29.08.2003 - Trepca.net

Lajme

E premte 29 gusht 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova: Ky tempull do tė rrezatojė paqe, dashuri, mirėsi dhe solidarėsi tė veprės sė Nėnės Tereze

  • "Neue Zürcher Zeitung": Iluzionet e Serbisė pėr Kosovėn

  • Punėtorėt e arsimi t janė tė vendosur - mė 1 shtator do tė hyjnė nė grevė

  • Sot janė sulmuar autobusėt me turistė kosovarė afėr Podgoricės

  • Janjiq: Deklarata e Serbisė nuk e detyron Kosovėn as UNMIK-un

  • Tėrė Kosova pa energji elektrike

  • Shefat e tetė vendeve tė Evropės Juglindore takohen sot nė Ohėr

  • Aeroporti i Kuēovės ėshtė rinovuar sipas standardeve tė NATO-s

  • Dy shpėrthime kanė tronditur mbrėmė Shkupin

  • Nė njė sulm me autobombė nė xhaminė e Imam Aliut nė Naxhaf janė vrarė rreth 17 persona

  • Gjatė vapės sė madhe nė pjesėn e parė tė gushtit nė Francė kanė vdekur mbi 11.400 njerėz

  • Nė njė sulm kundėr njė autokolone nė Irak, ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe 3 tė tjerė janė plagosur

  • Njė palestinez ka vrarė njė person dhe ka plagosur njė tjetėr

  • Tė pakten 3 ushtarė qeveritarė afganė janė vrarė, kurse komandanti Haxhi Uali Shah ėshtė kidnapuar

  • Nga shkatėrrimi i njė ure humbin jetėn 20 njerėz nė Indi

  • Vritet njė udhėheqės i grupit Hamas nga helikopterė izraelitė

  • Dėshtojnė bisedimet pėr Korenė e Veriut

  • Transkriptimet rikujtojnė 11 shtatorin

  • Nė Gjeneve dje u varros De Melo


 
Presidenti Rugova: Ky tempull do tė rrezatojė paqe, dashuri, mirėsi dhe solidarėsi tė veprės sė Nėnės Tereze
 
   
Prishtinė, 29 gusht 2003 - Nė kuadėr tė manifestimeve "Ditėt pėrkujtimore tė Nėnės Tereze - 2003", sot nė periferi tė Prishtinės, (afėr fshatit Hajvali), Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova vuri gurthemelin e "Tempullit tė paqes", kushtuar humanistet sė madhe shqiptare, Nėnės Tereze.
 
Merrnin pjesė edhe ministri italian pėr ēėshtje tė Bashkimit Evropian, Roko Butilione, ipeshkvi i Ipeshkvisė sė Kosovės Mark Sopi, autori i kėtij prejekti, arkitekti italian Umberto Trenta dhe mysafirė tė shumtė.
  
Presidenti Rugova, duke folur nė kėtė solemnitet, tha se vėnia e gurthemelit tė "Tempullit tė paqes i Nėnės Tereze" do tė jetė sot njė moment i madh dhe njė datė e shėnuar pėr Kosovėn.
 
"Ky tempull do tė jetė mė i madhėrishėm, sepse e mban emrin e Nėnės sonė tė madhe Tereze, nobilistes sė paqes, dhe i kushtohet asaj", tha Presidenti Rugova, duke theksuar se "ky tempull do tė rrezatojė paqe, dashuri, mirėsi dhe solidarėsi tė veprės e tė figurės sė Nėnės Tereze.
 
Ky tempull po nis sot, nė vitin e shenjtėrimit tė Nėnės Tereze, tė Nėnės shqiptare, tė Nėnės sė njerėzimit, tė Nėnės universale".

Nė vazhdim Presidenti Rugova nėnvizoi se "ndėrtimi i kėtij tempulli do tė thotė se Kosova ėshė vend i paqes, dhe populli i saj ėshtė paqėsor. Do tė thotė se Kosova po ndėrton paqen dhe lirinė e vet', tha ai.

