26.08.2003 - Trepca.net

Arti i dashurisė nga Fromm nė ditėt e sotme


   
26 gusht 2003 / Mehmet MYFTIU
     
Dashuria, nė thelbin e njeriut
 
E. Fromm, duke e trajtuar problemin psikologjikisht, e quan dėshirėn pėr dashuri si tė vetmen forcė tė bashkimit tė njerėzimit. “Kjo dėshirė pėr dashuri, ėshtė pėrpjekja  mė e fuqishme te njeriu. Ajo ėshtė shtysa themelore, forca qė e mban tė bashkuar racėn njerėzore, fisin, familjen, shoqėrinė. Dėshtimi nė pėrpjekjen pėr tė plotėsuar atė, do tė thotė ēmenduri, vetėshkatėrrim ose shkatėrrim i tė tjerėve. Pa dashuri njerėzimi nuk mund tė jetojė asnjė ditė”. Duke vijuar nė kėtė prizėm psikologjik, ai thotė. “ Njeriu, i ēfarėdo moshe dhe kulture qoftė, pėrballet me zgjidhjen e njė pyetje tė vetme: si tė kapėrcejė veēimin, si tė tejkalojė jetėn e tij individuale dhe tė arrijė bashkimin”.
     
Kjo ndodh se raca njerėzore ndryshon nga bota e kafshėve rrėnjėsisht. Ajo pėrtėrihet vetė qysh nė gjenezėn e vet nė binomin: lindja e trashėgimtarėve dhe prodhimi i sendeve tė domosdoshme pėr egzistencė. Nė kėtė bazė lind dėshira pėr dashuri qė mban gjallė dhe pėrtėrin racėn njerėzore. Po Fromm sikur ėshtė nė kontradiktė me kėtė tė vėrtetė kur pėrpiqet tė vertetojė se dashuria duhet tė mėsohet, se njeriu duhet tė aftėsohet qė tė dashurojė dhe bile parashtron njė sėrė rregullash pėr kėtė qėllim. Jo, dashuria nuk mėsoshet, po ėshtė ndjenjė thelbėsore nė genet e njeriut, ashtu si e krijoi atė natyra apo “Perėndia”.
 
Ndershmėria, dashuria dhe dilemat
 
Nė praktikėn e dashurisė Fromm thotė se duhet tė dallojmė ē’ėshtė ndershmėria dhe ē’ėshtė dashuria. “Ndershmėri (Paanėsi dhe drejtėsi-pėrkthimi im), do tė thotė tė mos pėrdorėsh mashtrim dhe dredhi nė shkėmbimin e mallrave dhe tė ndjenjave”. Ai thekson se nė kėtė parim egoist bazohet gjithė organizimi ekonomik dhe shoqėror i sotėm. Po pretendimi se nuk pėrdoret mashtrim dhe dredhi nė shkėmbimin e mallrave dhe tė ndjenjave ėshtė vetėm nė dukje ose jo plotėsisht  i vėrtetė. Kurrė ndonjėherė shoqėria njerėzore nuk ka patur kaq shumė armė dhe kaq shumė dhunė sa sot dhe tė gjitha kėto shėrbejnė pėr tė mbajtur mė kėmbė njė shoqėri nė dukje plotėsisht tė drejtė dhe jo mashtruese.
 
Objektivisht miliarderėt e sotėm janė tė ngjashėm me skllavopronarėt antikė, qė e grabisnin hapur me dhunė fuqinė punėtore tė skllevėrve, ndėrsa miliarderėt e sotėm e pėrfitojnė nė forma indirekte nga qytetarėt e lirė tė botės, me njė mashtrim dhe dredhi tė sofistikuar, shfaqja mė e lartė e sė cilės ėshtė globalizmi, pa e mohuar qė ky ėshtė njė proēes objektiv, i pandalshėm dhe nė thelbin e vet progresiv.
 
