24.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte 24 korrik 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Zyra e kryeparlamentarit dhe ajo e kryeministrit kanė qėndrime tė ndryshme lidhur me platformėn eventuale tė bisedimeve me Beogradin

  • Administrata e OKB-sė nė Kosovė e ka njoftuar Tribunalin e Hagės se nuk mund tė garantojė qė Limaj nuk do tė ikte

  • Jakup Krasniqi e cilėson tė papranueshme letrėn e Departamentit tė Drejtėsisė sė UNMIK-ut drejtuar Tribunalit tė Hagės

  • Gjenerali Daniel Kif tha se KFOR-i nuk do tė lejojė veprimet e ekstremistėve nė Kosovė

  • Gjenerali Bertuēi thotė se nuk ka prova pėr prani tė AKSH-sė nė rajonin e Mitrovicės

  • BSPK-sė planifikon rikualifikimin e punėtorėve qė do tė mbeten pa punė, pas privatizimit tė ndėrmarrjeve

  • Reduktime tė mėdha tė energjisė elektrike - 2 orė me energji, 4 orė pa energji

  • Podujevė: Zjarret nga pakujdesia djegin fushat me tė lashta dhe pyjet

  • U larguan nga Kosova paqeruajtėsit e fundit rusė

  • Nė komunėn e Dardanės janė djegur mė shumė se 60 hektarė pyje

  • Shqipėria nėnshkroi tri marrėveshje mė Bankėn Botėrore

  • Presidenti Moisiu dekretoi dy ministrat e rinj tė Qeverisė sė Shqipėrisė

  • Ali Ahmeti tha se Marrėveshja e Ohrit ishte njė kompromis ku secila palė fitoi dhe humbi diēka

  • Kryetari i BDI-sė, Ali Ahmeti, ėshtė takuar mbrėmė edhe me sekretarin e pėrgjithshėm tė NATO-s, Lordin Xhorxh Robertson.

  • Tajfuni ka shkaktuar vdekjen e 10 njerėzve dhe ka shkatėrruar tė lashtat nė Filipine

  • Njė ligjvėnės i Nju Jorkut ėshtė qėlluar pėr vdekje nga rivali i tij politik

  • Njė burrė nga Teksasi ka vrarė dy kolege dhe ka plagosur njė tjetėr e pastaj ka bėrė vetėvrasje

  • Xhorxh Bush: "Ish-regjimi irakian ka marrė fund"

  • Pauell: "Tė forcohet pozita politike e kryeministrit Abas"

  • Tre ushtarė amerikanė janė vrarė sot nė veri tė Irakut

  • Hetime ndaj prokurorėve italianė


 
Zyra e kryeparlamentarit dhe ajo e kryeministrit kanė qėndrime tė ndryshme lidhur me platformėn eventuale tė bisedimeve me Beogradin
 
Prishtinė, 24 korrik 2003 - Zyra e Kryeministrit tė Kosovės konsideron se Kuvendi i Kosovės duhet tė miratojė njė platformė pata fillimit tė bisedimeve midis Prishtinės e Beogradit pėr ēėshtje praktike.

Sipas Rexhep Hotit, kėshilltar i kryeministrit Bajram Rexhepi, miratimi i platformės ėshtė i nevojshėm pėr shkak se pas ēėshtjeve praktike do tė bisedohet pėr ēėshtje tė tjera, duke pėrfshirė edhe ēėshtjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės.

Por, zyra e kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės thotė se njė platformė tė tillė nuk ka nevojė tė miratohet nė kuvend, por mund ta bėjė kėtė nė qoftė se partitė politike e kėrkojnė kėtė.

Ramush Tahiri, kėshilltar i kryetarit tė kuvendit, vlerėson se miratimi nė kuvend i platformės sė bisedimeve nuk ėshtė i domosdoshėm, sepse Kuvendi duhet tė miratojė marrėveshjet qė do tė dalin nga bisedimet.
 
 
Administrata e OKB-sė nė Kosovė e ka njoftuar Tribunalin e Hagės se nuk mund tė garantojė qė Limaj nuk do tė ikte
 
Prishtinė, 24 korrik 2003 - Administrata ndėrkombėtare nė Kosovė nuk mund tė japė garanca pėr lirimin nga baraburgimi tė Fatmir Limajt.

