26.08.2003 - Trepca.net

Lajme

E marte 26 gusht 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova bisedoi me shefin e ri tė UNMIK-ut Holkeri

  • Holkeri: E ardhmja e Kosovės do tė vendoset nė Kėshillin e Sigurimit e jo nė Beograd apo nė Prishtinė

  • Kryeparlamentari Daci priti shefen e deritashme dhe atė tė renė tė Zyrės suedeze

  • Sot nė Prishtinė solemnisht fillon manifestimi tradicional "Ditėt pėrkujtimore tė Nėnės Tereze 2003"

  • Filluan stėrvitjet e NATO-s "Pėrgjigjja dinamike 2003"

  • Plaēkitet Rajfajzen banka nė pjesėn veriore tė Mitrovicės

  • Kuvendi kėrkon nga Qeveria tė pėrgatisė pakon e ligjeve ekonomike pėr Kosovėn

  • Dje nė njė mbledhje pėrkujtimore nė Prishtinė u pėrkujtua Serzho de Melo dhe viktimat e OKB-sė nė Irak

  • Xhandarėt e Serbisė sėrish shkelin territorin e Kosovės

  • Kuvendi komunal i Prishtinės thotė se nuk kanė filluar punimet e qendrės kulturore sportive "Mbreti Fehad"

  • Tadiq: As me Rezolutėn 1244, as me Marrėveshjen e Kumanovės nuk ėshtė parashikuar kthimi i formacioneve ushtarake nė Kosovė

  • Trupat amerikane dhe afgane po gjurmojnė talibanėt e ikur nėpėr fshatra dhe shpella

  • Opozita nuk i njeh rezultatet e votimeve nė zgjedhjet presidenciale nė Ruandė

  • Nė njė sulm tė njė autobusi nė Laos janė kanė vrarė 5 udhėtarė dhe janė plagosur mbi 10 tė tjerė

  • Dy ushtarė francezė janė vrarė dhe njė tjetėr ėshtė plagosur nė luftimet nė Bregun e Fildishtė

  • Trupat izraelite kanė arrestuar 2 militantė palestinezė derisa po shėroheshin nė njė spital nė Nablus

  • Kegame pretendon fitoren nė zgjedhjet e zhvilluara nė Ruandė

  • Pesė vetė vdiqėn nga pėrplasja e dy helikopterėve ushtarakė rusė

  • Policia e Indisė mbrėmė ka gjetur nėntė detonatorė nė njė tunel hekurudhor

  • Forca amerikane dhe afgane kanė vrarė tė paktėn 14 luftėtarė talebanė nė Kandahar

  • Ramsfeld hedh poshtė thirrjet pėr tė dėrguar mė shumė trupa nė Irak

  • India shton masat e sigurimit nė qytetet kryesore tė vendit


 
Presidenti Rugova bisedoi me shefin e ri tė UNMIK-ut Holkeri
 
   
Prishtinė, 26 gusht 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova bisedoi sot nė rezidencėn e tij, me shefin e ri tė UNMIK-ut Hari Holkeri.

Ky ishte takimi i parė qė pati zoti Holkeri me tė marrė postin e ri nė kreun e administratės ndėrkombėtare, pėr tė vazhduar pastaj me pėrfaqėsuesit e tjerė tė Kosovės.

Pas takimit vetėm presidenti Rugova dha njė deklaratė pėr media, ndėrkaq zoti Holkeri kėtė do ta bėjė pas takimeve tė tjera.
 
Presidenti Rugova takimin me zotin Holkeri e vlerėsoi si mjaft konstruktiv, me tė cilin tha se kanė biseduar pėr shumė ēėshtje aktuale tė zhvillimit nė Kosovė, si ēėshtjen e sigurisė.

Ka zhvillime pozitive edhe pse ka incidente tė ndryshme, por duhet bėhet ēmos qė ato tė ndalohen pėr tė pasur njė stabilitet mė tė madh tė sigurisė, qė gjithsesi ėshtė pozitiv, tha Presidenti, duke u angazhuar pėr njė punė mė tė madhe nė kėtė drejtim tė policisė sė Kosovės, policisė sė UNMIK-ut e KFOR-i, pėr tė cilin tha se ėshtė gjithkund standard.
 
