15.08.2003 - Trepca.net

Lajme

E premte 15 gusht 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Harri Holkeri tha se do tė punojė qė Kosova tė jetė mė afėr standardeve ndėrkombėtare

  • Holkeri angazhohet nė fillimin sa mė shpejt tė dialogut ndėrmjet Beogradit e Prishtinės

  • Presidenti Rugova ngushėlloi familjet Jovoviq dhe Dakiq nė Gorazhdec tė Pejės

  • Daci, Rexhepi e Fajfer diskutojnė pėr gjendjen aktuale elektroenergjetike

  • Shkrimtarėt nga komuna e Prishtinės marrin nė shfrytėzim shtėpinė e Hivzi Sylejmanit

  • Prapė shpėrthime nė pjesėn veriore tė Mitrovicės

  • Novicki dhe KMDLNJ dėnojnė aktin kriminal nė Gorazhdec

  • Qytetarė serbė protestuan nė disa qytete tė Kosovės kundėr vrasjeve nė Gorazhdec

  • Holkeri po qėndron nė Beograd, Zhivkoviq thotė se tani nuk ėshtė koha pėr fillimin e biesdimeve

  • Presidenca e Bashkimit Evropian ka dėnuar vrasjen e dy serbėve nė Gorazhdec tė Pejės

  • Incidentin nė Gorazhdec e ka dėnuar edhe ministri britanik pėrgjegjės pėr Ballkanin Denis Mekshejn

  • Ivanoviq kėrkon nga Beogradi qė tė sjellė me dhunė policinė dhe ushtrinė serbe nė Kosovė

  • Policia e OKB-sė ka vazhduar kontrollimin e shtėpive pėr tė gjetur autorėt e vrasjes nė Gorazhdec tė Pejės

  • OSBE: Marrėveshja e Ohrit ėshtė arritje inkurajuese politike

  • Pesė autorė shqiptarė nė njė antologji poetike nė gjermanisht

  • Arrijnė ndihma pėr Liberinė

  • Midis SHBA-sė dhe Francės rrezikon tė hapet njė zėnkė lidhur me heqjen e sanksioneve kundėr Libisė

  • Kėshilli i Sigurimit miratoi njė rezolutė tė re tė SHBA-sė mbi Irakun

  • Izraeli ka filluar sot lirimin e 73 tė burgosurve palestinezė

  • Policia e Indonezisė ka arrestuar njė tė dyshimtė tė sulmit nė hotelin "Marriot" nė Xhakartė

  • Nė luftimet e militantėve kundėr forcave qeveritare indiane kanė humbur jetėn 34 vetė

  • Nė njė pritė tė kryengritėsve ēeēenė janė vrarė pesė ushtarė rusė

  • Ndėrprerje masive e energjisė elektrike nė verilindje tė SHBA-sė dhe Kanada

  • Arrestohet njė anėtar i rėndėsishėm i AL-Kaidas


 
Harri Holkeri tha se do tė punojė qė Kosova tė jetė mė afėr standardeve ndėrkombėtare
 
Prishtinė, 15 gusht 2003 - Administratori i ri i Kosovės Harri Holkeri dje pasdite nė Prishtinė mbajti konferencėn e parė tė shtypit. Me kėtė rast ai shprehu keqardhjen pėr incidentin nė Gorazhdec dhe premtoi se autorėt e vrasjes do tė vehen para drejtėsisė.

Shefi i ri i UNMIK-uti tha se sundimi i ligjit, kthimi i tė zhvendosurve, zhvillimi ekonomik, si dhe inicimi i dialogut Prishtinė - Beograd pėr ēėshtje teknike do tė jenė priroitetet e tij kryesore, por edhe ndėrtimi i institucioneve demokratike dhe shumetnike nė Kosovė.
 
Holkeri premtoi se do tė punojė qė Kosova tė jetė mė afėr standardeve ndėrkombėtare dhe vuri theksin edhe nė fillimin e mundshėm tė bisedimeve tė drejtpėrdrejta ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr zgjidhjen e ēėshtjeve teknike tė interesit tė ndėrsjellė.

