27.08.2003 - Trepca.net

Lajme

E mėrkure 27 gusht 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova: Nėnėn Shqiptare, Nėna Tereze e ngriti nė nivel tė nėnės sė njerėzimit

  • Presidenti Rugova priti pjesėmarrėsit e Seminarit Ndėrkombėtar tė Gjuhės, Letėrsisė dhe Kulturės Shqiptare

  • Presidenti Rugova tha se duhet avancuar procesin e integrimit tė qytetit tė Mitrovicės

  • Kryeparlamentari Daci nė shtator do tė ketė njė vizitė nė Gjermani

  • Kaming hedh poshtė akuzat e ĒoviqitØ

  • Sipas Dacit, Kosova ėshtė e sigurt, madje mė shumė se disa vende nga mė tė zhvilluara nė Evropė

  • Holkeri pėr fillimin sa mė tė shpejtė tė bisedimeve pėr ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit

  • Plagoset me armė zjarri njė serb nė Biēė tė Klinės

  • Nė Llaushė tė Skėnderajt ėshtė arrestuar Liman Geci

  • Miratohet Udhėzimi administrativ mbi autorizimin e pėrkohshėm pėr produktet medicinale nė Kosovė

  • Nė Gjermani botohet njė libėr me poezi shqip e gjermanisht i Dashnim Hebibit

  • Nė manifestimet e sotme religjioze nė Indi kanė humbur jetėn 39 vetė

  • Marsi ėshtė larg Tokės nė distancėn e saj mė tė shkurtėr

  • Arafat thotė se ai ėshtė i gatshėm tė ndėrmarrė aksion kundėr grupeve militante nėse Izraeli ndalė sulmet

  • Tė pakten 25 vetė janė vrarė njė festival religjiioz nė Indi

  • Njė zyrtar i lartė i administratės ruse nė Kaukaz ėshtė vrarė me njė shpėrthim bome nė veturė e tij

  • Dy policė irakianė dhe dy civilė janė vrarė gjatė njė shkėmbim zhjarri me disa hajna nė Bagdad

  • Njė ushtar amerikan ėshtė plagosur nė luftimet me forcat talibane nė Afganistan

  • Tė paktėn 20 vetė janė vrarė nga njė shpėrthim nė Kinė

  • Kryeministri Abaz dėnon sulmin e djeshėm izraelit me helikopterė

  • Presidenti Bush mbron vazhdimin e pranisė sė Shteteve tė Bashkuara nė Irak

  • Lufta kunder bandave kriminale nė Irak

  • Fillojnė nė Pekin bisedimet pėr krizėn nė Korenė Veriore

  • Sekretari britanik i Mbrojtjes para komisionit hetues


 
Presidenti Rugova: Nėnėn Shqiptare, Nėna Tereze e ngriti nė nivel tė nėnės sė njerėzimit
   
Prishtinė, 27 gusht 2003 - Mbrėmė nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė filluan solemnisht "Ditėt pėrkujtimore tė Nėnės Tereze - 2003", manifestim ky tradicional qė do tė zgjasė njė muaj.
 
Duke folur nė hapjen solemne tė kėtij manifestimi, Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova tha se “Ditėt pėrkujtimore Nėna Tereze tashmė ėshtė bėrė njė manifestim tradicional i gjithė Kosovės dhe i botės shqiptare.
"Me kėtė manifestim nė mėnyrė aktive, pėrmes takimeve e veprave tė ndryshme, ne i realizojmė dhe i bėjmė mė tė fuqishme mesazhet e Nėnės Tereze pėr dashuri dhe mirėsi midis nesh dhe midis njerėzve.
 
Kėto janė mesazhe apo porosi sublime qė kishte fuqi t'i bėnte vetėm Nėna Tereze, e cila gjithė jetėn dhe veprėn e saj ia kushtoi kombit tė vet dhe gjithė njerėzimit", theksoi presidenti Rugova.
 
Ndėrkaq duke folur pėr figurėn e humanistes sė madhe shqiptare ai tha se "Nėna Tereze ėshtė njė shembull tipik i Nėnės Shqiptare, qė me virtytet e dashurisė dhe tė mirėsisė, qė e karakterizojnė historikisht nėnėn tonė, u bė shembull i Nėnės sė njerėzimit, Nėnė universale, e dashur dhe e nderuar nga e gjithė bota.
 