Ndėr ēėshtjet e tjera qė janė biseduar nė kėtė takim ai pėrmendi edhe zhvillimet e tjera nė Kosovė, dhe mė pak pėr ēėshtjet ekonomike, por pėr tė cilat do tė bisedohet mė shumė pasi qė do tė ketė njė program tė zhvillimeve, tha Presidenti Rugova.
 
Me kėtė rast ai theksoi se nė planin ekonomik tashmė ka filluar privatizimi, ndėrkaq biznesi privat tash pėr tash ka nė duar 50 tė ekonomisė. Ndėrkaq, duke folur pėr integrimin e grupeve etnike dhe tė minoriteteve, ai tha se edhe nė kėtė plan ka njė progres, sikur edhe nė planin administrativ.
 
"Gjithsesi duhet tė bėjmė mė shumė nė planin e komunikimit mes shumicės dhe vullnetit tė minoriteteve qė tė integrohen, dhe vullnetit tė shumicės qė t'i pranojė ato", theksoi Presidenti Rugova pėr temat qė ishin diskutuar nė kėtė takim, duke shtuar se do tė bashkėpunojė ngushtė me administratorin e ri tė Kosovės.

Nė fund tė deklaratės sė tij Presidenti Rugova ritheksoi se Kosova sa mė parė duhet tė jetė vend i pavarur, demokratik, paqėsor dhe e integruar nė NAT0, nė Bashkimin Evropian dhe nė miqėsi tė pėrhershme me SHBA-tė.

Nė njė pyetje tė njė gazetari nėse nė kėtė takim i ka shprehur shqetėsimet e tij lidhur me deklaratėn e Beogradit pėr Kosovėn, Presidenti tha se nuk dėshiron ta bėjė kėtė temė tė ditės.

"Ne Beogradin e njohim. Pėr fat tė keq ata vazhdojnė politikėn e vjetėr", tha ai, duke shtuar se gjithsesi ajo deklaratė do tė ndikojė edhe nė atė qė mendohet se do tė bisedohet me Beogradin, pra pėr ēėshtjet praktike qė ka qenė njė sinjal nga Takimi i Selanikut.
 
Por kėto gjėra vėrtet e vėshtirėsojnė dhe pamundėsojnė fillimin e bisedimeve pėr ēėshtjet praktike, tė cilat do tė ishin me rėndėsi pėr rajonin dhe Evropės Juglindore dhe BE-nė, theksoi Presidenti Rugova.
 
 
Holkeri: E ardhmja e Kosovės do tė vendoset nė Kėshillin e Sigurimit e jo nė Beograd apo nė Prishtinė
 
Prishtinė, 26 gusht 2003 - Shefi i ri i UNMIK-ut Hari Holkeri tha sot se diskutimet qė po zhvillohen nė Beograd pėr Kosovėn nuk do tė kenė asnjė ndikim nė punėn dhe aktivitetet e tij. Sipas Holkerit vetėm Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė mund tė vendosė pėr tė ardhmen e Kosovės.

"E ardhmja e Kosovės, statusi i saj pėrfundimtar do tė vendoset nė Kėshillin e Sigurimit, e jo nė Beograd ose nė Prishtinė. Diskutimet qė po bėhen kohėve tė fundit nė Beograd nuk mund tė ndikojnė nė punėn time dhe tė kolegėve tė mi. Vetėm Kėshilli i Sigurimit ėshtė i autorizuar qė tė vendosė pėr njė gjė tė tillė", tha Holkeri.

Shefi i ri i UNMIK-ut tha se angazhehet pėr fillimin sa mė tė shpejtė tė bisedimeve pėr ēėshtjet praktike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit. "Nga unė ėshtė kėrkuar qė t'i ul tė dy palėt pranė tryezės sė bidedimeve. Nė ato bisedime unė do tė jemė nė rolin e ndėrmjetėsit", tha Holkeri.
 
Ai nėnvizoi se, pavarėsisht se ndodhet nė postin e shefit tė UNMIK-ut, duhet tė jetė neutral. Por ai bėri tė ditur nuk mund t'i lejojė askujt qė tė bashkėqeverisė me tė, tha Holkeri.

