30.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E mėrkure 30 korrik 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti nė vizitė lamtumirėse shefin e deritashėm tė zyrės kanadeze nė Prishtinė, Shon Barber

  • Zyra e SHBA-ve nė Prishtinė financon Kampin Veror tė Tinejxherėve nė Brezovicė

  • Harri Holker: "Bisedimet Prishtinė - Beograd nuk do tė fillojnė sė paku edhe njė muaj"

  • Ēarls Brajshou vizitoi komunėn e Pejės

  • Nė Komogllavė tė Ferizajt, policia ndėrkombėtare konfiskoi 18 kg. Heroinė

  • Kėshilli i Evropės ndan 2 milionė euro pėr ēminimin e kufirit Shqipėri-Kosovė  

  • Janė arrestuar tre serbė qė e kanė kėrcėnuar njė polic ndėrkombėtar nė Albanik

  • Nė afėrsi tė Podgoricės u sulmua njė autobus me turistė kosovarė

  • SFOR-i zbuloi njė bazė tė Al-Kaidės nė Bosnjė

  • NATO dhe BE kanė njė strategji tė pėrbashkėt pėr Ballkanin Perėndimor

  • Policia malazeze merr nga ushtria kontrollin e kufirit me Serbinė

  • Fatos Nano nuk do tė ketė emėr tė ri pėr postin e ministrit tė jashtėm, deri nė shtator

  • Gėzim Hajdinaga: "Ligji pėr rregullimin e tė drejtave pėr pakica nė Mal tė Zi do tė jetė i mirėpritur"

  • Misioni i parė ushtarak i BE-sė "Konkordia" ka dhėnė kontribut tė rėndėsishėm nė stabilizimin e Maqedonisė

  • Gjashtė muajt e fundit, nė Maqedoni janė ndėrprerė tetė kanale ndėrkombėtare tė drogės

  • Departamenti i Shtetit paralajmėron pėrsėri amerikanėt

  • Silvio Berkulskoni vizitoi dje Moskėn

  • SHBA nuk pranojnė tė publikojnė pjesė tė raportit pėr sulmet e 11 shtatorit

  • Bush e Sharon thonė se ndalja e terrorit ėshtė ēelės pėr paqen nė Lindjen e Mesme

  • 5 ushtarė rusė e kanė humbur jetėn nė njė shpėrthim nė kufi me Ēeēeninė

  • Dy tė vrarė dhe 47 tė plagosur nė njė shpėrthim qė ka ndodhur nė njė autobus nė Indi

  • Ka vdekur Fodaj Sankoh, udhėheqės 10-vjeēar i aksioneve terroriste nė Siera Leone


 
Presidenti Rugova priti nė vizitė lamtumirėse shefin e deritashėm tė zyrės kanadeze nė Prishtinė, Shon Barber
 
   
Prishtinė, 30 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės, Dr Ibrahim Rugova, priti sot shefin e deritashėm tė Zyres sė Kanadasė nė Prishtinė, Shon Barber, dhe shefin e ri i kėsaj zyrje, Stivėn Moran.

Presidenti Rugova bėri tė ditur se zhvillimi ekonomik, privatizimi dhe e ardhmja e Kosovės kanė qenė tema tė bisedimeve tė tij me diplomatėt kanadezė. Ai tha se nė takim ėshtė biseduar edhe pėr statusin pėrfundimtar dhe ritheksoi se kėrkesėn pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės
  
"Unė insistoj vazhdimisht qė tė njihet sa mė parė pavarėsia e Kosovės dhe qė Kosova tė jetė anėtare e Bashkimit Evropian dhe e NATO-s. Kjo do t'i shpejtonte proceset nė Kosovė dhe do ta qetėsonte rajonin dhe kėtė pjesė tė botės", u shpreh presidenti Rugova.

Presidenti Rugova e ēmoi punėn gati katėrvjeēare tė z. Shon Barber, i cili e pėrfundon misionin e tij nė Kosovė. Ai tha se z. Barber e ka kuptuar shumė mirė Kosovėn dhe ka qenė pjesė e progresit tė arritur nė Kosovė gjatė kėtyre viteve qė ka shėrbyer nė Kosovė.