Nėnėn Shqiptare, Nėna Tereze e ngriti nė nivel tė nėnės sė njerėzimit – tė nėnės universale qė ėshtė shėrbimi mė i madh qė i ka bėrė kombit tonė dhe botės mbarė".
 
Nė vazhdim tė fjalėsė tij Presidenti tha se "Nėna Tereze e ngriti nė nivel universal kulturėn e dashurisė, kulturėn e mirėsisė, kulturėn e kujdesit pėr njeriun, kulturėn e solidaritetit pėrmes ndihmės, qė janė burim i filozofisė sė saj humaniste. Si tė gjithė njerėzit e mėdhenj, Nėna Tereze e bėri kėtė me pėrcaktim tė qartė tė filozofisė sė pėrkushtimit dhe sidomos me punė e veprime praktike me njerėzit".
 
"Manifestimi ynė, sivjet bėhet edhe mė i fuqishėm dhe mė i ndritur, sepse po mbahet nė prag tė shenjtėrimit tė Nėnės Tereze, qė do tė bėhet nga Ati i Shenjtė Papa Gjon Pali II.
 
Kėshtu kombi ynė dhe njerėzimi do tė ketė njė Nėnė tė Shenjtė, pra Tė Shėnjtėn Nėnė Tereze. Ky akt i shenjtėrimit do tė jetė pėrjetėsim i jetės dhe i veprės sė Nėnės Tereze.
 
Do tė jetė pėrjetėsimi i dashurisė, i mirėsisė dhe i paqes, qė pėrbėjnė filozofinė e veprimit tė Nėnės Tereze", nėnvizoi nė fund tė fjalės sė tij, Presidenti Rugova, duke shpallur tė hapur manifestimin “Ditėt pėrkujtimore Nėna Tereze” me fjalėt:
"Zoti e bekoftė Nėnėn Tereze, siē e ka bekuar pėrgjithmonė.
 
Zoti e bekoftė popullin shqiptar! Zoti e bekoftė Kosovėn".
 
Ndėrkaq duke folur nė kėtė manifestimin, biografi mė i mirė i Nėnės Tereze dom Lush Gjergji tha se "nėna jonė gjeti njė pikė tė palėvizshme nė Zotin, dashurinė dhe vėllain – njeri. Mu nė kohėn kur mbizotėronte urrejtja, lufta, ndarjet dhe pėrēarjet nė botė mes tė pasurve pakicė dhe tė varfėrve shumicė", tha ai.
 
Dom Lushi tha se Nėna Tereze veproi me dashuri dhe pėr dashuri dėshmoi bindshėm, duke shėrbyer nė Indi dhe vende tė tjera tė botės, pėr tė ndihmuar tė varfėrit.
 
Ministri i Kulturės, Behxhet Brajshori, bėri tė ditur, ndėrkaq, se manifestimi pėrkujtimor “Nėna Tereze 2003” mbahet edhe nė Mal tė Zi dhe nė Maqedoni.
 
"Nuk kemi se si tė mos lumturohemi me ndjenjėn qė ajo i solli popullit shqiptar. Nuk kemi se si tė mos mbajmė mend se Nėna Tereze simbolizon dashurinė dhe pėrkushtimin nė shkallė botėrore, duke personifikuar vuajtjen e adhurimit, tė vdekjes dhe tė dhembjes dhe frymėzimin pėr njerėzimin", tha ministri Brajshori.
 
Nė kėtė manifestim i pranishėm ishte dhe kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci dhe shumė personalitete tė tjera.
Manifestimi “Ditėt pėrkujtimore Nėna Tereze 2003” mbahet nėn patronatin e presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova dhe do tė zgjasė deri mė 5 shtator 2003.
 
 
Presidenti Rugova priti pjesėmarrėsit e Seminarit Ndėrkombėtar tė Gjuhės, Letėrsisė dhe Kulturės Shqiptare
 
   
Prishtinė, 27 gusht 2003 - Presidenti Ibrahim Rugova priti sot pjesėmarrėsit e Seminarit Ndėrkombėtar tė Gjuhės, Letėrsisė dhe Kulturės Shqiptare.

Drejtori i Seminarit prof. Fadil Raka e njoftoi shkurtimisht Presidentin me rrjedhėn e gjertanishme tė seminarit dhe pjesėmarrjen dhe interesimin e seminaristėve nga disa vende tė botės pėr tė ndjekur punimet e tij.
 
Presidenti Rugova shprehu kėnaqėsinė qė po takonte edhe sivjet seminaristėt, duke i falėnderuar pėr interesimin e tyre pėr Kosovėn.
 