Shefi i ri i UNMIK-ut tha se do tė jetė transparent dhe do tė bashkėpunojė me tė gjithė, por nuk do tė ndikohet nga agjendat, opinionet dhe kritikat e tė tjerėve.
 
Pasi theksoi se ėshtė pėrgjegjės para KS tė OKB-sė dhe para Sekretarit tė Pėrgjithshėm, ai tha se Rezoluta 1244 e KS e OKB-sė do tė jetė pika orientuese e tij, pavarėsisht nga qėndrimet qė vijnė nga anė tė tjera dhe premtoi bashkėpunim me zyrtarėt e UNMIK-ut dhe me drejtuesit e institucioneve tė Kosovės.

Holkeri gjithashtu tha se ekziston njė shpresė e pėrgjithshme se misioni mund tė pėrmbushet sa mė shpejt qė ėshtė e mundur dhe theksoi se do tė punojė me pėrkushtim nė kėtė drejtim.

Harri Holkeri ėshtė takua mbrėmė nė njė takim tė veēantė me shefat e zyrave tė vendeve me ndikim nė Kosovė.
 
 
Holkeri angazhohet nė fillimin sa mė shpejt tė dialogut ndėrmjet Beogradit e Prishtinės
 
Beograd, 15 gusht 2003 - Kryeadministratori i ri i Kosovės Hari Holkeri ka deklaruar sot nė Beograd se do tė bėjė ēmos qė ėshtė nė mundėsinė e tij qė autorėt e sulmit ndaj fėmijėve nė fshatin Gorazhdec tė Pejės tė vehen para drejtėsisė. Poashtu Holkeri ka thėnė se nė punėn e tij theksin do ta vėrė nė fillimin sa mė tė shpejtė tė dialogut ndėrmjet Beogradit e Prishtinės.

Holkeri pas bisedimeve qė pati me ministrin e jashtėm tė Serbisė e Malit tė Zi Goran Svillanoviq u tha gazetarėve se ngjarja nė Gorazhdec e ka forcuar vendosmėrinė e tij qė tė bėjė ēmos qė gjėrat e tilla tė mos ndodhin mė.
 
 
Presidenti Rugova ngushėlloi familjet Jovoviq dhe Dakiq nė Gorazhdec tė Pejės
 
Prishtinė, 15 gusht 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova ka ngushėlluar sot familjet serbe Jovoviq dhe Dakiq, me rastin e vdekjes tragjike tė dy anėtarėve tė familjeve tė tyre nė Zahaq tė Pejės ditėn e mėrkurė.

Nė tekstin e telegramit tė ngushėllimit tė Presidentit Rugova thuhet:

"Mė lejoni qė nė emėr tė popullit tė Kosovės t'ju shpreh ngushėllime tė sinqerta me rastin e vdekjes tragjike tė mė tė dashurve tuaj, Ivan Jovoviqit dhe Pantelije Dakiqit.

Ne e kemi dėnuar fuqishėm vrasjen e mė tė dashurve tuaj.

Ju lutem tė jeni tė sigurt se do tė bėjmė gjithėēka qė ėshtė nė dorėn tonė pėr tė gjetur dhe sjellė para drejtėsisė ata qė janė pėrgjegjės pėr vrasjet", thuhet nė ngushėllimet e Presidentit Rugova dėrguar familjeve Jovoviq dhe Dakiq nė Gorazhdec tė Pejės.
 
 
Daci, Rexhepi e Fajfer diskutojnė pėr gjendjen aktuale elektroenergjetike
 
Prishtinė, 15 gusht 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci, kryeministri Bajram Rexhepi dhe shefi i USAID-it Dell Fajfer janė takuar sot nė zyrėn e kryeparlamentarit dhe kanė biseduar pėr gjendjen aktuale elektroenergjetike dhe pėr kėrkesat e vazhdueshme tė institucioneve vendore pėr tė pasur mė shumė kompetenca nė KEK.

Kryeparlamentari Daci e vlerėsoi kėtė takim si njė qasje tė re ndaj KEK-ut, duke saktėsuar se nė kėtė koorporatė duhet ketė njė numėr tė kufizuar tė ndėrkombėtarėve, ndėrkaq qeveria duhet tė ushtrojė fuqinė e vet vendimmarrėse qė tė dihet se ku shpenzohen mjetet e Kosovės tė investuara nė KEK.

