputetėve tė parlamentit tė SMZ.

Sipas Maroviqit, ardhmėria e Kosovės nuk do tė jetė evropiane, pa e marrė parasysh statusin e saj pėrfundimtar , gjithnjė derisa tė mos bėhet "paqėsore, demokratike, shumėkombėshe dhe me perspektivė pėr secilin qytetar".
 
 
Kryetari i Kuvendit maqedonas thotė se kėrkesat e shqiptarėve tė Vaksincės janė kontradiktore
 
Shkup, 4 shtator 2003 - Duke i komentuar kėrkesa e ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė tė cilėt patėn njė takim tė veēantė me deputetėt shqiptarė nė Parlamentin maqedonas nga rajoni i Kumanovės dhe tė Likovės, kryetari i Kuvendit tė Maqedonisė Nikolla Popovski deklaroi se kėto kėrkesa janė kontradiktore.
 
Sipas tij, kėrkesat e shtruara nė atė takim nuk meritojnė fare t'u kushtohen vėmendeje. Ai shtoi se amnistimi i ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė ka pėrfunduar qė para njė viti, andaj nuk sheh logjikė nė kėto kėrkesa, ka deklaruar Popovski.
 
 
Cėrvenkovski nuk ka pranuar tė bisedojė me delegacionin e deputetėve shqiptarė
 
Shkup, 4 shtator 2003 - Kryeministri maqedonas, Branko Cėrvenkovski nuk ka pranuar dje tė bisedojė me delegacionin e deputetėve shqiptarė, pėr t'i dėgjuar kėrkesat e banorėve tė Likovės.
 
Delegacioni i deputetėve shqiptarė kishte kėrkuar takim me kryeministrin maqedonas pėr t'i paraqitur kėtij tė fundit kėrkesat e banorėve tė fshatit Vaksincė nė komunėn e Likovės, ku prej disa ditėsh janė pėrqėndruar njėsitė speciale tė forcave maqedonase.

Sipas zėdhėnėsit tė Qeverisė sė Maqedonisė Sasho Ēollakovski kryeministri Cėrvenkovski dje nuk ka pranuar tė takohet me deputetet shqiptarė, sepse siē ėshtė shprehur ai, nuk dėshiron qė t'i pranojė kėrkesat e grupeve tė armatosura.

Ndėrkaq deputeti Hysni Shaqiri ėshtė shprehur se kryeministri duhet tė gjejė kohė qė t'i pranojė kėrkesat e popullatės shqiptare tė Vaksincės sepse nė tė kundėrtėn situata mund tė eskalojė.
 
 
Situata e pėrgjithshme nė Maqedoni ėshtė e qetė dhe nuk bėhet fjalė pėr ndonjė krizė, vlerėsojnė pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė
 
Shkup, 4 shtator 2003 - Situata e pėrgjithshme nė Maqedoni ėshtė e qetė dhe nuk bėhet fjalė pėr ndonjė krizė, por ka grupe tė vogla tė ndryshme tė armatosura, tė cilat nuk e kanė pėrkrahjen e popullatės vendore nė Maqedoni, kanė theksuar zėdhėnėsit e misioneve tė Bashkimit Evropian, OSBE-sė dhe forcave tė BE-sė "Konkordia" dhe tė pėrfaqėsuesit tė Ambasadės amerikane nė Maqedoni.

"Qėllimi i operacionit policor nė zonėn e Likovės dhe tė Kumanovės ėshtė qė tė vendoset rendi dhe tė mbrohet popullata vendore nga grupet e armatosura, por kjo nuk ka pėrmasa etnike", deklaroi nė konferencėn e pėrbashkėt me gazetarė Irena Guzelova zhėdhėnėse e Bashkimit Evropian.