Presidenti Rugova u foli shkurtimisht seminaristėve edhe pėr gjendjen nė Kosovė, pėr zhvillimet ekonmike, integrimin e grupeve etnike nė shoqėrinė e Kosovės dhe pėr bashkėpunimin e institucioneve tė Kosovės me UNMIK-un dhe KFOR-in.

Presedenti Rugova tha se seminaristėve do t'u sigurohen kushte sa mė tė mira qė kultura dhe historia e popullit shqiptar tė jetė sa mė afėr tyre, dhe i pėrgėzoi ata pėr kontributin qė kanė dhėnė nė studimin e kulturės dhe historisė shqiptare.
 
 
Presidenti Rugova tha se duhet avancuar procesin e integrimit tė qytetit tė Mitrovicės
 
Prishtinė, 27 gusht 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot nė njė takim kryetarin e komunės sė Mitrovicės, Faruk Spahija, i cili e njoftoi Presidentin me situatėn aktuale nė Mitrovicė. Por integrimi i qytetit tė Mitrovicės dhe kthimi i tė shpėrngulurve nė kėtė qytet ishin temat pėr tė cilat u bisedua mė sė shumti nė kėtė takim.

Nė njė deklaratė pėr media Presidenti Rugova vlerėsoi se nė Mitrovicė ėshtė bėrė njė progres, por ka edhe shumė punė pėr t'u bėrė. "Kėtė punė duhet ta bėjmė sė bashku me UNMIK-un qė tė avancojmė procesin e integrimit tė qytetit tė Mitrovicės, qarkullimin e lirė, pra njė integrim administrativ, por duhet duhet bėrė pėrpjekje edhe nė planin e integrimit ekonomik tė qytetit", tha Presidenti Rugova pasi qė kishte dėgjuar brengat e kryetarit tė Mitrovicės, tė cilat janė reale.
 
Dėshira tė kryetarit tė qytetit dhe tė udhėheqjes sė Mitrovicės janė qė tė avancohet procesi i integrimit tė Mitrovicės qė ėshtė nė tė mirė tė tė gjithė qytetarėve tė saj. Presidenti me kėtė rast u bėri apel qytetarėve qė tė bashkėpunojnė me institucionet e qytetit dhe me ato e Kosovės.

Faruk Spahija tha se e kishte informuar Presidentin pėr shqetėsimet e qytetarėve tė Mitrovicės me theks tė veēantė pėr problemin e tė zhvendosurve.

"Kujtoj qė do tė jemi njėzėri qė edhe me zotin Holkeri kėtė ēėshtje ta ngrisim nė nivelin ēfarė e meriton, sepse ėshtė absurde qė pas pesė viteve tė kemi tė zhvendosur brenda Kosovės dhe jo vetėm shqiptarė, por edhe pjesėtarė tė minoriteteve". Zoti Spahija u shpreh se ėshtė e mundur njė dinamikė optimale qė kjo ēėshtje tė shtrohet nė njė afat sa mė tė shkurtėr pėr t'u zgjidhur hallet e atyre njerėzve.
 
 
Kryeparlamentari Daci nė shtator do tė ketė njė vizitė nė Gjermani
 
Prishtinė, 27 gusht 2003 - Pėrgatitjet pėr fillimin e dialogut Prishinė – Beograd ishin temė qendrore e takimit tė sotėm tė kryeparlamentarit Nexhat Daci, me shefin e Zyrės Gjermane nė Prishtinė, z. Peter Rondorf. Zoti Rondorf theksoi nė kėtė takim se bisedimet e para do tė fillojnė nė Bruksel, kurse faktor kryesor do tė jetė Solana.
Duke i bėrė njė vėshtrim ngjarjeve tė fundit nė Serbi, kryeparlamentari Daci tha se "ato na kanė mbėshtetur pėr muri dhe do tė na detyrojnė tė reagojmė, kuptohet jo me forcė, por nė mėnyrė demoktratike". Reagimet serbe, tha Daci, nuk po ndryshojnė nga ato tė regjimit tė Milosheviqit.
 
Deri nė fund tė vitit duhet pasur njė vizion tė qartė pėr Kosovėn, sepse nė tė kundėrtėn qytetarėt do tė humbin besimin nė institucione, ndaj zgjedhjet e ardhshme mund tė dėshtojnė, sepse qytetarėt nuk do tė votojnė nėse nuk shohin progres evident, nėse nuk kanė vizion tė qartė tė ecjes pėrpara.