"Qeveria jonė ėshtė ėshtė e pėrgjegjshme dhe pėrgjegjėsinė numėr njė e ka ndaj parlamentit dhe Kosovės dhe jo ndaj tjetėrkujt. Ne shpresojmė qė bashkarisht do t'ia dalim me ndryshime rrėnjėsore, nė strukturėn menaxhuese tė KEK-ut, me rritjen e kapacteteve vendimmarėse tė qeverisė", tha Daci.

Ndėrkaq, kryeministri Rexhepi, i inkuarujuar nga ky takim, kėrkoi qė qeveria tė ketė qasje tė plotė nė menaxhimin dhe veprimtairinė e KEK-ut.

"Ne duhet ta kemi qasjen e plotė dhe ēdo cent nga buxheti i Kosovės qė harxhohet duhet t'i kemi tė dhėnat e plota dhe bashkarisht do ta gjejmė formėn optimale nė menaxhimin e KEK-ut nė fazat e ardhshme", tha Kryeministri i Kosovės.
 
 
Shkrimtarėt nga komuna e Prishtinės marrin nė shfrytėzim shtėpinė e Hivzi Sylejmanit
 
Prishtinė, 15 gusht 2003 - Kryetari i Kuvendit tė komunės sė Prishtinės Ismet Beqiri, nė njė ceremoni rasti, ia dorėzoi ēelsat dhe vendimin pėr shfrytėzimin e shtėpisė sė shkrimtarit, Hivzi Sylejmani, kryetarit tė Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės Adem Gashit.
 
Prej sot kjo shtėpi e shkrimtarit tonė tė njohur do t'i jipet nė shfrytėzim LSHK, tha Beqiri, duke uruar qė ky asociacion i shkrimtarėve ta shfrytėzojė kėtė shtėpi ashtu siē e meritojnė ata.

Kryetari i LSHK Adem Gashi falenderoi kryetarin e komunės sė Prishtinės, duke vlerėsuar si ndihmesė tė madhe pėr shkrimtarėt e Kosovės nė mbarėvajtjen e punės sė LSHK.

Mė herėt kjo shtėpi ėshtė renovuar nga njė shoqatė e studentėve gjermanė.
 
 
Prapė shpėrthime nė pjesėn veriore tė Mitrovicės
 
Mitrovicė, 15 gusht 2003 - Mbrėmė rreth orės 22.00 nė pjesėn veriore tė Mitrovicės nė vendin rreth tre soliterėrve, ku banojnė shqiptarėt, nga persona tė panjohur janė hedhur dy granata dore.
 
Zėdhėnėsi i SHPK-sė Besim Hoti citohet tė ketė deklaruar se shpėrthimet nuk kanė shkaktuar viktima, por vetėm kanė tensionuar situatėn, pasi nė vendin e ngjarjes menjeherė janė tubuar grupe tė shqiptarėve dhe serbėve.
 
Vetėm pas ndėrhyrjes sė trupave tė KFOR-it ėshtė qetėsuar situata. Pėr momentin nuk ka tė arrestuar, ndėrkohė qė policia ėshtė nė kėrkim tė autorėve tė kėtyre sulmeve.

Banorėt shqiptarė thonė se granatat i kanė hedhur serbėt.

Njė natė mė parė po nė pjesėn veriore tė Mitrovicės ka ndodhur njė shpėrthim nė shtėpinė e njė shqiptari.
 
 
Novicki dhe KMDLNJ dėnojnė aktin kriminal nė Gorazhdec
 
Prishtinė, 15 gusht 2003 - Ombudspersoni i Kosovės Marek Antoni Nowicki, pas lajmit tragjike nė Gorazhdec, me zėvendėsin e tij z. Lubinko Todoroviq, vizituan familjet e viktimave, tė kėtij akti barbar ndaj fėmijėve tė pafajshėm.

Z. Nowicki thekson se pret njė hetim efektiv pėr t'i sjellė kriminelėt e kėtij akti para drejtėsisė, por jo vetėm nė kėtė rast por edhe tė rasteve tjera tė krimit ndėretnik.