Ndėrkaq, shefit tė ri tė Zyrės sė Kanadasė nė Prishtinė, z. Stivėn Moran, presidenti Rugova i uroi mirėseardhje, duke i premtuar bashkėpunim tė mirė.

Me kėtė rast, ai e falėnderoi edhe qeverinė dhe popullin e Kanadasė pėr ndihmėn qė ka dhėnė gjatė periudhės sė pasluftės nė Kosovė.

Shefi i deritashėm i Zyrės sė Kanadasė nė Prishtinė, Shon Barber, lavdėroi bashkėpunimin me presidentin Rugova.

"Kėto 4 vjet, me presidentin Rugova kemi pasur shumė diskutime pėr tė ardhmen e Kosovės dhe popullin e saj. Njė gjė qė e kam mėsuar pėr presidentin Rugova ėshtė optimizmi i tij i paluhatur pėr Kosovėn dhe tė ardhmen e saj", u shpreh z. Barber.

"Kosova ka njė tė ardhme tė shkėlqyeshme", tha z. Barber, duke shprehur pikėpamjet e tij pėr tė ardhmen e Kosovės.

"Me njerėz si presidenti Rugova dhe kryeministri Rexhepi, e me ndihmėn e bashkėsisė ndėrkombėtare, Kosova ka njė tė ardhme tė shkėlqyer", theksoi ai.

Shon Barber tha se bashkėsia ndėrkombėtare e ka ndihmuar shumė Kosovėn.

"Ėshtė me rėndėsi tė kuptohet se bashkėsia ndėrkombėtare i ka ndihmuar Kosovės mė shumė se ēdo pjese tjetėr tė botės nė situata postkonfiktesh. Ju keni pėrfituar nga pėrpjekjet e pabesueshme tė bashkėsisė ndėrkombėtare, duke pėrfshirė kėtu edhe Kanadanė, dhe kjo po jep dhe do tė japė fryte", tha z. Barber, duke premtuar vazhdimin e pėrkrahjes sė Kanadasė pėr Kosovėn dhe popullin e saj.

Z. Barber e quajtu privilegj shėrbimin e tij nė Kosovė.

"Kam pasur privilegjin tė shėrbej nė Kosovė dhe tė ndimoj popullin e Kosovės qė ta realizojė tė ardhmen e vet", u shpreh ai, duke e prezantuar trashėgimtarin e tij, z. Stiv Moran.

Shefi i ri i Zyrės sė Kanadasė nė Prishtinė, Stivėn Moran, deri tash ishte shef i Zyrės sė Kanadasė nė Tiranė.
 
 
Zyra e SHBA-ve nė Prishtinė financon Kampin Veror tė Tinejxherėve nė Brezovicė
 
Prishtinė, 30 korrik 2003 - Zyra e SHBA-ve dhuron 18.585 dollarė amerikanė pėr kampin veror pėr tinejxherėt e zhvendosur nė Brezovicė, ka bėrė tė ditur z. Allek Melli, ushtrues i detyrės sė shefit tė misionit tė kėsaj zyre.

Nė kamp do tė marrin pjesė rreth 45 tinejxherė tė zhvendosur qė tani jetojnė nė Kralevė dhe nė Nish. Ata do tė mėsojnė anglishten, punėn me kompjutor dhe artet, si edhe pėr tė marrė pjesė nė aktivitete sportive sė bashku me tinejxherėt shqiptarė dhe romė nga Kosova.

Kampi veror i tinejxherėve organizohet nga Departamenti pėr Ēėshtje Jorezidente i Ministrisė sė Kulturės, Rinisė, Sporteve e Ēėshtjeve Jorezidente dhe nga organizata rinore tė serbėve tė Kosovės "Duga".
 
Mbikqyrjen e aktiviteteve tė tė rinjve do ta bėjnė 11 mėsues nga Kosova dhe 4 nga Serbia.
Pėr njerėzit e rinj tė zhvendosur nga shtėpitė e tyre nė Kosovė, ky kamp ėshtė njė mundėsi e rėndėsishme pėr t'u takuar dhe pėr tė vepruar me tė rinjtė tjerė qė tani jetojnė nė Kosovė. Kėshtu ata do tė kenė njė ide mė tė qartė pėr mundėsitė pėr jetė tė pėrbashkėt nė njė shoqėri shumetnike.