Ndėrkaq, Filip Sulier, zėdhėnės i forcave tė BE-sė vlerėsoi se situata momentale nė ish-rajonet e krizės ėshtė nėn kontroll dhe se "grupet kriminele" duhet tė arrestohen dhe tė dalin para drejtėsisė.
Pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė po ashtu i kanė hedhur poshtė informacionet e disa mediave maqedonase se kinse nga Kosova nė Maqedoni janė futur grupe tė armatosura.
 
 
Ministri Kostov thotė se AKSH-ja ėshtė njė grup prej 5-6 vetash tė cilėt e pėrdorin internetin
 
Shkup, 4 shtator 2003 - Ministri i Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė Hari Kostov, nė seancėn e Komisionit tė Kuvendit maqedonas pėr Mbrojtje dhe Siguri, ka shprehur bindjen se ngjarjet e fundit nuk do tė sjellin ndonjė konflikt si ai i vitit 2001.
 
Aksioni nė rajonin e Kumanovės dhe tė Likovės ėshtė drejtuar ndaj grupeve tė armatosura, tė cilat veprojnė nė kėtė pjesė e jo kundėr popullatės vendore, tha Kostov. Ai ka thėnė se Armata Kombėtare Shqiptare ėshtė njė grup prej 5-6 vetave tė cilėt e pėrdorin internetin, lexojnė gazeta, shikojnė televizion, lėshojnė kumtesa dhe se kjo nuk ėshtė kėrcėnim pėr Maqedoninė.
 
 
Boshnjakėt e Novi Pazarit kėrkojnė tė zgjidhet statusi i bashkėsisė boshnjake nė Serbi dhe Mal tė Zi
 
Novi Pazar, 4 shtator 2003 - Pėrfaqėsuesit e katėr partive politike dhe nėntė organizatave joqeveritare nėnshkruan nė Novi Pazar njė deklaratė pėr minimumin e interesave tė boshnjakėve gjatė hartimit tė kushtetutės sė re tė Serbisė.
 
Partitė politike tė boshnjakėve dhe organizatave joqeveritare vlerėsojnė nė deklaratė se nevojitet tė zgjidhet statusi i bashkėsisė boshnjake nė Serbi dhe Mal tė Zi dhe se Sanxhaku duhet tė jetė rajon dhe Novi Pazari si qendėr politike, kulturore dhe ekonomike.
 
 
Pėrmenden katėr kandidatė pėr tė zėvendėsuar Robertsonin
 
Bruksel, 4 shtator 2003 - Ndėrsa po afrohet dita e largimit tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė NATO-s Xhorxh Robertson, Aleanca ende nuk ka caktuar ndonjė pasardhės tė tij nė kėtė post. Ndėrkohė njė zyrtar i NATO-s citohet tė ketė deklaruar se pėr momentin nė radhėt e anėtarėve tė Aleancės po zhvillohen konsultime intensive.

Mirėpo, jozyrtarisht pėrmenden disa personalitete pėr tė zėvendėsuar Robertsonin - komesioneri evropian, portugezi Antonio Vitorino, ministrja norvegjeze e Mbrojtjes Kristina Kron Devald, ministri i jashtėm holandez Jap de Hup Shefer dhe zėvendėskryeministri kanadez dhe ministri i financave, Xhon Menli.
 
 
Abas ka fajėsuar Izraelin pėr mosrespektimin e armėpushimit
 
Ramallah, 4 shtator 2003 - Kryeministri palestinez, Mahmud Abas ka fajėsuar Izraelin pėr mosrespektimin e armėpushimit tė shpallur nga militantėt palestinezė nė fund tė muajit qershor.

Abas, i njohur ndryshe si Abu Mazen, mbajti njė fjalim para parlamentit pėr tė raportuar punėn e bėrė gjatė 100 ditėve nė pushtet.

Me tė njėjtin stil si udhėheqėsi palestinez, Jaser Arafat, por pak mė ndryshe, Abas u bėri thirrje palestinezėve "tė mos bihen preh e veprimeve pasuese" dhe tė mos marrin njė qėndrim tė njėanshėm qė mund tė dėmtojnė unitetin kombėtar dhe ēėshtjen palestineze.

