29.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E marte 29 korrik 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova shpreh mbėshteje pėr procesin e privatizimit nė Kosovė  

  • Presidenti Rugova priti drejtues tė Institutit tė Historisė tė Kosovės  

  • Hari Holker: "Detyra ime kryesore do tė jetė ndėrtimi i besimit nė Kosovė"

  • S. Hajzellok: UNMIK-u nuk mund tė garantojė mbrojtjen nė liri tė Fatmir Limajt

  • ASHAK mbėshtet zhvillimin e TMK-sė

  • S.Narula: Punėt pėr hartimin e planit operacional pėr standardet do tė fillojnė pas pushimeve

  • Peter Rondorf pėrshėndet emėrimin Holkerit pėr kryeadministrator tė Kosovės

  • Zef Morina priti njė delegacion tė Paktit tė Stabilitetit

  • KFOR-i francez ka filluar njė regjistim tė paparalajmėruar tė popullatės shqiptare nė pjesėn veriore tė Mitrovicės

  • Ministria e Jashtme e Shqipėrisė pėrshėndet zgjedhjen e kryeadministratorit tė ri tė Kosovės Harri Holker

  • Zhivkoviq: "E ardhmja e Kosovės do tė zgjidhet me negociata midis Beogradit, Prishtinės, Brukselit dhe Uashingtonit"

  • Kuvendi i Shqipėrisė miratoi kandidaturėn e Ermelinda Meksit ndėrsa refuzoi atė tė Marko Bellos

  • Sali Berisha kėrkon dorėheqjen e qeverisė sė Fatos Nanos

  • Berluskoni i shprehu Nanos vlerėsimet e presidentit amerikan Xhorxh Bush lidhur me progresin nė Shqipėri

  • Kofi Anan propozon shkarkimin e Karla del Pontes nga posti kryeprokurores sė Tribunalit nė Ruandė

  • SHBA harton listėn e vendeve qė duan tė marrin pjesė nė misionet nė Irak

  • Forcat amerikane e kanė kapur njė truproje tė lartė tė Sadamit

  • Nė ambasadėn irakiane nė Moskė janė plaēkitur 3 milionė dollarė

  • Kryengritėsit liberianė kanė marrė nėn kontroll portin Buchanan

  • Policia i ka arrestuar nė Londėr 19 persona tė dyshuar pėr vrasjen e njė djaloshi

  • Flamuri amerikan tė ulet nė gjysėm shtize pėr nder tė komedianit legjendar Bob Hope

  • Nė njė shkėmbim zjarri nė Arabinė Saudite u vranė 8 vetė

  • Irak: sulm i ri ndaj trupave amerikane

  • Presidenti Bush takohet sot me kryeministrin izraelit Sharon

  • Ministri i jashtėm saudit takohet sot me presidentin Bush

  • Njė organizatė ekstremiste kėrkcėnohet pėr hakmarrje ndaj SHBA-ve

  • Njė shpėrthim nė njė fabrikė fishekzjarresh nė Kinė ka shkaktuar vdekjen e 29 vetave

  • Tre persona e kanė humbur jetėn nė zjarret qė kanė shpėrthyer nė malet e rivierės franceze


 
    

Presidenti Rugova shpreh mbėshteje pėr procesin e privatizimit nė Kosovė

Prishtinė, 29 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės, Dr Ibrahim Rugova, priti sot drejtorin ekzekutiv tė Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit (AKM), Jyrgen Mendricki, i cili shoqėrohej nga Ahmet Shala, zėvendės-drejtor, dhe Johan Johanson, kryesues i procesit tė privatizimit nė AKM.

Pas takimit, Presidenti Rugova shprehu mbėshtetje tė plotė pėr procesin e privatizimit nė Kosovė.

"Ju e dini se gjithmonė e kam pėrkrahur procesin e privatizimit, sepse ky proces do tė shpejtojė zhvillimin ekonomik tė Kosovės, do tė tėrheqė investitorė tė huaj nė Kosovė dhe do tė krijojė mundėsi hapjen e vendeve tė reja tė punės. Kjo do tė ndikojė edhe nė pėrshpejtimin e procesit tė njohjes formale tė pavarėsisė sė Kosovės", theksoi Presidenti Rugova.

Duke shprehur mbėshtetje pėr punėn e AKM-sė, Presidenti Rugova tha se institucionet e Kosovės dhe shoqėria civile duhet t'ia shpjegojnė qytetarėve rėndėsinė e procesit tė privatizimit.

