30.07.2003 - Trepca.net

Universiteti Amerikan hap dyert nė Kosovė


   

30 korrik 2003 / Besim Abazi / “Zėri i Amerikės”

Zėri i Amerikės: Zoti Sell, paralajmėrimi i fillimit tė punės sė Universitetit Amerikan, ėshtė pritur me entuziazėm nė Kosovė, madje ėshtė pėrshėndetur edhe nga pėrfaqėsues politikė tė saj. Cili do tė jetė sipas jush roli i kėtij Universiteti nė Kosovė?

Louis Sell: Universiteti Amerikan nė Kosovė do tė ofrojė arsimi m cilėsor, privat dhe tė pavarur amerikan pėr banorėt nė Kosovė dhe pėr rajonin nė tėrėsi. Studentėt qė do tė mėsojnė kėtu do tė ndjekin njė program amerikan, nga profesorėt amerikanė. Kurset dhe leksionet qė do tė ndjekin kėtu janė tėrėsisht tė pranueshme nė Universitetet Amerikane, pra avantazhi i tyre ėshtė se do tė jenė nė gjendje ta bėjnė kėtė vetėm me njė pjesė tė cmimit qė do paguanin po tė shkonin nė Shtetet e Bashkuara.

Zėri i Amerikės: Zoti Sell, si e keni menduar zhvillimin e veprimtarisė sė kėtij Universiteti?

Louis Sell: Universiteti Amerikan nė Kosovė ėshtė i vogėl si fillim, por synon tė rritet hap pas hapi nė njė Universitet katėrvjecar. Kėtė vit do tė fillojmė nė njė ndėrtesė nė Kodrėn e Diellit nė Prishtinė, me rreth 120 studentė nė fakultetet e afarizmit dhe ekonomisė, duke u pėrqėndruar nė shfrytėzimin intensiv tė kompjuterave.

Zėri i Amerikės: A mund tė shpjegoni se si do tė mbahen mėsimet, kush do te ligjėrojė dhe nė cilėn gjuhė? A do tė jetė kjo tėrėsisht nė anglisht?

Louis Sell: Po, ashtu ėshtė. Gjuha dhe detyrat do tė jenė tėrėsisht nė anglisht, tė gjitha provimet do tė jenė nė anglisht, sikurse edhe administrata. Kurset do tė realizohen kryesisht nga fakulteti amerikan, veēanėrisht ne fillim tė vitit, por gjithashtu, do tė punohet shumė edhe nė shfrytėzimin e kompjutėrve. Disa nga kurset do tė jenė tė nivelit tė lartė, tė cilat do tė mundėsohen nga fakulteti amerikan dhe mund tė ndiqen pėrmes Internetit. Gjithashtu ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė nėnvizohet se studentėt qė do tė ndjekin kėtė Universitet, do tė kenė qasje nė burime shumė tė veēanta tė hulumtimeve. Tė gjitha bibliotekat, tė gjitha dokumentacionet dhe mjetet tjera tė mėsimit qė gjenden nė Universitetin e Teknologjisė nė Rochester do tė jenė tė hapura edhe pėr studentėt e Universitetit Amerikan nė Prishtinė nėpėrmjet kompjutėrėve tė shumtė bashkėkohorė tė cilėt jemi duke i blerė qė tani.

Zėri i Amerikės: Kush mund tė kandidohet nė kėtė Universitet dhe cfarė kushtesh do t’u ofroni?

Louis Sell: Ju faleminderit pėr kėtė pyetje. Ēdokush mund tė konkurrojė kėtu. I ftojmė tė gjithė tė interesuarit qė tė konkurrojnė. Kėrkesat dorėzohen nėpėrmjet Internetit nė adresėn e faqes sonė nė Internet, www.irt.idu/aukadmin. Ftojmė tė gjithė tė interesuarit qė ta vizitojnė kėtė adresė, por gjithashtu mund tė na telefonojnė nė numrin tonė nė Prishtinė, 038 540 197 dhe ne mund t’i informojmė edhe nėpėrmjet telefonit. Sidoqoftė, tė gjitha kėrkesat duhet tė dorėzohen nėpėrmjet Internetit.

