13.08.2003 - Trepca.net
Reagim i Bashkėsisė Islame tė Kosovės

Edhe njė provokim i ri i Kishės Ortodokse Serbe


Prishtinė, 12 gusht 2003 / Nga: B.I.K.
 
Kėto ditė nė vazhdėn e provokimeve tė Kishės Ortodokse serbe u prezantua “Memorandumi pėr Kosovėn”, platformė e re e krerėve tė Kishės Serbe qė u promovua mė 7 gusht nė Beograd. Ky dokument, si nga pėrmbajtja, forma dhe emėrtimi paraqet njė si vazhdim tė Memorandumit tė Akademisė Serbe tė Shkencave (1986), i cili ishte platformė e shovinistėve serbe, rezultatet e tė cilit janė tė njohura pėr tė gjithė. Memorandumi i Kishės Ortodokse Serbe ėshtė prezantuar si udhėzim suprem kombėtar pėr interesin dhe politikėn e Serbisė e tė serbėve kur ėshtė fjala pėr Kosovėn.
 
Organi mė i lartė i Kishės Ortodokse Serbe, Sinodi i Shenjtė, ka vlerėsuar se pėr serbėt Kosova ėshtė ēėshtje e identitetit kombėtar, shpirtėror, kulturor, tė krishterė dhe njerėzor.
 
Fjalori i dhunės dhe i urrejtjes qė ka karakterizuar politikėn e luftėrave nė Ballkan, nė Serbi ka mbijetuar dhe, gjykuar nė deklarimet e qeveritarėve dhe institucioneve serbe si Kisha, po pėrjeton njė rilindje.
 
Ky fjalor – tė rėndė, fyes, pėrbuzės dhe urrejtjenxitės, ėshtė karakteristikė e Memorandumit tė Kishės Ortodokse Serbe, promovuar nė Beograd si libėr “i sė vėrtetės”.
 
Kėsodore qė ka qėndruar pėrkrah Milosheviēit nė katėr luftėrat e pėrgjakshme nė ish-Jugosllavinė, nė manastiret dhe kishat e sė cilės strehon dhe fsheh edhe sot dy kriminelėt mė tė kėrkuar pėr gjenocid nga Tribunali i Hagės, Radovan Karaxhiē dhe Ratko Mladiē, patriarku i sė cilės gjatė luftės nė Bosnjė, nė Pale shkonte dhe bekonte kriminelėt e luftės duke ngritur tre gishtėrinj, kisha qė kurrė nuk ka shprehur qoftė edhe shenjėn mė tė vogėl tė pendimit pėr gjithė ato krime qė u bėnė nė emėr tė serbizmit dhe ortodoksizmit serb, si parim elementar i Krishterimit, tash (ri)merr bajrakun qė nė dekadėn e fundit tė shekullit tė kaluar e mbante Akademia Serbe e Shkencave.
 
Teksti i Memorandumit tė Kishės Ortodokse Serbe paraqet njė tentim pėr kthim prapa, nė atė kohė kur urrejtja, dhuna, vrasja e njerėzve, vetėm pse i takonin njė kombi tjetėr, i luteshin Zotit ndryshe dhe flitnin tjetėr gjuhė, ishte politikė zyrtare shtetėrore.
 
Kisha Ortodokse Serbe, nė vend qė tė ndėrmarrė iniciativėn pėr tė dėnuar politikėn zyrtare serbe qė pėr afėr njė shekull ėshtė aplikuar nė Kosovė, si rezultat i sė cilės janė kryer me dhjetėra gjenocide, me dhjetėra mijėra njerėz janė detyruar tė shpėrnguleshin nga vatrat e tyre, duke filluar nga spastrimet etnike tė popullatės shqiptare dhe asaj muslimane tė viteve 1878 e shpėrnguljet e mėvonshme me dhunė pėr nė Turqi, e deri nė spastrimin etnik tė mė shumė se njė milion shqiptarėve nė pranverėn e vitit 1999, qė tė jepte kontributin nė uljen e tensioneve si rezultat i ofensivės serbe tė para katėr vjetve dhe pėr njė jetė mė tė mirė e tė qetė pėr tė gjithė banorėt e Kosovės.
 
Ajo nė vend qė tė bėnte pėrpjekje pėr afrim tė njerėzve tė Kosovės, nė kohėn kur pamje tė krimeve tė ushtrisė, policisė dhe forcave paramilitare serbe janė ende tė freskėta, kur me qindra viktima tė Kosovės janė ende nė varreza masive nė Serbi, ajo po bėn tė kundėrtėn: ndarjen, largimin, armiqėsimin e skajshėm dhe tė pėrhershėm.
 
Kisha Ortodokse Serbe asnjėherė nuk e pa tė arsyeshme tė ngrinte zėrin pėr 218 xhami tė djegura, tė granatuara dhe tė rrėnuara nė Kosovė gjatė ofensivave serbe, nga ushtria, policia dhe forcat paramilitare serbe. Prandaj, vetvetiu shtrohet pyetja: Cilat janė parimet dhe normat morale tė krishtera, nė tė cilat e mbėshtet filozofinė e vet Kisha Ortodokse Serbe?
 
Memorandumi i Kishės Ortodokse Serbe nuk ėshtė pėr ne ndonjė e papritur; prej njė institucion fetar qė ėshtė i zhytur nė shovinizėm deri nė skajshmėri dhe i cili ėshtė dorė e djathtė e politikės ditore serbe, as qė mund tė pritet ndonjė e mirė.
 
Vetė publikimi i “Memorandumit” nė kohėn kur tė gjitha institucionet dhe forcat politike tė Kosovės dolėn me letėr tė hapur, me tė cilėn ftojnė tė gjithė bashkatdhetarėt, pėrfshirė edhe popullatėn serbe, qė tė kthehen nė shtėpitė e tyre, sepse Kosova ėshtė atdhe i tė gjithėve, do tė thotė shumė. Kishėn Ortodokse Serbe dhe Serbinė i pengon qė nė Kosovė tė mbretėrojė qetėsia, paqja, dhe njė Kosovė multietnike dhe multikonfesionale. Ajo dėshiron qė Kosova tė jetė vetėm serbe, dhe vetėm e ortodokse, ashtu siē shihet nga pėrmbajtja e Memorandumit. Prandaj, ky ėshtė edhe njė provokim i ri i Kishės Ortodokse Serbe.
 
Ne si Bashkėsi Islame e Kosovės jemi tė interesuar pėr prosperitetin e tė gjithė banorėve tė saj pa dallim tė pėrkatėsisė fetare, etnike, racore apo gjuhėsore, sepse pėr kėtė na obligojnė parimet tona fetare. Nė tė njėjtėn kohė i bėjmė me dije Kishės Ortodokse Serbe, e nė veēanti peshkopit Artemije, se Deklaratat tona tė pėrbashkėta tė nėnshkruara nė Sarajevė dhe Osllo mbi normat morale, e obligojnė atė pėr njė sjellje me njė dinjitet mė tė lartė nė interes tė Kosovės dhe popullit tė saj. Kosova ėshtė pėrshėndetur me tė kaluarėn njė herė e pėrgjithmonė.
 
Pėr tė ardhmen e saj do tė vendosė nė mėnyrė plebishitare populli i Kosovės me deklarimin e tij tė lirė duke u mbėshtetur nė Kartėn e Pėrgjithshme tė OKB-sė.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.