"Ndėrmarrjet shoqėrore aktualisht janė gjysmė tė bankrotuara, prandaj ato duhet tė shpėtohen. Prandaj, duhet tė jemi tė guximshėm dhe tė mos lejojmė shkatėrrimin e kėsaj pjese tė ekonomisė", theksoi presidenti Rugova.

I pyetur rreth fatit tė punėtorėve dhe reagimeve tė sindikatės, presidenti Rugova tha se institucionet e Kosovės, si edhe AKM-ja, do tė kenė kujdes edhe pėr punėtorėt e ndėrmarrjeve qė do tė privatizohen.

"Ka kritika e vėrejtje tė ndryshme, por ne duhet tė ecim pėrpara, duke pasur kujdes pėr punėtorėt", u shpreh ai.

Presidenti Rugova vlerėsoi se tash ėshtė mė me rėndėsi qė tė privatizohen ndėrmarrjet, pėr tė qenė mė produktive dhe pėr tė ndikuar nė shpejtimin zhvillimit ekonomik e tė rritjes sė shkallės sė punėsimit.

Ndėrkaq, drejtori ekzekutiv i AKM-sė, Jyrgen Mendricki, shprehu kėnaqėsinė pėr mbėshtetjen e Presidentit Rugova pėr punėn e AKM-sė dhe pėr procesin e privatizimit.

"Ne nė AKM jemi shumė tė kėnaqur qė e kemi pėrkrahjen e presidentit pėr punėn tonė", tha Mendricki.
Ai theksoi se nė Kosovė duhet tė krijohet klimė e pėrshtatshme pėr joshjen e investitorėve tė huaj.

"Tė interesuarve nga jashtė duhet t'u bėhet e qartė se Kosova ėshtė njė vend nė tė cilin mund tė investojnė", theksoi ai.

Drejtori ekzekutiv i AKM-sė, Jyrgen Mendricki, shfaqi shpresėm se nė tė ardhmen AKM-ja do tė ketė mė shumė suksese edhe nė ndėrmarrjet publike nė Kosovė.
  
  
Presidenti Rugova priti drejtues tė Institutit tė Historisė tė Kosovės

Prishtinė, 29 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, priti sot nė njė takim Dr. Jusuf Bajraktarin, drejtor, dhe dr. Muhamet Shatrin, sekretar shkencor, i Institutit tė Historisė tė Kosovės.

Zotėrinjtė Bajraktari e Shatri e njoftuan Presidentin Rugova pėr punėn e institutit dhe pėr synimet e projekteve qė ka ai, si edhe pėr problemet me tė cilat po ballafaqohet ky institucion.

Drejtuesit e Institutit tė Historisė shtruan edhe nevojat urgjente qė ka ky institucion pėr zgjerim tė hapėsirės sė punės, e cila, siē thanė ata, ėshtė e mundshme tė bėhet nė lokalet ekzistuese nė godinėn e Arkivit tė Kosovės.

Nė kėtė rrafsh, ata kėrkuan pėrkrahjen e institucioneve tė Kosovės, nė radhė tė parė tė Ministrisė sė Kulturės, si institucion pėrgjegjės pėr administrimin e Arkivit tė Kosovės.

Presidenti Rugova shprehu pėrkrahje pėr punėn e Institutit tė Historisė, duke njohur edhe nevojėn pėr zgjerim tė hapėsirės sė punės.

Hari Holker

    
 
Hari Holker: "Detyra ime kryesore do tė jetė ndėrtimi i besimit nė Kosovė"
 
Helsinki, 29 korrik 2003 - Kryeadministratori i Kosovės, Hari Holker, ka deklaruar se detyra kryesore e tij do tė jetė ndėrtimi i besimit nė Kosovė.

"Detyra ime kryesore nė Kosovė do tė jetė ndėrtimi i besimit ndėrmjet palėve tė konfromtuara", ka deklaruar sot, nė njė konferencė shtypi nė Helsinki, kryeadministratori i sapoemėruar i Kosovės, Hari Holker.

Ai ka pranuar se detyra e kryeadministratorit tė Kosovės ėshtė detyra mė e vėshirė e tij e deritashme. "E di se e kam pranuar, sipas tė gjitha gjasave, punėn mė tė vėshtirė deri mė tash, por kjo nuk mund tė ishte arsye qė ta refuzoja kėtė detyrė", ka thėnė Holker.

Kėshilli i Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara ka miratuar dhe propozimin e sekretarit tė pėrgjithshėm, Kofi Anan, qė shef i UNMIK-ut tė jetė Hari Holker.
   
S. Hajzellok: UNMIK-u nuk mund tė garantojė mbrojtjen nė liri tė Fatmir Limajt
 
Prishtinė, 29 korrik 2003 - Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Sajmon Hajzellok, deklaroi sot se administrata e pėrkohshme e Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė nuk mund tė garantojė mbrojtjen nė liri tė Fatmir Limajt.

