15.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E marte 15 korrik 2003 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova ia dorėzoi "Medaljen e artė Lidhjes sė Prizrenit" bashkėshortes sė Azem Hajdarit

  • Qeveria serbe blen pronat e joshqiptarėve nė veri tė Mitrovicės

  • Pas 20 ditėsh pėrfundoi greva e 94 punėtorėve tė fabrikės sė blloqeve nė Podujevė

  • Francezėt edhe nė Kosovė kremtuan 14 Korrikun, festėn e tyre nacionale

  • Kryeparlamentari Daci priti shefin e Zyrės britanike nė Prishtinė, Mark Dikinson

  • U promovuan 22 doktorė shkence tė fushave tė ndryshme

  • Vlerėsimet e punės sė drejtorive nuk duhet tė kuptohen si "gjyq i drejtorėve"

  • Nė Gjilan - ftesa anonime pėr protestė qytetare

  • Njė ekspozitė rreth renovimit tė sheshit "Nėna Tereze" nė Prishtinė

  • Sot fillon Universiteti Veror i Prishtinės

  • Ilir Meta thotė se Kosova nuk ėshtė mė njė realitet i shkėputur ballkanik, por pjesė proceseve integruese

  • Rreth 30 kryefamiljarė serbė janė kthyer nė fshatin Bjellopojė tė Pejės

  • Shoqata e Pensionistėve tė Kosovės ka kėrkuar nga Serbia 916 milionė euro

  • Janė shitur pesė ndėrmarrjet e para shoqėrore nė Kosovė

  • Tirana zyrtare reagon pėr ēėshtjen e vendosjes sė bustit tė Nėnė Terezės nė Romė, me emrin e propozuar nga Maqedonia

  • Reagim i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė nė lidhje me vėnien nė dyshim tė origjinės sė Nėnės Tereze

  • Kundėrshtohet ideja e PDSH-sė pėr vetėvendosje nga BE dhe nga Koalicioni qeveritar i Maqedonisė

  • Ēoviq thotė se nevojitet hapja e bisedimeve shqiptaro-serbe tė cilat janė gozhduar tash e 20 vjet

  • Thjeshtohet procedura e vizave britanike nė Tiranė

  • Tė paktėn 4 veta janė vrarė e disa tė tjerė janė plagosur nė njė shpėrthim nė Irakun Verior

  • Nga rrėshqitja e dheut nė Siēuan tė Kinės, drohet se kanė humbur jetėn 51 njerėz

  • Forcat amerikane kanė vrarė sot pesė irakianė

  • Nė njė sulm nė njė stacion policie nė Afganistan, talibanėt kanė kanė vrarė 5 policė

  • "Brigadat e martirėve Al Aksa" marrin pėrgjegjėsinė pėr therjen e njė izraeliti sot nė mėngjes

  • Trupat amerikane deri nė "pakufi" nė Irak

  • Annan i bėn thirrje botės pėr tė ndihmuar nė Irak

  • Abas zgjidh dallimet me Arafatin

  • Takim i zyrtarėve kinezė dhe koreanoveriorė

  • Njė palestinez vret njė izraelit nė Tel Aviv

  • Presidenti amerikan e sheh tė munshėm njė mision nė Liberi

  • Politikanė majtistė shprehen kundėr shtypjes


 
Presidenti Rugova ia dorėzoi "Medaljen e artė Lidhjes sė Prizrenit" bashkėshortes sė Azem Hajdarit
 
    
Prishtinė, 15 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova nė njė ceremoni rasti ia dorėzoi sot "Medaljen e artė tė Lidhjes sė Prizrenit", familjes sė Hajdari, me tė cilėn e ka dekoruar Azem Hajdarin, veprimtarin dhe dėshmorin e demokracisė nė Shqipėri. 
 
Dekoratėn e mori Fatmire Hajdari, bashkėshorte e Azem Hajdarit, e cila nė Prishtinė kishte ardhur bashkė me tė birin e saj.