Disa nga kėto ēėshtje Holkeri i ka diskutuar edhe me presidentin Rugova, me kryeparlamentarin Daci dhe me kryeministrin Rexhepi. nė takimet qė pati gjatė ditės sė sotme.
 
 
Kryeparlamentari Daci priti shefen e deritashme dhe atė tė renė tė Zyrės suedeze
 
Prishtinė, 26 gusht 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci, priti sot nė takim tė pėrbashkėt shefen e deritashme tė Zyres Suedeze nė Prishtinė znj. Signe Burgstaller dhe shefen e sapoemėruar tė kėsaj zyreje, znj. Karin Hernmarek.

Pofesor Daci i ka njoftuar diplomatet suedeze me punėn e Kuvendit, sidomos pėr sa i pėrket miratimit tė legjislacionit tė vendit, qė mėtohet tė jetė kompatibil me legjislacionin e vendeve evroperėndimore, si dhe pėr punėn e institucioneve tė Kosovės pėr stabilizimin e gjendjes dhe pėrparimin gjithpėrfėshirės tė vendit. Ai ka shprehur besimin e tij se bashkėpunimi ndėrmjet Kuvendit tė Kosovės dhe Parlamentit tė Suedisė do tė vazhdojė tė thellohet.

Zonja Burgstaller duke e falenderuar kryeparlamentarin Daci pėr vullnetin e tij pėr marrėdhėnie tė mira me Suedinė, qė u kurorėzua me vizitėn ditė mė parė tė njė delegacioni shumėpartiak tė parlamentit Suedez nė Prishtinė dhe me pjesėmarrjen nė nėntor tė dy deputetėve kosovarė nė njė seminar nė Stokholm, ka shprehur besimin e thellė se pasuesja e saj nė krye tė Zyres Suedeze kėtu, Karin Hernmarek, do ta kryejė me sukse detyrėn e saj dhe do tė kontribuojė nė afrimin e tė dy vendeve tona, thuhet nė njė njoftim nga ky takim.
 
 
Sot nė Prishtinė solemnisht fillon manifestimi tradicional "Ditėt pėrkujtimore tė Nėnės Tereze 2003"
 
Prishtinė, 26 gusht 2003 - Sot nė Prishtinė solemnisht fillon manifestimi tradicional "Ditėt pėrkujtimore tė Nėnės Tereze 2003", i cili sivjet mbahet nė patronazhin e Presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova.

Fiilimisht, sonte nė orėn 18.00 nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė bėhet hapja solemne e kėtij manifestimi, ku do tė flasė Presidenti Ibrahim Rugova.

Gjatė ditėve tė ardhshme aktivitetet e tjera pastaj vazhdojnė me programe tė ndryshme kulturore si nė Prishtinė ashtu edhe nė disa qendra tė tjera tė Kosovės, qė sivjet zhvillohen nė prag tė shenjtėrimit tė Nėnės Tereze qė do tė bėhet nė muajin tetor nė Romė.
 
 
Filluan stėrvitjet e NATO-s "Pėrgjigjja dinamike 2003"
 
Prizren, 26 gusht 2003 - Nė Kosovė sot filluan stėrvitjet ushtarake tė NATO-s tė koduara si "Pėrgjigjja dinamike 2003" qė do tė zgjasin njė muaj, tė cilat njėkohėsisht do tė mbahen edhe nė Bosnjė e Hercegovinė. Kėto stėrvitje kanė si synim kontrollin e aftėsive pėr ndėrhyrje tė shpejtė tė trupave rezerve tė Aleancės.

Pėrndryshe forcat e NATO-s janė tė pėrbėra nga njėsitet multinacionale tė kėmbėsorisė, tė blinduara, ajrore, amfibike dhe artilerike, tė ngarkuara pėr reagime tė shpejta nė vatrat e konflikteve, kanė thėnė zyrtarė tė NAT0-s.

Pėr kėtė qėllim sot ka ardhur nė Kosovė edhe komandanti i krahut jugor tė NATO-s admirali Gregori Xhonson.
 