"Ky kamp veror ėshtė njė demonstrim konkret i pėrkushtimit tė SHBA-ve nė ndihmimin e institucioneve qeverisėse tė Kosovės qė ato t'i plotėsojnė standardet lidhur me respektimin e kthimeve", vlerėson ushtruesi i detyrės sė shefit tė Zyrės sė misionit tė SHBA-ve nė Kosovės, Allek Melli.
 
 
Harri Holker: "Bisedimet Prishtinė - Beograd nuk do tė fillojnė sė paku edhe njė muaj"
 
Helsinki, 30 korrik 2003 - Kryeadministratori i ri i Kosovės, Harri Holkeri, tha se bisedimet Prishtinė - Beograd nuk do tė fillojnė sė paku edhe njė muaj.

"Ēėshtja e fillimit tė bisedimeve midis Prishtinės e Beogradit ėshtė paksa problematike, sepse nė hemisferėn veriore janė pushimet e gushtit", u shpreh Holker.

Ai tha se situata nė Kosovė ėshtė ende tė rėndė, ndonėse pėrmirėsimi po vazhdon qė prej vendosjes sė administratės sė pėrkohshme tė OKB-sė.

"Unė do tė rri sa mė shkurt qė ėshtė e mundur nė Kosovė. Kosovarėt duhet qė tė marrin nė duar kompetencat e tyre sa mė shpejt qė ėshtė e mundur dhe kėtė ta bėjnė plotėsisht dhe njė qind pėr qind", ka thėnė Holker.
 
 
Ēarls Brajshou vizitoi komunėn e Pejės
 
Pejė, 30 korrik 2003 - Ushtruesi i detyrės sė kryeadministratorit tė Kosovės, Ēarlls Brajshou, ka deklaruar se Kosova duhet tė pėrmbushė standardet para statusit pėrfundimtar tė saj.

Kėtė deklaratė Brajshou e dha dje gjatė vizitės nė Pejė. Ai pati takime me pėrfaqėsues tė administratės rajonale ndėrkombėtare dhe tė pushtetit lokal.

Ēarlls Brajshou vizitoi edhe enklavėn serbe nė Gorozhdec dhe komunitetin boshnjak nė Vitomiricė tė Pejės.
 
 
Nė Komogllavė tė Ferizajt, policia ndėrkombėtare konfiskoi 18 kg. Heroinė
 
Prishtinė, 30 korrik 2003 - Policia ndėrkombėtare ka konfiskuar 18 kilogramė heroinė, me vlerė prej 800 mijė eurosh, gjatė njė aksioni nė fshatin Komogllavė tė komunės sė Ferizajt. Me kėtė rast janė arrestuar 3 persona: njė femėr 29-vjeēe dhe dy meshkuj, njėri i moshės 24 dhe tjetri 21-vjeēe.
 
Policia ėshtė nė kėrkim tė tė dyshuarit tė katėrt, i cili kishte ikur nga vendi i ngjarjes, kur policia kishte hyrė nė fshat, ka bėrė tė ditur zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut, Beri Fleēėr.

Ai ka bėrė tė ditur se gjatė kontrollit janė gjetur dhe janė konfiskuar edhe dy armė ilegale me municion.

Fleēėr ka thėnė se kjo ėshtė sasia mė e madhe e drogės e kapur deri mė tash nė Kosovė dhe ka shtuar se kjo sasi e drogės besohet se ishte destinuar pėr tregun e Evropės Perėndimore.
 
 
Kėshilli i Evropės ndan 2 milionė euro pėr ēminimin e kufirit Shqipėri-Kosovė
 
Tiranė, 30 korrik 2003 - Komisioni Evropian dhe PNUD-i e kanė nėnshkruar dje marrėveshjen pėr njė fond pėr realizimin e programit pėr ēminimin nė Shqipėri. Shuma qė i jepet nė formė granti PNUD-it nga Komisioni Evropian pėr kėtė projekt arrin nė 2 milionė euro.
 
