24.07.2003 - Trepca.net

Interneti, “moda” e re e fushatės presidenciale


   
23 korrik 2003 “ Zėri i Amerikės”
 
Analistė tė zhvillimeve politike nė Shtetet e Bashkuara thonė se Interneti po del nė skenė si njė mjet kryesor pėr kandidatėt e zgjedhjeve presidenciale tė vitit tė ardhshėm. Ata thonė se interneti po bėhet njė instrument i rėndėsishėm pėr grumbullim fondesh, pėrhapje mesazhesh etj.
 
Analistėt janė gjithmonė nė kėrkim tė prirjeve tė reja nė arenėn politike amerikane dhe pėrdorimi i internetit pėr grumbullim fondesh e pėrkrahjeje ėshtė bėrė njė prej elementeve mė tė rėndėsishėm tė fushatės aktuale.
    
Miliona dollarė po grumbullohen e dhjetra-mijė individė po organizojnė qindra mitingje elektorale nė mbarė vendin pėrmes internetit.
 
Megjithatė, Allan Lightman, profesor historie nė Universitetin Amerikan, thotė se interneti nė fushatat elektorale nuk ėshtė dukuri krejt e panjohur.
 
“Duket se ėshtė njė mekanizėm qė ka mė shumė efektshmėri nė rastin e kandidatėve ‘rebelė’, po tė shprehemi kėshtu, tė atyre kandidatėve qė, nė njė farė mėnyre nuk bėjnė pjesė nė rrymėn e zakonshme. Interneti u jep atyre mundėsi tė kėrkojnė pėrkrahje dhe tė grumbullojnė fonde, gjė qė nė rrugė tė tjera nuk do tė kishte qenė e mundur”, thotė analisti.
Njė kandidat i tillė ėshtė Howard Dean, ish-guvernator i shtetit Vermont dhe njėri prej 9 kandidatėve presidencialė tė Partisė Demokrate.
 
Ndėrkohė qė zoti Dean nuk njihet gjerėsisht krahasuar me kandidatėt e tjerė, ai i mahniti shumė prej kundėrshtarėve tė tij, kur, duke pėrdorur internetin, grumbulloi mė shumė fonde se ata gjatė tremujorit tė tretė tė kėtij viti. Profesori i Universitetit George Washington, Michael Cornfield:
 
“Howard Dean pėrputhet me prototipin klasik tė kandidatit qė nuk konsiderohet si ndėr kryesorėt. Ėshtė nga njė shtet i vogėl, flet troē dhe kjo e bėn disi tėrheqės pėr shtypin dhe publikun”.
 
Profesor Cornfield vlerėson se 120 milionė amerikanė kanė qasje nė internet, ndėrkohė qė 50 milionė prej tyre e pėrdorin rregullisht atė.
 
Pėrkrahės tė zotit Dean, pėrfshirė shumė tė rinj nė politkėn amerikane, janė bashkuar pėrmes mesazhit tė pėrcjellė nga interneti.
 
Me lejen e tij, mijėra pėrkrahės tė tij po e pėrdorin internetin pėr tė diskutuar nė lidhje me kandidaturėn e tij, pėr tė organizuar veprimtari, pėr tė grumbulluar fonde e, madje, pėr tė propozuar strategji pėr fushatėn.
 
Ndėrkohė qė konkurrentėt e tjerė demokratė e pėrdorin internetin pėr grumbullim fondesh e vullnetarėsh, zoti Dean ka sfiduar gjithashtu opinionin e pėrgjithshėm tė politikanėve qė fushatat duhet tė drejtohen nga afėr, prej ekspertėsh, pėrkrahėsish tė trajnuar me kujdes dhe kandidatėsh qė pėrsėrisin vetėm mesazhe tė menduara mirė.
 
Ai e inkurajon pėr veprim ushtrinė e tij tė tė panjohurve qė veprojnė tė pambikqyrur. Profesor Lightman thotė se politikanėt qė janė tė gatshėm tė pranojnė rrezikun e fushatave tė tilla, mund tė kenė sukses nė bindjen e njė pėrqindjeje tė vogėl votuesish qė ka tė ngjarė tė marrin pjesė nė zgjedhjet paraprake, para se partia tė dalė me njė kandidat.
 
Mirėpo, pėrsa u pėrket mjeteve tradicionale tė fushatės, si mesazhet pėrmes shėrbimit postar apo reklamat televizive, ai thotė se janė shumė mė tė kushtueshme se interenti, kurse ky i fundit pėrfshin njė publik shumė mė tė gjerė.
 
Megjithatė, Profesor Lichtman tėrheq vėmendjen nė faktin se ka ende njė numėr tė madh amerikanėsh qė nuk kanė qasje nė internet.
 
Ndėrkohė qė analistėt thonė se ėshtė ende herėt tė nxirren pėrfundime mbi ndikimin real tė internetit nė fushatat presidenciale, ėshtė e qartė se ai pėrbėn njė instrument tė ri pėr tė pėrēuar mesazhe tek votuesit dhe njė mėnyrė tė re pėr t’u ndėrlidhur me pėrkrahėsit, gjė e cila me mjete tė tjera nuk do tė ishte realizuar.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.