28.08.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte 28 gusht 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova i dorėzoi sot Medaljen e Artė tė Lidhjes sė Prizrenit, albanologut tė njohur Robert Elsi

  • Holkeri nė Mitrovicė: Tė gjitha problemet dhe mospajtimet duhet zgjidhur me dialog

  • Hajdaraga thotė se e ardhmja Kosovės do tė vendoset nga banorėt e saj

  • M.Hamiti: Deklarata qė ka miratuar Parlamenti i Serbisė ėshtė e pavlefshme pėr ne

  • F.Biber: Deklarata e Kuvendit tė Serbisė pėr Kosovėn ėshtė publicitet pėr qėndrimet e qeverisė

  • Eshtė hapur ekspozita e katėr piktorėve kosovarė, tė inspiruar me veprimtarinė e Nėnės Tereze

  • Shpėrthim i minės nė linjėn hekurudhore Tabanoc-Shkup

  • Moisiu: Ne kemi detyrimin ligjor e moral qė tė veprojmė nė mbrojtje tė drejtave tė bashkėkombasve tanė

  • Shpėrthim i fuqishėm nė qendėr tė Preshevės

  • Kuvendi i Serbisė ka miratuar mbrėmė njė deklaratė pėr Kosovėn

  • Policia maqedonase ka liruar dy policėt e rrėmbyer

  • Administrata e Bushit ėshtė e hapur pėr formimin e njė force shumėkombėshe nga OKB-ja

  • Nga njė zjarr nė Krime tė Detit tė Zi vdesin 6 vetė

  • Tė pakten 40 mijė njerėz kanė vdekur ose janė zhdukur nė luftėn civile nė Peru

  • Njė punėtor ka vrarė me armė zjarri 6 punėtorė nė njė depo tė pjesėve tė makinave nė Ēikago

  • Njė ushtar britanik ėshtė vrarė, kurse njė tjetėr ėshtė plagosur nė Irak

  • Trupat indiane kanė vrarė dy militantė nė njė hotel nė kryeqytetin e Kashmirit

  • Njė oficer i armatės sė Nepalit, i plagosur nga kryengritėsit maoistė, ka vdekur nė spital

  • Shtėpia e Bardhė nuk e pėrfilli thirrjen e Arafatit pėr ndėrprerjen e sulmeve

  • Bisedimet 6 palėshe rreth programit bėrthamor tė Koresė sė Veriut rifillojnė sot nė Pekin

  • Programi berthamor i Iranit

  • Vidhet nje pikturė e Da Vinēit


 
Presidenti Rugova i dorėzoi sot Medaljen e Artė tė Lidhjes sė Prizrenit, albanologut tė njohur Robert Elsi
 
  
Prishtinė, 28 gusht 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, nė njė ceremoni rasti nė rezidencėn e tij, i dorėzoi sot Medaljen e Artė tė Lidhjes sė Prizrenit, albanologut tė njohur Robert Elsi, tė cilin e ka dekoruar mė 10 qershor tė kėtij viti me rastin e 125-vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Nė arsyetimin e Presidentit Rugova pėr ta dekoruar zotin Elsi thuhet:

"Nga Presidenti i Kosovės dekorohet me Medaljen e Artė tė Lidhjes sė Prizrenit profesor Robert Elsi, pėr kontributin e dhėnė pėr afirmimin e letėrsisė, tė historisė dhe tė kulturės shqiptare nė botė, pėr pėrkthimet e thesarit letrar shqiptar nė anglisht, si dhe pėr afirmimin e Lėvizjes demokratike tė Kosovės pėr liri e pavarėsi nė vitet '90".
 
Robert duke u falenderuar pėr dekoratėn qė mori tha se ky ėshtė njė nder i madh pėr tė dhe shprehu kėnaqėsinė pėr takimin me Presidentin Rugova.

Robert Elsi tha se po punon parreshtur nė afirmimin e kulturės dhe tė letėrsisė shqiptare nė botė dhe bėri tė ditur se shpejti do tė botojė njė antologji tė tregimeve bashkėkohore shqiptare.
 