Pastaj Fromm formulon njė tezė qė nuk mund tė themi se nuk ėshtė nė kontradiktė me dėshirėn pėr dashuri “me pasionin themelor qė mban tė bashkuar racėn njerėzore”. “Parimi qė pėrshkon shoqėrinė kapitaliste dhe parimi i dashurisė janė tė papajtueshėm”. Nė thelb kjo ėshtė pėrgjithėsisht e vėrtetė nė tė gjitha sistemet qė kanė egzistuar: nė shkllavopronari, nė feudalizėm dhe nė atė tė fillimeve tė kapitalizmit, tė cilin autori e zbukuron ca.
 
Zhvillimi i shoqėrisė njerėzore ėshtė kontradiktor. Megjithėse bėn hapa para nė zhvillimin e prodhimit material, njėkohėsisht ecėn prapa relatisht nė fushėn e marrėdhėnieve mes njerėzve, pavarėsisht se fasada e jashtme tė jep njė pėrshtypje tė kundėrt. Pra shoqėria njerėzore zhvillohet nė njė kotradiktė tė brendshme dhe  kjo kontradiktė tani ėshtė nė shkallėn mė tė lartė. Sot prodhohen sasi kolosale mjetesh materiale, mjetet e prodhimit kanė arritur pėrsosmėri tė lartė dhe njėkohėsisht ka gjasa qė njerėzimi ka arritur nė njė pikė qė e kėrcėnon vetvrasja  nga armėt e shfarosjes masive, plagėt shoqėrore dhe problemet ekologjike.
 
Fromm pėrcakton: “Njeriu ėshtė njė automat i ushqyer mirė, i veshur mirė, pa njė interes final qė tė ketė tė bėjė me cilėsinė apo fuksionin e tij njerėzor”. Pra ai i ėshtė afruar robotit. Pikėrisht kėtu ėshtė dilema dhe pikėpyetja. Nėse shoqėria njerėzore vijon tė zhvillohet nė kėtė drejtim, pra sipas parimit “tė ndershmėrisė” nė kundėrshtim me dėshirėn pėr dashuri a e rrezikon veten?!
 
Nė qoftė se nuk rrezikohet, do tė thotė se ajo zhvillohet sipas ligjeve tė veta, qė nuk ka forcė ta ndryshojė dhe shqetėsimi ynė pėr dashurinė ėshtė sipėrfaqėsor, pa rol veprues tė rėndėsishėm. Gjithashtu nėse shoqėria njerėzore e determinuar nga ligjet e saj tė brendshme shkon drejt asgjėsimit, shqetėsimet pėr gjendjen e saj marrin tone tragjike, por gjithashtu pa forcė komanduese. Nė kėtė rast dėshira pėr dashuri do tė atrifizohet vevetiu si domosdoshmėri e proēesit. Vetėm nėse vlerėsohet se egzistenca e racės njerėzore rrezikohet dhe njėkohėsisht shihet njė rrugėdalje, vetėm atėherė forca e mbarė njerėzimit do tė drejtohet te ky shteg.
 
Dashuria, normė sunduese nga rrethanat
 
Fromm na kėshillon si shteg: ”duhet atėherė tė arrijmė nė konkluzionin qė ndryshimet e rėndėsishme dhe rrėnjėsore nė strukturėn tonė shoqėrore janė tė nevojshme, nė qoftė se dashuria do tė bėhet njė fenomen shoqėror dhe jo njė dukuri krejtėsisht individuale, anėsore ”. Kėtu mund tė thuhet se shkelet nė dėrrasė tė kalbur, se mund tė krijohet iluzioni qė dashuria mund tė futet nga jashtė, si rezultat i njė strukture tė veēantė tė papėrcaktuar. Socializmi real pretendonte  gėnjeshtrėm e madhe se kishte krijuar njeriun e ri.
 
