17.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte 17 korrik 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova tha se Rino Harnish gjatė mandatit tė tij nė ishte pjesė e progresit tė arritur nė Kosovė

  • Presidenti Rugova i ka kontribuar dukshėm pėrmirėsimit ndėrkombėtar tė imazhit pėr Kosovėn

  • Mbrėmė afėr stacionit tė policisė nė Podujevė ka shpėrthyer njė bombė

  • Prokuroria e Gjykatės sė Hagės kundėrshton mbrojtjen nė liri tė Fatmir Limajt

  • Robertson i quan si tė pabaza deklaratat e Minit se trupat e KFOR-it mund tė zėvendėsohen nga ato ballkanike

  • Pėrfaqėsuesit e "Kuintit" bėnė thirrje qė sa mė shpejt tė fillojnė bisedimet mes Prishtinės dhe Beogradit

  • Javėn e ardhshme Beogradi do t'i dorėzojė UNMIK-ut edhe 40 kufoma tė gjetura nė Serbi

  • Afėr stacionit tė policisė nė Podujevė janė gjetur edhe dy granata tė pashpėrthyera

  • Dje nė Podujevė u protestua kundėr dėnimit tė katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė tė zonės sė Llapit

  • Avokatėt e grupit tė Llapit thonė se me kėto dėnime tė rėnda ka dėshtuar drejtėsia ndėrkombėtare

  • Rruga Durrės - Prishtinė pėrveē tri varianteve tė projektimit nga Banka Botėrore, ka edhe njė variant tė katėrt

  • Robertson i ka bėrė thirrje Shqipėrisė qė tė pėrforcojė kontrollin e kufirit dhe tė luftojė krimin e organizuar

  • Njė grup i punėtorėve ėshtė pėrleshur me policinė para Parlamentit tė Maqedonisė

  • Spartak Ngjela shpall kandidaturėn pėr kryetar bashkie nė Tiranė

  • Nė luftimet e ripėrtrira ndėrfisnore nė Kongo janė vrarė tė pakten 54 persona

  • Nga njė pėrplasje e njė automjeti nė njė treg tė Los Angjelosit kanė humbur jetėn rreth 8 persona

  • Nė njė aksident ajror tė njė heloiikopteri amerikan nė Sicili kanė humbur jetėn 4 anėtarė tė ekuipazhit

  • Irak: Vritet Kryetari i Bashkisė

  • Amerikanėt pėrballen me "luftėn guerile" nė Irak

  • Raport kritik vjetor i Kryqit tė Kuq

  • Mbi 45 fėmijė tė rrėmbyer nga kryengritėsit nė Ugandė janė mbytur nė lumė

  • Evropianėt vėnė nė dispozicion miliarda nė luftėn kundėr Sidės

  • Shkėmbim zjarri ndėrmjet ushtarėve tė Koresė sė veriut dhe asaj tė jugut


 
Presidenti Rugova tha se Rino Harnish gjatė mandatit tė tij nė ishte pjesė e progresit tė arritur nė Kosovė
 
   
Prishtinė, 17 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti dje pasdite nė njė takim lamtumirės shefin e Zyrės amerikane nė Prishtinė Rino Harnish, i cili shkon nė detyrė tė re.

"Shtetet e Bashkuara do tė jenė partner i Kosovės dhe UNMIK-ut nė bisedimet e drejtėpėrdrejta me Beogradin pėr ēėshtje teknike", tha Rino Harnish, pas takimit me presidentin Rugova.
 
"Unė premtova se SHBA-tė do tė jenė tė vullnetshme dhe tė afta pėr tė qenė partnerė nė bisedimet e drejtėpėrdrejta dhe pėr tė qenė pikėrisht aty pėrkrah institucioneve tė Kosovės dhe UNMIK-ut me rastin e bisedimeve pėr ēėshtje teknike me Beogradin", tha ambasadori Harnish.

Presidenti Rugova tha se z. Harnish gjatė mandatit tė tij nė Kosovė ishte pjesė e progresi tė arritur kėtu. "Biseduam pėr perspektivėn e Kosovės, pėr njė zhvillim ekonomik tė Kosovės, privatizimin, integrimin e grupeve etnike nė shoqėrinė kosovare, krijimin e vendeve tė reja tė punės.
 
Unė qė insistoj pėr njė Kosovė tė pavarur, tė integruar nė Bashkimin Evropian, nė NATO dhe nė miqėsi tė pėrhershme me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, qė ėshtė vullneti i popullit tė Kosovės", tha presidenti Rugova.
 
Ai shtoi se edhe nė tė ardhmen pret pėrkrahjen e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, por edhe tė ambasadorit Harnish.

Ambasadori Harnish tha se njė ndėr ēėshtjet kryesore tė diskutuara nė kėtė takim lamtumirės dhe pune me presidentin Rugova ishte qėndrimi ndaj procesit tė kthimit.

