21.08.2003 - Trepca.net

Ndahet nga jeta helenisti i madh, Gjon Shllaku


   
21 gusht 2003 / Ēerēiz LOLOĒI
 
1.
Ka vdekur para pak ditėsh njė prej personaliteteve mė tė shquara tė kulturės shqipatre Gjon Shllaku, i njohur edhe si njė prej pėrkthyesve mė tė pėrmendur tė letėrsisė antike. Ishte nė moshėn e adoleshėncės, vetėm 17 vjeē, student nė Seminarin papnor tė Shkodrės, kur Gjon Shlaku zotėronte shkėlqyeshėm latinishten, greqishten e vjetėr, frėngjishten dhe italishten. Nė kėtė moshė tė hershme pėrktheu romanin “Ben Hur” tė Ėallasit. Ishte njė pėrkthim qė u konsiderua mjeshtėror nga profesorėt e tij e mė pas edhe nga lexuesit dhe qė u bė shtysė pėr njė varg pėrkthimesh tė tjera mė mjeshtėrore dhe qė e radhisnin atė nė radhėt e para  tė shqip-shqipėrimit. Gjon Shllaku ėshtė endur mes veprave tė kahershme. Pak para ndarjes nga jeta ai sapo i dha dorėn e fundit njė vepre madhore, fjalorit diakronik latinisht–shqip. Pėr mė shumė se gjashtėmbėsdhjetė vjet ai ka punuar pėr kėtė fjalor origjinal prej 65 000 fjalėsh.
 
Profesor Gjon Shllaku, ky mjeshtėr i madh dhe i pashoq  i bėri tė flasin shqip Homerin, Eskilin, Sofokliun, Euripidin, Virgjilin, Ovidin, Horacin, Shekspirin, Hygoin, Rasinin, Alfred De Musenė, e deri tek papa Gjon Pali i dytė. Ai bėri tė tingėllojė aq bukur nė gjuhėn amtare  brishtėsinė e vargjeve tė La Martinit, kompleksitetin e Shatobrianit, humorin e Bomarshesė duke shkuar hap pas hapi nė pėrkthimin e  50 kryeveprave botėrore, nė tė gjitha gjinitė, tragjedi, komedi, poezi, prozė, esse, mendime filozofike, histori... Gjon Shllaku, helenisti i madh, fitues i diskut tė argjendtė, nga qeveria greke, si njė ndėr pėrkthyesit mė tė shquar tė letėrsisė antike greke, ėshtė nderuar edhe me “Urdhrin Naim Frashėri i artė”, dhe i ėshtė dhėnė me tė drejtė titulli “Profesor” nga Kėshilli i Ministrave dhe komisioni i kualifikimit shkencor. Ai ėshtė gjithashtu fitues i “Pena e artė” nė vitin 2001 pėr pėrkthimin “Gjeorgjikat” e Virgjilit.
 
2.
Gjon Shllaku 22 vjeē, student nė vitin e tretė nė fakultetin teologjik, arrestohet nėn akuzėn si anėtar i organizatės “Bashkimi Shqiptar” dhe dėnohet me 101 vjet burgim. Provon tė gjithė kampet famėkeqe tė Shqipėrisė komuniste nė Rinas, te Ura Vajgurore, nė tharje kėnetashe nė miniera, nė thyerje gurėsh. Kur ishte pėr disa vjet nė burgun e Burrelit, natėn, nėn dritėn e zbehtė tė llampės sė kapanonit, mėsonte anglishten, gjermanishten, spanjishten, dhe greqishten e re. Dhe aty nė burg pėrkthente nga tė gjitha kėto gjuhė. Kur del nga burgu nė vitin 1957, nė moshėn 34-vjeēare, ky poliglot, zotėrues tashmė i 18 gjuhėve tė huaja me njė dosje tė pafundme pėrkthimesh, shkon sėrish nė njė kooperiativė tė vėshtirė nė atė tė artizanatit dhe nė Zukth kashta. Megjithatė arrin tė botojė kryeveprėn e tė gjithė kohėrave “Iliadėn” e Homerit, botim ky qė bėri bujė tė madhe, megjithėse pėrkthimi ishte nė gegėrisht. Ky pėrkthim u ribotua sėrish nė 1979 nė gjuhėn letrare dhe dy herė nė Kosovė mė 1971-2000. Por u gėzua para kohe Gjon Shllaku, pasi pa tė botuar “Iliadėn” e tij mė 1965 e njė vit mė vonė kur botohet nga Drago Siliqi edhe “Historia e Skėnderbeut” e Sansovinos, pėrkthyer nga origjinali italisht. U gėzua para kohe, sepse nga ai vit e mė pas do t’i mbyllej pėrfundimisht porta e botimeve. Lufta e klasave e dėnoi pėrsėri, kėtė radhė me heshtje e pėrbuzje. Tragjedia e Sofokliut iu kthye mbrapsht nga Akademia e Shkencave, megjithatė ai sėrish vazhdoi tė pėrkthejė dhe tė krijojė.
 
3.
Gjon Shlaku ėshtė ndarė pėrfundimisht nga jeta duke lėnė pas njė sėrė veprash tė pėrkthyera nė shqip por edhe tė njohura nė tė gjithė metropolet kulturore euro-atlantike, modest deri nė dhimbje, ai megjithatė arrit tė ngjitej nė elitėn e dituranėve shqiptarė tė tė gjitha kohėrave.

 


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.