Profesor Daci theksoi se unė nuk ėshtė kundėr Evropės, por sa herė qė pėrtėrihet memorja shihet se nuk ka pasur zgjidhje tė problemeve nė rastet kur nuk ka ekzistuar pėrkrahja e kontributi amerikan, meqė Evropa nuk ka pasur referenca tė duhura pėr zgjidhjen e problemeve tė mėdha.

Z. Rondorf nga ana e tj vuri theksin nė domosdoshmėrinė e forcimit tė marrėdhėnieve me fqinjėt, nė kėtė vėshtrim edhe me Serbinė, sepse njė ditė do tė jemi sė bashku nė Bruksel, tha ai.

Rondorf pas kėtij takimi theksoi se u bisedua pėr prioritetet gjatė muajve tė ardhshėm. Ai paralajmėroi se kryeparlamentari Daci nė shtator do tė shkojė nė vizitė nė Gjermani dhe do tė diskutojė pėr kėto ēėshtje. Ndėrkaq, duke folur rreth disa zhvillimeve aktuale nė Serbi, z. Rondorf theksoi se qėndrimi i Qeverisė sė Gjermanisė dhe i Bashkėsisė Evropiane ėshtė i qartė.
 
"Ne gjithnjė e kemi theksuar se ajo qė ndodh nė Beograd nuk ka efekt, apo pasoja pėr Kosovėn. Qeveria gjermane e di si reagon Beogradi pėr kėto gjėra", tha Rondorf, duke shtuar se Serbia shihet nė Evropė me sy tjetėr, ndryshe nga ajo qė ėshtė parė para katėr vjetėve. "Nėse njėrėzit kėtu thonė se Serbia nuk ka ndryshuar, ne nuk e kemi kėtė mendim", pohoi z. Rondorf pas takimit me Dacin.
 
 
Kaming hedh poshtė akuzat e ĒoviqitØ
 
Vjenė, 27 gusht 2003 - Gjenerali Endrju Kaming, i cili nė kuadėr tė UNMIK-ut ėshtė i ngarkuar pėr mbikqyrjen e Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, ka hedhur poshtė akuzat e nėnkryetarit tė qeverisė serbe Nebojsha Ēoviq se TMK ka organizuar fshehjen e ish-lufėtarėve tė UĒK-sė dhe AKSH-sė.
 
Kaming i ka deklaruar agjencisė austriake tė lajmeve APA se deri mė tash nuk prova pėr involvimin e anėtarėve tė TMK-sė nė sulmet qė kanė ndodhur gjatė javėve tė kaluara. Ai ka thėnė se UNMIK-u ka filluar hetimet kundėr shtatė eprorėve tė lartė tė TMK-sė, por jo se ata i takojnė AKSH-sė.
 
 
Sipas Dacit, Kosova ėshtė e sigurt, madje mė shumė se disa vende nga mė tė zhvilluara nė Evropė
 
Prishtinė, 27 gusht 2003 - Ēėshtja e sigurisė nė Kosovė, kthimi i tė zhvendosurve, ēėshtja e tė zhdukurve, pėrgatitjet pėr fillimin e bisedimeve me Beogradin, si dhe zhvillimi ekonomik i Kosovės, ishin tema qendrore tė takimit tė sotėm tė kryeparlamentarit tė Kosovės Nexhat Daci me shefin e ri tė UNMIK- ut, Harri Holkerin. Nė kėtė vėshtrim u konstatua se ėshtė e nevojshme qė nė tė gjitha kėto procese tė inkuadrohen mė shumė vendasit.

Kryeparlamentari Nexhat Daci theksoi me kėtė rast se Kosova ėshtė e sigurt, madje mė shumė se disa vende nga mė tė zhvilluarat nė Evropė, gjithsesi falė punės sė UNMIK-ut. Mirėpo, rezultatet do tė ishin dukshėm mė tė mėdha, po tė angazhoheshin nė kėto procese edhe mė shumė kosovarėt.
 
Na duhet njė vizion shumė i qartė pėr tė ardhmen e Kosovės, sepse ēėshtjet qė thuhen edhe nė Rezolutėn 1244 po pėrsėriten qe mė shumė sė katėr vjet. Kosovės i duhet ligji, i cili duhet tė mbizotėrojė nė tėrė Kosovėn, theksoi profesor Daci.