"Unė e falėnderoj presidentin Rugova pėr qėndrimin e fuqishėm dhe tė guximshėm nė mbėshtetje tė kthimit me rastin e vizitės Ferizajt qė ėshtė njė demonstrim i lidershipit presidencial qė edhe pritet nga presidenti Rugova", tha ambasadori Harnish, duke shtuar se me presidentin Rugova kishin ritheksuar nevojėn e bėrjes sė njė liste operative pėr finalizimin e pėrmbushjes sė standardeve qė bashkėsia ndėrkombėtare kėrkon nga Kosova pėr ē'gjė tha Harnish kemi pasur njė pajtushmėri tė plotė, ashtu si edhe mė parė.
 
 
Presidenti Rugova i ka kontribuar dukshėm pėrmirėsimit ndėrkombėtar tė imazhit pėr Kosovėn
 
  
Prishtinė, 17 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot kryetarin e Komitetit Kosovar tė Helsinkit (KKH), Gazmend Pula, i cili ia dorėzoi Presidentit Rugova raportin mė tė ri tė kėtij komiteti pėr gjendjen e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė.

Presidenti Rugova ēmoi punėn dhe aktivitetin e KKH, qė ėshtė nga organizatat mė tė vjetra nė Kosovė pėr tė drejtat e njeriut.
 
KKH ka bėrė njė punė tė madhe para luftės, gjatė luftės dhe tash nė Kosovėn e lirė bėn punėn e vet nė monitorimin e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė, tha Presidenti Rugova, duke pėrkujtuar se kjo organizatė ėshtė me tė drejta tė plota anėtare e Komitetit Ndėrkombėtar tė Helsinkit me seli nė Vjenė. Ai tha se shpreson qė edhe Kosova do tė jetė anėtare me tė drejta tė plota e OSBE-sė.

Presidenti falėnderoi Gazmend Pulėn pėr raportin dhe i uroi qė tė vazhdojė pėr t'i monitoruar tė drejtat e njeriut nė Kosovė, si tė pushtetit vendor ashtu edhe tė UNMIK-ut. Me kėtė rast Presidenti Rugova theksoi se ka pasur njė progres edhe nė kėtė lėmė, qoftė nėpėrmes kritikės, qoftė pėrmes afirmimit tė tė drejtave tė njeriut nė Kosovė pėr tė cilėn duhet tė pėrkujdesen tė gjithė qytetarėt e saj, tha ai.

Gazmend Pula, pasi shprehu kėnaqėsinė pėr takimin me Presidentin Kosovės, vlerėsoi se gjendja e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė ėshtė pėrmirėsuar dukshėm, nė krahasim me vitin e kaluar dhe ato janė dukshėm mė tė favorshme. Tani shkalla e dhunės, qoftė e motivuar politikisht, qoftė ndėretnikisht ka rėnė dhe ėshtė pėrgjysmuar, prandaj ky ėshtė njė pėrparim i dukshėm, tha zoti Pula.
 
Kjo pėrmirėson dukshėm imazhin ndėrkombėtar pėr Kosovėn, tha ai, duke konsideruar se pėrmirėsimit ndėrkombėtar tė imazhit pėr Kosovėn dukshėm i ka kontribuar edhe Presidenti Rugova, me qasjen e tij tolerante, demokratike dhe me pėrkrahjen pėr kulturėn e respektimit tė ndėrsjellė, me kulturėn e respektimit tė drejtave tė njeriut e tė minoriteteve.

"Ne edhe nga presidenti Rugova kemi marrė pėrkrahjen pėr propozimin tonė, qė tė drejtat e njeriut tė kyēen nė programet shkollore nga niveli i shkollave fillore e deri nė atė universitar", bėri tė ditur njė ide Gazmend Pula, sepse sipas tij, historia e Kosovės, d.m.th. e shqiptarėve ka qenė e shėnuar me abuzime tė tė drejtave tė njeriut nga ato individuale deri nė ato kolektive, pėrfshirė ato politike.
 
"Mirėpo, falė politikės sė Presidentit, rezistencės sė armatosur dhe falė intervenimit tė bashkėsisė ndėrkombėtare kemi arritur nė rruėgn e pėrcaktimit tė statusit pėrfundimtar pėr Kosovėn", tha kryetari i KKH.

Ndryshe, raporti i Komitetit Kosovar tė Helsinkit pėrshkruan realitetin aktual nė Kosovė, aspekte tė theksuara politike, mėnyrėn e pėrgjithshme qė ka tė bėjė me kornizėn e pėrgjithshme shoqėrore politike nė Kosovė, ndėrtimin e institucioneve, pėrparimin nė ndėrtimin institucional tė Kosovės.
 