 
Plaēkitet Rajfajzen banka nė pjesėn veriore tė Mitrovicės
 
Mitrovicė, 26 gusht 2003 - Dy persona tė armatosur kanė plaēkitur sot nė pikė tė ditės Rajfajzen bankėn nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, duke plaēkitur njė pjesė tė parave tė pensionistėve.
 
Bėhet e ditur se sulmuesit rreth orės 11.00 kanė hyrė nė lokalet e bankės dhe pasi kanė sulmuar nė kokė punėtorin e sigurimit, nėpėr sportele kanė mbledhur njė sasi tė parave dhe kanė ikur.
 
Me t'u njoftuar pėr plaēkitjen pjesėtarėt e policisė sė UNMIK-ut dhe tė SHPK-sė kanė bllokuar atė pjesė tė qytetit rreth bankės dhe janė vėnė nė ndjekje tė plaēkitėsve.

Ndryshe kjo pjesė e qytetit tė Mitrovivės ėshtė banuar me serbė.
 
 
Kuvendi kėrkon nga Qeveria tė pėrgatisė pakon e ligjeve ekonomike pėr Kosovėn
 
Prishtinė, 26 gusht 2003 - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės, nėn drejtimin e kryetarit, Nexhat Daci, shqyrtoi rendin e ditės pėr seancėn e parė tė Kuvendit, pas pauzės sė verės, qė do tė mbahet mė 4 shtator (nė godinėn e Kuvendit Komunal tė Prishtinės, pėr shkak tė renovimit tė Sallės sė seancave nė Kuvendin e Kosovės).

Kryesia ka vendosur qė nė kėtė seancė t’i nxjerrė pėr shqyrtim tė parė Projektligjin pėr siguri nė punė, mbrojtje tė shėndetit dhe mjedisit tė punės dhe Projektligjin pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr Inspektoratin e Punės.

Pėr seancėn e 11 shtatorit para deputetėve do tė nxirret pėr shqyrtim tė dytė Projektligji pėr prokurimin publik, ndėrsa pėr shqyrtim tė parė nxirret Projektligji pėr pension tė aftėsisė sė kufizuar.

Duke ditur rėndėsinė tepėr tė madhe qė ka pėr vendin miratimi i legjislacionit bazik, kryesia ka vendosur tė kėrkojė nga Qeveria e Kosovės pėgatitjen e pakove tė ligjeve ekonomike.

Kryesia po sot ka shqyrtuar pėrgjigjen e Qeverisė sė Kosovės lidhur me kundėrshtimin e Koalicionit “Kthimi” nė Ligjin pėr qasje nė dokumente zyrtare dhe ėshtė pajtuar me qėndrimin e Qeverisė se ky ligj nuk cenon tė drejtat e asnjė komuniteti nė Kosovė. Kryesia ka vendosur qė edhe kundėrshtimin e kėtij koalicionii nė Ligjin pėr regjistriin e popullsisė, ekonomive familjare dhe banesave t’ia kalojė Qeverisė, si sponsorizues i ligjit.
 
 
Dje nė njė mbledhje pėrkujtimore nė Prishtinė u pėrkujtua Serzho de Melo dhe viktimat e OKB-sė nė Irak
 
   
Prishtinė, 26 gusht 2003 - Nė njė mbledhje pėrkujtimore, tė mbajtur dje pasdite nė selinė e UNMIK-ut nė Prishtinė, u pėrkujtua Serzho de Melo dhe viktimat e tjera tė OKB-sė nė Irak, tė cilėt kishin punuar edhe nė Kosovė.

Duke folur nė kėtė tubim shefi i ri i UNMIK-ut Hari Holkeri tha se OKB-ja do tė mbetet e pėrkushtuar nė misionet e saj nėpėr vatrat e krizės pėr tė vendosur njė rend demokratik qė respekton tė drejtat e njerėzve. Holkeri tha se ata u vranė duke kryer misionin e tyre tė paqes dhe nė kėtė linjė pėrkushtimi i tyre duhet tė rikujtohet edhe nė Kosovė.
  