Poashtu ai tha se ka nė duar njė libėr tė leksikut historik pėr Shqipėrinė, i cili do tė botohet nė Amerikė, disa vėllime poetike tė letėrsisė shqipe tė Kosovės etj.

Robert Elsi ia dhuroi Presidentit Rugova njė leksikon tė posabotuar tė mitologjisė dhe kulturės shqiptare.
 
 
Holkeri nė Mitrovicė: Tė gjitha problemet dhe mospajtimet duhet zgjidhur me dialog
 
Mitrovicė, 28 gusht 2003 - Kryeadministratori i ri i Kosovės, Hari Holkeri, gjatė vizitės tė sotėm nė Mitrovicė deklaroi se tė gjitha problemet dhe mospajtimet duhet zgjidhur me dialog. Nė kėtė aspekt edhe problemi i Mitrovicės mund tė zgjidhet vetėm nėse njerėzit e kėtueshėm komunikojnė me njėri tjetrin, tha ai.
 
Kjo ėshtė vizita e parė qė Holkeri e bėn jashtė Prishtinės dhe si duket qyteti i ndarė i Mitrovicės do tė jetė njė ndėr prioritetet e politikės sė tij.

Holker theksoi se dhuna sjell vetėm dhunė, duke u bėrė thirrje tė gjithė qytetarėve tė Mitrovicės qė tė heqin dorė nga aktet e dhunshme, tė clat e shkatėrrojnė tė ardhmen e tyre. "Dialogu dhe pajtimi janė ēelsi kryesor me tė cilin ne duhet tė punojmė nė mėnyrė qė ecim pėrpara dhe qė Mitrovica tė jetė njė qytet stabil e normal evropian", nėnvizoi Holkeri.
 
Ai shtoi se administrata e UNMIK-ut po punon me tė dyja komunitetet, shqiptare dhe serbe, qė nė Mitrovicė tė krijohet njė mjedis i qetė, duke u bėrė thirrje edhe njeherė qytetarėve tė dyja komuniteteve qė tė mos provokojnė njėri tjetrin, nė mėnyrė qė siguria tė mos jetė e bazuar vetėm me praninė e policisė dhe ushtrisė. Siguria, tha ai, mund tė arrihet me ndihmesėn e ēdo qytetari tė Mitrovicės.
 
 
Hajdaraga thotė se e ardhmja Kosovės do tė vendoset nga banorėt e saj
 
Tiranė, 28 gusht 2003 - Zv/ministri i Punėve tė Jashtme, Luan Hajdaraga, deklaroi se "e ardhmja Kosovės do tė vendoset nga banorėt e Kosovės dhe bashkėsia ndėrkombėtare, nė momentin e duhur". Ēėshtja e Kosovės ka hyrė nė njė fazė tė re dhe me zhvillime progresive, tha ai.

"Ne kemi ndjekur me shqetėsim problematikėn e krijuar nga debate mbi kornizėn kushtetuese tė shtetit Serbi dhe Mal i Zi dhe kemi shprehur qėndrimin tonė se kjo ēėshtje nuk duhet kthyer nė njė handikap pėr marrėdhėniet mes Prishtinės dhe Beogradit.
 
Statusi i ardhshėm i Kosovės nuk ėshtė pjesė e debatit tė momentit, por e sė ardhmes", tha Hajdaraga nė takimin e djeshėm me titullarėt e pėrfaqėsive diplomatike dhe konsullore tė Shqipėrisė nė botė.
 
 
M.Hamiti: Deklarata qė ka miratuar Parlamenti i Serbisė ėshtė e pavlefshme pėr ne
 
Prishtinė, 28 gusht 2003 - Pas miratimit tė sė ashtuquajturės "Deklaratė pėr Kosovėn..." nė Kuvendin e Serbisė, zėdhėnėsi i presidentit Rugova, Muhamet Hamiti, ka bėrė njė deklaratė zyrtare lidhur me kėtė akt tė politikės serbe.

"Kjo qė po ndodh nė Beograd ėshtė politikė e njohur, politikė e vjetėr serbe. Deklarata qė ka miratuar tė mėrkurėn Parlamenti i Serbisė ėshtė e pavlefshme pėr ne. Ajo nuk mund tė prek nė rendin juridik-kushtetues tė Kosovės", thotė Hamiti.