Gjithashtu nė raport janė tė pėrfshira edhe ēėshtjet mė delikate qė rėndojnė sot Kosovėn. Tė drejatat e shqiptarėve, tė minoriteteve, janė tė pėrfshira nė njė kapitull tė veēantė qė kanė tė bėjnė me sistemin juridik nė Kosovė si dhe me segmentin e sigurisė, tha Gazmend Pula pas takimit me Presidentin Rugova.
 
 
Mbrėmė afėr stacionit tė policisė nė Podujevė ka shpėrthyer njė bombė
 
Podujevė, 17 korrik 2003 - Mbrėmė nė Podujevė rreth orės dy pas mesnatės afėr stacionit tė policisė ka shpėrthyer njė bombė. Nuk njoftohet pėr tė lėnduar, por vetėm pėr dėme materaile. Thuhet se bomba ka shpėrthyer nė njė servis elektronik qė ndodhet afėr stacionit tė policisė.
 
Pjesėtarėt e KFOR-it, policia e UNMIK-ut dhe e SHPK-sė kanė bllokuar vendin e ngjarjes dhe po i zhvillojnė hetimet.
 
 
Prokuroria e Gjykatės sė Hagės kundėrshton mbrojtjen nė liri tė Fatmir Limajt
 
Hagė, 17 korrik 2003 - Kėrkesa e paraqitur Gjykatės sė Hagės nga mbrojtja e tė akuzuarit Fatmir Limaj lidhur me hetimin nė liri. duket se nuk do tė marrė pėrgjigje pozitive. Prokuroria e Gjykatės sė Hagės e cila do ta bėjė publike vendimin nė njė seancė tė ardhshme ka pėrgatitur dosjen pėrkatėse.
 
Njoftohet se Prokuroria e Tribunalit tė Hagės tashmė ka bėrė tė qartė se do tė kundėrshtojė lirimin e pėrkohshėm tė akuzuarit kryesor me kėtė aktakuzė Fatmir Limajn.
 
Nė arsyetimin prej 120 faqesh qė ka dhėnė prokuroria, pohohet se Fatmir Limaj sė pari nuk ėshtė dorėzuar kur ka marrė vesh se ėshtė nė aktakuzė, por ka lejuar qė tė arrestohet nga policia sllovene, tri orė pasi qė kishte kuptuar se ėshtė i akuzuar.
 
Nė anėn tjetėr Prokuroria e Tribunalit tė Hagės gjithashtu nėnvizon se lirimi eventual i Fatmir Limajt dhe mundėsia qė tė mbrohet nė liri do tė mund tė paraqiste rrezik potencialė pėr dėshmitarėt potencial qė do tė mund tė mund tė paraqiten nė kėtė proces.
 
Po ashtu thuhet se gjatė kėrkimit qė i ėshtė bėrė shtėpisė sė Fatmir Limajt nga ana e hetuesve tė Tribunalit tė Hagės dhe policisė sė UNMIK-ut ėshtė gjetur njė pasaportė false e Republikės sė Shqipėrisė me data tė gabuara tė lindjes, qė po ashtu sipas prokurorisė do tė jetė njė arsye qė Fatmir Limaj ka planifikuar ndoshta tė ikė.
 
Mirėpo, pėr lirimin e Limajt qė tė mbrohet nė liri megjithatė do tė vendosė Gjykata e Hagės, thuhet nė njė raport nga Brukseli tė radios "Evropa e lirė".
 
 
Robertson i quan si tė pabaza deklaratat e Minit se trupat e KFOR-it mund tė zėvendėsohen nga ato ballkanike
 
Bruksel, 17 korrik 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s, Xhorxh Robertson i ka hedhur poshtė si tė pabaza deklaratat e komandantit tė KFOR-it, Fabio Mini. Ditė mė parė, komandanti i KFOR-it ka thėnė se pas pesė vjetėsh trupat ndėrkombėtare tė KFOR-it nė Kosovė mund tė zėvendėsohen nga ato ballkanike.

Mendimi i gjeneralit Mini ėshtė personal, prandaj ai meriton tė injorohet tėrėsisht dhe krejtėsisht, ėshtė shprehur Robertson.

Ai ka shtuar se nuk i mbėshtet ato deklarata tė komandantit tė KFOR-it Fabio Mini. Robertson i ka deklaruar programi shqip tė "Dojēe veles" se politikėn e NATO-s dhe kohėzgjatjen e qėndrimit tė trupave tė saj nė Kosovė e pėrcakton ai, ndėrkaq deklarata e Minit mund tė konsiderohet si personale.

"Sė pari duhet tė bėjė tė ditur se deklaratat politike tė Aleancės i bėn Sekretari i saj i Pėrgjithshėm dhe jo ēfarėdo gjenerali i NATO-s", tha Robertson.
 