Kėto mjete do tė pėrdoren pėr caktimin e saktė tė tė gjitha zonave tė minuara nė kufirin midis Shqipėrisė e Kosovės, gjatė luftės nė Kosovė.

Ky program ka nisur nė vitin 1999, menjėherė pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, dhe pritet tė pėrfundojė deri nė fund tė vitit 2005.

Prej vitit 1999, nė zonat e minuara nė kufirin midis Shqipėrisė e Kosovės janė vrarė ose janė plagosur 250 njerėz, pėrfshirė edhe shumė fėmijė dhe ushtarakė qė patrullonin pėrgjatė kufirit.
 
Projekti pėr ēminimin i kėtyre zonave do tė menaxhohet nė mėnyrė tė pėrbashkėt nga Komisioni Evropian dhe PNUD-i. 
  
  
Janė arrestuar tre serbė qė e kanė kėrcėnuar njė polic ndėrkombėtar nė Albanik
 
Mitrovicė, 30 korrik 2003 - Tre serbė janė arrestar dje nė komunėn e Albanikut, tė cilėt dyshohet se e kanė kėrcėnuar njė polic ndėrkombėtar, njoftoi zėdhėnsi i SHPK-sė nė Mitrovicė, Besim Hoti.

Ai bėri tė ditur se njė polic ndėrkombėtar ishte kėrcėnuar me sėpatė nga tė arrestuarit, tė cilėt ishin ndaluar me njė kamion tė ngarkuar me dru nė fshatin Joshanicė. Polici ndėrkombėtar ishte duke e kryer detyrėn e tij nė kėtė fshat.

Policia e UNMIK-ut ėshtė duke bėrė hetimet lidhur me kėtė kėrcėnim.
 
 
Nė afėrsi tė Podgoricės u sulmua njė autobus me turistė kosovarė
 
Prishtinė, 30 korrik 2003 - Dje pasdite, nė Gollubovci afėr Podgoricės, njė grup qytetarėsh malazezė kanė sulmuar me gurė njė autobus me turistė kosovarė, tė cilėt ishin nisur tė shkonin pėr pushime verore nė Ulqin. Ata kanė thyer xhamat e autobusit, por tė lėnduar nuk ka pasur.

Njoftohet se policia malazeze i ka arrestuar pesė persona, tė cilėt kishin marrė pjesė nė sulm. Ata i janė dorėzuar Gjykatės sė Qarkut nė Podgoricė.
 
 
SFOR-i zbuloi njė bazė tė Al-Kaidės nė Bosnjė
 
Romė, 30 korrik 2003 - Pjesėtarėt italianė tė SFOR-it nė Bosnjė kanė zbuluar njė bazė tė fshehtė tė rrjetit terrorist Al-Kaida, 100 kilometra larg Sarajevės, njoftoi sot Ministria e Mbrojtjes e Italisė.

Nė kėtė kamp janė gjetur vetėm armė, lėndė shpėrthyese dhe dokumente personale nė gjuhėn arabe.
 
Terroristėt ishin larguar nga baza para se tė arrinin atje ushtarėt italianė. Organet e zbulimit ushtarak italian supozojnė se kampi ėshtė shfrytėzuar pėr stėrvitjen e terroristėve, tė cilėt mė pas janė dėguar nė vende tė tjera.

Nė njoftim thuhet se i tėrė kampi ishte i minuar.
 
 
NATO dhe BE kanė njė strategji tė pėrbashkėt pėr Ballkanin Perėndimor
 
Bruksel, 30 korrik 2003 - NATO-ja dhe Bashkimi Evropian kanė rikonfirmuar vendosmėrinė e tyre qė tė ēojnė deri nė fund pėrgjegjėsitė e marra nė rajonin e Ballkanit.

"NATO-ja dhe BE-ja janė pajtuar pėr njė stretegji tė pėrbashkėt pėr sigurinė dhe stabilitetin e Ballkanit Perėndimor", thuhet nė dukumentin e publikuar nė Bruksel.