"Kosova ka traditė paqėsore. Pėr mė shumė se dhjet vjet, e frymėzuar nga Nėna Tereze, Kosova ndėrtoi njė rezistencė dhe lėvizje paqėsore pėr liri e pavarėsi, dhe shtetin e vet qė u mbrojt nga kosovarėt dhe miqtė tanė SHBA-tė, Bashkimi Evropian dhe NATO", tha Rugova, duke shtuar:
 
"Sot Kosova ėshtė e lirė, ndėrton ardhmėrinė e vet dhe pret njohjen formale tė pavarėsisė, qė do tė sillte paqe, dhe do tė qetėsne kėtė pjesė tė Evropės dhe tė botės".

Presidenti Rugova tha se "ky tempull do tė bėhet edhe njė vend pėr bashkimin e tė rinjve tė Kosovės, njė objekt - shtėpi e kulturės, tė paqes e dashurisė pėr njėri tjetrin, i mėsimit tė mirėsisė qė ėshtė filozofi bazė e Nėnės Tereze.
 
Ky tempull do ta zbukorojė kryeqytetin dhe Kosovėn, do tė jetė nė shėrbim tė saj, sipas shembullit tė Nėnės Terze qė i shėrbeu Kombit tė vet dhe i shėrbeu gjithė njerėzimit", tha nė fund Presidenti Rugova, duke e pėrmbyllur me fjalėt: "Zoti e bekoftė Tempullin e Nėnės Tereze! Zoti e bekoftė Kosovėn"!

Ndėrkaq, ministri italian Roko Butilione tha se pėr tė ėshtė njė gėzim dhe nder i madh qė tė jetė sot nė mesin e qytetarėve tė tubuar. "Gėzimi dhe nderimi im ėshtė edhe mė i madh kur jam nė mesin tuaj nėn hijen dhe nė praninė e Nėnės Tereze", tha ai.
 
Mirėpo, ai tha se ėshtė njeri i politikės, por politika bėhet me atė qė ėshtė e pranishme nė zemrėn e njerėzve: se nė zemrėn e urrejtjes ėshtė urrejtja, se nė zemrėn e njerėzve ėshtė dėshira pėr hakmarrje, nė zemrėn e njerėzve ėshtė dhuna, andaj asnjė njeri politik nuk do tė arrijė ta ndėrtojė paqen.

Ministri italian tha se Nėna Tereze i kishte thėnė se paqja ėshtė dhuratė e Zotit dhe ai u kumton dhe u dhuron njerėzve, prandaj politika ka nevojė pėr uratė, pėr kėtė ka nevoja Evropa.

"Ne jemi thellė tė bindur se Evropa ėshtė fati i Kosovės. E di se shtegtimi drejt Evropės ėshtė i gjatė, vėshtirėsitė janė tė shumta... por ne e dimė se ju jeni Evropė dhe ju keni tė drejtė nė Evropė dhe jeni qytetarė tė saj dhe keni tė drejtė tė jeni pejsėmarrės tė plotė nė atė qė ėshtė bashkimi Evropian", tha ministri Butilione.

Imzot Mark Sopi theksoi se nėpėrmjet ndėrtimit tė tempullit tė paqes tė Nėnės Tereze, populli i Kosovės tregon se ėshtė popull paqedashės. Bota do ta kuptojė se populli shqiptar ėshtė paqedashės.
 
"Ne dėshirojmė njė Kosovė me prosperitet sa mė tė madh nė tė ardhmen me tė gjithė fqinjėt, pėr tė parė bota ne jemi njerėz tė paqes dhe duam qė paqja tė pėrhapet", tha Imzot Mark Sopi.

Foli edhe arkitekti Trente, i cili e ka projektuar Tempullin e paqes.
 
 
"Neue Zürcher Zeitung": Iluzionet e Serbisė pėr Kosovėn
 
Cyrih, 29 gusht 2003 - Nė njė koment tė sotėm tė gazetės zvicerane "Neue Zürcher Zeitung" (Noje cyhrer cajtung), me titull "Iluzionet e Serbisė pėr Kosovėn", thuhet mes tjerash se "njė Kosovė multietnike sipas kuptimit perendimor me institucione tė pėrziera funksionale mbetet, edhe pse me keqardhje duhet tė thuhet, njė iluzion".
 
Sipas gazetės nė fjalė, pėrpjekjet e Administratės sė OKB-sė nuk mund tė ndryshojnė shumė. "Qė nga koha kur Kosova ėshtė e Serbisė, pra qė nga viti 1912/1913, pushtetin e ka ushtruar njėri nga kėto grupe tė popujve, shumicėn e ka ushtruar pakica serbe, dhe ka nėnshtruar tė tjerėt. Sot serbėt dhe shqiptarėt flasin shumė pėr demokraci, ndėrsa mendojnė sundimin mbi tė tjerėt".