Ai u bėri thirrje Shteteve tė Bashkuara tė anullojnė bojkotin ndaj zotit Arafat - "presidenti i zgjedhur, legjitim, kushtetues dhe historik i popullit palestinez".
 
 
Trupat amerikane kanė kanė vrarė nė pritė tre guerilė irakianė
 
Tikrit, 4 shtator 2003 – Trupat amerikane kanė kanė vrarė nė pritė tre guerilė irakianė, tė cilėt kishin qenė duke vėnė mjete shpėrthyese buzė rrugės nė verilindje tė Bagdadit, ka bėrė tė ditur sot (e enjte) ushtria amerikane, njofton Rojter.
 
Zėdhėnėsi ushtarak ka thėnė se guerilėt po hapnin gropa skaj rrugės nė juglindje tė qytetit Bakuba, 50 km nė verilindje tė kryeqytetit, kur ushtarėt amerikanė kanė hapur zjarr me armė tė vogla dhe nga tanku dhe kėshtu i kanė vrarė tė tre vetė.
 
Guerilėt, duke pėrdorur kryesisht granata dhe bomba, tė vėna buzė rrugės, kanė vrarė deri tash 67 ushtarė amerikanė qė kur Uashingtoni ka shpallur tė pėrfunduar luftėn nė Irak, tri javė pas pėrmbysjes sė Sadamit nga forcat amerikane.
 
 
Nė Kashmirin indian janė vrarė dy militantė seperatistė dhe njė grua
 
Xhamu, 4 shtator 2003 – Zyrtarėt indianė kanė thėnė se dy militantė tė Kashmirit janė vrarė sot ( e njte) kur ishin pėrpjekur tė hyjnė dhe tė sulmojnė njė ndėrtesė ushtarake nė qytetin Punē, nė veri tė kryeqytetit dimėror tė Kashmirit, Xhamu, njofton BBCnews.
 
Po i njėjti burim bėn tė ditur gjithashtu se edhe njė grua ėshtė vrarė gjatė njė shkėmbimi zjarri, kurse fėmija i saj ėshtė plagosur. Ky ėshtė incidenti mė i ri nė serinė e sulmeve qė kanė pasuar vrasjen e liderit tė grupit seperatist "Xheish-e-Muhamed", Gazi Baba, nga ana e forcave tė sigurimit indian. Ai thuhet se ka qenė prapa sulmit nė Parlamentin indian nė Delhi mė 2001.
 
 
Njė palestinez i armatosur ka vrarė njė izraelit nė Bregun Perendimor
 
Ramallah, 4 shtator 2003 – Njė palestinez i armatosur ka vrarė sot (e enjte) njė izraelit nė Bregun Perendimor, vetėm disa orė para seancės sė ligjvėnėsve palestinezė pėr tė vendosur nėse kryeministri mund tė pėrballojė luftėn pėr pushtet me Jaser Arafatin, njofton Rojter.

Njė burim i sigurimit izraelit ka thėnė se njė person i armatosur ka hapur zjarr nė njė pritė afėr Xheninit nė Bregun Perendimor dhe ka vrarė izraelitin e lartpėrmendur.
 
Pėrgjegjėsinė e ka marrė menjeherė njė grup militant, i lidhur me Fatahun, nė tė cilin edhe presidenti Arafat, por edhe kryeministri Mahmud Abas, kanė rol udhėheqės, qė dėshmon se dhuna aktuale ėshtė rrjedhojė e luftės sė tyre pėr pushtet.

Kryeministri Abas ka sinjalizuar se mund tė japė dorėheqje nėse nuk arrin tė gjejė pėrkrahje pėr procesin paqėsor nė bazė tė planit amerikan pėr paqe nė Lindjen e Mesme.
 