"Ata qė kryejnė akte tė tilla, duhet ta kuptojnė se kėto akte janė kundėr kosovės kundėr interesave e kėtij populli. Nė kosovė nuk do tė ketė ardhmėri pa vėndosjen eė rendit dhe ligjit, nė se fėmijtė afėr lumit e nėn rrezet e dielit mund tė janė shenjstėr e "kallashnikut", tha Novicki.

Edhe KMDLNJ dėnon aktin kriminal nė Gorazhdec dhe njėheri kėrkon angazhim maksimal tė policisė pėr ndriēimin e tyre dhe pėr vėnien e autorėve tė tyre para organeve tė drejtėsisė.
 
Pohimet se sulmi ėshtė bėrė me armė zjarri (siē pohon policia), apo ndoshta me mjete shpėrthyese (siē pohojnė mjekėt) mbesin nėn hijen e faktit se pėr pasojė janė vrarė dy tė rinj dhe janė plagosur katėr tė rinj tė tjerė, thotė nė njė prononcim KMDLNJ, duke theksuar se aktet e tilla kriminale shkojnė nė dėm tė Kosovės dhe pėrpjekjeve gjithnjė e mė tė shprehura tė institucioneve tė saj pėr ndėrtimin e njė shoqėrie demokratike, tolerante dhe prosperuese.
 
 
Qytetarė serbė protestuan nė disa qytete tė Kosovės kundėr vrasjeve nė Gorazhdec
 
Prishtinė, 15 gusht 2003 - Qytetarė serbė dje kanė protestuar nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, nė Zveēan, Zubin Potok, nė Leposaviq si dhe nė Graēanicė. Ata kanė dėnuar vrasjen e pardjeshme tė dy tė rinjve nė Gorazhdec tė Pejės, duke i quajtur, siē kanė thėnė, "vepėr tė ekstremistėve shqiptarė".

Nėpėr protesta ata kanė kėrkuar madje edhe kthimin e ushtrisė dhe tė policisė serbe nė Kosovė. "Pas sulmit nė Gorazhdec qėndron Armata Kombėtare Shqiptare sė bashku me institucionet e Kosovės", ka thėnė nė Mitrovicė lideri ekstremist serb Milan Ivanoviq, i cili dyshohet nga drejtėsia pėr pjesėmarrje nė sulmin me bombė kundėr policėve tė UNMIK-ut qė kishte ndodhur me 8 prill tė vitit tė kaluar.
 
Ai madje ka spekuluar se nė Kosovė ekzistojnė shumė kriminelė shqiptarė tė cilėt duhet tė arrestohen dhe tė dėrgohen nė Tribunalin e Hagės.

Ndonėse kėto protesta kanė kaluar pa incidente, merret vesh se gjatė protestės nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, pjesėtarė tė forcave paqeruajtėse janė detyruar tė largojnė disa gazetarė shqiptarė, pasi qė siē bėhet e ditur, ata janė sulmuar me gurė dhe gjėsende tė tjera nga serbėt e atjeshėm.

Nė Gorazhdec janė shpallur tri ditė zie, ndėrkaq pėr sot liderėt lokalė serbė kanė paralajmėruar shpalljen e ditės sė zisė edhe pėr vise tė tjera ku komuniteti serb jeton si shumicė nė Kosovė.
 
 
Holkeri po qėndron nė Beograd, Zhivkoviq thotė se tani nuk ėshtė koha pėr fillimin e biesdimeve
 
Beograd, 15 gusht 2003 - Shefi i ri i UNMIK-ut Harri Holkeri po qėndron sot nė Beograd, ku ėshtė takuar me kryeministrin serb Zoran Zhivkoviq dhe zėvendėsin e tij Nebojsha Ēoviq.

Pas takimit Zhivkoviq citohet tė ketė thėnė se pas vrasjes sė dy serbėve afėr Pejės, tani nuk ėshtė koha pėr fillimin e dialogut ndėrmjet Beogradit e Prishtinės.

Ndonėse, sipas Zhvikoviqit, Beogradi ėshtė i gatshėm pėr fillimin e bisedimeve qė nga dhjetori i vitit 2002. dhe se me javė mund tė matet data qė nga dita e sotme kur ato bisedime mund tė fillojnė.

