OPINIONE

   
13.08.2003 - Trepca.net

Mediat dhe Politika

Si ndodhitė bėhen lajme?


Oslo (Norvegji),13 gusht 2003 / Shkruan: Gėzim MEKULI
    
"The New York Times" gazete amerikane mė reputacion ka nje sllogan: "Tė botohet gjdo lajm qė ėshtė me vlerė". Por si "shnderohet" nje ndodhi nė lajm? Kurė ndodhia ka vlerėn e saj qė ajo tė botohet nė njė gazete? Mė qindra lajme nga e tėrė bota vėrshojnė zyrat e redaksive gjermane,  angleze, italiane, norvegjeze…etj; E tėrė kjo qė mė parė ėshtė e paraseleksionuar dhe  "paravlerėsuar" se ēka ėshtė pėr t’u lejuar tė ”lind”si lajm, e ēfare jo.

Kėtu, parasėgjithash, kemi tė bejmė me njė "zgjedhje tė lajmit", e jo me atė sė ēfare vėrtet ėshtė mė vlere/rėndesi. Redaktorėt e gazetave dhe te mediave elektronike bejnė, pėrsėri, reduktimin e materialit tė lajmeve. Kėtu shtrohet pyetja: Nė ēfarė kriteriesh bėhet seleksionimi i lajmit nga gazetaret?

Njė tentimsqarimi, se kur gazetarėt e konsiderojnė njė ndodhi si tė vlershme, e bartė dhe kristalizon teoria-e-vlerės sė lajmit: Jo zgjedhja subjektive e gazetarėve por, vetitė objektive tė ndodhive vendosin se ēfare do tė publikohet nė gazetė e ēfare jo.

Prominenca, Elita dhe Negativiteti, janė sipas kesaj teorie aspektet determinuese qė e bejnė njė lajm "tėrheqės, simpatik" dhe "interesant" pėr gazetarinė.
 

Fillimi i gjurmimeve tė vlerės sė Lajmit

Qysh nė vitin 1922, amerikani Walter Lippmann, nė librin e tijė "Public Opinion" lanson tezėn se: "realiteti" pėr shkak tė komleksitetit tė tijė nuk ka mundėsi qė  plotėsisht tė "kuptohet" e as tė ndėrmjetėsohet. Edhe lajmet qė botohen nė gazetat nuk janė te afert me realitetin. "Gjithe reporterėt e botės, po edhe sikur tė punonin me orė tė tėra, nuk do tė munden tė dėshmojnė pėr nodhitė e botės. Dhe asnjeri prej tyre nuk ka mundesine qė tė jetė nė tė njėjten kohė mė shumė se nė njė vend..." , shkruante Lippmann.

Edhe vet ajo sė ēka reporterėt e konsiderojnė si tė vėrtet, nuk ripasqyrohet e transportohet tėrsisht e besnikerisht. Sipas Lippmann, lajmet, shumė tėpėr, pėrpunohen nga seleksionimi dhe interpretimi i gazetarėve. Njė gazetė sjellė vetėm pjesėza stereotipe nga ”realiteti i botės”.

Atėhere cilat kriterie duhet tė plotėsojnė ndodhitė qė gazetarėt tė "turren" qė nga ato tė "krijojnė" e ”transportojnė” lajmin?  Sipas tijė "celėsi" gjindet nė shprehjen "news value" (vlera e Lajmit). Mė ketė shprehje kuptojmė veēoritė dalluese tė ndodhive, veēori qė ngrisin mundėsin e lansimit tė tyre si lajm. Veēoritė qė determinojnė vlerėn e lajmit sipas tijė do tė ishin: Hapsira e afėrt, Prominenza, Sensacionalizmi, Formėsimi, Zgjatja, Relevanca, Dėmet, Pėrdorja, Struktura si dhe pashmangshėm ndikimi politik e institucional i shtetit.
 
Nėse njė ndodhi ka veēori tė tilla, mundėsia ėshtė reale qė ajo tė „shndėrrohet e shkrihet“ nė lajm. Ky lloj themeli bazė pėrdoret sot nė SHBA si doracak pėr shkollimin dhe aftėsimin e gazetarėve. Gjatė “ndėrtimit”  tė lajmit paraqiten zakonisht edhe faktore tė tjerė: Aktualiteti, Afėrsia,  Anormaliteti, Konflikti dhe Domėthėnja.
 
Shumė ekspert te shkencave te komunikacionit "kanė respekt" pėr kėto faktor detėrminues tė lajmit, duke pranuar se, mu kėto, mėgjithatė, janė edhe detėrminues tė seleksionimit tė, lajmeve nga vetė gazetarėt.
 