"UNMIK-u nuk mund tė garantojė pėr askend nė Kosovė", tha Hajzellok, duke komentuar kėrkesėn e mbrojtjes qė z. Limaj tė mbrohet nė liri.

"Mendoj se nuk mund tė garantojmė pėr dikė, nė ēdo kohė, nė ēdo vend e nė ēdo rrethanė. Ne kurrė nuk do tė themi se mund tė garantojmė pėr gjithēka", u shpreh Hajzellok nė konferencėn e sotme pėr gazetarė.

I pyetur se a nuk mund tė garantonin trupat e KFOR-it pėr njė person siē ėshtė deputeti Limaj, Hazellok, u shpreh:

"Jam i sigurtė se as z. Limaj nuk do tė dėshironte qė tė merrej me njė gjė tė tillė, kur dihet fare mirė se kėto 10 mijė trupa merren me 10 mijė probleme tė tjera dhe jo vetėm me njė".

Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Sajmon Hazellok tha se nė bazė tė Rezolutės 1244 ēėshtja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės mbetet e hapur dhe do tė mbetet e hapur derisa tė vendoset nė Kombet e Bashkuara.
 
 
ASHAK mbėshtet zhvillimin e TMK-sė
 
Prishtinė, 29 korrik 2003 - Kryetari i Akademinė e Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės (ASHAK), Rexhep Ismajli, priti sot Komandantin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės (TMK), gjeneral-lejnant Agim Ēekun.

Pas takimit, akademik Ismajli deklaroi se ASHAK do ta japė ndihmėn e saj shkencore e profesionale qė TMK tė marrė rolin qė i takon nė shoqėrinė e Kosovės.

"Do ta ndihmojmė TMK-nė e cila synon tė rritet nė pėrmasat e nevojave tė shoqėrisė sonė", deklaroi akademik Ismajli.

Ndėrkaq, gjeneral Ēeku tha se ka marrė mbėshtetjen e akademisė pėr avancimin e rolit tė TMK-sė.
"Na gėzon shumė fakti qė hasėm nė njė disponim shumė tė mirė qė tė mbėshtetet TMK-ja si institucion", u shpreh gjeneral Ēeku.

Gjatė vizitės nė ASHAK, komandanti i TMK-sė u njoh edhe me punėn e institucionit mė tė lartė shkencor e kulturor tė Kosovės.
 
 
S.Narula: Punėt pėr hartimin e planit operacional pėr standardet do tė fillojnė pas pushimeve
 
Prishtinė, 29 korrik 2003 - Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Sunil Narula, ka deklaruar se plani operacional i njė grupi tė pėrbashkėt tė Qeverisė sė Kosovės dhe UNMIK-ut pritet tė bėhet pas pėrfundimit tė pushimeve verore.

Narula ka bėrė tė ditur se zyrtarėt e UNMIK-ut dhe ata tė Qeverisė sė Kosovės kanė pasur bisedime paraprake lidhur me kėtė ēėshtje dhe se pėrgjigja e Qeverisė sė Kosovės ka qenė e favorshme.

"Kontaktet aktualisht janė nė nivelin punues dhe kėto kontakte po vazhdojnė, ndėrkaq ēėshtja do tė adresohet nė nivelin politik, nė nivel mė tė lartė, pas pėrfundimit tė pushimeve", ka thėnė ai.

Kėto bisedime kanė filluar pas thirrjeve tė pėrfaqėsuesve tė Shteteve tė Bashkuara, Britanisė sė Madhe, Gjermanisė, Francės dhe Ialisė drejtuar Misionit tė OKB-sė dhe institucioneve tė Kosovės qė tė pėrshpejtojnė procesin e pėrmbushtjes sė standardeve para fillimit tė bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės.
 
 
Peter Rondorf pėrshėndet emėrimin Holkerit pėr kryeadministrator tė Kosovės
 
Prishtinė, 29 korrik 2003 - Shefi i Zyrės gjermane nė Prishtinė, Peter Rondorf, ka pėrshėndetur emėrimin e ish-kryeministrit finlandez Harri Holker pėr kryeadministrator tė Kosovės. Ai ka thėnė se pėrvoja e larmishme e Holkerit ka qenė dominante qė ai ta marrė kėtė post.

Rondorf ka thėnė se ndikimi i Holkerit nuk do tė kufizohet nė asnjė mėnyrė pėr faktin se ai vjen nga njė vend i vogėl.

"Pikėrisht tė ashtuquajturat vendet e vogla kanė kontribuar shumė nė diplomacinė dhe nė integrimin evropian", ka thėnė ai.