Ai theksoi se gjeneral Mini e ka shprehur mendimin e tij personal, dhe se ky mendim i tij, duhet tė injorohet thelbėsisht dhe krejtėsisht. Robertson ka theksuar se deklaratat e gjeneral Minit nuk pėrfaqėsojnė as qėndrimin zyrtar tė NATO-s dhe as tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė Aleancės.

Ndėrkaq, sa i pėrket statusit final tė Kosovės, Robertson ka pėrsėritur qėndrimin e tij se ky status do tė pėrcaktohet nga KS i OKB-sė, duke nėnvizuar se NATO do tė mbetet e angazhuar pėr tė siguruar stabilitetin dhe paqen nė Kosovė, si dhe pėr tė garantuar sigurinė e rajonit dhe integrimin e tij tė ardhshėm nė strukturat evroatlantike.
 
"Kjo ėshtė politika jonė dhe askush tjetėr nuk mund ta ndryshojė dotė dhe kėtė politikė e caktoi unė dhe askush tjetėr", ka thėnė qartė lordi Roberston.
 
 
Pėrfaqėsuesit e "Kuintit" bėnė thirrje qė sa mė shpejt tė fillojnė bisedimet mes Prishtinės dhe Beogradit
 
Prishtinė, 17 korrik 2003 - Shefi i Zyrės amerikane nė Prishtinė, bashkė me pėrfaqėsuesit e tjerė tė "Kuintit" (pesėshes) diplomatike tė akredituar nė Kosovė u bėnė thirrje institucioneve dhe liderėve tė Kosovės qė sa mė shpejt tė fillojnė bisedimet mes Prishtinės dhe Beogradit nė mėnyrė qė tė pėrshpejtohet procesi i integrimit tė Kosovės nė Evropė.

Harnish, Rondorf, Dikinson, Salcano apeluan pėr pėrmbushjen e tetė standardeve tė pėrcaktuara nga bashkėsia ndėrkombėtare dhe qė tė ketė marrėdhėnie tė mira me tė gjithė vendet e rajonti nė mėnyrė qė Kosova tė integrohet sa mė shpejt nė institucionet evropiane.

Harnish kėrkoi qė institucionet e Kosovės t'i pėrmbushin sa mė shpejt kėto standarde. Harnish theksoi se ėshtė e nevojshme qė liderėt e Kosovės tė pėrgatiten sa mė shpejt pėr bisedime dhe jo tė presin fundin e verės, duke nėnvizuar se standardet i ka pėrcaktuar bashkėsia ndėrkombėtare.

Pėrfaqėsuesi italian Salcano tha se gjatė presidencės sė Italisė me BE prioritet kryesor do tė jetė Ballkani dhe nė kėtė aspekt bisedimet mes Prishtinės dhe Beogradit, sepse Evropa ėshtė e e ardhme e rajonit.
 
"Bisedimet do tė zhvillohen pėr ēėshtje praktike, me interes tė pėrbashkėt dhe ne kėrkojmė qė ato tė fillojnė sa mė parė, madje edhe para muajit gusht", tha Salcano, sepse shtoi ai, bisedimet janė tė njė rėndėsie tė veēantė edhe pėr BE-nė.

Shefi i Zyrės britanike Mark Dikinson tha se biseidmet midis Prishtinės dhe Beogradit janė shumė tė rėndėsishme dhe ato duhet tė fillojnė sa mė shpejt. Ai shpreson qė progresi i arritur ėn Kosovė do tė vazhdojė dhe qytetarėt do tė shohin rezultate konkrete nė tė ardhmen.

Ndėrkaq pėrfaqėsuesi gjerman Peter Rondorf tha e kusht kryesor pėr integrimin e vendeve tė Ballkanit nė Evropė ėshtė demokratizimi, ekonimia e tregut, marrėdhėniet e mira me fqinjėt dhe respektimi i tė drejave tė pakicave.
 
"Kosova nuk mund tė jetė nė Evropė nėse ka probeleme me Serbinė", tha Rondorf, duke nėnvizuar se pėrkundėr progresit tė brendshėm ėshtė e rėndėsishme edhe ekzisimi i marrėdhėnive tė mira me fqinjėt.

Pėrfaqėsuesit e "Kuintit" vlerėsuan me kėtė rast se gjendja e sigurisė nė Kosovė ėshtė pėrmirėsuar, se ka pėrparim nė vendosjen e rendit dhe tė ligjit dhe pėrkrahėn apelin e liderėve tė Kosovės pėr kthimin e tė zhvendosurve.
 
 
Javėn e ardhshme Beogradi do t'i dorėzojė UNMIK-ut edhe 40 kufoma tė gjetura nė Serbi
 
Beograd, 17 korrik 2003 - Autoritetet serbe kanė njoftuar se nė lokalitetet Batajnicė, Peruēac dhe Petrovosello nė Serbi janė zbuluar edhe 40 kufoma tė shqiptarėve qė regjimi i Millosheviqit i kishte varrosur atje gjatė vitit 1999.
 