"Partneriteti midis BE-sė dhe NATO-s ka qenė moment kyē pėr t'i dhėnė fund konfliktit dhe pėr tė stabilizuar rajonin. Ky dokument paraqet qasjen tonė strategjike, paraqet vendosmėrinė tonė tė pėrbashkėt", thuhet nė dokument.
 
 
Policia malazeze merr nga ushtria kontrollin e kufirit me Serbinė
 
Podgoricė, 30 korrik 2003 - Kryeministri i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviq, dhe Ministri i Mbrojtjes i Unionit Serbi-Mal i Zi, Boris Tadiq, kanė nėnshkruar njė marrėveshje, sipas tė cilės, policia malazeze do ta marrė kontrollin e kufirit malazez nga ushtria e unionit Serbi-Mali i Zi.

Pas nėnshkrimit tė marrėveshjes, Gjukanoviq ka thėnė se Mali i Zi do t'i mbrojė vetė kufijtė, pėr herė tė parė nė 100 vjetėt e fundit. Ai ka vlerėsuar se kjo ėshtė sinjal pėr "kthimin e sovranitetit tė Malit tė Zi".

Tadiq ka thėnė se pret qė edhe nė Serbi tė merret sė shpejti vendimi qė ushtrisa t'ia dorėzojė policisė kontrollin e kufirit.
   
    
Fatos Nano nuk do tė ketė emėr tė ri pėr postin e ministrit tė jashtėm, deri nė shtator
 
Tiranė, 30 korrik 2003 - Kryeministri i Shqipėrisė, Fatos Nano, deklaroi dje se nuk do tė ketė emėr tė ri pėr postin e ministrit tė jashtėm deri nė shtator, kur do tė hapet seanca e re plenare e parlamentit.

Nano e dha kėtė deklaratė menjėherė pasi zėvendėskryeministrja e ministrja e re e Integrimit, Ermelinda Meksi, dha betimin para Presidentit Alfred Moisiu.

Nano u deklaroi gazetarėve se detyrėn e ministrit tė Jashtėm do ta kryejė zėvendėsministri aktual, Luan Hajdaraga.

"Politika e jashtme e Shqipėrisė as nuk do tė cenohet, as nuk do kufizohet dhe as nuk do tė ndryshojė gjatė kėsaj kohe", tha kryeministri Nano.

Ai tha gjithashtu se nuk do tė ketė ndryshime nė qeveri, siē kanė kėrkuar kundėrshtarėt e tij brenda Partisė Socialiste.
 
 
Gėzim Hajdinaga: "Ligji pėr rregullimin e tė drejtave pėr pakica nė Mal tė Zi do tė jetė i mirėpritur"
 
Podgoricė, 30 korrik 2003 - Qeveria e Malit tė Zi ėshtė nė hartim e sipėr tė njė projekt-ligji pėr tė drejtat pakicave nė kėtė republikė. Sipas zyrtarėve tė qeverisė ky ligj do tė pėrmbaj tė gjitha standardet ndėrkombėtare.

Ministri i pakicave nė Qeverinė e Malit tė Zi, Gėzim Hajdinaga, ka deklaruar se disa anėtarė tė komisionit pėr hartimin e kėtij ligji do tė qėndrojnė nė Hagė, ku do tė definohet teksti pėrfundimtar i projekt-ligjit, nė bashkėpunim me ekspertė tė kėsaj fushe.

Ai ka shprehur bindjen se ky ligj do tė jetė i mirėpritur nga tė gjitha pakicat nė Mal tė Zi.

Vlerėsohet se mbrojtja e tė drejtave tė pakicave ėshtė njė ēėshtje specifike dhe mjaft e rėndėsishme pėr stabilitetin e Malit tė Zi dhe tė rajonit.
 
 
Misioni i parė ushtarak i BE-sė "Konkordia" ka dhėnė kontribut tė rėndėsishėm nė stabilizimin e Maqedonisė
 
Shkup, 30 korrik 2003 - Misioni i parė ushtarak i Bashkimit Evropian ka dhėnė kontribut tė rėndėsishėm nė stabilizimin e Maqedonisė, kanė thėnė dje nė Shkup zyrtarė tė misionit dhe tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė Maqedonisė.

