OPINIONE

   
16.08.2003 - Trepca.net

Hoxhatėt dhe Kapot pushtojnė Misionin e Shqipėrisė nė OKB dhe ngalasen me rroga tė majme


16 gusht 2003 / Marrė nga gazeta “Shkodra”
 
Tashmė tė gjithė shqiptarėt e dijnė se Kryetar i Misionit tė Shqipėrisė nė OKB ėshtė Agim Nesho, biri i ish-sekretarit tė parė nė KQPPSH Gaqo Nesho dhe nipi i Hysni Kapos, mbi kurrizin e sė cilit rendojnė me mijėra vrasje tė bėra kundėr vellezėrve tanė nė Kosovė gjatė vitit 1945 ku u vranė nga Brigada e kryesuar nga Ramiz Alia (Komisar Politik), Kryekrimineli Shefqet Peēi etj.
 
Por, tė paktėn janė ata shqiptarė qė e dinė se kush ėshtė Sekretaria e parė e kėtij misioni nė Neė York. Ajo ėshtė zonjusha Besiana Kadare, e bija e shkritarit tė “famshėm” tė librit romano-biografik “Dimri i madh” alias “Dimri i vetmisė sė madhe” apo i poezisė “familjare” “Ku ti kėrkoj rrėniėt e tua o Parti” (njė him pėr dikatorin Enver Hoxha dhe partinė e tij tė kuqe me ideologji fashiste). E thėnė drejtpėrdrejtė ose mė shkoqur dhe shqeto: klani Hoxha dhe Kapo pėrsėri po bėjnė politikėn e Shqipėrisė nė OKB!
 
Ndonėse shkrimtari i njohur betohet dhe stėrbetohet nė gazetat e majta nė Shqipėri (“Shekulli”, “Koha e jonė”, “Korrieri”, revista “Klan” etj.), Kosovė (Koha ditore”, “Zeri” etj., ) e ShBA (“Illyria”) ēdo ditė pėr disidencėn e tij ndaj diktatorit (Enver Hoxha) kur nuk ka hedh poshtė asnjė varg poetik apo rresht romantik shkruar nė librat e tij me theks politik.
 
Por askush nuk mund ta ha mė “sapunin pėr djath”, qe pėrpiqet tė ofrojė Kadareja, qė pretendon pėr tė marrė ēmimin “Nobel” nė Letėrsi (kujton se janė aq naiv letrarėt botėrorė sa tė mos e njohin skllavėrinė qė ai i ka bėrė popullit tė tij pėrmes librave pėrves si hym pėr diktatorin e regjimin fashist) i njohin dhėmbėt e dhėmballėt baballarėt e letėrsisė botėrore nė Evropė e Botė. Pse nuk botohen shkrimet e prof.dr. Kapllan Resullit, qė i bėn njė anatomi tė plotė se kush ėshtė Kadareja dhe se si e futi atė nė burg...
 
Ismail Kadare nxjerrė jarga nga goja kur thotė para kamerave e gazetarėve komunistė nė Shqipėri, se ėshtė kundėr rregjimit dhe se ai ishte vetė i “pėrsekutuar”!? Ai natėn lutet pėr shpirtin e Enver Hoxhės dhe mėkėmbėsit tė tij pas vdekjes Fatos Nanos qė po e “lė partinė tė pastėr nga revizionistėt dhe kapitalistėt e egėr amerikanė e evropianė!!!”.
 
Pėr tė qenė nė rregull me amerikanėt, qeveria shqiptare u ka dėrguar atje pėr t’i survejuar dhe pėrforcuar edhe ish pėrkthyesen e gazetės “Albania” dhe mė pas ish Ministrin e pėrfolur tė Brendshėm tė Rendit socialkomunistin e thekur Ilir Gjonin (djali i Xhelil Gjonit), kunati i Hysni Kapos. Pra Misioni shqiptar pranė OKB - sė ėshtė pushtuar plotėsisht nga Hoxharėt dhe Kapollarėt.
 
 
O Zot shpėtoje OKB-nė nga kjo lukuni shqiptare!
 
Qė enveristėt e deklaruar dhe tė papenduar, kanė kohė qė kanė okupuar tė gjitha memurllėqet diplomatike etj., kjo njihet, por tė habitė “urtėsia dhe modestia” e Ismail Kadaresė, qė bėn sikur nuk donte poste politike, pas edhe ēmim-shpėrblimeve tė majme qė mori!
 