Trupat e ekshumuara do t'u dorėzohen autoriteteve tė UNMIK-ut nė pikėn kufitare Merdar gjatė javės sė ardhshme. Nė tri varreza masive janė ekshumuar 130 kufoma tė shqiptarėve.
 
Ndėrkaq UNMIK-ut deri mė tash i janė dorėzuar 70 prej tyre. Me dyzet trupat e pajetė tė ekshumuara dhe tė identifikuara numri i shqiptarėve tė zhvarrosur nė varrezat masive nė Serbi arrin nė 110. Edhe mė tej presin pėr t'u identifikuar 820 kufoma tė tjera tė zhvarrosura.
 
 
Afėr stacionit tė policisė nė Podujevė janė gjetur edhe dy granata tė pashpėrthyera
 
Podujevė, 17 korrik 2003 - Mbrėmė nė Podujevė rreth orės dy pas mesnatės afėr stacionit tė policisė ka shpėrthyer njė bombė. Njoftohet se nuk ka pasur tė lėnduar, por vetėm pėr dėme materaile.
 
Sipas zėdhėnėsit tė policisė sė UNMIK-ut nė Prishtinė, Derek Ēapell, janė gjetur edhe dy granata tė tjera tė pashpėrthyera afėr stacionit tė policisė, tė cilat sot janė shkatėrruar nga pjesėtarėt e KFOR-it.
 
Ēapell thotė se nuk ka tė arrestuar dhe nuk dihet se kush qėndron prapa kėtij sulmi. Gjithashtu ai ka theksuar se nuk dėshiron tė spekulojė nėse shpėrthimi i mbrėmshėm ka lidhje me vendimin e djeshėm tė njė gjykate tė Prishtinės pėr dėnimin e katėr eprorėve tė lartė tė ish-UĒK-sė nga zona e Llapit.
 
 
Dje nė Podujevė u protestua kundėr dėnimit tė katėr ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė tė zonės sė Llapit
 
Podujevė, 17 korrik 2003 - Mijėra qytetarė tė Podujevės protestuan dje nė qendėr tė qytetit kundėr vendimit tė dėnimin tė katėr ish- pjesėtarėve tė UĒK-sė tė Zonės Operative tė Llapit, tė cilėt u dėnuan me gjithėsej 45 vjet burgim. Protestat kanė qenė tė qeta dhe nuk ėshtė shėnuar asnjė incident.
 
Protestusit e kanė cilėsuar kėtė proces gjyqėsor si politikisht tė motivuar, duke kėrkuar lirimin e tė dėnuarve.
 
 
Avokatėt e grupit tė Llapit thonė se me kėto dėnime tė rėnda ka dėshtuar drejtėsia ndėrkombėtare
 
Prishtinė, 17 korrik 2003 - Shtatė avokatėmbrojtės tė grupit tė Llapit, vendimin e djeshėm tė Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė, pėrkatėsisht dėnimin e katėr ish- pjesėtarėve tė UĒK-sė tė zonės sė Llapit me gjithsej 45 vjet burgim, e kanė cilėsuar jo tė drejtė. Ata kanė theksuar se nė kėtė rast ka dėshtuar drejtėsia ndėrkombėtare.

Nekibe Kelmendi ka theksuar se me asnjė provė nuk ėshtė vėrtetuar se kėta tė akuzuar, apo UĒK-ja nė pėrgjithėsi, ka qenė organizatė kriminale, apo tė ketė pasur njė plan kriminal pėr tė kryer vepra penale tė krimit tė luftės. Zonja Kelmendi tha se ėshtė e habitur, por edhe e shokuar se si ka mundur kjo gjykatė t'i shpallė fajtorė pėr kėtė vepėr.

Zonja Kelmeni pėrmendi edhe njė shembull tė vendimeve jo tė drejta tė drejtėsisė nė Kosovė e aplikuar nga rregulloret e UNMIK-ut. Kėta tė akuzuar nuk mund tė krahasohen me kriminelėt e luftės nga komuniteti serb, duke pėrmendur nė kėtė kontekst rastin e fundit nė Pejė qė pėr 41 viktima ėshtė dėnuar me vetėm 7 vjet heqje lirie, ndėrkaq nė rastin e kėtij grupi tė Llapit janė dhėnė 45 vjet burgim pėr vepra penale, tė cilat nė mėnyrė tė sigurtė nuk janė vėrtetuar gjatė procesit gjyqėsor.

Po kėshtu edhe mbrojtėsi tjetėr i kėtij grupi, Fazli Bala ka thėnė se ky gjykim nuk ėshtė i drejt as sa i pėrket dėnimeve, ngase ato janė tepėr tė rėnda, nuk janė nė harmoni me ato qė praktikohen nė Tribunalin e Hagės.
 