"Kjo do tė thotė pėr tė gjithė ne, se duhet tė bėjmė punėn tonė: tė vendosim rendin dhe ligjin nė Kosovė, tė respektojmė tė gjitha tė drejtat e personave tė zhvendosur qė tė rikthehen nė shtėpitė e tyre, ta mposhtim pesimizimin dhe tė punojmė pėr tė ndėrtuar njė zhvillim ekonomik dhe pėr tė ndėrtuar marrdhėniet midis komuniteteve", - tha shefi i ri i UNMIK-ut, duke shtuar se kjo ėshtė e vetmja zgjidhje qė Kosova tė ecė nė rrugėn drejt Evropės.
 
Gjithashtu Holkeri kėrkoi njė angazhim edhe nga udhėheqėsit e Kosovės.

Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, duke pėrkujtuar administratorin e parė tė Kosovės, Serzho de Melon dhe punėtorėt e tjerė tė UNMIK-ut, tha se "De Melo ishte njė burrė i urtė dhe i guximshėm qė punoi me sukses pėr 30 vjet nė vatra tė ndryshme tė konflikteve.
 
Ishte nė shėrbim tė mirėkuptimit e tė paqes pėr kombet dhe vendet e ndryshme. Ishte nė shėrbim tė njerėzimit". Me kėtė rast ai pėrkujtoi edhe tre punėtorėt e tjerė tė UNMIK-ut, qė u vranė nė Bagdad, Nadia Junis, Zhan Selim Kanan dhe Fiona Uotson, tė cilėt punuan me pėrkushtim nė Kosovė dhe i kontribuan progresit tė Kosovės.

"Edhe njė herė i shprehim ngushėlllime Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, z. Kofi Anan, pėr humbjen e misionarėve tė paqes.

Populli i Kosovės i kujton me dhembje ata qė humbėn jetėn. Populli i Kosovės i kujton me krenari, sepse ata punuan pėr Kosovėn. Nuk do t'i harrojmė kurrė", tha Presidenti Rugova.

Presidenti i Kosovės bėri tė ditur se ka vendosur qė Serzho de Melon ta dekorojė me Medaljen pėr Shėrbim Civil nė Kosovė, tė cilėn e ka themeluar mė 12 qershor tė kėtij viti.

Poashtu edhe disa tė pranishėm evokuan kujtimet pėr tė ndjerėt.
 
 
Xhandarėt e Serbisė sėrish shkelin territorin e Kosovės
 
Gjilan, 26 gusht 2003 - Sipas pohimeve tė banorėve tė fshatit kufitar Muēibabė, tė hėnėn xhandarėt e armatosur serb sėrish kanė hyrė nė territorin e Kosovės nė njė thellėsi 300 metrash.
 
"Tė dielėn rreth orės 14.00, shtatė pjesėtarė tė xhandarmėria serbe, nga tė cilėt gjashtė me automatikė dhe njė me snajper, janė futur 300 metra nė brendi tė territorit tė Kosovės, nė fshatin kufitar Muēibabė", ka pohuar Vehid Ibrahimi nga Muēibaba.

Banorėt e kėtė fshati tė shqetėsuar nga xhandėrėt serbė kanė barktisur fshatin. Ata kanė njoftuar pjesėtarėt e KFOR-it, policinė e UNMIK-ut dhe tė SHPK-sė, por askush nuk i ka vizituar.
 
 
Kuvendi komunal i Prishtinės thotė se nuk kanė filluar punimet e qendrės kulturore sportive "Mbreti Fehad"
 
Prishtinė, 26 gusht 2003 - Nė tė pėrditshmen "Koha ditore tė datės 25 gusht, nė faqen e marketingut ėshtė botuar njė njoftim kinse lidhur me fillimin e punimeve pėr ndėrtimin e qendrės kulturore sportive "Mbreti Fehad" nė lagjen "Arbėria III" nė Prishtinė.

Lidhur me kėtė njoftim, pėr tė mos krijuar huti dhe paqartėsi tek opinioni i gjerė, e njoftojmė atė se nuk bėhet fjalė pėr kurrėfarė fillimi tė punimeve ndėrtimore tė kėsaj qendre, sepse lokacioni, pėrkatėsisht sipėrfaqja ku ėshtė menduar tė ngritet kjo Qendėr ėshtė kontestuese pėr shkak tė problemeve tė shumta pronėsore-juridike.
 