Peter Rondorf ka thėnė se Gjermania do tė bashkėpunojė me mirėbesim me Holkerin, duke shtuar se marrėdhėniet ndėrmjet Finlandės dhe Gjermanisė kanė qenė gjithmonė tė shkėlqyeshme.
 
 
Zef Morina priti njė delegacion tė Paktit tė Stabilitetit
 
Prishtinė, 29 korrik 2003 - Njė delegacion i tryezės punuese tė Paktit tė Stabilitetit u takua dje me ministrin e Transportit e Postė Telekomunikacionit tė Kosovės, Zef Morinėn. Zyrtarėt e Paktit tė Stabilitetit u njohėn me planin dhe projektet e kėsaj ministrie.
 
Pėrfaqėsuesit e kėtij delegacioni thanė se kjo vizitė nė Kosovė ka pėr qėllim informimin me gjendjen e pėrgjithshme tė Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore, Erhard Busek.

Delegacioni e falėnderoi ministrin Morina pėr informacionet pėr rrugėt, trafikun ajror dhe telekomunikacionin tė cilat do t'ia pėrcjellin z. Busek.

Ministri Zef Morina tha se nė takim u bisedua kryesisht rreth mundėsisė qė Pakti i Stabilitetit tė ndihmojė pėrmirėsimin e infrastrukturės rrugore nė Kosovė.

Vizita e delegacionit tė Paktit tė Stabilitetit i paraprin vizitės sė z. Erhard Busek nė Kosovė qė do tė realizohet nė muajin shtator.
 
 
KFOR-i francez ka filluar njė regjistim tė paparalajmėruar tė popullatės shqiptare nė pjesėn veriore tė Mitrovicės
 
Mitrovicė, 29 korrik 2003 - Kthimi i disa familjeve shqiptare nė lagjen "Kodra e Minatorėve" nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, gjatė javės sė kaluar, ishte hap inkurajues pėr tė gjithė tė zhvendosurit me dhunė nga kjo pjesė e qytetit si edhe pėr banorėt qė jetojnė atje.
 
Kthimin e kėtyre familjeve, tė cilat janė vendosur nėpėr tenda derisa t'i rindėrtojnė shtėpitė e tyre tė shkatėrruara gjatė luftės, u pėrkrah pa rezervė nga tė gjitha institurcionet e pushtetit lokal dhe nga qytetarėt e komunės.

Mirėpo shqiptarėt qė banojnė nė Lagjen "Kodra e Minatorėve" dje janė shqetėsuar pėr shkak tė njė regjistrimi tė paparalajmėruar tė familjeve joserbe nė kėtė lagje nga ana e KFOR-it francez.
 
Pėrfaqėsuesi i familjeve shqiptare nė kėtė lagje, Zeqir Rushiti, ka deklaruar se pjesėtarėt e Brigadės Shumėkombėshe Verilindje, mė 27 korrik, ka bėrė regjistrimin e tė gjitha familjeve joserbe nė kėtė lagje, duke kėrkuar tė dhėna mbi numrin e anėtarėve tė familjeve, tė pronave tė tyre tė paluajtshme e tė luajtshme etj. Ai ka thėnė se banorėve nuk u janė shpjeguar aresyet e kėtij regjistrimi, prandaj shqiptarėt janė shqetėsuar.

Faruk Korenica, anėtar i Bordit kėshilldhėnės tė UNMIK-ut nė veri tė Mitrovicės, ka thėnė se njė regjistrim i tillė nuk mund tė bėhet derisa bashkėsia ndėrkombėtare e pėrkrah kthimin e qytetarėve joserbė nė ēdo pjesė tė Kosovės.

Pėrfaqėsuesit e KFOR-it francez kanė thėnė se nė kėtė regjistrim pėrfshihen tė gjithė banorėt e Mitrovicės qė kanė munguar gjatė regjistrimeve tė mėparshme, duke pėrfshirė edhe serbėt, boshnjakėt e tė tjerėt.
 
 
Ministria e Jashtme e Shqipėrisė pėrshėndet zgjedhjen e kryeadministratorit tė ri tė Kosovės Harri Holker
 
Tiranė, 29 korrik 2003 - Ministria e Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė pėrshėndet zgjedhjen e ish-kryeministrit finlandez, Harri Holker, pėr shef tė administratės sė pėrkohshme tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė.

"Pėrfaqėsuesi i ri i Posaēėm i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė vjen nė Kosovė nė njė kohė kur, pėrveē sifdave tė shumta qė paraqet e ardhmja, janė ndėrtuar institucionet e pėrkohshme vetėqeverisėse, janė hedhur hapat e parė pėr konsolidimin e shoqėrisė multietnike, dhe ėshtė institucionalizuar e ardhmja europiane e Kosovės, si hallkė e pandarė e zinxhirit tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor.