Duke e vėzhguar me kujdes konkretisht zhvillimin historik dhe pasqyrimin e tij nė letėrsi e filozofi rezulton se pėrgjithėsisht, ashtu si theksohet edhe nė kėtė libėr, dashuria  ėshtė normė te pak individė, tek jo konformistėt e pathyer, tė panėshtruar kurrė, cilado qofshin rrethanat. Ata i mund vetėm vdekja. Rrethanat e caktuara i shumojnė individė tė tillė duke zgjuar dashurinė qė ėshtė latente nė shpirtin e tyre dhe sė fundi po kėto rrethana e bėjnė dashurinė  normė sunduese tė shoqėrisė pa ndryshuar domosdo strukturėn e saj, apo nė ēdo lloj strukture. Ky ėshtė njė fenomen qė ėshtė shfaqur  vazhdimisht nė historinė e popujve, kur e kanė kėrkuar domosdoshmėria kombtare apo sociale, pavarėsisht se ajo ka shoqėruar ēdo ndryshim strukture. Kėtė fenomen unė, si gjithė brezi im, e kam parė me sytė e mi nė kėtė mė tepėr se njė gjysmė shekulli nė gjashtė faza kryesore:
 
1.Nė kohėn e  Mbretit Zog shoqėria ishte e fjetur dhe pak veta, mes tyre edhe komunistėt, kėrkonin ndryshime tė rėndėsishme, por nuk kishin ndonjė ndikim nė masat. 2. Rreziku dhe pushtimi fashist e zgjoi shpirtin e kombit shqiptar. Nė rradhė tė parė rinia u ngrit mė kėmbė, kėrkonte armė e frymėzuar nga dashuria pėr liri dhe Atdhe. 3. Pastaj Shqipėria u pushtua  dhe fashizmi solli ca ndryshime sipėrfaqėsore nė fushėn ekonomike e sociale. Rinisė sikur iu venit dashuria pėr liri dhe Atdhe, veshi rrobat e balilave dhe tė avanguardistave, vuri bigotina dhe brilantinė, filloi tė lexonte romane tė tipit “ Bija e mallkuar ” dhe tė merej me dashuriēka.
 
Udhėheqėsit fashistė italianė priteshin me lule nga njė pjesė e madhe e popullit. Dukej sikur  nuk kishte rrugėdalje nga ky pushtim. Po njė pakicė jokomformistėsh tė vendosur, si M. Peza  me shokė, grumbulloheshin me armė nė dorė duke e mbajtur tė ndezur flakėn e dashurisė pėr liri dhe Atdhe. Kjo ishte gjendja nė vitin 1940. 4. Po mė 1942 kjo gjendje u pėrmbys. U grisėn rrobat fashiste, u flakėm brilantinat dhe bigodinat, dashuriēkat sė bashku me romanet sentimentale, nė rrugėt e qyteteteve  gjėmonin demostratat kundėr fashizmit, nė male kėrciste pushka.  Fshatarėsia tregoi bujarinė, trimėrinė tradicionale duke u bėrė strehė e luftėtarėve tė lirisė, duke shtuar rradhėt e ēetave tė lirisė, pavarėsisht se armiku fashist e digjte dhe e vriste.
 
Shumica e popullit u pėrfshi nga njė dashuri e zjarrtė pėr liri dhe Atdhe dhe kjo pati ndikimin e vet nė marrėdhėniet mes individėve, mes prindėve dhe fėmijėve, mes ēifteve. Dashuria u bė normė sunduese pėr shkak se u pa njė shteg dalje nga pushtimi. 5. U mund fashizmi dhe filloi tė ngjallej morali egoist, tė venitej dashuria pėr liri dhe Atdhe, qė i hapi rrugėn njė diktature tė urryer. Kjo sikur do tė vijonte gjithmonė. Po prapė njė pjesė e vogėl pa ndikim nuk u thyen nga diktatura me gjithė shtypjen dhe persekutimet ēnjerėzore dhe mbajtėn gjallė frymėn e lirisė dhe tė dashurisė pėr Atdhe, pėr njė atdhe tė lirė demokratik. 6. Erdhi koha qė rinia e Dhjetorit pėrqafoi  idealet e tyre dhe i bėri pėr pak kohė mormė tė pėrgjitshme. Ato ideale tė pastėrta mund tė pėrtėhihen tani vetėm nė dritėn e njė vizioni global. Po prapė te njė pakicė kėto ideale mbahen gjallė nė Shqipėri dhe kudo nė botė.
 