Duke shestuar ēėshtjen e tė zhvendosurve, u theksua se duhet tė pasojė njė angazhim edhe mė i madh pėr kthimin e tyre, sidomos kur ėshtė fjala pėr ata brenda territorit tė Kosovės, duke siguruar lėvizje tė lirė e tė pėrhershme tė qytetarėve.

Pėr tė gjitha kėto zhvillime u fol hapur , ndėrsa bashkėbiseduesit premtuan bashkėpunim tė ndėrsjellė. U pėrkrah fillimi sa mė i shpejtė i dialogut Prishtinė- Beograd, sepse bisedimet janė nė interes tė tė dy palėve. "Le tė fillojmė me atė qė kemi tė pėrbashkėt dhe ne kemi mjaft gjėra tė pėrbashkėta nė kuptimin evropian e ndėrkombėtar.
 
Unė jam i lumtur tė konstatoj se elementet pėr tė krijuar diēka tė pėrbashkėt kėtu janė tė dukshme, ekzistojnė", tha Holkeri, njofton Zyra pėr Marrėdhėnie me Media e Kuvendit tė Kosovės.
 
 
Holkeri pėr fillimin sa mė tė shpejtė tė bisedimeve pėr ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit
 
Prishtinė, 27 gusht 2003 - Shefi i UNMIK-ut Harri Holkeri ritheksoi qėndrimin se duhet zbatuar rekomandimet e samitit tė Selankut dhe tė OKB-sė pėr fillimin sa mė tė shpejtė tė bisedimeve pėr ēėshtje praktike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit. Me gjithė se ka disa pengesa, Holkeri shfaqi shpresėn se deri ka gjysma e muajit shtator do tė bėjė gati propozimet konkrete rreth dialogut Prishtinė-Beograd.

Kėto komente Holkeri i bėri pas disa takimeve qė pati sot nė Prishtinė.
 
 
Plagoset me armė zjarri njė serb nė Biēė tė Klinės
 
Klinė, 27 gusht 2003 - Mbrėmė nė Biēė tė Klinės nga sulmues tė panjohur ėshtė plagosur me armė zjarri Zoran Donēiq. Duke komentuar kėtė incident, zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut, Beri Fleēer, i deklaroi radios Blue Sky, se persona tash pėr tash tė panjohur, kanė sulmuar me armė zjarri tre serbė, prej tė cilėve njėri ėshtė qėlluar.
 
Fleēer ka sqaruar se Donēiq, i cili u plagos nė pjesėn e stomakut, ėshtė operuar nė spitalin e KFOR-it spanjoll, nė Istog dhe jeta e tij ėshtė jashtė rrezikut.

Sipas zėdhėnėsi Fleēer, ėshtė ende herėt tė thuhet nėse ky rast ka tė bėjė me incidentet e mėhershme, tė cilat gjatė disa javėve tė shkuara janė shėnuar nė rajonin e Pejės.

Njoftohet se Zoran Donēiqin e plagosur, sot e ka vizituar kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi.
 
 
Nė Llaushė tė Skėnderajt ėshtė arrestuar Liman Geci
 
Skėnderaj, 27 gusht 2003 - Sot, nė orėn katėr tė mėngjesit, nė Skėnderaj ėshtė bastisur banesa e Limon Gecit, ish pjesėtar i UĒK-sė dhe TMK-sė, i cili mė pas edhe ėshtė arrestuar nga pjesėtarėt e KFOR-it. Arsyeja e arrestimit nuk dihet, njofton Radio Kosova.

Ndrėkaq nė Skėnderaj ėshtė bastisur shtėpia e Musli Gecit, nėnkolonel nė Zonėn e Parė tė TMK-sė, dhe dy vėllezėrve tė tij, tė cilėt ndodhen me punė tė pėrkohshme nė Zvicėr.
 
Musliu pėr njė kohė ėshtė mbajtur i lidhur nga forcat e KFOR-it, ndėrkohė qė dyert e shtėpive tė vėllezėrve tė tij janė hapur nė mėnyrė tė dhunshme dhe pastaj janė bastisur shtėpitė.
 
 
Miratohet Udhėzimi administrativ mbi autorizimin e pėrkohshėm pėr produktet medicinale nė Kosovė
 
Prishtinė, 27 gusht 2003 - Ministrja e Shėndetėsisė Dr.Resmije Mumxhi ka miratuar Udhėzimin Administrativ 2003/09 mbi Autorizimin e pėrkohshėm tė marketingut pėr produktet medicinale tė plasuara nė Kosovė.