Pėrderisa mos tė zgjidhet ky kontest dhe pėrfundimisht tė definohet ēėshtja e pronėsisė s`mund tė fillojnė kurrfarė punimesh ndėrtimore. Prandaj, ēdo veprim konkret nga ana e kryesit tė punimeve apo edhe tė investitorit, pa i dhėnė zgjidhje kontestit ne fjalė, do tė kundėrshtohet ashpėr nga administrata e Kuvendit Komunal tė Prishtinės, thuhet nė njė pėr media.
 
 
Tadiq: As me Rezolutėn 1244, as me Marrėveshjen e Kumanovės nuk ėshtė parashikuar kthimi i formacioneve ushtarake nė Kosovė
 
Beograd, 26 gusht 2003 - Ministri i Mbrojtjes sė Serbisė dhe Malit tė Zi, Boris Tadiq ka deklaruar se vetėm komandanti i KFOR-it mund tė vendosė pėr kthimin e ushtrisė nė Kosovė. Ai ka pėrkujtuar se me Rezolutėn 1244 dhe me Marrėveshjen ushtarako-teknike tė Kumanovės, "fare nuk ėshtė parashikuar kthimi i formacioneve ushtarake, tė cilat do ta mbronin hapėsirėn dhe enklavat nė tė cilat jeton popullsia serbe".

Tadiq ka thėnė se me Marrėveshjen e Komunavės dhe me Rezolutėn 1244 ėshtė parashikuar vetėm kthimi i mundshėm i zyrtarėve dhe i pjesėtarėve tė ushtrisė dhe policisė serbe vetėm nė katėr funksione: pjesėmarrja nė shėrbime kufitare dhe ndėrkufitare midis Shqipėrisė dhe Kosovės, mbrojtja e objekteve fetare, kontaktet me pėrfaqėsuesit e KFOR-it dhe pėr ēminimin e fushave.
 
I pyetur nėse ekziston mundėsia e kthimit tė ushtrisė dhe policisė serbe nė Kosovė nė kuadėr tė trupave paqeruajtėse ndėrkombėtare, Tadiq ka thėnė: "Me kėtė do ta pranonim se Kosova ėshtė pjesė e territorit tė huaj, sepse pjesėmarrja nė forcat ndėrkombėtare bėhet nė territorin e huaj e jo nė territorin e vendit".
 
 
Trupat amerikane dhe afgane po gjurmojnė talibanėt e ikur nėpėr fshatra dhe shpella
 
Kabul, 26 gusht 2003 – Trupat amerikane dhe afgane po gjurmojnė sot (e martė) talibanėt e ikur nėpėr fshatra dhe shpella nė provincėn jugore Zabul pasi gjatė njė ndjekjeje, ku morėn pjesė edhe aeroplanėt amerikanė, u vranė deri nė 50 luftėtarė talibanė, njofton Rojter.
 
Forca tė vogla tė trupave speciale amerikane dhe 450 trupa afgane kanė filluar njė operacion tė pėrbashkėt nė ndjekje tė rreth 600 talibanėve, qė fshihen nė zonėn e lartpėrmendur, ku sot ka pasur granatime sporadike.
 
Luftimet e drejtpėrdrejta kanė pėrfunduar, por trupat e koalicionit po kontrollojnė dhe bastisin shtėpi pėr shtėpi, fshat pėr fshat dhe shpellė pėr shpellė. Dhjetėra talibanė janė arrestuar dhe njė sasi e kosiderueshme armėsh ėshtė konfiskuar.
 
 
Opozita nuk i njeh rezultatet e votimeve nė zgjedhjet presidenciale nė Ruandė
 
Kigali, Ruandė, 26 gusht 2003 – Kandidati kryesor i opozitės nė Ruandė nė zgjedhjet presidenciale, Faustin Tvagiramungu, nuk i ka pranuar rezultatet e votimeve, tė cilat nxorėn fitues presidentin Paul Kagasme dhe ka bėrė thirrje pėr zgjedhje tė reja, ka deklaruar njė ndihmės i kandidatit opozitar, njofton AP.