 
Rruga Durrės - Prishtinė pėrveē tri varianteve tė projektimit nga Banka Botėrore, ka edhe njė variant tė katėrt
 
Kukės, 17 korrik 2003 - Magjistralja Durrės - Kukės - Morinė, qė do tė lidhė Shqipėrinė me Kosovėn pėrveē tri varianteve tė projektimit tė saj nga Banka Botėrore, ka edhe njė variant tė katėrt, i cili po pėrgatitet me njė ekipė inixhinierėsh shqiptarė.
 
Ky ekip ka kontaktuar me deputetėt Durrės - Kukės - Morinė qė ky projekt tė mos jetė njė rrugė e thjeshtė, por njė autostradė me katėr trasa, pėr vetė rolin strategjik qė ka komunikimi mes Shqipėrisė dhe Kosovės.

Nė bazė tė llogaritjes sė ekspertėve tė Bankės Botėrore, tri variantet e deritashme tė magjistrales Durrės- Kukės - Morinė kanė njė kosto qė sillet prej 163 deri nė 260 milionė dollarė.
 
Tri variantet kanė gjatėsi tė ndryshme, por gjatėsia mė e vogėl kėrkon edhe volum mė tė madh pune, pasi kėrkon ndėrtimin e tuneleve pėr tė bėrė tė dobishėm terrenin gjeografik tė kėsaj zone.
 
Paralelisht me grupet projektuese tė rrugės Durrės- Kukės - Morinė, po punon edhe njė grup i inxhinierėve shqiptarė tė ndėrtimtarisė, tė cilėt ka vite qė merren me studimin e kėsaj rruge, madje qė para viteve tė 90-ta.

Nė bazė tė llogarive qė bėjnė inxhinierėt shqiptarė, kostoja e autostradės Durrės - Kukės - Morinė do tė kushtonte 526 milionė dollarė, ndėrkohė qė po tė ndėrtohej vetėm si rrugė e cilėsisė sė parė ajo do tė kushtonte mė pak se gjysma e variantit tė parė.
 
 
Robertson i ka bėrė thirrje Shqipėrisė qė tė pėrforcojė kontrollin e kufirit dhe tė luftojė krimin e organizuar
 
Tiranė, 17 korrik 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm tė NATO-s, Xhorxh Robertson bashkė me ambasadorėt e Kėshillit tė Atlantikut tė Veriut kanė arritur mbrėmė nė Tiranė.
 
Me tė arritur nė kryeqytetin shqiptar, Robertson i ka bėrė thirrje Shqipėrisė qė tė pėrforcojė kontrollin e kufirit tė saj dhe tė luftojė korrupsionin dhe krimin e organizuar, duke thėnė se vendet sė synojnė pėr anėtarėsim nė Aleancė, duhet t'i kontribuojnė sigurisė dhe stabilitetit tė vetė e jo tė jenė vetėm konsumues tė sigurisė sė ofruar nga NATO.
 
Ndėrkaq, nė njė intervistė pėr mediat vendore Robertson ka thėnė se bashkėsia ndėrkombėtare dhe NATO duan kontroll nė tė mirė tė kufijve nga Shqipėria, si dhe luftė mė tė vendosur kundėr korrupsionit ilegal dhe krimit tė organizuar, duke theksuar se kėto aksione janė pjesė e luftės globale kundėr rrjeteve terroriste nė botė.
 
Por, Xhorxh Robertson e ka lavdėruar rolin e rėndėsishėm tė Tiranės siē e ka vlerėsuar nė luftėn globale kundėr terrorizmit, veēanėrisht pjesėmarjen e saj nė forcėn paqeruajtėse ne Irak.
 
 
Njė grup i punėtorėve ėshtė pėrleshur me policinė para Parlamentit tė Maqedonisė
 
Shkup, 17 korrik 2003 - Policia e Maqedonisė ka arrestuar njė person, ndėrkaq disa tė tjerė janė lėnduar kur njė grup i punėtorėve nga kompania energjetike shtetėrore ishte pėrleshur me policinė para Parlamentit tė Maqedonisė. Rreth 300 punėtorė protestonin pėr shkak tė vendimit tė qeverisė pėr largimin nga puna tė 1000 punėtorėve tė kėsaj kompanie.
 
 
Spartak Ngjela shpall kandidaturėn pėr kryetar bashkie nė Tiranė
 
Tiranė, 17 korrik 2003 - Sekretari pėr marrėdhėniet me publikun i Partisė Demokratike, Spartak Ngjela shpalli tė mėrkurėn kandidaturėn pėr kryetar tė bashkisė sė Tiranės. Ngjela tha se ka marrė mbėshtetjen e plotė tė strukturavwe dhe udhėheqjes sė partisė. Nėse kandidatura e tij miratohet nga forumet drejtuese tė PD-sė, zoti Ngjela do tė konkurrojė me kryetarin.
 