Nė letrėn e kryesuesit tė Departamentit tė Drejtėsisė tė UNMIK-ut, Poll Kofi, dėrguar Tribunalit tė Hagės, thuhet se UNMIK-u nuk mund tė parandalojė arratisjen e z. Limaj apo kėrcėnimin e dėshmitarėve tė mundshėm, nė rast se ai kthehet nė Kosovė.

"UNMIK-u ėshtė i paaftė tė japė garanaca se Limaj do tė jetė nė dispozicion pėr pjesėmarrje nė seanca tjera gjyqėsore nė Hagė, nėse lirohet pėrkohėsisht", thuhet nė letėr.

Sipas kryesuesit tė Departamentit tė Drejtėsisė tė UNMIK-ut, rreziku pėr arratisjen e z. Limaj nga Kosova ėshtė shumė i madh, pėr shkak se UNMIK-u ka mundėsi tė kufizuara pėr mbikėqyrjen e territorit tė Kosovės, edhe pėr shkak se z. Limaj ka mbėshtetje tė konsiderueshme tek banorėt.
 
 
Jakup Krasniqi e cilėson tė papranueshme letrėn e Departamentit tė Drejtėsisė sė UNMIK-ut drejtuar Tribunalit tė Hagės
 
Prishtinė, 24 korrik 2003 - Ushtruesi i detyrės sė Kryeministrit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, e cilėsoi tė papranueshme letrėn e Departamentit tė Drejtėsisė sė UNMIK-ut drejtuar Tribunalit tė Hagės lidhur me ratin e Fatmnir Limajt.
 
Ai deklaroi se ky departament duhet tė kishte parasysh rrethanat nė tė cilat ishin arrestuar Fatmnir Limaj dhe tė akuzuarit tjerė.

"Fatmir Limaj dhe tė akuzuarit tjerė, po tė njoftoheshin me kohė, vullnetarisht do tė dorėzoheshin nė Tribunalin e Hagės", deklaroi z. Krasniqi.

Sipas tij, letra e Deprtamentit tė Drejtėsisė tė UNMIK-ut mund tė ketė pasoja nė raportet midis UNMIK-ut dhe Qeverisė sė Kosovės.
 
 
Gjenerali Daniel Kif tha se KFOR-i nuk do tė lejojė veprimet e ekstremistėve nė Kosovė
 
Bonstill, Ferizaj, 24 korrik 2003 - Komandanti i deritashėm i Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes, gjenerali Daniel Kif, ka deklaruar se forcat paqeruajtėse dhe SHPK-ja nuk do tė lejojnė veprimin e ekstremistėve nė Kosovė.

Gjenerali Kif tha se qė nga vendosja e forcave ndėrkombėtare nė Kosovė ėshtė shėnuar njė pėrparim i madh, ndėrkaq KFOR-i vazhdon tė punojė pėr krijimin e njė mjedis tė sigurtė qė u mundėson institucioneve demokratike tė Kosovės tė marrin gjėrat nė duart e tyre. Por, ai tha se disa kriminelė dhe ekstremistė po punojnė pėr tė kundėrtėn.

Gjenerali Kif dėnoi ashpėr sulmet dhe shpėrthimet e ditėve tė fundit nė Kosovė, duke vlerėsuar se ato cenojnė paqen e sigurinė dhe tentojnė ta shkatėrrojnė progresin e arritur nė Kosovė.

"Aktet ekstremiste, si ato tė javės sė kaluar, dhe sulmet kundėr ndėrtesės sė Misionit tė UNMIK-ut janė veprimtari qė kėrcėnojnė sigurinė dhe dėmtojnė pėrparimin. Kėto grupe tė dhunshme mendojnė se mund t'i arrijnė qėllimet e tyre nėpėrmjet frikėsimit me dhunė", tha gjenerali Kif.

Ai theksoi se KFOR-i ėshtė i gatshėm tė pėrballet me ēdo kėrcėnim tė mundshėm pėr paqen dhe qėndrueshmėrinė nė Kosovė, ndėrsa qytetarėve tė Kosovės u bėri thirrje qė ta lėnė dhunėn e urrejtjen dhe tė punojnė me forcat paqeruajtėse dhe me komunitetin ndėrkombėtar.

