OPINIONE

   
20.07.2003 - Trepca.net

PA KTHIMIN E SHQIPTARĖVE NĖ VERI TĖ MITROVICĖS, NUK MUND TĖ KETĖ AS KTHIM TĖ SERBĖVE NĖ KOSOVĖ


   
20 korrik 2003 / Shkruan: Rexhep ELEZAJ
 
Nuk ka mė asnjė dyshim se ēėshtja e kthimit tė serbėve nė Kosovė kohėve tė fundit ka marrė trajtėn e njė presioni politik ndaj institucioneve shtetrore tė Kosovės, sidomos mbi politikanėt shqiptarė si pėrgjegjės kryesorė tė ndėrtimit tė shoqėrisė demokratike dhe “multietnike” nė Kosovė. Njė trend i kėtillė nė politikėn e faktorėve ndėrkombėtar ndaj subjekteve politike shqiptare kur ėshtė fjala pėr kthimin e serbėve nė Kosovė, tė ikur pa mbaruar lufta pėr shkak tė fajsisė sė tyre individuale dhe kolektive pėr masakrat dhe gjenocidin e kryer ndaj shqiptarėve gjatė periudhės sė viteve 1990/99, fletė se kemi tė bėjmė me arshine tė ndryshme politike; njė negativ ndaj kthimit tė shqiptarėve tė dėbuar me dhunė nga shtepitė e tyre, dhe njė pozitiv ndaj kthimit tė serbėve qė e kanė lėshuar Kosovėn pėr shkak tė veprimeve tė tyre kriminale.
 
Pra, diversiteti nė qasjen e kėtyre faktorėve ndaj kthimit tė shqiptarėve nė veri tė Mitrovicės, nė njėrėn, dhe ai favorizues ndaj kthimit tė serbėve nė Kosovė, nė anėn tjetėr, paraqet padyshim njė kontraverzė politike dhe qėndrim joparimor rreth tė njėjtit problem, d.m.th. rreth kthimit tė tė larguarėve nga shtepitė e tyre, por qė nė esencė dallojnė rrėnjėsisht nga njėri tjetri, si pėrnga shkaqet, ashtu dhe pėrnga natyra e tij politike. Dhe, ky dallim nė qasje ndaj kthimit tė shqiptarėve nė shtepitė e tyre nė veri tė Kosovės ėshtė shkak i mjaftuar qė ata kthimin e serbėve nė Kosovė ta pranojnė me rezerva dhe dyshime tė mėdha politike. Dhe si jo, kur asnjė serb i kthyer pas luftės nė Kosovė nuk e ka parė tė nevojshme qė me rastin e kthimit fqinjėve tė tyre shqiptarė t’iu kėrkojnė falje pėr tmerret dhe gjithė masakrat e ushtruara ndaj tyre, nėsė se jo nga vetė ata (!?), atėherė pėr shkak se ato i kanė kryer ushtria dhe policia serbe nė rradhėt e sė cilės kanė qenė tė kyēur djemtė e tyre si ushtarė, policė ose si paramilitarė?!
 
Ky qėndrim kaq nėnēmues ndaj shqiptarėve edhe nga ana e serbėve tė mbetur ose tė kthyer nė Kosovė pas luftės, pastaj heshtja e tyre ndaj krimeve dhe barbarive aq tė mėdha tė bėra ndaj shqiptarėve pa shfaqur, sė paku, ndjenjėn e keqardhjes pėr gjithė ate se ē’ka kanė pėrjetuar shqiptarėt nga dhuna dhe terrori i ushtrisė dhe policisė sė tyre kriminele nė Kosovė, sidomos gjatė vitit 1998/99 si dhe duke mos shprehur as shėnjėn mė tė vogėl tė pėndimit pėr pjesėmarrjen ose pėr pėrkrahjen e drejtpėrdrejtė qė i kanė dhėnė (lexo: serbėt e Kosovės) ushtrisė dhe policisė sė tyre kriminale gjatė kohės sė luftės nė Kosovė, etj, dėshmon katėrcipėrisht pėr prapavinė dhe politikėn e tyre hegjemoniste antishqiptare qė sot po e fshehin dhe kamuflojnė pas parullės sė kthimit tė tyre nė Kosovė.
 
Kėtė punė natyrisht se po e bėjnė me shumė lehtėsi, kur dihet se ēėshtjen e kthimit tė tyre po e inkurajon dhe financiarisht po e ndihmon vet komuniteti ndėrkombėtar, rast ky tė cilin serbėt si gjithmonė do ta shfrytėzojnė maksimalisht pėr realizimin e qėllimeve tė tyre nacional-shoviniste nė Kosovė. Njė politikė e kėtillė perfide nga ana e palės dhe regjimit serb nuk ėshtė fare nė frymėn e bashkėjetesės dhe paqės nė Kosovė, sepse janė shumė tė freskėta 600 varrezat masive tė mijėra shqiptarėve tė vrarė dhe tė masakruar nga kriminelėt serbė, pjesa mė e madhe e tė cilave ende nuk ėshtė eks-humuar, nė mėnyrė qė shqiptarėt ta pėrkrahin njė proces siē ėshtė ai i kthimit tė serbėve nė Kosovė ndaj tė cilėve as faktori ndėrkombėtar nuk po ushtron presion pėr t’i detyruar qė me rastin e kthimit t’iu kėrkojnė falje publike shqiptarėve.
 