Shprehim bindjen se kreu i ri i Misionit tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė do tė mirėpritet nga i gjithė populli i Kosovės, duke gjetur edhe pėrkrahjen dhe mbėshtetje tė plotė nga pėrfaqėsuesit e institucioneve tė pėrkohshme vetėqeverisėse dhe forcave tė ndryshme politike tė Kosovės, si dhe njė vullnet pėr bashkėpunim reciprok e tė frytshėm nga tė gjitha vendet e rajonit tonė.

Shqipėria mbetet konsekuente nė synimet e saj pėr ndėrtimin e marrėdhėnieve trasparente, tė qėndrueshme dhe efektive me Kosovėn, nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 tė KS tė OKB-sė, me besimin se do tė gjejė tė njėjtin vullnet dhe mirėkuptim tek Kryeadministratori Holker", thuhet nė deklaratėn e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė.
 
 
Zhivkoviq: "E ardhmja e Kosovės do tė zgjidhet me negociata midis Beogradit, Prishtinės, Brukselit dhe Uashingtonit"
 
Uashington, 29 korrik 2003 - "E ardhmja e Kosovės do tė zgjidhet me negociata midis Beogradit, Prishtinės, Brukselit dhe Uashingtonit, pra njė marrėveshje e cila do tė siguronte njė zgjidhje tė qėndrueshme pėr rajonin", ka deklaruar nė Uashington kryeministri i Serbisė Zoran Zhivkoviq.

Duke folur lidhur me statusin pėrfundimtar tė Kosovės, ai ka thėnė se "zgjidhja mė e mirė do tė ishte njė zgjidhje qė do tė garantonte qė atje tė mos ketė kurrė mė destabilizim".

Kryemninistri i Serbisė ka thėnė se, sipas Rezolutės 1244 tė KS tė OKB-sė, Kosova ėshtė pjesė e vendit tė tij dhe ka shtuar se kjo rezolutė shtron disa obligime pėr Serbinė e Malin e Zi, nga njėra anė, dhe pėr komunitetin ndėrkombėtar, nga ana tjetėr.

"Obligimet tona janė pėrmbushur dhe presim qė edhe komuniteti ndėrkomėtar tė pėrmbushė obligimet e tij", ka thė Zhivkoviq.
 
 
Kuvendi i Shqipėrisė miratoi kandidaturėn e Ermelinda Meksit ndėrsa refuzoi atė tė Marko Bellos
 
Tiranė, 29 korrik 2003 - Kuvendi i Shqipėrisė nuk e miratoi mbrėmė kandidaturėn e Marko Bellos pėr ministėr tė jashtėm, nė vend tė Ilir Metės, i cili dha dorėheqje pėr shkak tė mospajtimeve me kryeministrin Fatos Nano.
 
Kundėr kandidaturės sė Marko Bellos votuan deputetėt e opozitės, por edhe disa deputetė socialistė, tė cilėt nuk pajtohen me politikėn e kryeministrit Nano.

Ndėrkaq kandidatura e Ermelinda Meksit pėr ministre yė Shtetit pėr Integrim dhe zėvendėskryeministre u miratua me shumicė votash.
 
 
Sali Berisha kėrkon dorėheqjen e qeverisė sė Fatos Nanos
 
Tiranė, 29 korrik 2003 - Kryetari i Partisė Demokratike tė Shqipėrisė, Sali Berisha, u takua sot nė selinė e tij me ambasadorin amerikan nė Tiranė Xhejms Xhefri.
 
Pas pėrfundimit tė takimit, Berisha bėri tė ditur se bisedimet ishin pėrqendruar nė krizėn qė ka pėrfshirė qeverisjen, pas bllokimit nė parlament tė dekretit tė presidentit Moisiu pėr emėrimin e Marko Bellos nė postin e ministrit tė Jashtėm, nė vend tė Ilir Metės.

Berisha kėrkoi edhe me kėtė rast dorėheqjen e kreyministrit Fatos Nano, duke shtuar se qeveria e Nanos kontestohet jo vetėm nga opozita, por edhe nga kundėrshtarėt brenda Partisė Socialiste.
 
Por, ai theksoi se, nė rast tė ndonjė mocioni mosbesimi ndaj qeverisė, opozita nuk do tė krijojė asnjė aleancė fluide me Ilir Metėn dhe pasuesit e tij nė Partinė Socialiste.