Populli i Kosovės, thotė mė tej ai, e ka pėrcaktimin e palėkundur pėr pavarėsi. "Institucionet e vendit tonė janė duke punuar pėr ta realizuar kėtė vullnet. Institucionet e Kosovės do tė reagojnė nė momentin e duhur ndaj pretendimeve tė Beogradit, tė cilat tashti po marrin formė zyrtare", tha ai.

"Nė rrethanat aktuale lėvizjet serbe nė Beograd do t'i vėshtirėsojnė, ndoshta do t'i bėjnė edhe tė pamundshme ēfarėdo bisedash me Beogradin". zėdhėnėsi i Presidentit tė Kosovės, Muhamet Hamiti, duke komentuar deklaratėn e Beogradit pėr Kosovėn.
 
 
F.Biber: Deklarata e Kuvendit tė Serbisė pėr Kosovėn ėshtė publicitet pėr qėndrimet e qeverisė
 
Pragė, 28 gusht 2003 - Florian Biber, ekspert pranė Qendrės Evropiane pėr Pakicat, thotė se deklarata e Kuvendit tė Serbisė pėr Kosovėn ėshtė publicitet pėr qėndrimet e qeverisė. "Nuk ka dicka tė re lidhur me pėrmbajtjen e saj.
 
Mendoj se mė sė shumti kjo ka tė bėjė me pėrpjekjet e qeverisė pėr tė fituar sa mė shumė mbėshtetje brenda vetė Serbisė pėr politikėn e qeverisė; tė fitojė ndoshta deri diku dhe njė mbėshtetje nga partitė e tjera politike, pse jo dhe nga ato tė opozitės", tha Biber radion "Evropa e lirė", duke shtuar se nuk sheh ndonjė ndryshim krahasuar me politikat e mėparshme tė qeverisė.

"Thelbi ėshtė se kjo deklaratė apo ky qėndrim i qeverisė ėshtė me vlera vetėm pėr shfrytėzim tė brendshėm, pėr pėrkrahje mė tė madhe brenda dhe duket sikur pasqyron shqetėsimet e bashkėsisė serbe nė Kosovė, ndaj nga kjo pikėpamje ėshtė shumė kundėrshtuese dhe brenda vetė segmenteve tė politikės apo parlamentit nė Serbi", thotė Biber.
 
 
Eshtė hapur ekspozita e katėr piktorėve kosovarė, tė inspiruar me veprimtarinė e Nėnės Tereze
 
Prishtinė, 28 gusht 2003 - Nė kuadėr tė "Ditėve pėrkujtimore – Nėna Tereze 2003", nė Galerinė e Arteve tė Kosovės ėshtė hapur ekspozita e katėr piktorėve kosovarė, tė inspiruar me veprimtarinė e Nėnės Tereze, dhe ėshtė emėrtuar "Ikona e pėrjetėsisė".

Ekspozitėn e krijuesve Gjelosh Gjokaj, Eshref Qahili, Veli Blakqorri dhe Ismet Fazliu, e cila u organizua nė kuadėr tė “Ditėve pėrkujtimore – Nėna Tereze 2003”, qė do tė mahen deri mė 5 shtator, e hapi don Lush Gjergji.

Nė katalogun e ekspozitės, drejtori i Galerisė sė Arteve, Luan Mulliqi, ndėr tė tjera, shkruan: “Nė historinė e njerėzimit kanė hyrė shumė personalitete pėr kontributet e tyre konkrete dhe tė prekshme nė fushėn e shkencės, artit, politikės...
 
Nėna Tereze ėshtė i vetmi personalitet qė u shndėrrua nė ikonė tė kohės me diēka qė nuk preket as nuk shihet, me diēka tė veēantė, e cila ėshtė nė brendinė e secilit njeri”.

Ekspozita “Ikona e pėrjetėsisė”, nė Galerinė e Arteve, do tė qėndrojė e hapur pėr dy javė.
 