Me kėtė udhėzim synohet qė tė vihet rregull nė plasimin e produkteve medicinale nė Kosovė dhe nėnkupton kėrkesėn pėr tė siguruar provėn e dokumentuar dhe provėn fizike qė cilėsia, siguria dhe efikasiteti i produktit medicinal i plasuar nė Kosovė - i plotėson standardet e caktuara rregullative me qėllim tė mbrojtjes sė shėndetit publik.

Ky Udhėzim administrativ hyn nė fuqi mė 5 shtator tė kėtij viti dhe tė gjitha kompanitė distrubuese, prodhuese apo pėrfaqėsitė e prodhuesve farmaceutikė i kanė nė dispozicion tre muaj qė tė aplikojnė pėr regjistrimin e pėrkohėshėm dhe tė pajisen me Certifikatėn e autorizimit tė marketingut nga Agjensioni Kosovar pėr Produktet Medicinale.

Kompanive qė nuk aplikojnė brenda afatit tremujor nga data e hyrjes nė fuqi tė Urdhėresės administrative, do t'u ndalohet importimi i tė gjitha atyre produkteve medicinale.
 
 
Nė Gjermani botohet njė libėr me poezi shqip e gjermanisht i Dashnim Hebibit
 
Cyrih, 27 gusht 2003 - Ditė mė parė shtėpia botuese "Doruntina" nė Gjermani botoi librin me poezi "Dialog me gurin-Dialog mit dem Stein" tė poetit preshevar Dashnim Hebibi, i cili jeton nė Zvicėr.

Ky libėr me poezi ėshtė nė dy gjuhė - shqip e gjermanisht. Poezitė gjermanisht i ka pėrkthyer Afėrdita Halimi. Deri mė tash autori ka botuar pesė libra letrare.
 
 
Nė manifestimet e sotme religjioze nė Indi kanė humbur jetėn 39 vetė
 
Bombei, 27 gusht 2003 – Sipas njoftimeve mė tė reja tė AP-sė, nė manifestimet e sotme religjioze nė Indi kanė humbur jetėn 39 vetė, kurse janė lėnduar mbi 125 tė tjerė. Dy nga tė lėnduarit janė oficerė policorė. Tė lėnduarit janė dėrguar me autoambulanca, vetura dhe automjete policore nė spitalet e qytetit Nashik.
 
 
Marsi ėshtė larg Tokės nė distancėn e saj mė tė shkurtėr
 
Romė, 27 gusht 2003 - Pėr herė tė parė pas 60 mijė vjetėsh planeti Mars ėshtė larg Tokės nė distancėn e saj mė tė shkurtėr.

Kjo distancė ėshtė rreth 55 milionė kilometra, kaq afėr sa mund tė dallosh me teleskop tė thjeshtė detajet nė sipėrfaqen e saj.

Marsit i duhen 2 vjet tokėsor qė tė rrotulloeht rreth Diellit dhe pėr kėtė arsye tė dy planetet shpesh herė e gjejnė veten nė tė njėjtėn anė tė Diellit dhe pranė njėri-tjetrit.

Hera e parė qė dy planetet ishin shumė pranė qe nė 1877.

Astronomi italian Xhovani Skiapareli njoftoi se kishte parė mbi sipėrfaqen e Marsit gropa dhe kanale, nga fjala kanali qė ai pėrdori italisht.

Kėshtu ata qė do tė vėzhgojnė sipėrfaqen e Marsit kėsaj radhe natyrsisht qė do tė shohin kanalet.
Nėse nė Mars ka jetė, ajo ėshtė mikroskopike dhe kanalet janė padyshim natyrore.

Ata qė jetojnė nė hemisferėn jugore do tė kenė mundėsi tė shohin njė pamje mė tė mirė tė Marsit.
 
 
Arafat thotė se ai ėshtė i gatshėm tė ndėrmarrė aksion kundėr grupeve militante nėse Izraeli ndalė sulmet
 
Ramallah, 27 gusht 2003 – Presidenti palestinez, Jaser Arafat, ka deklaruar sot (e mėrkurė) nė selinė e tij tė shkatėrruar nė Ramallah se ai ėshtė i gatshėm tė ndėrmarrė aksion kundėr grupeve militante nėse Izraeli ndal goditjet me predha dhe sulmet e tjera, qė kanė pėr qėllim vrasjen e tyre, njofton Rojter.
 
Pėrndryshe, ka thėnė ai, do tė rrezikonte tė shkaktonte luftė civile. Por, Arafat s'ka thėnė se ēfarė hapash do tė ndėrmerrte konkretisht nė njė rast tė tillė.