Kryeministri serb ka bėrė tė ditur se Beogradi e Prishtina do tė bisedojnė pėr temat tė cilat, sipas tij, janė harmonizuar me Brukselin dhe Uashingtonin, e kėto janė kthimi, siguria, decentralizimi, energjetika dhe trafiku.
 
 
Presidenca e Bashkimit Evropian ka dėnuar vrasjen e dy serbėve nė Gorazhdec tė Pejės
 
Bruksel, 15 gusht 2003 - Presidenca e Bashkimit Evropian nėpėrmjet njė komunikate pėr opinion ka dėnuar dje fuqishėm vrasjen e dy fėmijėve tė pakicės serbe dhe plagosjen e disa tė tjerėve nė Gorazhdec tė Pejės, duke u shpreh ngushėllimet e saja mė tė thella familjeve tė viktimave.
 
"Njė incident i tillė i turpshėm tregon edhe sa shumė ka mbetur pėr ndėrtimin e stabilitetit tė njė shoqėrie shumetnike dhe tė demokracisė nė Kosovė. Ky incident vetėm sa do tė forcojė vendosmėrinė tonė pėr tė pėrforcuar rregullat dhe ligjin", thuhet nė kėtė komunikatė tė Presidencės sė Bashkimit Evropian.

Bashkimi Evropian gjithashtu i ka dhėnė pėrkrahjen e saj tė plotė pėrfaqėsuesit tė ri tė sekretarit tė pėrgjithshėm Harri Holkerit nė misionin e tij sfidues, duke besuar se secili nė Kosovė do tė kuptojė se koha e dhunės ka kaluar dhe se incidentėt e tilla vetėm mund tė prishin imazhin e Kosovės nė Evropė dhe te komuniteti ndėrkombėtar.
 
 
Incidentin nė Gorazhdec e ka dėnuar edhe ministri britanik pėrgjegjės pėr Ballkanin Denis Mekshejn
 
Londėr, 15 gusht 2003 - Incidentin nė Gorazhdec tė Pejės e ka dėnuar edhe ministri britanik pėrgjegjės pėr Ballkanin Denis Mekshejn. Ai tha se ky sulm tradhton popullin e Kosovės, duke minuar pėrpjekjet e tyre sė bashku me bashkėsinė ndėrkombėtare pėr tė sjellė paqen dhe sigurinė nė rajon.
 
Z. Mekshejn thotė se rruga pėr nė Evropė nuk mund tė ndėrtohet me intolerancė dhe ekstremizėm.
 
 
Ivanoviq kėrkon nga Beogradi qė tė sjellė me dhunė policinė dhe ushtrinė serbe nė Kosovė
 
Mitrovicė, 15 gusht 2003 - Ekstremisti serb Millovan Ivanoviq, kryetar i "kėshillit nacional" serb, ka thėnė se pas kėsaj qė ndodhi nė Gorazhdec, bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė tėrhiqet nga misioni i saj nė Kosovė, sepse sipas tij ajo ka pėsuar mossukses total.
 
Ai ka spekuluar se kjo ėshtė ėshtė edhe njė dėshmi se "me shqiptarėt nuk ka bashkėjetesė". Ivanoviq ka ftuar qeverinė serbe qė nė Kosovė me dhunė tė sjellė policinė dhe ushtrinė serbe nė mėnyrė qė shqiptarėt, siē tha ai, tė "paguajnė tėrė atė qė u kanė bėrė serbėve me shekuj"!
 
 
Policia e OKB-sė ka vazhduar kontrollimin e shtėpive pėr tė gjetur autorėt e vrasjes nė Gorazhdec tė Pejės
 
Prishtinė, 15 gusht 2003 - Policia e OKB-sė edhe dje ka vazhduar kontrollimin e shtėpive nė veriperėndim tė Kosovės pėr tė gjetur autorėt e vrasjes sė pardjeshme tė dy tė rinjve serbė dhe plagosjes sė katėr tė tjerėve nė Gorazhdec tė ka bėrė tė ditur njė zyrtar i OKB-sė.