Gjenerali Kif vlerėsoi se, me gjithė problemet qė janė paraqitur, situara nė kufijt e Kosovės me Serbinė dhe me Maqedoninė ėshtė e qetė. Ai mohoi tė ketė pasur lėvizje tė forcave serbe tė sigurisė brenda kufirit tė Kosovės. Ai tha se forcat amerikane e kontrollojnė nga afėr vijėn kufitare.

Komandanri i deritashėm i Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes, gjenerali Daniel Kif, tha se UNMIK-u po bėn punė tė mirė pėr tė siguruar lėvizjen e lirė tė banorėve tė fshatit Debėllde, pronat e tė cilėve kanė mbetur nė pjesėn tjetėr tė kufirit, pas marrėveshjes ndėrmjet Beogradit dhe Shkupit pėr vijėn kufitare qė pėrfshin edhe kufirin ndėrmjet Kosovės e Maqedonisė.
 
 
Gjenerali Bertuēi thotė se nuk ka prova pėr prani tė AKSH-sė nė rajonin e Mitrovicės
 
Mitrovicė, 24 korrik 2003 - Komandanti i Brigadės Shumkombėshe Verilindje, gjenerali francez Mark Bertuēi, ka deklaruar se nuk ka prova qė nė Rajonin e Mitrovicės ėshtė e pranishme Armata Kombėtare Shqiptare apo ndonjė organizatė tjetėr terroriste.

Nė njė intervistė pėr Radion "Blu skye", gjenerali Bertuēi ka thėnė se Mitrovica mbetet e ndarė mė shumė nė mendjen e njerėzve sesa nė terren. Sipas tij, kjo ndodh nga frika e bashkėjetesės, e cila ėshtė e pranishme te tė dyja etnitetet.
 
Duke folur pėr shqetėsimet e fundit tė opinionit lidhur me dukurinė e blerjes sė pronave tė shqiptarėve nė pjesėn veriore tė Mitrovicės nga Qeveria e Serbisė, gjenerali Bartuēi i ka cilėsuar si ēėshtje politike qė nuk do tė reflektohen nė ēėshtjen e sigurisė.
 
 
BSPK-sė planifikon rikualifikimin e punėtorėve qė do tė mbeten pa punė, pas privatizimit tė ndėrmarrjeve
 
Gjilan, 24 korrik 2003 - Kryetari i Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės (BSPK), Bahri Shabani, me bashkėpunėtorė vizitoi sot komunėn e Gjilanit, pėr tė kėrkuar pėrkrahjen e pushtetit lokal pėr koordinimin e aktiviteteve lidhur me procesin e privatizimit tė ndėrmarrjeve shoqėrore.

Gjatė takimit me kryetarin Lutfi Haziri dhe me pėrfaqėsues tė tjerė tė komunės sė Gjilanit, z. Shabani tha se BSPK ka planifikuar qė, nė bashkėpunim me zyrat rajonale tė punėsimit, tė organizojė edhe kurse pėr riaftėsimin e punėtorėve qė do tė mbeten pa punė pas privatizimit tė ndėrmarrjeve.
 
Ai u shpreh i pakėnaqur me ēmimin e shitjes sė 6 ndėrmarrjeve tė para dhe vlerėsoi se Kosova do tė pėsojė shumė, nėse edhe ndėrmarrjet tjera do tė shiten me ēmime kaq tė ulėta.

Kryetari i komunės sė Gjilanit, Lutfi Haziri, tha se pushteti komunal nė Kosovė ka vėrejtje nė punėn e Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit dhe nė qėndrimin e saj ndaj pronave komunale.

Tė dy palėt u pajtuan se zhvillimi i ekonomisė sė Kosovės dhe hapja e vendeve tė reja tė punės ėshtė qėllim i privatizimit tė ndėrmarrjeve shoqėrore nė Kosovė, por kėrkuan qė procesi i privatizimit tė jetė plotėsisht transparent.
 
 
Reduktime tė mėdha tė energjisė elektrike - 2 orė me energji, 4 orė pa energji
 
Prishtinė, 24 korrik 2003 - Sot nė Kosovė po mbretėron situatė e rėndė energjetike. Reduktimet e energjisė po bėhen sipas orarit: 2 orė me energji, 4 orė pa energji.

Dispeēeri kujdestar i KEK-ut bėri tė ditur se furnizimi me energji pritet tė pėrmirėsohet me riaktivizimin e Termocentrali "Kosova B". Riaktivizimi i kėtij termocentrali pritet tė behet gjatė ditės.