"Kėto zgjedhje s'kanė qenė tė lira. Ka pasur plot falsifikime. Shumė njerėz janė detyruar tė votojnė pėr Kagasme dhėe s’ka pasur asgjė transparente gjatė procedurės", ka thėnė ai dhe ka kėrkuar tė mos i pėrmendet emri.
 
 
Nė njė sulm tė njė autobusi nė Laos janė kanė vrarė 5 udhėtarė dhe janė plagosur mbi 10 tė tjerė
 
Bankog, 26 gusht 2003 – Persona tė panjour tė armatosur kanė sulmuar njė autobus nė Laosin verior dhe kėshtu kanė vrarė 5 udhėtarė dhe kanė plagosur mbi 10 tė tjerė, ka bėrė tė ditur sot (e martė) radioja shtetėrore, njofton Rojter.
 
I njėjti burim thotė se policia ka vrarė gjithashtu tė pesė sulmuesit e armatosur tė autobusit. Sulmuesit e tjerė pastaj kanė ikur nė xhungėl. Policia ka thėnė se sulmi ėshtė i motivuar pėr shkaqe biznesi, ndėrkaq njė burim tjetėr i ka thėnė Rojterit se sulmuesit mund tė jenė kultivues tė narkotikėve.
 
 
Dy ushtarė francezė janė vrarė dhe njė tjetėr ėshtė plagosur nė luftimet nė Bregun e Fildishtė
 
Paris, 26 gusht 2003 – Dy ushtarė francezė janė vrarė dhe njė tjetėr ėshtė plagosur nė luftimet me ish-kryengritėsit nė Bregun e Fildishtė, njofton Rojter. Ky ėshtė incidenti i parė qė kur trupat e Parisit janė vendosur nė kėtė shtet tė Afrikės Perėndimore, kanė thėnė sot (e martė) zyrtarėt ushtarakė.
 
Ndėrkaq, nga ana e kryengritėsve supozohet se ėshtė vrarė njė syresh, kurse janė plagosur disa tė tjėrė. Shkėmbimi i zjarrit ka filluar pas njė zėnke ndėrmjet 25 ushtarėve francezė, tė cilėt po bisedonin me disa peshkatarė dhe njė grupi prej 15-20 ish-kryengritėsve, qė si duket kanė qenė tė dehur.
 
 
Trupat izraelite kanė arrestuar 2 militantė palestinezė derisa po shėroheshin nė njė spital nė Nablus
 
Nablus, Bregu Perendimor, 26 gusht 2003 – Trupat izraelite tė zbulimit kanė arrestuar sot (e martė) dy militantė palestinezė derisa po shėroheshin nė njė spital tė qytetit Nablus tė Bregut Perendimor, kanė bėrė tė ditur burimet palestineze, njofton BBCWorld.
 
Tė dy tė arrrestuarit janė shtruar nė pital tė premten e kaluar pėr tė shėruar plagėt e marra gjatė pėrleshjeve me forcat izraelite. Njėri nga tė arrestuarit akuzohet se ėshtė pėrgjegjės pėr disa sulme, nė ta cilat kanė humbur jetėn tė pakten 10 vetė, ka shkruar njė gazetė izraelite. Tė dy tė arrestuarit njoftohet se janė anėtarė tė Brigadave tė Martirėve Al Aksa, qė ka lidhje me Al Fatahun e liderit palestinez, Jaser Arafat.
 
 
Kegame pretendon fitoren nė zgjedhjet e zhvilluara nė Ruandė
 
Kigali, 26 gusht 2003 - Sipas komisionit elektoral nė Ruanda deri tani gjysma e votave tė numėruara e tregojnė zotin Kegame si fitues me 94%. Por megjithatė ka patur pretendime nga anėtarė tė opozitės se mbėshtetėsit e tyre nuk janė lejuar tė kryejnė lirisht aktivitetet e tyre.

Ruandezėt nė mėnyrė tė qetė qėndruan nė radhat e gjata nė pritje pėr tė hedhur votėn e tyre.

Janė zgjedhjet e para presidenciale nė Ruanda ku kandidati i opozitės ėshtė i shkruar si njė mundėsi zgjedhjeje nė krah tė presidentit aktual tė vendit.
 