Nė arsyetimin e shkruar tė Presidentit Rugova pėr ta dekoruar Azem Hajdarin thuhet:
  
"Nga Presidenti i Kosovės dekorohet me Medaljen e artė tė Lidhjes sė Prizrenit, veprimtari Azem Hajdari, pėr kontributin e dhėnė pėr vendosjen dhe zhvillimin demokracisė nė Shqipėri, si dhe pėr pėrkrahjen e Lėvizjes demokratike tė Kosovės pėr liri e pavarėsi, nė vitet '90".

Zonja Hajdari, duke u falendruar pėr dekoratėn e Presidentit Rugova, tha se kjo medalje ėshtė njė nder i madh pėr veprimtarinė politike tė bashkėshortit tė saj. "Bashkėshorti im ka qenė gjithmonė pranė jush. Ka qenė gjithmonė me mendje dhe me shpirt nė Kosovė dhe shpirti i tij ėshtė nė mesin e atyre trimave qė dhanė jetėn pėr ēlirimin e Kosovės", tha Fatmire Hajdari.

Nė fillim tė viteve '90, Azem Hajdari ka qenė njė ndėr liderėt kryesorė tė lėvizjes studentore nė Shqipėri pėr demokraci dhe pastaj deputet nė parlamentin shqiptar, i cili ėshtė angazhuar vazhdimisht pėr ēėshtjen e Kosovės. Ai u vra pabesisht nė njė atentat nė Tiranė nė vitin 1998.
 
 
Qeveria serbe blen pronat e joshqiptarėve nė veri tė Mitrovicės
 
Mitrovicė, 15 korrik 2003 - Subjektet politike dhe jopolitike tė Mitrovicės nėpėrmjet njė letre tė hapur u kanė bėrė thirrje qytetarėve qė tė mos i shesin pronat e tyre nė veri tė qytetit, tani kur qeveria serbe ėshtė duke blerė pronat e joserbėve atje.
 
Kėto subjekte vlerėsojnė se Beogradi nė kėtė mėnyrė synon njė rikolonizim tė ri pėr tė ndryshuar strukturėn nacionale tė veri tė qytetit tė Mitrovicės dhe kjo po ndodh nė kohėn kur udheqėsit shqiptarė bėjnė thirrje pėr kthimin e tė gjithė tė zhvendosurve nė shtėpitė e tyre, theksohet nė njė letėr drejtuar tė gjihė qytetarėve tė Mitrovicės. Njėherit kjo letėr paralajmėron qytetarėt dhe u bėn thirrje atyre qė kurrsesi tė mos pranojnė ofertat e qeverisė serbe pėr tė shitur pronat e tyre.

Kėto subjekte kėrkojnė nga Gjykata komunale e Mitrovicės tė mos i vėrtetojė kontratat e shitblerjes, ndėrkaq nga administrata ndėrkombėtare, nga Bordi drejtues nė pjesėn veriore tė qytetit dhe nga kryetari i komunės kėrkojnė qė tė ndėrmarrin hapat e domosdoshėm pėr tė ndėrprerė shitblerjen nė atė pjesė tė qytetit. Kohėve tė fundit janė evidentuar 11 raste tė shitblerjeve tė tilla nė veri tė Mitrovicės.
 
 
Pas 20 ditėsh pėrfundoi greva e 94 punėtorėve tė fabrikės sė blloqeve nė Podujevė
 
Podujevė,15 korrik 2003 – Pas 20 ditė greve, 94 punėtorėt e fabrikės sė materialit ndėrtimor "19 Qershori", sot i dhanė fund grevės nė saje tė njė marrėveshjeje qė ėshtė arritur ndėrmjet punėtorėve grevistė, stafit menaxhues tė fabrikės si dhe BSPK-sė nė Prishtinė, njoftoi Muhamet Murati, kryetari i Kėshillit organizativ tė protestės dhe kryetar i Tubimit tė punėtorėve nė kėtė fabrikė.
 