Tash pėr tash, funksionojnė vetėm dy blloqe tė Termocentralit "Kosova A", A1 dhe A4, tė cilat prodhojnė nga 120 megavatė orė.
 
 
Podujevė: Zjarret nga pakujdesia djegin fushat me tė lashta dhe pyjet
 
Podujevė, 24 korrik 2003 (QIK) – Drejtoria pėr Mbrojtje Civile dhe Emergjencė e komunės sė Podujevės njoftoi sot se zjarre tė shumta i kanė pėrfshirė sipėrfaqet pyjore dhe me tė lashta, nga pakujdesia e njerėzve dhe nga vapa e madhe qė po mbretėron kėto ditė.

Ushtrusėi i detyrės sė drejtorit tė kėsaj drejtorie, Bajram Gashi, bėri tė ditur se 20 hektarė sipėrfaqe janė dėmtuar nga zjarri nė fshatin Bradash. Ai tha se ekipi i zjarrfikėsve ka intervenuar dje pėr fikjen e zjarrit nė pyjet e fshatit Dumnicė, nė brezin kufitar Kosovė-Serbi.

Z. Gashi njoftoi se ekipi i zjarrfikėsve, nė bashkėpunim me Zyrėn pėr alarmim tė kėsaj drejtorie dhe me SHPK-nė, po koordinojnė aktivitetet pėr lokalizimin e zjarreve, tė cilat po rrezikojnė edhe shtėpitė.

Drejtoria pėr Mbrojtje Civile dhe Emergjencė e komunės sė Podujevės u bėn apel tė gjithė qytetarėt qė tė kenė kujdes, sepse mundėsia e pėrhapjes sė zjarreve kėto ditė tė nxehta ėshtė shumė e madhe.
 
 
U larguan nga Kosova paqeruajtėsit e fundit rusė
 
Prishtinė, 24 korrik 2003 - Dje u largua nga Kosova grupi i fundit i pjesėtarėve rusė tė KFOR-it. Ushtarėt, bashkė me pajisjet e tyre, u larguan me tren nė drejtim tė Moskės. Njė zyrtar rus ka thėnė se sot do tė kthehen edhe aeroplanėt ushtarakė rusė qė ndodheshin nė Kosovė.

Rusia ka vendosur tė tėrheqė ushtarėt e vet nga forca paqeruajtėse ndėrkombėre nė Kosovė pėr shkak tė shpenzimeve tė mėdha.
 
 
Nė komunėn e Dardanės janė djegur mė shumė se 60 hektarė pyje
 
Dardanė, 24 korrik 2003 - Mbi 60 hektarė pyje janė djegur nė komunėn e Dardanės, nė zjarrin qė i ka pėrfshirė sipėrfaqet pyjore prej periferisė sė qytetit deri nė fshatin Kololleq, ka njoftuar drejtori i Drejtorisė pėr Mbrojtje Civile dhe Gatishmėri Emergjente nė Dardanė, Xhevat Leci.

Sipas tij, pas njė aksioni tė Bridagės sė Zjarrfikėsve, i cili ka zgjatur mė shumė se tetė orė, ėshtė arritur qė zjarri tė lokalizohet nė tėrėsi.
 
 
Shqipėria nėnshkroi tri marrėveshje mė Bankėn Botėrore
 
Tiranė, 24 korrik 2003 - Qeveria e Shqipėrisė nėnshkroi sot tri marrėveshje me Bankėn Botėrore. Marrėveshjet u nėnshkruan nga kryeministri, Fatos Nano, e disa ministra dhe nga pėrfaqėsuesi i Bankės Botėrore, Skantije.

Kėto marrėveshje pėrfshijnė njė ndihmė prej 46 milionė dollarėsh, pėr realizimin e projekte pėr pėrmirėsimin e infrastrukturės, pėr punėt publike dhe pėr reduktimin e varfėrisė, tė cilat janė miratuar muajin e kaluar nga bordi i drejtorėve tė Bankės Botėrore.

Kryeministri Nano deklaroi me rastin e nėnshkrimit se kėto marrėveshje dėshmojnė se marrėdhėniet e Shqipėrisė me Bankėn Botėrore janė konsoliduar.
 