Ndėrkaq pėr deklaratėn e miratuar nga parlamenti serb, gazeta thekson se shihet qė Beogradi nuk dėshiron tė tėrhiqet nga Kosova.

"Nė Serbi pėrherė ėshtė kritikuar qeveria se ajo nuk ka strategji dhe se problemin e shtyn pėrherė. Por, shtohej edhe numri i atyre qė mendojnė se Serbia po paguan ēmim tė lartė pėr ta mbajtur Kosovėn".

Gazeta konstaton se "Beogradi nuk ka kurrėfarė ndikimi direkt nė ngjarjet nė Kosovė dhe se mė nuk do tė ketė ndikim politik vendimtar", pėr tė shtuar se "Kosova ėshtė faktikisht e pavarur", ndėrkaq "Deklarata pėr Kosovėn ėshtė e motivuar nga politika e brendshme".

"Dhe pėr tė parėn herė pas mosmarrėveshjeve nė udhėheqėsi, ata kanė demonstruar bashkimin e tyre. Dhe mbetet pytja, a nuk do tė ishte mė mirė, sikur qeveria serbe, nė vend sė tė zgjojė iluzione tė reja, pėr ta pėrgatitur mė nė fund popullatėn se vendi ēėshtjes sė Kosovės herėt a vonė nuk mund t`i shmanget me koncesione tė zgjeruara", thuhet nė fund tė kėtij komenti.
 
 
Punėtorėt e arsimi t janė tė vendosur - mė 1 shtator do tė hyjnė nė grevė
 
Prishtinė, 29 gusht 2003 - Sipas Sindikatės sė arsimi t, greva e arsimtarėve fillon mė 1 shtator dhe ajo do tė zgjasė deri nė pėrmbushjen e kėrkesave - dhėnia e 44 eurove, deri nė nivelizimin e pagave nė sektorin publik tė proklamuar nga Qeveria e Kosovės, si edhe adaptimin e ligjit dhe nėnshkrimin e kontratės kolektive, tha kryetari i saj Agim Hyseni.
 
Sipas tij, arsimtarėt janė tė vendosur nė kėrkesat e tyre dhe SBASHK-u do tė vazhdojė tė jetė ndėrmjetėsues dhe partner social qė pranon dhe pėrfaqėson kėrkesat e arsyeshme tė punonjėsve tė arsimi t.
 
Ai tha se 7 milion euro tė cilat janė ndarė pėr Ministrinė e Arsimit janė tė mjaftueshme pėr plotėsimin e kėrkesave tė arsimtarėve. Duke folur pėr deklarimin e mistrit Osmani pėr largimin e drejtorėve dhe arsimtarėve nga shkollatė, Hyseni tha se pėr ēdo veprim pėrgjegjėsinė do ta marrė vetė ministri.
 
 
Sot janė sulmuar autobusėt me turistė kosovarė afėr Podgoricės
 
Prishtinė, 29 gusht 2003 - Trembėdhjetė autobusė tė agjencive turistike kosovare, tė cilet bartnin udhėtarė qė shkonin tė pushonin nė Ulqin, janė sulmuar sot nė mėngjes nė Gollubovc nė afėrsi tė Podgoricės.
 
Sulmi ka ndodhur sot herėt nė mėngjes, kur persona ende tė panjohur kanė qėlluar me gurė autobusėt, duke thyer xhamat e dritareve e shkaktuar dėme tė konsiderueshme materiale.
 
Sipas njė pronari autobusi, e tėra kjo ėshtė e organizuar dhe ka pėr qėllim ndalim qarkullimin e autobusėve kosovarė pėr nė Ulqin, duke fajsuare policinė malazeze, e cila nuk bėn asgjė pėr tė penguar kėto sulme.

Komandanti i policisė sė Ulqinit ka thėnė se i vinte keq pėr rastin, sepse kjo mė sė shumti dėmton Ulqinin dhe ekonominė e kėsaj komune, por ēėshtjet do t'i ēojė deri nė instancat mė tė larta shtetėrore tė Malit tė Zi.
 