Zėdhėnėsi i policisė sė OKB-sė, Derek Ēapell njoftoi se policėt e OKB-sė kishin rrethuar vendin e sulmit pranė fshati Zahaq dhe gjatė gjithė natės sė mėrkurė afro 300 policė kanė kontrolluar detajisht ēdo shtėpi, si dhe po pėrpiqen qė tė gjejnė dėshmitarė tė rastit.
 
Deri tash, tha Ēapell, policia nuk ka arritur qė tė gjejė asnjė provė qė tė shpallė diēka nė ndriēimin e rastit, ndėrkaq ai pėrjashtoi edhe mundėsinė qė organet e rendit nė Kosovė tė dijnė se kėtė krim e kanė kryer grupe tė caktuara njerėzish, apo tė dinė mė tepėr se ky krim mund tė kualifikohet si krim me motive etnike.

"Ne nuk e dimė se kush e bėri kėtė, porse ne po i bėjmė tė gjitha pėrpjekjet e mundshme pėr ndriēimin e kėtij rasti", ka thėnė Ēapell.
 
 
OSBE: Marrėveshja e Ohrit ėshtė arritje inkurajuese politike
 
Shkup, 15 gusht 2003 - Marrėveshja e Ohrit ishte dhe mbetet arritje monumentale dhe inkurajuese politike, qė do tė sigurojė unitet e bashkim mė tė mirė pėr tė gjithė.
 
Kjo ishte nxitje pėr negociata, por paraqet edhe nxitje pėr zbatim, vlerėson OSBE me rastin e dyvjetorit tė nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Ohrit. OSBE-ja konsideron se tashmė nė tė gjitha bashkėsitė ka pėrkshtim tė tėrėsishėm drejt procesit politik, tė sundimit tė sė drejtės si dhe shtetit unitar dhe shumetnik.
 
Shteti dukshėm ėshtė mė i sigurt dhe Marrėveshja e Ohrit ėshtė proces i cili do tė kėrkojė edhe detyrim, pėrkushtim dhe besim tė ndėrsjellt.
 
Kjo ėshtė nxitje, por gjithashtu edhe mundėsi qė nė Maqedoni tė ndėrtohet njė shtet mė i fuqishėm, unitar dhe me prosperitet, thuhet njė njė komunikatė tė OSBE-sė.
 
 
Pesė autorė shqiptarė nė njė antologji poetike nė gjermanisht
 
Shvajkhajm/Gjermani, 15 gusht 2003 - "Gjurmė kohe" ("Spuren der Zeit") titullohet antologjia poetike e sapopublikuar nga shtėpia botuese "Aktuell-Verlag" nė Schwaikheim (Shvajkhajm) tė Gjermanisė. Siē e dėshmon edhe vetė titulli, ky botim qė realizohet nė vazhdime, orvatet tė jetė gjurmė e kohės sė vet.
 
Vėllimi i sapo vėnė nė qarkullim ėshtė i njėmbėdhjeti. Nė tė janė pėrfshirė krijime poetike nga 45 autorė bashkėkohorė, prej tė cilėve dikush ėshtė rishtar e sapo ka botuar librin e parė poetik, ndėrkohė qė dikush tjetėr ėshtė autor i njė sėrė librave.
 
Bashkautorė tė saj janė edhe pesė zėra shqiptarė: Arif Bozaxhi, i cili pėrfaqėsohet me shtatė krijime, Ferdinand Laholli, me tre krijime, Ragip Ramaj, me tre krijime, Isuf Sherifi, me shtatė krijime, dhe Mustafė Xhemaili, i cili pėrfaqėsohet me pesė krijime. Krijimet e autorėve shqiptarė janė pėrkthyer nė gjermanisht nga Ferdinand Laholli.
 
 
Arrijnė ndihma pėr Liberinė
 
Manrovia, 15 gusht 2003 - Pas sigurimit tė portit dhe tė aeroportit nga trupa afrikanoperėndimore ECOMIL si dhe nga ushtarė amerikanė mund tė rifillohet me livrimet e ndihmave pėr kryeqytetin e Liberisė. Programi botėror pėr ushqimin paralajmėroi se njė anije me ushqime tė posaēme dhe me pajisje logjistike do tė mbėrrijė sė shpejti.
 