Kjo deklaratė e Arafatit ėshtė bėrė pas goditjes sė tretė ushtarake kundėr militantėve tė Hamasit nė Rripin e Gazės pas sulmit vetėvrasės me bombė nė Jerusalem, kur humbėn jetėn 21 njerėz dhe armėpushimit tė brishtė, qė u prish pas shtatė javėsh.
 
 
Tė pakten 25 vetė janė vrarė njė festival religjiioz nė Indi
 
Bombei, 27 gusht 2003 – Tė pakten 25 vetė janė vrarė sot (e merkurė), kurse mbi 30 tė tjerė janė plagosur gjatė njė rrėmuje nė njė festival tė madh religjioz hindus nė Indinė perendimore, njofton AFP. Zyrtarėt kanė thėnė se rrėmuja ėshtė shkaktuar nga njė pelegrinazh masiv nė qytetin Nashik, kur adhuruesit vraponin nė rrugėt e ngushta nė drejtinm tė njė breglumi, ku do tė kryenin ritin fetar. Vlerėsohet se nė kėtė festival merrnin pjesė 6 milionė njerėz.
 
 
Njė zyrtar i lartė i administratės ruse nė Kaukaz ėshtė vrarė me njė shpėrthim bome nė veturė e tij
 
Moskė, 27 gusht 2003 – Njė zyrtar i lartė i administratės ruse nė rajonin e trazuar tė Kaukazit, afėr Ēeēenisė kryengritėse, ėshtė vrarė sot (mėrkurė) me njė shpėrthim bombe nė veturė sapo ishte nisur nga shtėpia e tij, njofton Rojter.
 
Magomedsalih Gusajev, i cili ėshtė ministėr rajonal i policisė nė Dagestan, ka vdekur nga shpėrthimi i bombės, qė ishte vėnė nė kulmin e aveturės sė tij, kurse shoferi i tij ėshtė plagosur rėndė, ka thėnė policia.
 
Sipas dėshmitarėve dy vetė e kanė vėnė mjetin shpėrthyes nė veturė. Supozohet se Gusajev ėshtė vrarė nga grupet radikale, pjesėtarėt e tė cilave janė arrestuar kohė mė parė.
 
 
Dy policė irakianė dhe dy civilė janė vrarė gjatė njė shkėmbim zhjarri me disa hajna nė Bagdad
 
Bagdad, 27 gusht 2003 – Dy policė irakianė dhe dy civilė janė vrarė sot (e mėrkurė) gjatė njė shkėmbim zhjarri me disa hajna, tė cilėt janė pėrpjekur tė plaēkisin njė kambist parash nė qendėr tė Bagdadit, kanė thėnė dėshmitarėt, njofton Rojter.
 
Shkėmbimi i zjarrit ka shpėrthyer afėr hoteleve Shareton dhe Palestina, ku qėndrojnė shumė biznismenė dhe dhe organizata mediale.
 
 
Njė ushtar amerikan ėshtė plagosur nė luftimet me forcat talibane nė Afganistan
 
Kabul, 28 gusht – Njė ushtar amerikan ėshtė plagosur nė luftimet me forcat talibane nė Afganistanin jugor, ku forcat speciale amerikane sė bashku me ato tė milicisė sė koalicionit afgan po gjurmojnė qindra guerilė, kanė bėrė tė ditur sot (e merkurė) zyrtarėt, njofton Rojter.
 
Zyrtari i ministrisė sė Mbrojtjes nė Kabul, i cili nuk deshi tė identifikohet, nuk mundi tė thotė se kur saktėsisht ėshtė plagosur ushtari amerikan, por ka thėnė se ka ndodhur brenda 24 orėve gjatė luftimeve me luftėtarėt talibanė nė provincėn Zabul. Pėrleshjet kanė vazhduar nė njė rajon malor edhe sot pas njė qetėsie gjatė natės.
 
 
Tė paktėn 20 vetė janė vrarė nga njė shpėrthim nė Kinė
 
Pekin, 27 gusht 2003 - Tė paktėn 20 vetė janė vrarė, ndėrkaq mbi 40 janė lėnduar nė njė shpėrthim tė mjeteve piroteknike nė juglindje tė Kinės, njofton Sinhua.

Shpėrthimi ka ndodhur tė martėn nė mbrėmje, nė njė fshat tė provincės Fuxhian. Pėr momentin nuk dihet se ēka e ka shkaktuar kėtė tragjedi, ndėrkohė qė ekipet e shpėtimit po vazhdojnė gjurmimin pėr viktima tė tjera.
 