Ai tha se marrėveshjen e arritur e kanė garantuar kryetari i BSPK-sė z.Bahri Shabani dhe anėtari i kėsaj kryesie Avni Hajdini pas njė sėrė vizitash qė i kanė bėrė fabrikės dhe bisedave qė ata kanė zhvilluar me stafin menaxhues.

Stafi drejtues i fabrikės duhet fillimisht tė paguajė shumėn prej 70 eurosh pėr tė gjithė 94 punėtorėt grevistė. Atyre u janė paguar nga 50 euro, ndėrkohė qė shumėn tjetėr prej 20 eurosh do ta marrin tė enjten, ka shpjeguar Murati.

Ai njoftoi se ndėrprerja e grevės ėshtė mirėpritur nga stafi drejtues i fabrikės ndėrkohė qė me prodhimin pritet qė tė fillohet ditėn e mėrkurė.
 
 
Francezėt edhe nė Kosovė kremtuan 14 Korrikun, festėn e tyre nacionale
 
Prishtinė, 15 korrik 2003 - Zyra franceze nė Prishtinė, me njė solemnitet rasti ka shėnuar mbrėmė 14 Korrikun, festėn nacionale tė Francės, ku merrnin pjesė pėrfaqėsues tė lartė vendorė dhe ndėrkombėtarė, nė mesin e tyre dhe Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova.
 
Nė kėtė solemnitet u tha se 14 Korriku ėshtė njė ngjarje historike pėr francezėt, por kjo ngjarje i pėrket tė gjithė popujve tė botės, pra edhe Kosovės, e cila ėshtė dakord me vlerat e lirisė, barazisė dhe vėllazėrisė. Kėto janė vlera tė cilat secili popull duhet t'i pėraqafojė dhe t'i bėjė pronė tė veta, ka thėnė shefi i Zyrės franceze nė Prishtinė, Bernar Garanshe.

Edhe ushtarėt francezė i kanė bėrė nderime flamurit tė shtetit tė tyre dhe janė shprehur se vendosja e paqes sė plotė nė Kosovė do tė shėnojė edhe fundin e misionit tė tyre kėtu si ushtarė tė huaj.

"Tani ėshtė momenti qė tė mblidhemi tė gjithė francezėt sė bashku, ta kremtojmė kėtė festė. Ėshtė njė rast tė mendojmė edhe pėr familjet tona tė cilat janė nė Francė, por ėshtė njė rast qė tė mendojmė edhe pėr misionin qė e kryejmė nė Kosovė dhe pėr vlerat tė cilat i jep Franca gjatė misionit tė saj kėtu", ka thėnė Iv dė Kerambon, pėrfaqėsues ushtarak i Francės nė Kosovė.

"Ne jemi mjaft tė prekur nga pėrgėzimi qė Presidenti i Kosovės, z.Rugova, i ka dėrguar Presidentit tė Francės, Zhak Shirak, me rastin e 14 Korrikut", ka thėnė ai. Iv de Kerambon ka theksuar angazhimin e vazhdueshėm tė Francės nė Kosovė, pėr tė gjithė qytetarėt e saj, duke pėrfunduar fjalėn e tij me: "Rroftė Franca, rroftė Kosova"!

Franca aktualisht kontribuon nė kuadėr tė KFOR-it me rreth 3.500 ushtarė dhe ka nėn kontroll zonėn mė tė ndieshme tė Kosovės – atė tė veriut, ku ndarjet etnike janė mė tė theksuarat.
 
 
Kryeparlamentari Daci priti shefin e Zyrės britanike nė Prishtinė, Mark Dikinson
 
Prishtinė, 15 korrik 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci priti sot shefin e Zyrės britanike nė Prishtinė, z. Mark Dikinson. Pas kėtij takimi zoti Daci tha se gjatė kėsaj bisede ėshtė bėrė njė pėrmbledhje e asaj qė ėshtė arritur dhe nuk ėshtė arritur kėtė vit. "Takimet tona janė gjithmonė shumė tė sinqerta dhe unė shpreha synimet tona, duke kėrkuar pėrkrahjen e Qeverisė britanike, qė e kemi pasur gjithmonė", tha kryeparlamentari Daci.
 