 
Presidenti Moisiu dekretoi dy ministrat e rinj tė Qeverisė sė Shqipėrisė
 
Tiranė, 24 korrik 2003 - Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, i ka dekretuar sot dy ministrat e rinj tė kabinetit qeveritar tė Fatos Nanos - Marko Bellon, ministėr i Jashtėm, dhe Ermelinda Meksin, zėvendėskryeministre dhe ministre e Shtetit pėr Integrim.

Dekreti i presidentit Moisiu duhet tė miratohet nė Kuvendin e Shqipėrisė. Deri mė tash ėshtė bėrė i njohur qėndrimi i tė gjitha palėve nė kuvend, me pėrjashtim tė pėrkrahėsve tė Ilir Metės.
 
 
Ali Ahmeti tha se Marrėveshja e Ohrit ishte njė kompromis ku secila palė fitoi dhe humbi diēka
 
Bruksel, 24 korrik 2003 - Kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim (BDI), Ali Ahmeti, ėshtė takuar dje pasdite nė Bruksel me shefin e diplomacisė tė BE-sė, Havier Solana. Nga Brukseli njoftohet se Marrėveshja e Ohrit dhe pėrfshirja e shqiptarėve nė administratėn shtetėrore dhe nė strukturat ushtarake e tė policisė kanė qenė nė qendėr tė bisedimeve.

Z. Solana i ka shprehur z. Ahmeti mirėnjohje pėr pėrpjekjet e tij qė tė jetohet Marrėveshja e Ohrit dhe pėr integrimin e shqiptarėve nė shoqėrinė maqedonase. Zėdhėnėsja e tij, Kristina Galak, tha se z. Solana e ka cilėsuar Ali Ahmetin si figurė pragmatike qė po punon pėr integrimin e shoqėrisė shqiptare nė jetėn e shtetit maqedonas.
 
Ajo bėri tė ditur se z. Solana i ka premtuar z. Ahmeti pėrkrahjen e vazhdueshme tė BE-sė pėr implementimin e plotė tė Marrėveshjes sė Ohrit, duke ndihmuar edhe aftėsimin e ekspertėve tė fushave tė ndryshme, si edhe nė reformimin e ushtrisė, aparatit shtetėror dhe decentralizimin e pushtetit komunal.

Kryetari i BDI-sė, Ali Ahmeti, ėshtė takuar mbrėmė edhe me sekretarin e pėrgjithshėm tė NATO-s, Lordin Xhorxh Robertson.
 
 
Tajfuni ka shkaktuar vdekjen e 10 njerėzve dhe ka shkatėrruar tė lashtat nė Filipine
 
Hong Kong, 24 korrik 2003 – Njė nga tajfunėt mė tė fuqishėm, Imbo, ka pėrfshirė bregdetin e provincės Guangdong, nė Kinėn jugore, dhe Vietnamin. Ky tajfun ka goditur javėn e kaluar Filipinet dhe Hong Kongun. Nė Filipene kanė vdekur 10 njerėz dhe janė shkaktuar dėme nė vlerė prej miliona dollarėsh. Hong Kongu ka shpėtuar mė lehtė, me vetėm 11 tė lėnduar.
 
 
Njė ligjvėnės i Nju Jorkut ėshtė qėlluar pėr vdekje nga rivali i tij politik
 
Nju Jork, 24 korrik 2003 – Njė ligjvėnės i Nju Jorkut ėshtė qėlluar pėr vdekje me armė zjarri nga rivali i tij politik, kurse dorasi ėshtė vrarė nga policia. Vrasja ka ndodhur dje, gjatė njė takimi nė Bashkinė e qytetit, njofton Rojter.
 
Njoftohet se vrasėsi Otiniel Askju e ka nxjerrė revolen nė ballkon tė katit tė dytė tė Dhomės sė Bashkisė, e cila ėshtė njė nga ndėrtesat mė tė ruajtura nė qytet, dhe e ka vrarė kėshilltarin Xhejms Dejvis, 41-vjeēar, i cili, gjithashtu, gjendej nė ballkon.

Policia ka thėnė se Askju, 31-vjeēar, kishte hyrė nė Bashkinė e Qytetit si musafir i Dejvisit, andaj nuk ka qenė i detyruar tė kalojė nėpėr detektorin e metaleve.
 