Zėvendėskomandanti i Forcės sė pėrbashkėt Evropiane, Rejner Fis, dhe ministri i Mbrojtjes i Maqedonisė, Vllado Buēkovski, ēmuan suksesin e misionit tė BE-sė nė kėtė vend. Ata thanė se suksesi i kėtij operacioni do tė thotė se nuk ka mė nevojė qė ky mision tė qėndrojė nė kėtė vend edhe pas 15 dhejtorit tė kėtij viti.

Ndėrkohė, nė njė deklaratė tė pėrbashkėt tė BE-sė dhe NATO-s thuhet se tė dyja organizatat kanė tė njėtin vizion pėr Ballkanin Perėndimor, duke theksuar se vendet e rajonit duhet tė punojnė shumė pėr tė plotėsuar kushtet pėr anėtarėsim nė BE dhe nė NATO.
 
 
Gjashtė muajt e fundit, nė Maqedoni janė ndėrprerė tetė kanale ndėrkombėtare tė drogės
 
Shkup, 30 korrik 2003 - Zyrtarėt e punėve tė brendshme tė Maqedonisė kanė thėnė se nė gjashtė muajt e fundit janė ndėrprerė tetė kanale ndėrkombėtare tė qarkullimit tė drogės dhe janė arrestuar nėntė shtetas tė huaj.

Por, Ministria e Punėve tė Brendshme vlerėson se nė Maqedoni ėshtė pėrhapur edhe mė shumė norkomania. Ajo thotė se ky fakt mbėshtetet nė sasi tė mėdha tė konfiskuara tė llojeve tė ndryshme tė drogės dhe nė numrin e personave tė involvuar nė vepra kriminale.

Njė ekspert i policisė thotė se lufta kundėr drogės duhet tė jetė mė energjike.
 
 
Departamenti i Shtetit paralajmėron pėrsėri amerikanėt
 
Uashington, 30 korrik 2003 - Shtetet e Bashkuara publikuan tė martėn njė paralajmėrim tė ri pėr amerikanėt qė ndodhen nė vende tė tjera tė botės.

Nė paralajmėrimin e Departamentit tė Shtetit thuhet se terroristėt mund tė kryejnė operacione vetėvrasėse, rrėmbime aeroplanėsh, shpėrthime ose rrėmbime.
 
Departamenti thotė se kėto informacione tė paqarta janė mblodhur gjatė intervistave tė zhvilluara kohėt e fundit me tė paktėn njė tė burgosur, pjesėtar i Al-Kaidės, tė cilat janė konfirmuar edhe nė mėnyra tė tjera.
 
 
Silvio Berkulskoni vizitoi dje Moskėn
 
Moskė, 30 korrik 2003 - Marrėdhėniet midis Rusisė e BE-nė kanė qenė nė qendėr tė takimit tė djeshėm tė kryeministrit italian Silvio Berluskoni dhe presidentit rus Vladimir Putin, nė Moskė.
 
Berluskoni tha se Italia, e cila ėshtė kryesuese e radhės e BE-sė, do tė angazhohet pėr heqjen e vizave pėr rusėt nė gjithė Evropėn dhe anėtarėsimi i Rusisė nė BE.

Temė tjetėr e bisedės kanė qenė tensionet midis kishės katolike dhe kishės ortodokse ruse. Berluskoni ka deklaruar se tė dy palėt do tė angazhohen pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve mes dy kishave.
 
 
SHBA nuk pranojnė tė publikojnė pjesė tė raportit pėr sulmet e 11 shtatorit
 
Uashington, 30 korrik 2003 - SHBA nuk pranojnė t'i pėrgjigjen kėrkesės sė Arabisė Saudite pėr publikimin e pjesėve tė njė raporti pėr sulmet terroriste tė 11 shtatorit.

Presidenti Xhorxh Bush tha se SHBA po zhvillojnė njė luftė kundėr Al Kaidės dhe terroristėve, prandaj publikimi i njė pjese tė raportit do tė rrezikonte hetimet.

Nė raport mbahen tė feshta pjesėt nė tė cilat flitet pėr mundėsinė e mbėshtetjes sė atentatorėve tė 11 shtatorit nga Arabia Saudite. Qeveria e Arabisė Saudite vazhdon tė kėrkojė publikimin e raportit pėr tė pasur mundėsi t'u pėrgjigjet akuzave.
 