 
Shpėrthim i minės nė linjėn hekurudhore Tabanoc-Shkup
 
Kumanovė, 28 gusht 2003 - Treni i pasagjerėve qė qarkullon nė relacionin Tabanoc-Shkup, mbrėmė afėr fshatit Reēicė shkeli nė minė tė vendosur, ka bėrė tė ditur Ministria maqedonase e Punėve tė Brendshme nė Shkup. Gjatė shėrthimit ėshtė dėmtuar vetėm shina hekurudhore. Trafiku ishte ndėrprerė deri nė orėt e mėngjesit.
 
 
Moisiu: Ne kemi detyrimin ligjor e moral qė tė veprojmė nė mbrojtje tė drejtave tė bashkėkombasve tanė
 
Tiranė, 28 gusht 2003 - Presidenti i Shqipėrisė Alfred Moisiu thotė se Shqipėria dhe faktori shqiptar vazhdojnė tė luajnė njė rol aktiv nė ndėrtimin e njė klime tė re mirėkuptimi dialogu dhe bashkėpunimit mes vendeve tė rajonit.

"Shteti shqiptar pėrkrah ēdo nismė qė i shėrben ndėrtimit tė paqes dhe stabilitetit nė rajon", tha presidenti Moisiu. "Ne kemi qenė iniciatorė tė disa nismave tė rėndėsishme rajonale, si ajo e bashkėpunimit shqiptar-kroat e maqedon nė kundėr tė NATO-s, e nismės sė vendeve tė Korridorit 8, etj.
 
Njėkohėsisht, ne nuk jemi pajtuar dhe nuk do tė ndryshojmė qėndrim ndaj tė gjithė pėrpjekjeve nacionaliste qė kėrkojnė ta mbajnė peng tė sotmen dhe tė ardhmen e rajonit", nėnvizoi ai. "Ne kemi qenė e jemi pėr miqėsi e bashkėpunim tė gjithanshėm me tė gjitha vendet rajonale, pėrfshirė edhe Serbinė e Malin e Zi", shtoi mė tej Moisiu.
 
"Ky pėrcaktim nuk na pengon tė jemi po kaq tė vendosur kundėr projekteve destabilizuese dhe provokuese tė disa politikanėve me reminishenca tė sė kaluarės. Ne kemi detyrimin ligjor e moral qė tė veprojmė nė mbrojtje tė drejtave tė bashkėkombasve tanė, nė pėrputhje edhe me konventat ndėrkombėtare", - tha presidenti Moisiu.
 
 
Shpėrthim i fuqishėm nė qendėr tė Preshevės
 
Preshevė, 28 gusht 2003 - Mbrėmė pas mesnatės nė qendėr tė Preshevės, vetėm njėqind metra pėrballė Kuvendit komunal, u dėgjua njė shpėrthim i fuqishėm. Sipas njoftimeve, tė lėnduar nuk ka, por shpėrthimi ka shqetėsuar qytetarėt e Preshevės.

Ky ėshtė shpėrthimi i dytė brenda njė jave nė Preshevė.
 
 
Kuvendi i Serbisė ka miratuar mbrėmė njė deklaratė pėr Kosovėn
 
Beograd, 28 gusht 2003 - Kuvendi i Serbisė, me mbėshtetjen e partive nė pushtet dhe nė opozitė, ka miratuar mbrėmė njė deklaratė nė tė cilėn thuhet se Kosova ėshtė "pjesė e pandashme e Serbisė" dhe se "sovraniteti shtetėror dhe integriteti territorial i Serbisė shtrihet edhe nė Kosovė pa marrė parasysh adminsitrimin e pėrkohėshėm ndėrkombėtar".

Gjatė debatit, kryeministri Zoran Zhivkoviq, njė nga hartuesit e kėsaj deklarate, ka thėnė se Serbia nuk mund tė bėjė vetė zgjidhje tė pėrhershme pėr Kosovėn dhe se ēfarėdo zgjidhje duhet ta mbėshtesė bashkėsia ndėrkombėtare, para sė gjithash Bashkimi Evropian dhe Shtetet e Bashkuara.
 