Ambasadori amerikan nė Shqipėri, Xhejms Xhefri, nuk u prononcua pas takimit.
 
 
Berluskoni i shprehu Nanos vlerėsimet e presidentit amerikan Xhorxh Bush lidhur me progresin nė Shqipėri
 
Romė, 29 korrik 2003 - Kryeministri italian Silvio Berluskoni ia shprehu kryeministrit tė Shqipėrisė Fatos Nano vlerėsimet e presidentit amerikan Xhorxh Bush lidhur me progresin nė Shqipėri dhe angazhimin e tyre tė pėrbashkėt pėr tė asistuar procesin e reformave dhe transformimeve nė Shqipėri.
 
Kėtė mesazh kryeministri Nano e mori gjatė njė bisede telefonike me homologun e tij Berluskoni.

Njoftimet nga Tirana thonė se Berluskoni shprehu edhe njė herė angazhimin e qeverisė italiane pėr pėrfundimin e negociatave midis Shqipėrisė e Bashkimit Evropian pėr marrėveshjen e stabilizim asociimit, gjatė periudhės qė Italia do tė jetė kryesuese e radhės e Bashkimit Evropian.
 
 
Kofi Anan propozon shkarkimin e Karla del Pontes nga posti kryeprokurores sė Tribunalit nė Ruandė
 
Nju Jork, 29 korrik 2003 - Sekretari i pėrgjithėshėm i OKB-sė, Kofi Anan, ka vendosur tė propozojė shkarkimin e Karla del Pontes nga posti kryeprokurores sė Tribunalit nė Ruandė. Pritet qė sot gjatė ditės Anan t'ia dėrgojė propozimin zyrtar edhe Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, i cili duhet ta miratojė kėtė vendim.

Mirėpo, burimet diplomatike pohojnė se Anan ka kontaktuar me ambasadorėt e pesė vendeve anėtare tė pėrhershme tė KS: SHBA-sė, Rusisė, Kinės, Francės dhe Britanisė sė Madhe - dhe asnjė prej tyre nuk ėshtė shprehur kundėr shkarkimit tė Del Pontes nga posti i saj nė Ruandė.

Nė kėtė mėnyrė, zonja Del Ponte do tė mbetet vetėm kryeadminstratore e Trubunalit tė Hagės pėr krimet e luftės nė hapėsirat e ish-Jugosllavisė.

Kėtij vendimi tė Kofi Ananit i ka paraprirė takimi i tij i djeshėm me del Ponten, i zhvilluar me kėrkesėn e saj nė Nju Jork.
 
 
SHBA harton listėn e vendeve qė duan tė marrin pjesė nė misionet nė Irak
 
Uashington, 29 korrik 2003 - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė paraqitur listėn e 30 shteteve qė duan tė marrin pjesė nė misionet ushtarake ose policore nė Irak.

Kundėrshtuesit e Luftės sė Irakut - Franca, Gjermania dhe Rusia - nuk janė nė kėtė listė, sepse e kushtėzojnė njė mision eventual me miratimin e njė rezolute tė re tė Kombeve tė Bashkuara.
 
 
Forcat amerikane e kanė kapur njė truproje tė lartė tė Sadamit
 
Bagdad, 29 korrik 2003 – Forcat amerikane, duke gjurmuar Sadam Hyseinin, e kanė kapur njė truproje tė lartė, i cili punonte pėr diktatorin e pėrmbysur dhe ishte i afėrm me Sadamin, ka bėrė tė ditur sot (e martė) zėdhėnėsi ushtarak amerikan, njofton Rojter.

"Jemi shumė afėr kapjes sė Sadamit", ka thėnė ai, duke shtuar se, pas vrasjes sė dy djemve tė Sadamit dhe pas dhėnies sė shpėrblimit prej 30 milionė dollarėve pėr informatorėt, shumė irakianė po informojnė pėr vendndodhjet e vetė Sadamit.

SHBA-tė kanė ofruar 25 milionė dollarė shpėrblim pėr informacionet qė shpiejnė nė kapjen e Sadamit ose qė vėrtetojnė vdekjen e tij.
 
 
Nė ambasadėn irakiane nė Moskė janė plaēkitur 3 milionė dollarė
 
Moskė, 29 korrik 2003 - Disa persona tė armatosur kanė hyrė gjatė natės sė kaluar nė ambasadėn e Irakut nė Moskė, ku kanė marrė 3 milionė dollarė, njofton agjencia e lajmeve Interfaks, duke iu referuar burimeve policore ruse.

Sipas kėtyre burimeve, vjedha e tė hollave, tė cilat gjendeshin nė njė kuti, ėshtė njoftuar sot nė mėngjes nga njė bashkėpunėtor i ambasadės.
 
