15.07.2003 - Trepca.net

Hipertensioni mes tė moshuarve; Paisje e re pėr pompimin e gjakut nė zemėr; Mbipesha trupore mes fėmijėve


15 korrik 2003 /  “Zėri i Amerikės”
 
   

Hipertension ėshtė shkaktar kryesor i sėmundjeve tė zemrės. Studimet nė shkallė vendi gjatė dekadave tė fundit kanė treguar se raste e presionit tė lartė tė gjakut po pakėsohen, por njė studim i ri thotė se kjo prirje po ndėrpritet madje mes disa grupeve tė popullsisė rastet e presionit tė lartė tė gjakut po shtohen. 71 vjeēarja Doris Grifin merr ēdo ditė ilaēe pėr tė mbajtur nėn kontroll presionin e gjakut. Ajo vuan nga presioni i lart.

Para se tė fillonte kurėn me ilaēe ajo kishte dhimbje tė forta koke. Simptomat e presionit tė lartė tė gjakut ndryshojnė nga njė njeri tek tjetri, por tė moshuarit si Doris Grifin janė nė rrezik mė tė madh. Sipas njė studimi tė kohėve tė fundit janė shtuar prirjet pėr shtimin e rasteve tė presionit tė lartė tė gjakut mes tė moshuarave, veēanėrisht zezakė dhe mes grave tė moshuara nė pėrgjithėsi.

  
Doktor Ihab Haxhar dhe kolegėt e tij pranė universitetit tė Karolinės sė Jugut dhe tė kolegjit mjekėsor tė Wiskonsinit, analizuan tė dhėnat e studimeve tė kryera gjatė viteve 1999-2000. Ata vunė re se nga 5400 tė rritur tė pėrfshirė nė studim, 30 pėrqind e tyre vuanin nga presioni i lartė. Kjo shifėr ėshtė afro 4 pėrqind mė shumė se 10 vjet mė parė.
 
Rreth 70 pėrqind e atyre qė vuanin nga presioni i lartė i gjakut ishin nė dijeni tė gjendjes sė tyre, dhe 60 pėrqind merrnin ilaēe dhe vetėm 30 pėrqind e tyre e mbanin presionin e gjakut nėn kontroll. Kjo shifėr shikohet nga ekspertėt si pėrparim, krahasuar me vitet 1960 dhe fillimin i viteve 1970, kur sipas doktor Haxharit, rastet e pėrmirėsimit viheshin re vetėm mes 10 pėrqind tė atyre qė merrnin ilaēe.
 
Hapi i parė drejt pėrmirėsimit, thotė doktor Haxhari, ėshtė kėrkimi i ndihmės sė mjekut. Duke shkuar tek mjeku, duke matur tension, si dhe duke pėrdorur dieta tė pėrshatėshme ushqimore, ushtrime fizike dhe nė se ėshtė e nevojėshme ilaēe. Nė kėtė mėnyrė presioni i gjakut mund tė mbahet nė shkallėn normale.
 
 
Paisje e re pėr pompimin e gjakut nė zemės
 
Njė spital nė Teksas kujdeset pėr pacientėt e sėmurė rėndė nga zemra duke i pajisur ata me njė paisje artificiale pėr pompimin e gjakut. Richard Brown ėshtė njė prej pacientėve tė parė qė del nga spitali me njė pompė artificiale nė zemėr. Ai ėshtė nė pritje tė transplantimit tė zemrės dhe deri sa t’i vijė radha do tė presė nė shtėpi.
 
Tani pėr tani paisja pėrdoret vetėm pėr pacientė tė tillė qė presin pėr transplantim. Por mjekėt thonė se paisja i ka tė gjitha mundėsitė pėr t’u instaluar pėrgjithmonė nė organizėm duke shmangur nė ndonjė rast nevojėn e transplantimit tė zemrės.
 
 
Shtohen rastet e mbipeshės trupore mes fėmijėve
 
Njė studim i kohėve tė fundit tregon se kėrkimet nė fushėn e mbipeshės trupore gjatė periudhės sė fėmijėrisė ėshtė njė sferat me fonde tė pamjaftueshme pėr punėn e shkencėtarėve. Por njė spital nė Okland tė Kalifornisė tė Kalifornisė po pėrpiqet ta ndryshojė kėtė prirje ndėrkohė qė rastet e mbipeshės trupore mes fėmijėve po bėhen gjithnjė e mė tė shumta. Ky spital ka nė plan tė hapė njė qėndėr pėr parandalimin e mbipeshės tek fėmijėt.
 
Afro 40 pėrqind e fėmijėve tė shtruar nė spitalin e Oklandit gjatė vitit tė kaluar kishin njė peshė mbi atė normalen. Nė shkallė kombėtare, mbipesha trupore ėshtė nė rritje, ashtu si edhe komplikacionet qė rrjedhin prej saj. Por a ėshtė mbipesha njė trashėgim gjenetik? Shkencėtarėt po kryejnė studime tė ndryshme pėr tė kuptuar lidhjet midis faktorėve gjenetikė dhe ekonomiko shoqėtotė qė shkatojnė mbipeshėn si dhe nevojėn e edukimit tė shoqėrisė lidhur me kėtė dukuri.

 


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.