 
Policia maqedonase ka liruar dy policėt e rrėmbyer
 
Shkup, 28 gusht 2003 - Forcat policore tė Maqedonisė kanė arritur tė lirojnė dy policėt e zėnė dje peng afėr Likovės nga Avdyl Jakupi i njohur me pseudonimin "Ēakalla". Gjatė aksionit thuhet se nuk ka pasur viktima as tė lėnduar.

Forcat e ministrisė sė Brendshme kishin ndėrmarrė njė operacion tė gjerė nė fshtrat rreth Tanushės pėr lirimin e policėve tė rrėmbyer. Avdyl Jakupi kishte kėrkuar mė parė nga autoritetet e Maqedonisė qė tė lironin dy persona, Ali Ajetin dhe Sulejman Sulejmanin, tė arrestuar mė herėt lidhur me njė sulm me bomba nė Kumanovė, qė ai tė lironte dy policėt.
 
 
Administrata e Bushit ėshtė e hapur pėr formimin e njė force shumėkombėshe nga OKB-ja
 
Uashington, 28 gusht 2003 – Administrata e Bushit tash ėshtė e hapur pėr formimin e mundshėm tė njė force shumėkombėshe tė mbėshtetur nga Kombet e Bashkuara nėse do tė jetė e udhėhequr nga njė komandant amerikan, ka thėnė njė zyrtar i lartė i Departmentit tė Shtetit, njofton AP.
 
Ndihmėssekretari i Shtetit, Riēard Armitixh, ka bėrė tė ditur se kjo ide ėshtė nga shumė sosh qė janė shqyrtuar nga administrata nė pėrpjekje pėr tė zgjidhur ēėshtjen e dhunės sė vazhdueshme nė Irak qė kur presidenti Bush i ka shpallur tė pėrfunduara operacionet e mėdha luftarake nė Irak.
 
Armitixh i ka bėrė kėto komente dje nė njė intervistė me njė gazetė rajonale amerikane, kurse sot (e enjte) teksti ėshtė vėnė nė dispozicion nga Departmenti i Shtetit.
 
 
Nga njė zjarr nė Krime tė Detit tė Zi vdesin 6 vetė
 
Krime, 28 gusht 2003 - Tė paktėn gjashtė persona kanė humbur jetėn dhe 16 tė tjerė janė lėnduar nga zjarri qė ka shėrthyer sot nė pushimoren e njohurn ukraianase tė Detit tė Zi, nė Krime. Zjarri ka shpėrthyer sot herėt nė mėngjes nė njė hotel nė vendin e quajtur Morske Sadaka, nė tė cilin nė atė moment ndodheshin 50 mysafirė. Nė mesin e tė vdekurve ndodhen edhe dy fėmijė, njofton AP.
 
 
Tė pakten 40 mijė njerėz kanė vdekur ose janė zhdukur nė luftėn civile nė Peru
 
Lima, 28 gusht 2003 – Tė pakten 40 mijė njerėz kanė vdekur ose janė zhdukur nė Peru ndėrmjet viteve 1980 dhe 2000, thuhet nė njė raport tė publikuar nga njė Komision i mirėbesimit dhe pajtimit tė Perusė, njofton BBCworld.
 
Hulumtimet dyvjeēare pėr dhunėn gjatė sulmeve shtetėrore nė kryengritėsit e krahut tė majtė do t'i dorėzohen presidentit Toledo nė Limė. Raporti thotė se shumica e viktimave nė luftėn civile tė Perusė besohet tė jenė nga komunitetet indigjene, qė ishin pre e luftimeve ndėrmjet trupave qeveritare dhe forcave kryengritėse.
 
 
Njė punėtor ka vrarė me armė zjarri 6 punėtorė nė njė depo tė pjesėve tė makinave nė Ēikago
 
Ēikago, 28 gusht 2003 – Njė punėtor ka vrarė me armė zjarri 6 punėtorė tė tjerė nė njė depo tė pjesėve tė makinave nė Ēikago dhe pastaj ka refuzuar tė dorėzohet, kėshtu qė policia ėshtė detyruar ta vrasė, njofton Rojter. Vrasėsi ėshtė identifikuar tė jetė Salvador Tapia, 36-vjeēar, i cili ishte larguar nga puna 6 muaj mė parė pėr punė tė dobėt. Ai nė kohė tė fundit iu kishte kėrcėnuar nėpėrmjet telefonit njėrit naga pronarėt e depos.
 