 
Vershimet, rrėshqitjet e dheut dhe tajfuni ka shkaktuar vdekjen 88 njerėzve nė Kinė dhe zhdukjen e shumė tė tjerėve
 
Pekin, 4 shtator 2003 – Vershimet, rrėshqitjet e dheut dhe tajfuni deri tash mė i fuqishėm brenda njė ēerek shekulli ka shkaktuar vdekjen 88 njerėzve nė Kinė dhe zhdukjen e shumė tė tjerėve, kanė bėrė tė dittur sot (e enjte) zyrtarėt vendorė, njofton Rojter.
 
Rreth 20 mijė njerėz janė angazhur ditė e natė nė mbrojtje tė popullatės nga vershimet e Lumit tė Verdhė, i cili tashmė ka shpėrthyer nė pesė vende nė provincėn veriperendimore Shansi.

Qė kur ka filluar rrebeshi i shirave javėn e kaluar, rreth 180 mijė njerėz janė evakuar nė vende mė tė larta. Po kėshtu, vershimet kanė shkaktuar vdekjen e tė pakten 10 vetėve nė provincėn fqinje Henan.
 
Vlerėsohet se kėto vershime kanė shkaktuar dėme ekonomike nė vlerė prej 242 milionė dollarėsh.
 
 
Ėshtė ekzekutuar njeriu i parė me dėnimin me vdekje pėr vrasjen e doktorit, qė ka kryer njė abortim
 
Florida, 4 shtator 2003 – Njeriu i parė qė ėshtė balllafaquar me dėnimin me vdekje nė Shtetet e Bashkuara pėr vrasjen e doktorit, i cili ka kryer njė abortim, ėshtė ekzekutuar, bėn tė ditur nė njė njoftim tė sotėm (e enjte) BBCWorld.
 
Pol Hill, 49-vjeēar, ka vdekur dje nė orėn 18,08 sipas kohės lokale (22,08 sipas GMT-sė), nė Florida tė SHBA-ve, sipas dėnimit pėr vrasjen e dy personave jashtė njė klinike mė 1994. Ai s’ka bėrė fare rezistencė kur ia kanė dhėnė njė injeksion vdekjeprurės, ka thėnė zėdhėnėsi i Departamentit tė korrektimit nė Florida.
 
Ka ekzistuar droja se ekzekutimi i Hillit do tė shkaktojė protesta kundėr mjekėve dhe klinikave nga ana e kundėrshtarėve tė antiabortimit. Andaj, klinikat dhe policia janė nė gjendje gatishmėrie pėr masa tė nevojshme.
 
 
Rumsfeld pranon nevojėn pėr trupa
 
Uashington, 4 shtator 2003 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes Donald Ramsfeld, ka pranuar se ka nevojė pėr mė shumė trupa pėr tė pėrmirėsuar sitiuatėn e sigurisė nė Irak, por tha se kėto trupa duhet tė vijnė nga vende tė tjera apo nga vetė irakianėt.

Duke folur para gezetarėve pėrpara fillimit tė njė turneu tė palajmėruar nė rajon, zoti Ramsfeld tha se donte qė tė shihnte edhe 10 mijė trupa tė reja nė Irak.

Zgjidhja e problemit shtoi ai qėndrone dhe nė rritjen e personelit irakian nė terren.
 
 
SHBA kėrkojnė mbėshtetje pėr njė mandat tė OKBsė nė Irak
 
Uashington, 4 shtator 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell, tha se Shtetet e Bashkuara do tė propozojnė njė projektrezolutė nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara pėr zgjerimin e mandatit tė OKB-sė nė Irak.

Sekretari Pauell tha se projektrezoluta do tė caktonte afatin pėr zhvillimin e zgjedhjeve nė Irak dhe do tė autorizonte dėrgimin e njė force shumėkombėshe nė atė vend. Kjo forcė do tė ishte nėn komandėn amerikane.

Zoti Pauell tha se vendimi amerikan pėr tė zgjeruar rolin e Kombeve tė Bashkuara nė Irak nuk u mor nė pėrgjigje tė rritjes sė numrit tė humbjeve nė radhėt e forcave amerikane.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.