 
Nė luftimet e ripėrtrira ndėrfisnore nė Kongo janė vrarė tė pakten 54 persona
 
Kampala, Ugandė, 17 korrik 2003 – Kryengritėsit e fisit Hema kanė bėrė tė ditur sot (e enjte) se janė vrarė tė pakten 54 persona nė luftimet e ripėrtrira ndėrfisnore nė verilindje tė Kongos, afėr qytetit Bunia ku janė vendosur forcat ndėrkombėtare paqėsore, njofton CNN.
 
Zėdhėnėsi i kryengritėsve tė kėtij fisi ka thėnė gjithashtu se milicia nė bashkėpunim me fisin Lendu kishte sulmuar ditė mė parė edhe qytetin Komia, rreth 50 km nė lindje tė qytetit Bunia, qė ndodhet nė brigjet e Liqenit Albert.
 
“Sulmuesit ua kanė dhėnė flakėn tri shtėpive, por ne kemi vrarė 32 syresh para se tė iknin nė male”, ka thėnė ai. Burimet e Kombeve tė Bashkuara nė Bunia kanė konfirmuar se kanė njoftime pėr luftime nė qytetin Komia dhe kanė shtuar se nė luftimet rreth kėtij qyteti nė muajin e kaluar supozohet tė jenė vrarė mbi 350 njerėz.
 
 
Nga njė pėrplasje e njė automjeti nė njė treg tė Los Angjelosit kanė humbur jetėn rreth 8 persona
 
Los Angjelos, 17 korrik 2003 – Njė automjet ėshtė pėrplasur nė njė treg pėrplot shitblerės nė Los Angjelos tė Kalifornisė dhe aksidentalisht ka shkatuar vdekjen e rreth 8 personave dhe plagosjen e mbi 35 tė tjerėve, 14 syresh rėndė, ka bėrė tė ditur policia vendore, njofton BBCWorld.
 
Ndėr tė vrarėt ėshtė edhe njė fėmijė. Ishte kohė dreke kur nė tregun Santa Monika automjeti i drjetuar nga njė plak mbi moshėn 70-vjeēare, u pėrplas nė turmėn e tubuar pranė tezgave tė tregut.
 
 
Nė njė aksident ajror tė njė heloiikopteri amerikan nė Sicili kanė humbur jetėn 4 anėtarė tė ekuipazhit
 
Palermo, Sicili, 17 korrik 2003 – Njė helikopter i ushtrisė amerikane ėshtė rrėzuar dhe ka shpėrthyer flakė mbi ujėdhesėn mesdhetare tė Sicilisė, duke shkaktuar kėshtu vdekjen e 4 anėtarėve tė ekuipazhit, ka bėrė tė ditur njė zėdhėnės i policisė italiane, njofton Rojter.
 
Zėdhėnėsi i Marinės amerikane nė bazėn ushtarake nė Sigonella tė Sicilisė ka konfirmuar se helikopteri MH-53E “Dragoi i detit”, me katėr anėtarė tė ekuipazhit, ėshtė rrėzuar rreth 10 mila nė juglindje tė bazės. Emrat e anėtarėve tė ekuipazhit tė aksidentuar nuk janė treguar derisa tė informohen tė afėrmit e tyre. Shkaqet e aksidentit nuk janė tė qarta.
 
 
Irak: Vritet Kryetari i Bashkisė
 
Haditah, Irak, 17 korrik 2003 - Kryetari i Bashkisė sė qyteteti Hadithah nė Irak, ėshtė vrarė pasi disa qytetarė e kishin akuzuar atė se po bashkėpunonte me amerikanėt.

Autoritetet ushtarake amerikane konfirmojnė se kryetari i Bashkisė u qėllua ndėrsa po ecte me makinė nėpėr qytet.

Hadithah gjendet nė njė rajon tė populluar kryesisht me myslimanė tė sektit suni, rajon ky qė ka qenė shumė armiqėsor ndaj trupave amerikane.
 
 
Amerikanėt pėrballen me "luftėn guerile" nė Irak
 
Bagdad, 17 korrik 2003 - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė pranuar pėr herė tė parė se po ndeshėn nė Irak me njė luftė guerrile klasike, ndėrkohe qė trupat nė terren po tregojnė shenja tė hapura padurimi.
 
Komandanti ri i forcave amerikane nė Irak, gjenerali Xhon Abizaid tha se mbėshtetės tė Sadam Huseinit duke pėrfshirė kėtu edhe anėtarė tė ish-shėrbimit sekret dhe Gardės Speciale tė Republikės janė organizuar nė celula rajonale.

"Ėshtė e sigurt se jemi duke luftuar me elementė bathiste tė mbetur anembanė Irakut. Mendoj se pjesėarė tė shėbimit sekret tė Partisė sė Sadamit, Baath, dhe njerėz tė gardes speciale republikane janė organizuar nė nivel rajonal dhe janė duke ndėrmarrė atė qė do ta pėrshkruaja si fushatė klasike guerrilase kundėr nesh.
 