 
Njė burrė nga Teksasi ka vrarė dy kolege dhe ka plagosur njė tjetėr e pastaj ka bėrė vetėvrasje
 
San Antonio, 24 korrik 2003 – Njė burrė nga Teksasi dje ka hapur zjarr nė tri kolege tė tij, dy prej tė cilave janė vrarė, kurse e treta ėshtė plagosur, e pastaj e ka vrarė edhe veten, gjatė ndjekjes nga policia, njofton Rojter.

Gratė ishin duke qėndruar nė zyren e tyre, kur dorasi ka hyrė dhe ka filluar tė shtijė me revole. Motivi ende nuk dihet.
 
 
Xhorxh Bush: "Ish-regjimi irakian ka marrė fund"
 
Uashington, 24 korrik 2003 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush tha se vrasja e dy djemve tė Sadam Huseinit ėshtė shenjė e qartė se regjimi i mėparshėm irakian ka marrė fund pėrgjithmonė.

Presidenti Bush tha se djemtė e Sadamit, Udai dhe Kusai, mbanin pėrgjegjėsinė pėr torturimin dhe vrasjen e njė numri tė madh irakianėsh.

I shoqėruar nga sekretari i mbrojtjes, Donald Ramsfeld, dhe nga kryeadministratori amerikan nė Irak, Paul Bremer, Presidenti Bush tha se ata pak anėtarė tė ish-regjimit tė Sadam Huseinit qė ndodhen ende nė Irak, do tė ndiqen dhe do tė mposhten.

Zoti Bremer tha se vrasja e Udait dhe Kusait pėrbėn njė hap pozitiv nė rrugėn e Irakut drejt demokracisė.

Ndėrkaq, zoti Ramsfeld tha se Shtetet e Bashkuara do tė publikojnė sė shpejti fotografitė e trupave tė Udait dhe Kusait, pėr tė dėshmuar se ata janė vrarė.
 
 
Pauell: "Tė forcohet pozita politike e kryeministrit Abas"
 
Uashington, 24 korrik 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell, u bėri dje thirrje izraelitėve dhe palestinezėve qė tė bėjnė mė shumė pėr tė ēuar pėrpara planin e paqes pėr Lindjen e Mesme dhe pėr tė forcuar pozitėn politike tė kryeministrit palestinez, Mahmud Abas.

Sekretari Pauell, pas takimit me ministrin e jashtėm izraelit, Silvan Shalom, shprehu kėnaqėsinė pėr hapat e ndėrmarrė nga tė dyja palėt pėr zbatimin e planit tė paqes.
 
Mirėpo, ai tha se duhet tė bėhet shumė mė tepėr, pėrfshirė edhe lirimin e njė numri mė tė madh tė burgosurish palestinezė nga burgjet izraelite, gjė qė duhet tė forcojė pozitėn e kryeministrit palestinez Mahmud Abas "Objektivi ynė ėshtė forcimi i pozitės sė tij (Abasit)", theksoi Pauell.

Ndėrkaq, zoti Shalom tha se ėshtė koha qė udhėheqja palestineze tė marrė vendimin strategjik pėr shkatėrrimin e infrastrukturės terroriste dhe tė mos i lejojė ato tė pėrfitojnė nga armėpushimi.
 
 
Tre ushtarė amerikanė janė vrarė sot nė veri tė Irakut
 
Bagdad, 24 korrik 2003 - Njė zėdhėnės i trupave amerikane tha se tre ushtarė amerikanė janė vrarė sot (e enjte), nė njė sulm nė veri tė Irakut.

Prej tė martes, kur u vranė djemtė e Sadam Huseinit, Udai dhe Kusai, nė Irak janė vrarė pesė ushtarė amerikanė.
 
 
Hetime ndaj prokurorėve italianė
 
Milano, 24 korrik 2003 - Pas procesit tė dėshtuar kundėr kryeministrit Silvio Berlusconi, i cili akuzohej pėr korrupsion, drejtėsia italiane po bėn hetime pėr shpėrdorim detyre ndaj prokurorėve.

Dy dhomat e parlamentit italian miratuan dy ligje, tė cilat bėjnė tė mundur qė kryeministri Berlusconi tė mbajė tri qendra televizive kombėtare. Opozita kundėrshtoi miratimin e kėtyre ligjeve.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.