Ėshtė ky gjesti i parė qė do duhej ta bėnin serbėt me rastin e kthimit dhe reintegrimit nė shoqėrinė kosovare, do tė ishte ky edhe hapi i parė i vullnetit tė mirė tė tyre ndaj Kosovės dhe shqiptarėve, por edhe shėnjė pozitive pėr ta pranuar jetėn nė rrethana tė barabarta politike, ekonomike dhe kulturore me shqiptarėt, e jo edhe mėtej tė vazhdojnė me qėndrimet e tyre tė ngurta dhe tė mbushura pėrplot me urrejtje dhe disponim antishqiptar?! Serbėt dhe regjimi i Beogradit nuk mund tė sillen mė me kėtė nonshallancė politike ndaj popullit shqiptar, po sikur nė Kosovė tė mos kishte ndodhur asgjė. Kėtė duhet ta kenė tė qartė ata vetė, por edhe faktorėt ndėrkombėtar qė punojnė nė Kosovė.
 
Nė Kosovė duhet tė kthehen tė gjithė ata tė cilėt nga aty janė larguar me dhunė ose pėr shkakqe tjera politike, duke pėrjashtuar kėtu natyrisht tė gjithė ata tė cilėt i kanė duart e pėrgjakura me gjakun shqiptar, pėr tė cilėt nuk mund tė ketė kurrfarė kthimi dhe jete normanle nė Kosovė derisa tė mos gjykohen dhe ta marrin dėnimin e merituar pėr krimet e bėra ndaj popullit shqiptar. Nuk ka popull nė botė qė i harron aq shpejtė vuajtjet dhe tmerret qė ia kanė shkaktuar tė tjerėt, pra nė kėtė aspekt nuk kanė pse tė pėrjashtohen vetėm shqiptarėt, sepse nuk ka popull nė botė qė mund ta falė gjakun e bijėve tė vet derisa vrasėsit e tyre vazhdojnė tė sillen me gjakftohtėsi kaq tė madhe ndaj viktimės siē po bėjnė serbėt ndaj popullit shqiptar, tė cilit vetėm nė luftėn e fundit vranė dhe masakruan mbi 25 mijė shqiptarė tė pafajshėm, vetėm pse ishin shqiptarė!!
 
Deklaratat e disa serbėve tė kthyer nė Kosovė siē ishte ajo e njė tė kthyeri para katėr muajve nė fshatin Drenoc afėr Klinės se; “kėtu nuk kam asnjė problem me shqiptarėt, se tė gjithė serbėt duhet tė kėthehėn nė Kosovė e jo t’i dėgjojnė fjalėt e rrugėve, se mund tė jetohet bashkė me shqiptarėt..”(?!), aq sa tingllonte mirė pėr veshin e ndėrkombėtarėve, poaq pėr shqiptarėt pėrmbante tone politike pėrmes tė cilėve u bėhėj thirrje serbėve qė tė kthehėn nė “vatrat e tyre”, e qė kjo deklaratė kishte prapavijė tė qartė politike, ngase siē planifikojnė ata me kthimin e tyre sa mė masiv nė Kosovė si synim kryesor kanė qė ta pengojnė pavarėsimin e saj, gjė e cila nėsė ndodhė sipas tyre, nėnkupton humbjen pėrgjithmonė tė Kosovės qė pėr serbėt do tė ishte tragjedia mė e madhe kolektive. Ky ėshtė pra thelbi i propaganės serbe pėr kthimin e tyre nė Kosovė e jo se janė pajtuar me realitetin e ri nė Kosovė dhe pėr kėtė qė themi kemi njė mori argumentesh.
 
Posaēėrisht kėtė e vėrteton gjendja nė Mitrovicėn e ndarė pjesa veriore e tė sė cilės edhe sot e kėaj dite ėshtė tokė e ndaluar pėr mijėra shqiptarė tė cilėve nuk lejohet qė tė kthehėn nė shtepitė dhe tokat e tyre shekullore. Po tė kishin serbėt vertetė qėllime tė sinqerta pėr t’u kthyer dhe pėr tė jetuar bashkė me shqiptarėt nė Kosovė, qyteti i Mitrovicės kaherė do tė ishte i bashkuar, pa bashkimin e tė cilit ėshtė anomali dhe banalitet politik i llojit mė pėrvers qė nga shqiptarėt tė pritet qė ta pėrkrahin dhe ndihmojnė kthimin e serbėve nė Kosovė. Kjo do tė ndodhė vetėm atėherė kur serbėt tė jenė tė gatėshėm qė shqiptarėt t’i pranojnė si fqinjė tė barabartė dhe si faktor shumicė nė Kosovė.
 
Deri atėherė ėshtė iluzore tė priten ndryshime rrėnjėsore nė raportet shqiptaro-serbe, pa marrė parasysh sa do tė jet i madh presioni i ndėrkombėtarėve ndaj institucioneve shtetrore dhe politikanėve shqiptarė tė Kosovės.

 


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.