 
Fillimi i gjurmimeve europiane

Norvegjezi Einar Östgaard nė mesin e viteve tė 60-ta shtroi  pyetjen: pėrse nė fushėn e lajmit ndėrkombėtar nuk ka ”free flow of news” (rrjedhje tė lirė tė lajmit). Östgaard qė mė parė kishte mbledhur analizat pėrmbajtėsore dhe kishte ardhur nė pėrfundim se, nė tėrė botėn ka “shtrembėrime” dhe ”defekte” gjatė rrjedhjes sė lajmit. Ai tentoi qė tė sistematizoje shkaktarėt e ”shtremberimit” dhe ”defektit” tė lajmit: Pėrpos faktorėve ekstern (tė jashtėm) si, censura politike apo presioni ekonomik, ai ”fajėsonte” edhe disa faktor intern (tė brendshėm). Sipas bindjes sė tij disa ndodhi pėrmbajnė aspekte e karakteristika tė veēanta, qė ”zgjojnė” interesin e gazetarit.

Aspekti i parė dhe detėrminues ėshtė SIMPLIFIKACIONI (thjėshtėzimi). Simplifikacioni paraqet tendencėn e mediave, qė mundėsisht tė ndėrmjetėsoi dhe lansoi ”tė rejat me pėrmbajtje tė thjesht, tė lehtėkuptuar dhe jokokeqarėse”. Kjo tendencė tė drejton aty, ku gazetarėt parapėlqėjnė dhe favorizojnė lajmet e ”thjeshta” kundrejt atyre ”komplekse dhe kokėqarėse”; duke patur ”mbioreks” qė dukuritė komplekse e te pazgjidhura tė shoqėrisė, vazhdimisht, tė thjeshtėzohen e tė ”nėnqmohen” pambarimisht.
 
Nė hapsirėn tonė shqiptare shumė, tragjikisht shumė, kemi simplifikacion tė lajmeve. Ne lajmet e mediave shqiptare ”problemet” dhe vėshtirėsite e pazgjidhura politike, ekonomike e sociale meshifen, mbulohen dhe perzbukurohen, sikur te mos ekzistonin fare! Shembull: Opinionit publik shqiptar nuk i tregohet e vėrteta se kushė janė ata faktorė politik e ekonomik (kombėtar e ndėrkombėtar) qė janė duke ”luajtur ruletin rus” me fatin politik te popullit te okupuar shqiptar te ish trojeve te pushtuara Jugo-sllave....; Opinionit publik mbarėshqiptar i ”heshtet” e vėrteta e hidhur se, ē’farė ėshtė duke ndodhur me aspektin juridik tė Kosovės,…simplifikacion qė ”pėrdhunon”, ofendon, grimcėzon dhe tjetėrson njė popull…!?

Aspekti tjetėr sipas Östgard ėshtė tendenca dhe ”turrja” e mediave nė SENZACIONALIZEM. Mediat provojnė qė nga ndodhitė me pėrmbajtje dramatike dhe emocionale tė ngjallin interesim dhe alarm tek opinioni. Kjo do tė prekte tė ashtuquajturat „soft news“ (Lajmet e buta) si:  kuriozitetet, fatkeqėsite, dukurite shoqėrore e politike, si dhe tė ashtuquajturat „hard news“ (Lajmet e forta) siq janė konfliktet dhe krizat nė rafshin kombėtar dhe atė ndėrkombėtar.

Shembull: Mediat shqiptare lansojne me pompozitet ”lajmin” se filan politikani u shpreh "pėr pavarėsi" dhe pėr inkuadrim nė NATO, e nė anėn tjetėr "harrojnė" apo  mbrojnė (duke mos bėrė gazetari hulumtuese e kritike) mospunen, diletantizmin, paaftėsinė dhe joprofesionalitetin e tyre politik. Kėto janė lajme tė gazetarisė klasike senzacionale, gazetarisė qė tenton tė jetė gjithmonė e para: nė politikė, ekonomi e profit. Jo rrallė, ”pavetėdishėm”, gazetaria sensacionale ”njollosė dhe pėrbalton” nderin e individit dhe me kėtė edhe tė politikave te shėndosha kombetare...

Bazuar nė aspektet e lartėcekura tė shkenctarit Östgaard duket se, mediat, se pari, synojnė qė tė pėrforcojnė dhe „sundojne“ rėndėsin e veprimeve dhe sjelljeve individuale tė udheheqėsve politik dhe tė „kombeve elite“. Sė dyti, mediat masive synojnė tė paraqesin, ndėrmjetėsojnė njė botė plot me konflikte dhe luftėra. Dhe nė fund lindė dyshimi se mediat ushqejnė dhe pėrkrahin idetė, pėr nje botė tė ndarė nė kombe mė „rėndėsi tė madhe" dhe kombe me „rėndėsi tė vogėl"!
 
Nėse mediat tona nuk janė duke e bėrė njė gjė tė tillė, keto, sė pakut, janė duke kontribuar ne zvogelimin dhe shprishjen e kombit shqiptar, dhe njekohesisht jane duke shumėzmadhuar, formesuar e ndertuar kombe te tjera.....!!! O Tempora o mores!

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.