 
Njė ushtar britanik ėshtė vrarė, kurse njė tjetėr ėshtė plagosur nė Irak
 
Bagdad, 28 gusht 2003 – Njė ushtar britanik ėshtė vrarė sot (e enjte), kurse njė tjetėr ėshtė plagosur nė njė sulm tė njė turme tė irakianėve tė armatosur, tė cilėt kanė hapur zjarr me granata raketore dhe armė tė vogla nė njė patrullė, ka bėrė tė ditur ushtria britanike, njofton Rohjter.
 
Ushtarėt, qė kishin dalė nga automjeti i tyre, janė konfrontuar me njė turmė prej rreth 30 irakianėsh, ndėrsa njė turmė tjetėr po u afroheshin prapa atyre.
 
Zėdhėnėsi i ushtrisė ka thėnė se nė kėtė incident janė arrestuar 10 irakianė, kurse patrulla ushtarake ėshtė kthyer nė bazė nėn mbrojtjen e eskortės ajrore. Ky sulm sjell nė 11 numrin e ushtarėve tė vrarė britanikė nė luftime qė kur Uashingtoni e ka deklaruar tė pėrfunduar luftėn nė Irak.
 
 
Trupat indiane kanė vrarė dy militantė nė njė hotel nė kryeqytetin e Kashmirit
 
Srinagar, 28 gusht 2003 – Trupat indiane kanė vrarė sot (e enjte) dy militantė nė njė hotel nė kryeqytetin e Kashmirit, Srinagar, njofton Rojter. Ata janė vrarė pas njė lufte tė gjatė natėn, qė koincidoi me arritjen e kryeministrit Atal Behari Vaxhpaji.
 
Po kėshtu, njoftohet se tre persona tė tjerė, ndėr tė cilėt edhe njė ish-ligjvėnės shteti, janė vrarė nė njė shkėmbim zjarri rreth tri mila nga ndėrtesa, ku Vaxhpaji dhe ministrat kryesorė tė shtetit po mbanin njė miting, nė tė cilin zotoheshin pėr rikthimin e normalitetit nė Kashmirin indian.
 
Policia ka thėnė se trupi i njėrit militant ėshtė gjetur i vdekur nė hotel, kurse trupin e tjetrit militant po e kėrkojnė ende, ngase dihet se gjatė natės kanė qenė dy militantė.
 
Njoftohet se pėrkundėr incidenteve nė Kashmir dhe nė Bombej, ekspertėt indianė dhe pakistanezė po vazhdojnė qe dy ditė bisedimet nė Islamabad pėrkitazi me rivėnien e lidhjeve ajrore, tė cilat qenė ndėrprerė qė nga viti 2001.
 
 
Njė oficer i armatės sė Nepalit, i plagosur nga kryengritėsit maoistė, ka vdekur nė spital
 
Katmandu, 28 gusht 2003 – Njė oficer i armatės sė Nepalit ka vdekur sot (e enjte) nė spital pasi ishte qėlluar nga kryengritėsit maoistė njė ditė pasi ishin tėrhequr nga bisedimet paqėsore dhe kishin thėnė se ata do t’i jepnin fund armėpushimit 7-mujor, njofton Rojter. Oficeri ishte qėlluar me armė zjarri nė shtėpinė e tij nė zonėn banuese mbi tregun tė kryeqyutetit Katmundu.
 
Ai ishte oficeri mė i lartė i armatės i vrarė qė kur ka filluar mė 1996 kryengritja e maoistėve. Po kėshtu, njoftohet se edhe njė tjetėr oficer i plagosur nga maoistėt po shėtrohet nė spital. Deri tash askush s’e ka marrė pėrgjegjėsinė pėr kėtė incident.
 