Zėri i Amerikės: Duke pasur parasysh sistemin e deritashėm tė arsimi mit nė Kosovė dhe reformat e sapofilluara, cilat do tė jenė ndryshimet qė do tė sjellė ky Universitet nė sistemin e gjithmbarshėm tė arsimi t nė Kosovė?

Louis Sell: Ne shpresojmė tė ofrojmė njė shembull tė sistemit modern dhe bashkėkohor tė arsimi t. Njė shembull qė do tė inkurajonte jo vetėm mėsimin qė ėshtė shumė i rėndėsishėm, por edhe mundėsinė pėr tė menduar nė mėnyrė kritike. Njė mundėsi tjetėr e jashtėzakonshme e kėtij arsimi ėshtė “mėsimi bashkėpunues” qė do tė thotė se studentėt do tė mund tė integrojnė leksionet qė marrin me praktikėn ekonomike aktuale. Kjo ėshtė mundėsia kryesore e modelit arsimor tė Institutit Teknologjik tė Roēesterit dhe e njėjtė do tė jetė edhe pėr punėn tonė. Ne do tė punojmė me studentėt, pėr tė gjetur punė nė tė cilat mund tė punojnė dhe mėsojnė. Punė nė Kosovė dhe disa tė tjera nė vende tė ndryshme tė botės.

Zėri i Amerikės: Si do tė pasqyrohet puna juaj nė institucionet tjera tė arsimi t tė lartė, duke pasur parasysh edhe konkurencėn?

Louis Sell: Ne shpresojmė tė kemi njė ndikim pozitiv. Shpresojmė tė sigurojmė njė shembull pozitiv pėr tė gjitha institucionet e tjera arsimore. Ne nuk e shohim rolin tonė pėr t’i bėrė konkurrencė dikujt, por si bashkėpunim nė punėn e pėrbashkėt pėr tė siguruar njė model modern tė arsimi t. Dėshirojmė qė ta pėrqėndrojmė kėtė model nė metodat dhe burimet bashkohore.

Zėri i Amerikės: Zoti Sell, ju jeni njohės i mirė i zhvillimeve nė Kosovė por edhe mė gjerė. Por tash nė postin tuaj tė ri mund tė thuhet se jeni mė thellėsisht tė pėrfshirė nė shoqėrinė e kėtushme. Si i vlerėsoni zhvillimet aktuale nė Kosovė?

Louis Sell: Ndjehem shumė i privilegjuar tė jem nė funksion tė themelimit tė njė Universiteti tė ri pėr njerėzit nė Kosovė. Mendoj se keni tė drejtė, kjo mė ka pėrfshirė mė thellėsisht nė shoqėri. Mendoj se nė shumė fusha ėshtė arritur njė pėrparim shumė i madh kėtu. Rindėrtimi nga shkatėrrimet e luftės pothuajse ka mbaruar, njerėzit duan qė tė vazhdojnė tė ndėrtojnė njė tė ardhme mė tė mirė dhe gjithsesi, ftojmė tė gjithė qė tė mendojnė kėsisoj. Mendojmė se ky Universitet, do tė luajė njė rol tė madh nė kėtė drejtim. Dua tė nėnvizoj natyrisht se ky Universitet ėshtė i hapur pėr tė gjithė studentėt, pavarėsisht nga prejardhja etnike, gjinore apo fetare. Shpresojmė qė tė gjithė njerėzit nė Kosovė, por edhe nė rajon, tė takohen kėtu dhe tė mėsojnė tė punojnė bashkėrisht, tė luajnė dhe tė jetojnė bashkėrisht. //kk//

 


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.