Sipas tij edhe fluturimet me ndihma nga Guinea, Bregu i Fildishtė dhe Sierra Leone mund tė vazhdojnė. Vetėm nė Monrovia kanė nevojė urgjente pėr ushqime njė gjysmė milioni njerėz.
 
 
Midis SHBA-sė dhe Francės rrezikon tė hapet njė zėnkė lidhur me heqjen e sanksioneve kundėr Libisė
 
Uashington, 15 gusht 2003 - Midis SHBA-sė dhe Francės rrezikon tė hapet njė zėnkė lidhur me heqjen e sanksioneve kundėr Libisė. Zyrtarė tė Ministrisė sė Jashtme tė SHBA-ės kanė thėnė se Ministri Kolin Pauell e ka paralajmėruar homologun francez Dominik dė Vilpen nė rast vėnieje tė vetos dhe bllokimi tė heqjes sė mundshme tė sanksioneve.
 
Shkak pėr kėtė ėshtė bėrė pranimi nga Libia qė t'u paguajė familjeve tė viktimave tė atentatit tė Lockerbie-sė nė vitin 1988 dėmshpėrblime me njė vlerė prej 2,7 miliardė dollarėsh.
 
Qeveria nė Tripoli shpreson qė sanksionet e OKB-sė, tė vendosura pas atentatit me 270 tė vdekur, tė hiqen qė javėn e ardhshme. Franca kėrkon nga Libia njė dėmshpėrblim mė tė madh sesa 33 milionė dollarėt e paguar deri tani pėr rrėzimin e njė avioni francez mbi Niger nė vitin 1989 me 170 viktima.
 
 
Kėshilli i Sigurimit miratoi njė rezolutė tė re tė SHBA-sė mbi Irakun
 
Nju Jork, 15 gusht 2003 - Kėshilli i Sigurimit miratoi njė rezolutė tė re tė SHBA-sė mbi Irakun duke e njohur si udhėheqje paraprake tė vendit tė ashtuquajturin kėshill qeverisės nė Bagadad. Rezoluta u pranua me 14 vota dhe me abstenimin e Sirisė dhe u jep Kombeve tė Bashkuara pėr dymbėdhjetė muaj mandatin e ndjekjes sė rindėrtimit nė Irak.
 
Nė tė drejtat ekskluzive tė fuqive pushtuese SHBA-ės dhe Britanisė sė Madhe nuk do tė ndryshojė gjė. Kancelari gjerman Gerhard Schröder e pėrshėndeti miratimin e rezolutės sė re. Ai tha se nuk ka ardhur ende koha pėr tė vendosur pėr kontributin ushtarak tė Gjermanisė nė Irak.
 
 
Izraeli ka filluar sot lirimin e 73 tė burgosurve palestinezė
 
Baza Salem, Bregu Perendimor, 15 gusht 2003 – Izraeli ka filluar sot (e premte) lirimin e 73 tė burgosurve palestinezė, nė shenjė tė vullnetit tė mirė pėr planin amerikan tė paqes, ndėrkohė qė kėrcėnimet kundėr armėpushimit po shtojnė tensionet dhe Izraeli po vazhdon gjurmimet e militantėve, njofton Rojter.
 
Kėshtu, njoftohet se dy minifurgonė kanė dalė nga burgu Damon afėr qytetit verior izraelit Haifa dhe i ka transportuar tė burgosurit nė pikat e kontrollit nė Bregun Perendimor dhe Rripin e Gazės, ku ata janė liruar pas njė shtyrjeje triditore, tė shkaktuar nga dy bombardimet vetėvrasėse palestineze.
 
Nė anėn tjetėr, Izraeli gjatė natės ka arrestuar shumė militantė tė dyshimtė palestinezė, ndaj lirimin e tė burgosurve, grupet palestineze e kanė quajtur thjesht mashtrim.
 