 
Shtėpia e Bardhė nuk e pėrfilli thirrjen e Arafatit pėr ndėrprerjen e sulmeve
 
Uashington, 28 gusht 2003 - Zėdhėnėsja e Shtėpisė sė Bardhė, Kler Bukan tha se ėshtė shumė mė e rėndėsishme qė palestinezėt tė shkatėrrojnė grupet terroriste dhe rrjetin e tyre. Ajo shtoi se zoti Arafat nuk ishte pjesė e procesit tė paqes.
 
Njė hap kyē pėr zbatimin e planit tė paqes ėshtė qė forcat palestineze tė sigurimit tė vihen nėn kontrollin e kryeministrit Mahmud Abaz. Nė thirrjen e tij ndaj grupeve tė armatosura, zoti Arafat u kėrkoi atyre t'i japin planit ndėrkombėtar tė paqes njė rast duke rivendosur armėpushimin.
 
 
Bisedimet 6 palėshe rreth programit bėrthamor tė Koresė sė Veriut rifillojnė sot nė Pekin
 
Pekin, 28 gusht 2003 - Bisedimet 6 palėshe mbi mosmarrėveshjen rreth programit bėrthamor tė Koresė sė Veriut rifillojnė sot nė Pekin pas njė seance fillestare gjatė sė cilės nuk u bė ndonjė pėrparim diplomatik. Shtetet e Bashkuara thanė dje se bisedimet me tė dy Koretė, Rusinė, Japoninė dhe Kinėn shėnojnė fillimin e procesit.
 
Njė zėdhėnės i departamentit tė Shtetit gjithashtu konfirmoi se delegacionet e Shteteve tė Bashkuara dhe Koresė sė Veriut u takuan drejtpėrdrejt pėr shkėmbime jozyrtare siē u shpreh ai. Zėdhėnėsi shtoi se bisedime tė tjera tė ngjashme mund tė zhvillohen gjatė periudhės tre ditėshe tė bisedimeve.
 
Shtėpia e Bardhė nuk i kushtoi rėndėsi kėtij takimi duke thėnė se administrat e presidentit Bush ėshtė e angazhuar pėr tė diskutuar mbi kėtė ēėshtje nė njė plan tė shumėanshėm.
 
 
Programi berthamor i Iranit
 
Teheran, 28 gusht 2003 - Irani thotė se gjurmėt e uraniumit tė pasuruar tė gjetura nga inspektorėt ndėrkombėtarė nė centralin bėrthamor nė Natanz janė si rezultat i pajisjeve tė ndotura tė cilat janė blerė nė Pakistan.
 
Mė parė Irani kishte kėmbėngulur se centrali bėrthamor ishte ndėrtuar pa ndihmėn e huaj. Pakistani ka mohuar se e ka furnizuar Iranin me teknologji bėrthamore. Ndėrkohė Shtetet e Bashkuara paraqitėn pėrsėri kundėrshtimet e tyre para zyrtarėve rusė lidhur me ndihmėn e Moskės pėr programin bėrthamor tė Iranit.
 
 
Vidhet nje pikturė e Da Vinēit
 
Edinburg, 28 gusht 2003 - Policia skoceze thotė se persona qė u paraqitėn si vizitorė nė njė kėshtjellė nė Skocinė jugore kanė vjedhur njė pikturė tė tepėr tė ēmueshme tė Leonardo da Vinēit.
 
Autoritetet thonė se hajnat hynė dje si vizitorė nė kėshtjellėn Drumlanrig duke marrė pikturėn nga njė sallė e hapur pėr publikun. Policia thotė se po kėrkojnė pėr katėr persona qė ishin parė duke ngarė njė makinė tė bardhė pėr rreth kėshtjellės nė kohėn qė ndodhi vjedhja.
 
Ekspertėt besojnė se Da Vinēi e pėrfundoi kėtė pikturė midis vittit 1500 dhe 1510. Vlera e pikturės nė tė cilėn paraqitet Shėn Maria, llogaritet tė ketė njė vlerė prej rreth 47 milionė dollarėsh. Nė kėshtjellėn Drumlanrig nė Skocinė jugore ruhen edhe kryevepra tė piktorėve tė tjerė tė njohur si Rembrand dhe Holbein.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.