 
Janjiq: Deklarata e Serbisė nuk e detyron Kosovėn as UNMIK-un
 
Beograd, 29 gusht 2003 - Udhėheqėsi i Forumit tė Beogradit pėr Marrėdhėnie Etnike, Dushan Janjiq, thotė se Deklarata pėr Kosovėn e miratuar nė parlamentin e Serbisė, ka pėrcaktuar njė hapėsirė politike pėr bisedime ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės.

Por ai ka shtuar se ajo nė asnjė mėnyrė nuk i detyron as organet e pėrkohshme vetėqeverisėse nė Kosovė dhe as UNMIK-un.

Janjiq nė njė intervistė pėr BBC-nė thotė plotėsisht i kupton reagimet e disa politikanėve shqiptarė, sepse mund tė duket sikur Beogradi ėshtė nė njė lloj ofensive dhe pėrparėsie.
 
Sipas tij, pėr politikanėt shqiptarė ėshtė shumė delikate qė tė hyjnė nė ēfarėdo bisedimesh konkrete dhe nė veēanti nė njė situatė ku duket sikur Beogradi ėshtė nė ofensivė.
 
 
Tėrė Kosova pa energji elektrike
 
Prishtinė, 29 gusht 2003 - Pėr shkak tė rėnies sė sistemit elektroenergjetik, sot tėrė Kosova nuk ka energji elektrike. Pėr momentin prodhohen vetėm 30 magavat energji, e cila shfrytėzohet vetėm pėr nevojat emergjente.

Mbrėmė ka rėnė blloku 2 i termocentralit Kosova B, ndėrkaq prej ditės sė djeshme nuk punon asnjė bllok i termocentralit Kosova A. Nė KEK thonė se energji nuk ėshtė siguruar as nga importi.
 
 
Shefat e tetė vendeve tė Evropės Juglindore takohen sot nė Ohėr
 
Ohėr, 29 gusht 2003 - Shefat e tetė shteteve nga Evropa Juglindore dhe njė numėr ekspertėsh dhe intelektualėsh ndėrkombėtarė takohen sot nė Ohėr nė njė konferencė dyditėshe kushtuar inkurajimit tė dialogut dhe mirkuptimit midis popujve.

Nė tubimin e quajtur "Dialogu i civilizimeve", i sponsoruar nga UNESCO, do tė marrin pjesė presidentėt e Maqedonisė, Shqipėrisė, Bosnjės, Bullgarisė, Kroacisė, Hungarisė, Serbia e Mali i Zi dhe Sllovenisė. Nga Kosova merr pjesė shefi i UNMIK-ut Hari Holkeri.
 
 
Aeroporti i Kuēovės ėshtė rinovuar sipas standardeve tė NATO-s
 
Tiranė, 29 gusht 2003 - Zyrtarėt e Ministrisė sė Mbrojtjes sė Shqipėrisė njoftuan se aeroporti i Kuēovės ėshtė rinovuar sipas standardeve tė NATO-s, me ndihmėn e fondeve nga Turqia.
 
Para rinovimit tė kėtij aeroporti i vetmi aeroport nė disponim pėr avionėt ushtarakė ka qenė aeroporti civil ndėrkombėtar i Tiranės.
 
Ndonėse akoma nuk ėshtė anėtare e NATO-s Shqipėria po bėn reforma dhe pėrmirėsonė profesionalizmin dhe teknikat e ushtrisė sė sajė nė kaudrin e pėrpjekjeve pėr t'u afruar me standardet e Aleancės.
 
 
Dy shpėrthime kanė tronditur mbrėmė Shkupin
 
Shkup, 29 gusht 2003 - Dy shpėrthime tė fuqishme kanė tronditur tė enjtėn nė mbrėmje qendrėn e Shkupit, ndėrkaq njė mekanizėm shpėrthyes ėshtė hedhur te njė kazermė ushtarake nė Shkup.
 
Nuk njoftohet pėr viktima apo tė lėnduar. Sipas mediave maqedonase, persona tė panjohur rreth orės 22.00 kanė aktivizuar dy mjete shpėrthyese nė vet qendrėn e kryeqytetit, kurse sulmet janė kryer nga veturat nė lėvizje.

Njė bombė ėshtė hedhur nė pjesėn ku gjenden garazhet e godinės sė Qeverisė sė Maqedonisė, ndėrsa e dyta para hyrjes sė Gjykatės Themelore Shkupi 2.