Nga fuqia e shpėrthimit ėshtė krijuar njė krater i thellė dy metra dhe rreth 20 metra i gjerė, ndėrkaq janė shkatėrruar edhe pesė shtėpi pėrreth.
 
 
Kryeministri Abaz dėnon sulmin e djeshėm izraelit me helikopterė
 
Gaza, 27 gusht 2003 - Kryeministri palestinez, Mahmud Abaz, dėnoi sulmin e djeshėm izraelit me helikopterė, nga i cili u vra njė civil nė Gaza dhe u plagosėn 20 tė tjerė.

Kryeministri Abaz tha se pėr konfliktin izraelito-palestinez nuk ka zgjidhje ushtarake dhe se politika e Izraelit pėr vrasjen e ekstremistėve vetėm do tė shkallėzojė dhunėn. Izraeli ka thėnė se ēdo ekstremist i grupit palestinez Hamas ėshtė objektiv i mundshėm i asaj qė ai e quan “eliminim”.

Dėshmitarėt thonė se objektivi i sulmit tė djeshėm ishte njė udhėheqės i grupit Hamas, i cili i shpėtoi sulmit.
 
 
Presidenti Bush mbron vazhdimin e pranisė sė Shteteve tė Bashkuara nė Irak
 
Uashington, 27 gusht 2003 - Presidenti amerikan Bush thotė se lufta kundėr terrorizmit nuk do tė ndalet. Kjo do tė thotė qė tė vazhdojė ofensiva kundėr atyre qė vazhdojnė tė sulmojnė trupat amerikane nė Irak.
 
"Tėrheqja pėrballė terrorit do tė pasohej me sulme tė tjera tė paturpshme. Prandaj nuk do tė ketė tėrheqje".

Duke folur dje para grupit mė tė madh tė veteranėve tė botės nė qytetin Seint Luis, presidenti Bush tha se ai nderon kujtimin e ushtarėve tė vrarė nė luftėn kundėr terrorizmit.
 
 
Lufta kunder bandave kriminale nė Irak
 
Bagdad, 27 gusht 2003 - Zyrtarėt ushtarakė amerikanė thonė se forcat amerikane kryen njė sulm ndaj disa shtėpive nė qytetin Khalis, 100 kilometra nė veri tė Bagdadit, si pjesė e njė operacioni qė synonte asgjėsimin e bandave lokale, tė cilat thuhet se janė autorėt e krimeve dhe veprimeve terroriste gjatė muajve tė fundit.

Udhėheqėsi i bandės, Lateef Hamad al-Kubaishat, ka qenė dėnuar disa herė me burgim tė pėrjetshėm por ai u lirua tetorin e kaluar, pas njė amnistie tė pėrgjithshme, pėr tė cilėn dha urdhėr presidenti i atėhershėm, Sadam Hussein.
 
 
Fillojnė nė Pekin bisedimet pėr krizėn nė Korenė Veriore
 
Pekin, 27 gusht 2003 - Bisedimet qė synojnė tė zgjidhin krizėn mbi ambiciet nukleare tė Koresė sė Veriut janė duke u zhvilluar nė kryeqytetin e Kinės, Pekin. Gjashtė vende janė pjesėmarrėse nė negociatat treditore; Koreja e Veriut, ajo e Jugut, SHBA-ja, Kina, Rusia dhe Japonia.

Delegatėt e delegacionet e SHBA dhe Koresė sė Veriut janė ulur pranė njeri-tjetrit nė mėnyrė qė tė nxisin kontaktet jo-formale.
 
 
Sekretari britanik i Mbrojtjes para komisionit hetues
 
Londėr, 27 gusht 2003 - Sekretari britanik i mbrojtjes, Xhef Hun, jep tė mėrkurėn dėshminė e tij nė hetimin zyrtar qė ėshtė hapur mbi atė qė duket si vetėvrasja e ekspertit qeveritar tė armėve, Doktor Dejvid Kelli.

Zoti Hun do tė pyetet se si u bė publik emri i shkencėtarit qė punonte pėr qeverinė, David Kelly.

Drejtuesi i shėrbimit civil nė Ministrinė e Mbrojtjes kishte kėrkuar qė emri i Doktor Kellit tė mos bėhej publik pėrpara se tė hapej hetimi parlamentar, por zoti Hun kishte kėmbėngulur pėr tė kundėrtėn.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.