 
Pesė vetė vdiqėn nga pėrplasja e dy helikopterėve ushtarakė rusė
 
Moskė, 26 gusht 2003 - Nga pėrplasja e dy helikopterėve ushtarakė nė Lindjen e Largėt tė Rusisė jetėn e kanė humbur pesė vetė, ndėrkaq njė tjetėr ėshtė lėnduar. Ky ėshtė aksidenti i dytė i helikopterėve nė atė rajon pėr vetėm njė javė, njoftojnė mediat ruse.
 
 
Policia e Indisė mbrėmė ka gjetur nėntė detonatorė nė njė tunel hekurudhor
 
Bombei, 26 gusht 2003 - Policia e Indisė mbrėmė ka gjetur nėntė detonatorė nė njė tunel hekurudhor 125 km nė veri tė Bombeit, disa orė pas shpėrthimeve nė tė cilat u vranė 47 evtė, ndėrkaq 143 u plagosėn seriozisht, ka njoftuar agjencia shtetėrore e lajmeve. Nė Indi sot janė shtuar masat e sigurimit pas sulmeve tė djeshme.
 
 
Forca amerikane dhe afgane kanė vrarė tė paktėn 14 luftėtarė talebanė nė Kandahar
 
Kandahar, 26 gusht 2003 - Zyrtarė amerikanė thonė se forca amerikane dhe afgane kanė vrarė tė paktėn 14 luftėtarė talebanė nė kuadėr tė njė operacioni tė pėrbashkėt nė Afganistanin jugor.

Zyrtarė ushtarakė amerikanė thanė se luftėtarėt u vranė nė krahinėn e Kandaharit. Por zyrtarė afganė thanė se deri nė 50 luftėtarė talebanė u vranė gjatė njė operacioni tė pėrbashkėt me trupat amerikane nė krahinėn e Zabulit. Nuk ka pasur komente nga asnjėra palė rreth njoftimeve kontradiktore.

Nė njė operacion tjetėr, nė krahinėn e Paktias, forcat amerikane dhe afgane kapėn tė paktėn 40 persona tė dyshuar si luftėtarė talebanė.
 
 
Ramsfeld hedh poshtė thirrjet pėr tė dėrguar mė shumė trupa nė Irak
 
Uashington, 26 gusht 2003 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes Donald Ramsfeld thotė se nė se komandantėt amerikanė nė Irak kanė nevojė pėr mė shumė trupa, administrata do tė dislokojė mė shumė trupa.
 
Por duke folur nė shtetin jugor tė Teksasit, nė njė mbledhje tė Organizatės sė Veteranėve tė Luftėrave Jashtė Amerikės, zoti Ramsfeld tha se pėr momentin, personeli ushtarak amerikan nė Irak prej gati 140 mijė forcash ėshtė i mjaftueshėm.

Komentet e zotit Ramsfeld u bėnė njė ditė pasi disa senatorė tė njohur amerikanė bėnė thirje tė dėrgohen trupa amerikane shtesė nė Irak.
 
 
India shton masat e sigurimit nė qytetet kryesore tė vendit
 
Nju Delhi, 26 gusht 2003 - India ka shtuar masat e sigurimit nė qytetet kryesore tė vendit, pas dy shpėrthimeve tė djeshme me makinė bombė nė kryeqytetin financiar tė vendit Bombei, i njohur edhe si Mumbai, nga tė cilėt u vranė 46 veta dhe u plagosėn mbi 100 tė tjerė.
 
Forca tė tjera policore u dislokuan nė Bombei, nė kryeqytetin New Delhi dhe nė qytete tė tjerė nė mbarė Indinė.

Tė dy shpėrthimet ndodhėn brėnda disa minutash. Deri tani asnjeri nuk ka marrė pėrgjegjėsinė pėr shpėrthimet.

Shtetet e Bashkuara, Britania dhe Kina u bashkuan me Paskistanin pėr tė dėnuar shpėrthimet. Zėvėndės-kryeministri i Indisė, Lal Krishna Advani, ka nė plan tė vizitojė sot vendet e shpėrthimeve.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.