 
Bush e Sharon thonė se ndalja e terrorit ėshtė ēelės pėr paqen nė Lindjen e Mesme
 
Uashington, 30 korrik 2003 - Presidenti amerikan, Xhorxh Bush, dhe kryeministri izraelit, Ariel Sharon, u pajtuan se dhėnia fund e terrorit ėshtė ēelės pėr arritjen e paqes sė qėndrueshme midis Izraelit dhe palestinezėve.

Pas takimit me kryeministrin Sharon, Presidenti Bush tha se qeveriale e kryeministrit palestinez Mahmud Abaz ėshtė e angazhuar pėr t'i dhėnė fund terrorit dhe pėr t'iu kundėrvėnė atyre qė pėrpiqen tė minojnė pėrpjekjet e paqes. Ai i bėri thirrje kryeministrit Sharon qė tė heqė kufizimet ndaj palestinezėve.

Ndėrkaq, Sharon tha se ai ėshtė i angazhuar pėr realizimin e procesit politik tė paqes, por vetėm pasi tė kenė pėrfunduar pltėsisht sulmet terroriste dhe dhuna kundėr Izraelit.

Lidhur me ēėshtjen e murit tė sigurimit qė po e ndėrton Izraeli, kryeminsitri Sharon tha se ndėrtimi i tij do tė vazhdojė, por Izraeli do tė marrė masa qė ai tė mos pengojė lėvizjen e palestinezėve.
 
 
5 ushtarė rusė e kanė humbur jetėn nė njė shpėrthim nė kufi me Ēeēeninė
 
Nazaran, 30 korrik 2003 – Njė bombė e ka goditur konvojin e trupave ruse nė Ēeēeni, duke lėnė tė vrarė pesė ushtarė, kanė bėrė tė ditur sot (e mėrkurė) zyrtarėt vendorė, njofton Rojter.

Katėr nga ushtarėt janė vrarė nė vend, kurse i katėrti ka vdekur sot (tė merkurėn) nė spital nga plagėt e marra.

Shpėrthimi ka ndodhur mbrėmė vonė nė Ingushetia, rajon rus nė kufi me Ēeēeninė.
 
 
Dy tė vrarė dhe 47 tė plagosur nė njė shpėrthim qė ka ndodhur nė njė autobus nė Indi
 
Bombej, 30 korrik 2003 – Sot (e merkurė) nė periferinė verilindore tė Bombejit, nė Indi, njė bombė e ka goditur njė autobus. Shpėrthimi ka shkaktuar vdekjen e dy personave dhe plagossjen e 47 tė tjerėve, njofton Rojter. Shpėrthimi ka shkaktuar paralizimin e qendrės tregtare dhe tė trafikut publik nė Bombei.

Policia e ka fajėsuar grupin militant tė jashtėligjshėm "Lashkar-e-Taiba" pėr kėtė shpėrthim.
 
 
Ka vdekur Fodaj Sankoh, udhėheqės 10-vjeēar i aksioneve terroriste nė Siera Leone
 
Fritaun, Siera Leone, 30 korrik 2003 – Fodaj Sankoh, lider 10-vjeēar i aksioneve terroriste nė Siera Leone, ka vdekur duke pritur gjykimin pėr krime lufte. BBCWorld njofton se Sankoh, 70 vjeēar, ka vdekur nė njė spital nė Fritaun, nga pasojat e komplikimeve tė njė infarkti tė vitit tė kaluar.

Sankoh ishte themelues i Frontit tė Bashkuar Revolucionar (RUF), i cili u bė i njohur pėr dhunėn masovike dhe pėr prerjen e duarve, kėmbėve, veshėve dhe hundėve tė mijėra civilėve, gjatė luftės qytetare 10-vjeēare, e cila pėrfundoi vitin e kaluar.
 
Ai ishte arrestuar para tri vjetėsh dhe duhet tė gjykohej nga njė trup gjykues qė mbėshtetet nga Organizata e Kombeve tė Bashkuara.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.