Kemi tė bėjmė me njė konflikt tė intensitetit tė ulėt por sido qė tė pėrshkruash ajo megjithatė ėshtė lufte", tha gjenerali amerikan Abizaid.
 
 
Raport kritik vjetor i Kryqit tė Kuq
 
Gjenevė, 17 korrik 2003 - Kryqi i Kuq ka kritikuar pėrqėndrimin e vėmendjes dhe ndihmėn nė vendet si Iraku dhe Afganistani. Ndihma ndjek mė shumė interesa strategjike dhe politike, thuhet nė raportin e sivjetėm tė komitetit ndėrkombėtar tė Kryqit tė Kuq.
 
Kėshtu ndihma pėr Afganistanin qė prej 11 shtatorit 2001 ėshtė trefishuar, megjithėse nevoja ka mbetur e pandryshuar. Ndėrsa vende si Angola, Somalia dhe Kongo pothuajse injorohen. Kryqi i Kuq kritikon edhe tendencėn, qė palėt nė luftime lėnė ushtarėt qė tė shpėrndajnė ndihmat nė popullsi.
 
Kjo fshin kufirin me organizatat e ndihmės dhe mund tė rrezikojė punonjėsit e tyre. Sipas raportit vitin e kaluar 24.500 vetė vdiqėn nga katastrofat natyrore apo nga fatkeqėsitė e shkaktuara nga njerėzit.
 
 
Mbi 45 fėmijė tė rrėmbyer nga kryengritėsit nė Ugandė janė mbytur nė lumė
 
Kitgum, 17 korrik 2003 – Mbi 45 fėmijė tė rrėmbyer nga Armata e Rezistencės sė Lordėve tė Ugandės (LRA) janė mbytur duke i detyruar ata qė tė kalojnė lumin e vershuar nė rajonin Teso, njofton BBCnews.
 
Nė njoftim thuhet se fėmijėt janė pėrmbytur duke e kaluar lumin Moroto pėrgjatė kufirit ndėrmjet rretheve Katakvi dhe Lira. Fėmijėt janė detyruar tė hyjnė nė lumė dhe tė masin thellėsinė e tij, por ata s'kanė ditur tė notojnė dhe kėshtu janė mbytur.
 
Tė hėnėn rreth 20 mijė nxėnės shkolle kanė protestuar nė qytetin verior Kitgum, duke kėrkuar t'i jepet fund rrėmbimeve tė fėmijėve nga ana e kryengritėsve.
 
 
Evropianėt vėnė nė dispozicion miliarda nė luftėn kundėr Sidės
 
Paris, 17 korrik 2003 - Nė luftėn kundėr sidės evropianėt janė angazhuar tė investojnė miliarda. Deri nė vitin 2007 ata do tė paguajnė 2,3 miliardė euro nė fondet globale tė shėndetėsisė, tha ministrja gjermane e ndihmės pėr zhvillim, Heidemarie Wiezorek Zeul, nė kuader tė konferencės donatore pėr sidėn nė Paris. Kontributi gjerman do tė rritet me 100 milionė nė gjithsej 300 milionė euro.
 
Kryeministri francez, Zhak Shirak, ka premtuar trefishimin e kontributit nė 150 milionė euro dhe do tė bindė evropianėt, qė tė paguajnė sė bashku ēdo vit njė miliardė euro nė fondet e shėndetesisė. Organizata e ndihmės mjekė pa kufi ėshtė e zhgėnjyer.
 
Vetėm kėtė vit fondi kishte mungese prej 1,4 miliardė eurosh. Nderkohė nė mbarė botėn 42 milionė njerėz janė tė sėmurė nga Sida, e prekur ėshtė sidomos Afrika, nė jug tė Saharės.
 
 
Shkėmbim zjarri ndėrmjet ushtarėve tė Koresė sė veriut dhe asaj tė jugut
 
Seul, 17 korrik 2003 - Ushtarėt koreanoveriorė dhe koreanojugorė kanė shkėmbyer zjarr nė kufirin midis dy vendeve. Sipas tė dhėnave tė shtabit tė pėrgjithshėm nė Seul ushtaret koreanoveriore qėlluan me mitralozė mbi njė postė kufitare koreanojugore nė zonėn e ēmilitarizuar.
 
Zjarri u pėrgjigj menjehere. Nė palėn koreanojugore nuk ka patur tė plagosur. Nė tė kaluarėn ka patur shpesh incidente tė ngjashme nė zonėn e demilitarizuar. Tė dyja shtetet ndodhen formalisht nė gjendje lufte, sepse qė prej pėrfundimit tė luftės nė Kore 1953 nuk ėshtė nėnshkruar marrėveshje paqeje.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.