Ai ka thėnė se plaēkitėsit kanė kaluar pranė shtėpizės sė policisė qė gjendet para ambasadės, por polici qė ishte kujdestar para ndėrtesės ka deklaruar se ai nuk ka vėnė re asgjė tė jashtėzakonshme.

Pas rėnies tė regjimit tė Sadam Huseinit nė Irak, ambasada irakiane nė Moskė ėshtė drejtuar nga nivele mė tė ulėta.
 
 
Kryengritėsit liberianė kanė marrė nėn kontroll portin Buchanan
 
Monrovia, 26 korrik - Qeveria liberiane ka konfirmuar se qyteti i dytė pėrnga madhėsia i vendit, porti Buchanan, gjendet nėn kontrollin e kryengritėsve. Por, njė zėdhėnės i qeverisė ka thėnė se ushtria liberiane mbetet ende nė periferi tė qytetit dhe planifikon tė organizojė njė kundėrsulm ndaj kryengritėsve.

Mijėra liberianė kanė shkuar javėt e fundit nė kėtė qytet, pėr t'u shpėtuar luftimeve nė kryeqytetin e vendit, Monrovia.
 
 
Policia i ka arrestuar nė Londėr 19 persona tė dyshuar pėr vrasjen e njė djaloshi
 
Londėr, 29 korrik 2003 – Gjatė hetimit tė rastit tė vrasjes sė njė djaloshi, torzoja (trupi pa gjymtyrė) e tė cilit ėshtė gjetur nė lumin Temza, policia britanike i ka arrestuar nė Londėr 19 persona, njofton BBCWorld.

Viktima, e quajtur Adam nga zyrtarėt policorė, ėshtė gjetur nė lumė afėr Tauer Brixhit, nė shtator tė vitit 2001. Policia dyshon se ai kishte qenė viktimė e njė rituali tė vrasjes, pasi ishte sjellė nga Nigeria.
 
 
Flamuri amerikan tė ulet nė gjysėm shtize pėr nder tė komedianit legjendar Bob Hope
 
Uashington, 29 korrik 2003 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush dha urdhėr qė flamuri amerikan tė ulet nė gjysmėshtize, pėr nder tė komedianit legjendar Bob Hope, i cili vdiq tė dielėn nė Kaliforni, nė moshėn 100 vjeēare. Flamurėt do tė ulen nė gjysmėshtize nė Shtėpinė e Bardhė, nė ndėrtesat publike dhe nė qendrat ushtarake amerikane nė gjithė botėn.

Varrimi i komedianit Bob Hope do tė zhvillohet brenda disa ditėsh dhe ai do tė jetė privat.
Bob Hope ka interpretuar nė njė shfaqje televizive dhe nė gati 60 filma. Ai mbahet mend pėr punėn e tij tė palodhshme si humorist pėr zbavitjen e trupave amerikane, kudo nė botė.
 
 
Nė njė shkėmbim zjarri nė Arabinė Saudite u vranė 8 vetė
 
Riad, 29 korrik 2003 - Nė njė shkėmbim zjarri midis policėve dhe ekstremistėve eventualė islamikė, nė Arabinė Saudite u vranė tetė vetė.
 
Njė zėdhnėnės i ministrisė sė brendshme deklaroi se autoritetet e kishin marrė njė njoftim se nė njė ndėrtesė nė veri tė Riadit ndodheshin persona qė kėrkoheshin nga policia.
 
Ai tha se policėt vranė gjashtė tė dyshimtė dhe i arrestuan katėr tė tjerė. Gjatė shkėmbimit tė zjarrit u vranė edhe dy policė, thuhet nė njoiftimin e ministrisė.
 
 
Irak: sulm i ri ndaj trupave amerikane
 
Bagdad, 29 korrik 2003 - Njė ushtar amerikan u vra dhe 3 tė tjerė u plagosėn nė Bagdat, kur disa persona hodhėn njė mjet shpėrthyes nga njė urė mbi njė autokolonė ushtarake amerikane qė po kalonte poshtė saj.

Komanda Qendrore amerikane bėri tė ditur se sulmi ndodhi dje nė mesditė, nė lagjen Al-Rashid tė Bagdatit.

Njė ushtar tjetėr amerikan u vra nė njė aksident automobilistik afėr Nasirijas. Rreth aksidentit kanė filluar hetimet.
 
 
Presidenti Bush takohet sot me kryeministrin izraelit Sharon
 
Uashington, 29 korrik 2003 - Presidenti amerikan, Xhorxh Bush, takohet sot nė Shtėpinė e Bardhė me kryeministrin izraelit, Ariel Sharon, pėr tė diskutuar mėnyrat pėr avancimin e procesit tė paqes nė Lindjen e Mesme.