Kėto sulme i ka konfirmuar edhe zėdhėnėsi i Ministrisė maqedonase tė Mbrojtjes Marjan Gjurovski.
 
 
Nė njė sulm me autobombė nė xhaminė e Imam Aliut nė Naxhaf janė vrarė rreth 17 persona
 
Bagdad, 29 gusht 2003 – Transmetuesit televiziv satelitor arabė kanė njoftuar sot (e premte) pėr njė sulm me autobombė gjatė faljes sė namazit nė xhaminė e Imam Aliut nė Naxhaf, qė ėshtė faltorja mė e shenjtė e shitėve nė Irak, njofton AP.
 
Nė kėtė sulm njoftohet se janė vrarė rreth 17 persona dhe dhjetėra tė tjerė janė plagosur. Fillimisht, rrjeti televiziv Al-Arabia nė Dubai ka njoftuar pėr pesė tė vdekur, por mė vonė ėshtė njoftuar pėr 17 tė vdekur. Tash pėr tash ende nuk dihet kush e ka kryer kėtė sulm.
 
 
Gjatė vapės sė madhe nė pjesėn e parė tė gushtit nė Francė kanė vdekur mbi 11.400 njerėz
 
Paris, 29 gusht 2003 – Mbi 11,400 njerėz kanė vdekur gjatė vapės sė madhe nė pjesėn e parė tė gushtit, ka bėrė tė ditur qeveria franceze nė njė njoftim tė parė zyrtar, njofton AFP.
 
Ministri i shėndetėsisė, Zhan Fransua Matei, i cili ka qenė nė shėnjestėr tė shumė kritikave, ka thėnė se 11, 435 vdekje mė shumė se normalisht janė regjistruar nė pjesėn e parė tė gushtit kur temperaturat ditore arrinin 40 gradė celsius (104 gradė tė Farenhajtit). Megjithatė, kėto janė shifra tė pėrkohshme, ka thėnė ministri.
 
 
Nė njė sulm kundėr njė autokolone nė Irak, ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe 3 tė tjerė janė plagosur
 
Bagdad, 29 gusht 2003 – Njė ushtar amerikan ėshtė vrarė sot heret nė mėngjes (e premte) dhe tre tė tjerė janė plagosur nė njė sulm kundėr njė autokolone nė veri tė kryeqytetit irakian, ka barė tė ditur ushtria amerikane, njofton Rojter.
 
Guerilėt kanė shkrehur granata raketore nė konvojin prej 6 automjetesh nė rrugėn kryesore afėr qytetit Bakuba, rreth 40 mila nė veri tė Bagdadit. Ky rajon, thuhet nė njoftim, ėshtė bastion kundėr forcave tė koalicionit, qė pėrmbysen Sadam Hyseinin.
 
Kjo vrasje ka ngritur nė 65 numrin e ushtarėve amerikanė tė vrarė nė sulme qė nga njė maji kur ėshtė shpallur zyrtarisht e pėrfunduar lufta nė Irak.
 
 
Njė palestinez ka vrarė njė person dhe ka plagosur njė tjetėr
 
Jerusalem, 29 gusht 2003 – Njė palestinez i armatosur ka vrarė sot (e premte) njė person dhe ka plagosur njė tjetėr nė njė sulm nė njė automjet izraelit nė njė rrugė, qė e pėrdorin kolonėt ebrait nė Bregun Perendimor, ka bėrė tė ditur sigurimi izraelit, njofton Rojter.
 
Sulmi ka ndiodhur nė veri tė qytetit palestinez Ramallah. Hollėsi tė tjera lidhur me kėtė incident nuk janė dhėnė.
 
 
Tė pakten 3 ushtarė qeveritarė afganė janė vrarė, kurse komandanti Haxhi Uali Shah ėshtė kidnapuar
 
Spin Boldak, Afganistan, 29 gusht 2003 – Tė pakten 3 ushtarė qeveritarė afganė janė vrarė sot gjatė natės (e premte), kurse komandanti Haxhi Uali Shah ėshtė kidnapuar kur guerilėt talibanė kanė sulmuar njė pikė kontrolli afėr kufirit me Pakistanin, ka bėrė tė ditur njė zyrtar, njofton Rojter.
 