Fromm dhe zėri i njė industrialisti
 
E. Fromm shkruan:   “Nnjeriu qė dashuron duhet tė aftėsohet tė shkėmbejė pėrvojėn, punėn, nė rastin mė tė mirė tė ndajė fitimet”. Theksojmė edhe njė herė se dashuria nuk ka nevojė tė aftėsohet, se ajo egziston te njė pakicė e pashuar, nė njė shumicė nė gjendje latente dhe rrethanat e bėjnė atė normė sunduese nė shoqėri si rrugėdalje nga rreziqe tė mėdha, qė kėrcėnojnė deri egzistencėn. Nė fillim tė shekullit tė kaluar njė industrialist i madh amerikan nė fushėn e ēelikut bėnte jetėm e njė njeriu tė thjeshtė, ndihmonte personat qė ishin tė aftė pėr biznes, ndėrtonte vepra socialkulturore dhe u bėnte thirrje tė pasurve tė ndiqnin shembullin e tij.
 
Praktika e tij nuk ishte filantropi, po shfaqja e sė vėrtetės, e sė drejtės nė thellėsinė e vet, shfaqje e njė dashurie tė arrirė. Pasuria e ēdo individi qoftė, nuk ėshtė rezultat vetėm i mundit dhe i djersės sė tij. Nėse pasuria do tė vihej nga mundi dhe djersa e njeriu tė vetėm, atėherė shumica e njerėzve nė botė do tė ishin tė pasur. Po pasuria grumbullohet duke pėrfituar edhe nga djersa dhe mundi i tė tjerėve nė sajė tė hallkės tė favorizuar nė tė cilėn ndodhet individi, nga kapitali i trashėguar, nga shteti nė cilin punon, nga pjelloria e tokės apo pasuria e nėntokės tė cilėn e pėrdor dhe pėr tė cilėn nuk ka askush merita tė veēanta dhe gjer diku edhe nga merita indiduale qė pėrgjithėsisht janė tė barabarta te individėt. Industrialisti i madh i detyruar vetėm nga ndėrgjegja e tij, ligji suprem i njeriut, e kapėrceu ndershmėrinė dhe drejtėsinė formale tė tregut tė lirė dhe praktikoi dashurinė nė thelbin e vet.
 
Ai i deshi njerėzit sa veten dhe nuk pranoi qė pasurinė tė grumbulluar i favorizuart kryesisht nga rrethanat natyrore dhe sociale, edhe nga mundi i tė tjerėve, ta shpėrndorojė pėr shpenzime vetiake, por i “ ndau fitimet ”. Zėri i tij nuk u dėgjua dhe u bėnė dy luftra botėrore. Tani njerėzimi ndodhet para njė rreziku mė tė madh se ai ai i luftrave botėrore, para kėrcėnimit tė egzistencės sė tij. Si shtegdalje ėshtė zėri i industrialistit tė madh dhe  kėshilla e Fromm pėr “ndarjen e fitimit”. Nė pėrputhje me kėtė frymė  Brzhezhinski nė librin e tij “Jashtė kontrollit” sugjeron “vetėkufizimin” vullnetar nė shpenzime vetiake si tė vetmen mėnyrė pėr tė gjetur njė konses tė pėrbashkėt dhe ky do tė do tė ishte mesazhi moral i domosdoshėm, burim qėndror, bile i vetėm i sigurisė nė njė botė tė pasigurtė qė tenton tė dalė jashtė kontrollit.
 