Kryeministri izraelit pritet tė japė hollėsi lidhur me hapa tė tjerė tė qeverisė sė tij, pėrfshirė edhe lirimin e tė burgosurve palerstinezė.

Zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė, Skot Mek Kllelėn, tha se lirimi i tė burgosurve palestinezė do tė pėrmirėsojė marrėdhėniet midis izraelitėve dhe Autoritetit Palestinez dhe do tė ndikojė nė pėrparimet drejt vendosjes sė paqes.

Nė takimin Bush-Sharon pritet tė diskutohet edhe rreth planeve tė Izraelit pėr ndėrtimin e njė muri sigurie midis shtetit hebraik dhe Bregut Perėndimor. Presidenti Bush e ka kritikuar ashpėr idenė pėr ngritjen e kėtij muri.
 
Pėr shkat tė qėndrimit tė presidentit Bush, Izraeli e anuloi ceremoninė e pėrurimit tė fazės sė parė tė ndėrtimit tė murit. Megjithatė, kryeministri izraelit ngul kėmbė se ky mur do mbrojė shtetin izralit nsa sulmet eventuale.
 
 
Ministri i jashtėm saudit takohet sot me presidentin Bush
 
Uashington, 29 korrik 2003 - Zyrtarė amerikanė thanė se ministri i jashtėm i Arabisė Saudite, Suad Aj Feisal, do tė takohet sot me presidentin Xhorxh Bush pėr tė dikutuar lidhur me shqetėsimet e vendit tė tij rreth njė raporti tė kongresit amerikan mbi sulmet terroriste tė 11 shtatorit 2001.

Zyrtarėt thanė setakimi bėhet me kėrkesė tė princit Saud al-Feisal, Ai pritet t'i bėjė thirrje presidentit Bush qė tė publikojė pjesė tė raportit, ku thuhet se i referohet njė vendi tė huaj, pėr tė cilin disa mjete amerikane informimi kanė sugjeruar se ėshtė Arabia Saudite.

Ambasadori i mbretėrisė sė Arabisė Saudite nė Shtetet e Bashkuara tha se vendi i tij nuk ka asgjė pėr tė fshehur. Ai shtoi se vendi i tij nuk mund t'i pėrgjigjet raportit derisa ai tė bėhet publik.
 
 
Njė organizatė ekstremiste kėrkcėnohet pėr hakmarrje ndaj SHBA-ve
 
Dubai, 29 korrik 2003 - Nė njė videokasetė tė transmetuar nė televizionin "Al-Arabija" nė Dubai, paraqiten pamje tė njė grupi qė thotė se ėshtė i angazhuar nė "njė luftė tė shenjtė" kundėr Shteteve tė Bashkuara.

Njė person i maskuar, i cili flet nė video-kasetė, thotė se organizata mban emrin "Xhihadi Salafist" dhe qėllimi i saj ėshtė tė hakmerret pėr arrestimet e personaliteteve dhe aktivistėve islamikė nė vende tė ndryshme tė botės.
 
 
Njė shpėrthim nė njė fabrikė fishekzjarresh nė Kinė ka shkaktuar vdekjen e 29 vetave
 
Pekin, 29 korrik 2003 – Njė shpėrthim i fuqishėm nė njė fabrikė fishekzjarresh nė Kinėn veriore ka shkaktuar vdekjen e 29 vetave dhe plagosjen e mbi 100 tė tjerėve, njofton BBCWorld.

Fabrika dhe ndėrtesat e afėrme janė shkatėrruar tėrėsisht. Shkaku i shpėrthimit nuk dihet ende. Nuk ėshtė i njohur as numri i punėtorėve qė ndodheshin nė fabrikė nė kohėn e shpėrthimit.
 
 
Tre persona e kanė humbur jetėn nė zjarret qė kanė shpėrthyer nė malet e rivierės franceze
 
Paris, 29 korrik 2003 – Tre persona e kanė humbur jetėn nė zjarret qė kanė shpėrthyer nė malet afėr rivierės franceze, njofton BBCWorld.

Dy nga viktimat, tė cilat janė gjetur tė vdekur nė njė fshat jashtė maleve tė njė fshati, besohet se ishin ēift bashkėshortor dhe se ata janė britanikė. Viktima e tretė ėshtė njė grua franceze.

Kėto janė rastet e para tė vdekjes nga zjarret shkretėruese verore nė Francė. Presideniti Zhak Shirak ka kėrkuar dėnime tė ashpra pėr ata qė i shkaktojnė zjarret.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.