Kjo po na kujton njė mesele tė hershme. Nė vitin 1912, nė qeverinė e Vlorės u paraqit njė plak me mjekėr, i quajtur Xhelip Effendia, qė kėrkonte njė memurllėk se ishte “vatani i vjetėr”. Patrioti Ceno Sharra, i thotė: “A nuk tė vjen turp tė kėrkosh memurllėk nė kėtė versė qė je?” dhe ai i pėrgjigjet: “E po atėherė mua mė nxirrni tekahut (nė pension, nė gjuhėn turke) dhe mė paguani, ndėrsa dy djemtė e mi mi bėni memurė (zyrtarė, turq.), se vallahi mė ka rėnė leshi i kres pėr Arnautstanin!”
 
Duke e parė kėtė komedi teatrale, Cenos i mbeti t’u thoshte tė pranishmėve: “Kam frikė se kėta hajdutė qė i ka pėrzėnė Turqia e re, do tė na e prishin Shqipėrinė”. Mė ngjan se kjo i afrohet disi...
 
Sa pėr ta konkretizuar njėēikė, sa sipėrthamė dhe sa pėr pak rifreskim kujtese, po citojmė diēka nga shkrimet e Ismail Kadaresė nė fund tė vitit 1989, d.m.th jo fort larg nga “disidenca” e 1990.
 
Citoj: “Kam pasur fatin ta takoj disa herė shokun Enver... I pashlyer mė ka mbetur nė kujtesė takimi me tė nė vitin 1971, nė shtėpinė e tij. Nė njė ditė Marsi, bashkė me tim shoqe (Helena Kadare) dhe vajzėn e vogėl Besiana u ndodhėm atje pėr vizitė. Na priti shoqja Nexhmije me vajzėn... Ishim duke biseduar gjallėrisht, kur u hap njė nga dyert dhe u duk shoku Enver: - Tė vij edhe unė? S’besoj se ju prish muhabetin... Na pyeti me radhė pėr shėndetin, e mori nė prehėr vajzėn tonė 6 vjeēare dhe i tha, duke pėrdorur njė fjalė tė vjetėr gjirokastritēe: - “Ngalasem ti, tė tė ngalas edhe unė. (pėrqafomė, gicilomė ti tė tė pėrqafoj edhe unė)...”.
 
(Citat sipas librit: “Kujtime pėr Enverin”, bot. 1988, fq. 368-369).
 
Ja pra, nėqoftėse dikur Ismail kadare merrte para nė dorė si punė ēmimesh letraro - politike nga PD-ja, PS-ja e prof.dr. Fatos Thanas Nano i ngalas si shpėrblim me njė memurllėk edhe Besianėn, si “disidente”...
 
Dhe jo vetėm kaq, por ngalas me memurllėqe dipllomatike e me rroga tė majme edhe “disidentėt”, si Neshollarėt, Kadėrllarėt, Hoxhatėt, Shehlerėt, Kapollarėt, Zejnel’llarėt, Xhelip effendi Gjonėt “dhėndurė labėrie” etj., qė u ka rėnė jo vetėm leshi i kres, po se po pėr Dhimokraci, por edhe ai i sqetullave... E po kot nuk ka thėnė ati i tyne shpirnor Enveri: “Ngalasem ti, tė tė ngalas edhe unė!”.
 
Por, ēudia mė e madhe pėr ne ėshtė se ē’do ShBA-ja qė i ngalas e i nduk (zhgulė) kėta tė ngalasur tė zgėrlaqur tė kryefashistit kriminel Enver Hoxha, qė pėr mė tepėr janė bėrė milionera me pasuritė, pronat e paratė qė ia kanė vjedhur qytetarėve shqiptarė!?
 
PS-ja nė pushtet asnjėherė tash 13 vjet nuk ėshtė distancuar nga sistemi komunist qė sundoi me hu dhe litar nė Shqipėri, por pėrkundrazi nė kohėn e zezė tė grefonit Paskal Milo e ka rehabilituar, kriminelin E. Hoxha duke e vendosur ose pėrdhosur edhe mė tej tė ashtėquajturen Ministrin e Jashte tė Shqipėrisė qė mė shumė ngjason se ėshtė jashtėqitja e Shqipėrisė... Por u desht greva e vendosur e Shoqatės sė Ish- tė Pėrndjekurve Politikė tė Shqipėrisė qė erdhėn nga tė gjithėt anėt e vendit pėr tė kundėrshtuar kėtė dhunėn e re qė i bėri popiullit shqiptar ditėn pėr diell filogreku Paskal Paskallaq Millos...

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.