Mungesa e sotme e dashurisė
 
Si e pėrmendėm nė fillim tė kėtij shkrimi Fromm thekson. ”Dėshtimi nė pėrpjekjen pėr tė plotėsuar dashurinė, do tė thotė ēmenduri, vetėshkatėrrim ose shkatėrrim i tė tjerėve”. Realiteti botėror e konfirmon  plotėsisht kėtė tė vėrtetė. Planeti ėshtė i mbushur me armė, gjer te ato tė shfarosjes nė masė dhe shpenzon shuma kolosale pėr prodhimin dhe mbajtėn e tyre nė gatishmėri. Shpenzohen gjithashtu shuma kolosale pėr mbajtjem dhe fuksionimin e njė morie institucione tė dhunės, informuese dhe kontrolluese. Dhuna shtetėrore dhe terrorizmi i organizuar apo individual ėshtė shfaqja mė ekstreme  e mungesės sė dėshirės pėr dashuri qė i lėshon vendin urrejtjes, e cila rrezikon tė bėhet gjithėnjė e mė tepėr sunduese dhe po e mbėrthen edhe vetė qytetarin amerikan nga ankthi i jetės sė pėrditshme.
 
Pėrdorimi i dhunės krijon ēdo ditė njerėz tė urrejtjes  qė e quajnė tė parėndėsishme qenien njerėzore dhe ka gjasa qė ata tė bėhen gjithnjė e mė tė fuqishėm, gjersa shoqėria  njerėzore ecėn nė kėtė drejtim tė pandryshueshėm. Historia na paralajmėron me figurėn e Hitlerit. Po tė kishte arritur tė posedonte armė bėrthamore, do ta pėrdorte pa asnjė hezitim, edhe nėse do ta kishte tė qartė qė do tė shfarosej bashkė me popullin e vet.
 
Mungesa e dashurisė deprimon njė shumicė tė madhe njerėzish qė e kėrkojnė shpėtimin nė drogė, seks. Tė gjitha kėto anomali vertetojnė se dashuria ėshtė ushqim i parė i jetės njerėzore, sidomos nė shoqėrinė e sotme tė tregut tė lirė dhe mungesa e saj tė shpie nė shkatėrrim. Individėt me mendje tė thellė dhe shpirt tė madh e kanė tė domosdoshme tė praktikojnė vullnetarisht “Ndarjen e fitimit” qė tė shkohet drejt njė morali, ku dashurija mos tė jetė pėrjashtim, po normė morale e shumicės, qė njerėzimi tė shkrihet nė njė dhe tė kapėrcejė tė gjitha rreziqet.
 
Dashuria njerėzore nė tė gjitha fazat e saj
 
E. Fromm analizon dashurinė qysh nė ngjizjen e njeriut nė mitrėn e nėnės, kur nėna dhe krijesa qė do tė lindė janė tė shkrirė nė njė qenie. Dashurinė e nėnės pėr fėmijėn e quan pa kushte.  Po kjo nuk i pėrgjigjet plotėsisht tė vėrtetės. Nėna duke e dashur fėmijėn pa kushte, nė fakt shlyen njė borxh ndaj natyrės dhe shoqėrisė qė e kanė sjellė nė jetė pa i kėrkuar asgjė, pa i vėnė asnjė kusht.
 
Dashuria e nėnės ndaj fėmijės ėshtė sublime dhe pikėrisht drejt saj synon njerėzimi. Gjithė anomalitė, krizat janė shqetėsime qė tė na ndėrgjegjėsojnė pėr domosdoshmėrinė e arritjes sė kėtij qėllimi. Pas lindjes shfaqet dhėmbja, ankthi i ndarjes dhe i veēimit qė njeriu gjatė gjithė jetės pėrpiqet ta kapėrcejė, tė shkrihet me seksin e kundėrt dhe me gjithė njerėzimin dhe nuk ia arrin qėllimit. Autori pėrshkruan femrėn apo mashkullin nė marrėdhėnie me nėnėn dhe babanė nė  pozita tė ndryshme duke vėnė theksin nė defektet dhe neurozat
 
Dashuria erotike
 
Dashuria mes ēifteve ėshtė njė domosdoshmėri e pėrcaktuar nga pėrtėritja e brezave tė ardhshėm. Dashuria mes ēifteve ėshtė e arrirė vetėm nė dy individėve jokonformistė dhe se nė pėrgjithėsi ajo ėshtė lidhje rastėsore e detyruar nga praktika e jetės, nga konformizmi me rregullat e shoqėrisė, tė cilės i mungon dashuria e arrirė. Ashtu si ėshtė sipėrfaqėsore nė njė shkallė apo nė njė tjetėr “ndershmėria”, ashtu si ndėrhyn dhuna, mashtrimi dhe hilja nė shkėmbimin e mallrave, ashtu kjo reflektohet edhe nė dashurinė mes ēifteve. “Akti seksual pa dashuri kurrė nuk mund tė kapėrcejė hendekun qė ndan dy qenie njerėzore, veēse momentalisht”.
 