Njoftohet gjithashtu se 4 talibanė janė plagosur, por kanė ikur nė drejtim tė kufirit pakistanez. Ndėrkaq, njė komandant i vijės sė fortė tė milicisė islamike, ka thėnė se nė dy sulme janė vrarė15 ushtarė qeveritarė afganė.
 
 
Nga shkatėrrimi i njė ure humbin jetėn 20 njerėz nė Indi
 
Ahmedabad, 29 gusht 2003 - Tė paktėn 19 fėmijė dhe nė grua kanė humbur jetėn nė Daman tė Indisė kur ėshtė rrėzuar ura ku po kalonte autobusi ku ndodheshhin fėmijėt si dhe katėr vetura tjera.
 
Dy kėmbėt e ures sė gjatė 325 metra e kishin lėshuar ate dhe si pasojė ishte rrėzuar ura bashk me autobusin, njė minibus dhe tri motorēikleta. Ndėrkohė nga fatkeqėsia kanė shpėtuar 27 persona.
 
 
Vritet njė udhėheqės i grupit Hamas nga helikopterė izraelitė
 
Gaza, 29 gusht 2003 - Zyrtarė palestinezė thonė se njė udhėheqės i grupit Hamas, u vra nė njė sulm nga helikopterė izraelitė nė rripin e Gazės. Burime nga sigurimi paleztinez bėjnė tė ditur se i vrari ėshtė Hamdi Kalakh, pjesėtar i brigadės Ezedin al Kasam, krahu i armatosur i Hamasit. Zyrtarėt Izraelitė thanė se ai kishte ndėrmarrė sulme kundėr vendbanimeve izraelite nė rripin e Gazės.
 
Zyrtarė palestinezė thanė se nė kėtė sulm, i katėrt izraelit gjatė javės sė fundit, u plagosen edhe tre njerėz tė tjerė. Kėto sulme erdhėn menjėherė pasi kryeministri izraelit, Ariel Sharon urdhėroi forcat e mbrojtjes izraelite tė ndėrmarrin tė gjitha hapat e nevojshėm kundėr militantėve palestinez.
 
 
Dėshtojnė bisedimet pėr Korenė e Veriut
 
Pekin, 29 gusht 2003 - Nė Pekin kanė pėrfunduar bisedimet rreth programit bėrthamor tė Koresė sė Veriut. Televizioni shtetėror kinez njoftoi se ėshtė rėnė dakord qė njė raund i ri bisedimesh tė zhvillohet pas dy muajsh.

Koreja e Veriut tha se njė raund i ri bisedimesh i planifikuar mė herėt, ėshtė vėnė nė rrezik nga ajo qė zyrtarėt koreanoveriorė e konsideruan si "qėndrim armiqėsor" i amerikanėve.

Nė bisedime morėn pjesė gjashtė vende.
 
 
Transkriptimet rikujtojnė 11 shtatorin
 
Nju Jork, 29 gusht 2003 - Pronarėt e Kullave Binjake tė Qendrės Botėrore tė Tregtisė kanė botuar transkriptet e telefonatave tė bėra nga viktimat e sulmeve tė 12 shtatorit. Telefonat u bėnė nė momentet e fundit tė jetės tė viktimave, ndėrsa ata po pėrpiqeshin tė largoheshin nga rrokaqiejt.

Nga regjistrimet e bėra, janė identifikuar zėrat e tė paktėn 36 personave, shumica e tė cilėve punonin pėr Autoritetin e Portit tė Nu Jorkut.

Nė fillim, Autoriteti, pronari i Qendrės Botėrore tė Tregtisė, nuk pranoi tė bėnte publike 2 mijė faqet e transkriptimeve duke thėnė se me kėtė, donte tė mbronte familjet e viktimave.
 
 
Nė Gjeneve dje u varros De Melo
 
Gjenevė, 29 gusht 2003 - Serzho Vieira de Melo, diplomati i lartė i Kombeve tė Bashkuara qė u vra gjatė shpėrthimit tė automjetit-bombė pran zyrave tė stafit tė OKB-sė nė Bgadad, dje u varros nė Zvicėr. Gjatė ceremonisė qė ishte mbajtur nė kishėn e Shėn Palit nė Gjenevė ishin ndezur 23 qirinj qė simbolizonin 23 viktimat e atij sulmi tė 19 gushtit.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.