 
Policia e Indonezisė ka arrestuar njė tė dyshimtė tė sulmit nė hotelin "Marriot" nė Xhakartė
 
Xhakartė, 15 gusht 2003 – Policia e Indonezisė ka bėrė tė ditur sot (e premte) se disa ditė mė parė ka arrestuar njė tė dyshimtė tė sulmit tė paradokohshėm nė hotelin "Marriot" nė Xhakartė, ku qenė vrarė 12 vetė, kur se qenė plagosur edhe rreth 150 tė tjerė, njofton AP.
 
Zėdhėnėsi i policisė nuk e ka dhėnė identitetit e tė arrestuarit, por ka shtuar se edhe mė parė kanė arrestuar disa persona nė lidhje mė shpėrthimin e 5 gushtit nė hotelin e Xhakartės, por ende s'kanė siguruar prova tė mjaftueshme.
 
 
Nė luftimet e militantėve kundėr forcave qeveritare indiane kanė humbur jetėn 34 vetė
 
Nju Delhi, 15 gusht 2003 – Nė luftimet e militantėve kundėr forcave qeveritare indiane nė prag tė festės sė Ditės sė Pavarėsisė sė Indisė kanė humbur jetėn 34 vetė, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt vėendorė, njofton Rojter. Viktimat kanė pėsuar qoftė nė shpėrthime bombash, qoftė nga armė tė vogla zjarri.
 
 
Nė njė pritė tė kryengritėsve ēeēenė janė vrarė pesė ushtarė rusė
 
Moskė, 15 gusht 2003 - Nė njė pritė tė kryengritėsve ēeēenė janė vrarė pesė ushtarė rusė, prej tyre tre oficerė, njofton agjencia ruse e lajmeve Interfaks. Konflikti ka ndodhur pas njė shpėrthimi tė minės gjatė kalimit tė autoblindave dhe njė xhipi rus dhe pastaj kanė filluar tė shtėnat nga tė dyja palėt.
 
 
Ndėrprerje masive e energjisė elektrike nė verilindje tė SHBA-sė dhe Kanada
 
Uashington, 15 gusht 2003 - Ndėrprerja e energjisė elektrike preku zonat mė tė populluara tė Shteteve tė Bashkuara nė njė ditė tė nxehtė gushti. Si rezultat ėshtė ndėrprerė funksionimi i uzinave energjetike bėrthamore nga Nju Jorku deri nė Miēigan dhe udhėtarėt mbetėn tė bllokuar nėpėr linjat e metrove dhe tė tjerė nėpėr ashensorė.
 
Punonjėsit e Nju Jorkut dolėn nga ndėrtesat nė rrugė, dhe shumė prej tyre u detyruan tė shkojnė nė shtėpi nė kėmbė megjithė tė nxehtin e madh tė verės.
 
Dritat e trafikut po ashtu nuk funksiononin nė tė gjithė rajonin, pikėrisht nė fillim tė orėve me trafik mė tė dendur, duke krijuar dyndje trafiku nė rrugė dhe duke i detyruar policėt tė shpėrndaheshin nė shumė rajone pėr tė drejtuar trafikun.

Edhe trafiku ajror u ngadalėsua, meqė autoritetet amerikane tė aviacionit pezulluan pėrkohėsisht fluturimet nė aeroportet e Nju Jorkut, Klivelandit, Otavės dhe Torontos. Ndėrkohė mė shumė se gjysma e 19 milionė banorėve tė Nju Jorkut mbetėn pa drita, guvernatori i shtetit, Xhorxhe Pataki, shpalli gjendjen e jashtėzakonėshme.
 
 
Arrestohet njė anėtar i rėndėsishėm i AL-Kaidas
 
Uashington, 15 gusht 2003 - Shtėpia e Bardhė ka bėrė tė ditur arrestimin e njė personi tė pėrshkruar si kryepėrfaqėsuesi i al Kaidas dhe planifikuesi operativ nė Azinė juglindore, Riduan bin Isomuddin i njohur ndryshe edhe si Hamabali.

"Njė fitore e rėndėsishme nė luftėn kundėr terrorizmit dhe njė goditje e madhe dhėnė armikut", kėshtu e pėrshkroi zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė, Scot McClellan lajmin se Riduan bin Isomuddin ishte arrestuar.

Disa momente pas kėtij njoftimi, vetė Presidenti e pėrmendi atė gjatė njė fjalimi nė Kaliforni.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.