Mund tė thuhet edhe se akti seksual pa dashuri nuk e kapėrcen ndarjen njerėzore as momentalisht, po pėrkundrazi e thellon atė, tenton ta shkatėrrojė racėn njerėzore duke e ulur nė nivelin e kafshės.  “Pėr shkak se ne jemi tė gjithė tė ndryshėm, dashuria erotike kėrkon elementė tė caktuar specifikė, lartėsisht individualė, tė cilat hasen nė mes tė disa njerėzve, por jo midis tė gjithėve”. “Nė dashuri ndodh paradoksi qė dy qenie bėhen njė dhe megjithatė mbeten dy ”.
 
Dashuria erotike kėrkon elementė lartėsisht individualė thekson Fromm, pra bashkimin nė ēift tė tipave qė shkojnė me njeri tjetrin dhe ndėr tė cilėt ndodh paradoksi qė dy qenie tė bėhen njė dhe megjithatė tė mbeten dy. Kjo pėr shkak se tentohet qė trashigimtarėt tė jenė fryt i qenieve qė shkrihen nė njė, nė dashuri dhe tė rriten nė dashuri sa mė tė madhe. Nė libėr analizohen gjėrėsisht iluzionet dhe diziluzionet e lidhjeve mes ēifteve. Fromm shpall ”Polarizimi i sekseve po zhduket  dhe bashkė me tė dashuria erotike, e cila mbėshtetet nė kėtė polarizim”. Ky fenomen ėshtė sintezė e mungesės sė njė dashurie tė arrirė nė shoqėri, njė simbol se shoqėrisė i kėrcėnohet asgjėsimi.  “Dashuria... mund tė praktikohet vetėm nė liri dhe asnjėherė si rezultat i njė shtrėngimi”.
 
E pamė se dashurinė nė shoqėri Fromm e lidh me “ ndarjen e fitimit”. Kur njerėzimi tė arrijė nė  lartėsinė e shpirtėrore tė ndarjes tė fitmit pa shtrėngim, atėherė dashuria do tė bėhet normė morale e pėrgjithshme dhe normalisht do tė ekuilibrohen nė mėnyrė tė plotė  dashuria prindėr fėmijė cdhe ajo mes sekseve. Nė pėrputhje me predispozitat natyrale tė seksit, qė pėrcakton Frojdi, marrėdhėniet mes ēifteve mund tė jenė tė lira pėr ēdo rast qė ato e ndihmojnė jetėn e njeriut, se tė ndihmosh jetėn qoftė edhe tė njė njeriu tė vetėm, do tė thotė tė ndihmosh gjithė njerėzimin.
 
“Tė kesh besim nė mundėsinė e dashurisė si pėr njė fenomen shoqėror jo vetėm si njė dukuri individuale tė veēantė, ėshtė njė besim racional i bazuar nė vrojtimin e thellė tė vetė natyrės njerėzore”. Tė besosh nė mundėsinė  e dashurisė si njė fenomen shoqėror dhe jo individual, do tė thotė tė vihet ky problem nė qendėr tė tė gjithė veprimtarisė, tė jesh aktiv drejt kėtij qėllimi me tė gjitha mundėsitė nė mėnyrė qė ky besim tė bėhet realitet, ndryshe meriton tė mundesh nga skeptikėt, cinikėt, spekulantėt, nga mėria dhe urrejtja qė lulėzon tek njerėzit me besim fare tė paktė.

 


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.