Gjatė kėtij takim tė dy bashkėbiseduesit kanė pasur njė qasje krejtėsisht tė pėrafėrt dhe po njė gjejnė gjuhė tė pėrbashkėt pėr punėt qė duhet kryer bashkarisht.

Ndėrkaq, z. Dikinson pasi theksoi se u bisedua pėr ēėshtje qė pritet pėr t'u diskutuar, pėrgėzoi institucionet e Kosovės pėr kahjet dhe zhvillimin pozitiv qė kanė marrė. "Diskutuam pėr progresin qė kanė bėrė institucionet, nė mėnyrė tė veēantė pėr progresin qė shpresojmė tė bėhet lidhur me bashkėpunimin ndėrmjet institucioneve, sidomos me UNMIK-un, pasi tė mbėrrijė PSSP i ri", theksoi Dikinson.

Duke folur rreth prioriteteve tė pėrbashkėta nė tė ardhmen, profesor Daci theksoi se kishte shprehur vullnetin qė Pėrfaqėsuesi i ardhshėm Special duhet tė jetė njė personalitet i fuqishėm, tė ketė njė mbėshtetje tė mirė dhe tė jetė nga njėra prej vendeve tė fuqishme tė Evropės.
 
"Kemi koncepte shumė tė pėrbashkėta pėr ardhmėrinė. Unė kam deklaruar vazhdimisht se Londra, Berlini e Parisi pėr Evropėn janė qendra kryesore tė influencės nė Bruksel, qė bashkarisht me Uashingtonin nga ana tjetėr, po punojmė nė kėto koncepte dhe mund tė them se ēdo ditė e mė shumė jemi mė afėr njėri tjetrit", tha kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Nexhat Daci, njofton Zyra e Kuvendit tė Kosovės.
 
 
U promovuan 22 doktorė shkence tė fushave tė ndryshme
 
Prishtinė, 15 korrik 2003 - Me njė ceremoni rasti tė organizuar nga Universiteti i Prishtinė, dje u promovuan 22 doktorė shkence tė fushave tė ndryshme. Me kėtė rast u vlerėsua se ky ėshtė njė kontribut i madh pėr tė ardhmen e Kosovės.

Kandidatėt e promovuar kanė doktoruar kryesisht nė vitet 1997/1998. Prej 22 tė doktoruarve 11 janė nga shkencat mjekėsore, ndėrkaq 7 nga shkencat teknike.
 
 
Vlerėsimet e punės sė drejtorive nuk duhet tė kuptohen si "gjyq i drejtorėve"
 
Gjilan, 15 korrik 2003 - Nė bazė tė vendimit tė Kuvendit tė Komunės nė Gjilan, sė shpejti duhet tė fillojė vlerėsimi i punės sė drejtorėve nė tė gjitha drejtoritė e kėtushme. Lutfi Haziri, kryetar i komunės sė Gjilanit tha tė martėn nė takimin me Bordin e drejtorėve se vlerėsimi do tė bėhet mbi baza tė rregulloreve dhe garantoi se nuk do tė lejojė qė ky proces tė shndėrrohet nė "gjyq tė drejtorėve".
 
Duke sqaruar se njė gjė e tillė ėshtė e nevojshme tė bėhet pėr tė rritur efiaksitetin e punės, ai kėrkoi qė vlerėsimi tė bėhet pa tensione politike, tė cilat janė manifestuar kohėve tė fundit dhe, gjithsesi tė jetė i paanshėm e korrekt.

Haziri e ka vlerėsuar pozitive punėn e pėrgjithshme tė drejtorive, por ka thenė se duhet tė jemi tė sinqertė dhe tė pranojmė se kishte edhe dobėsi. "Nė shėrbimin civil nuk do tė lejoj tė bėhet politikė as pėr kushtin mė tė rėndė", ka qenė kėmbėngulės ai, duke paralajmėruar masa rigoroze ndaj atyre qė sillen ndryshe gjatė kohės sė punės.

Edhe kryeshefi ekzekutiv Enver Muja ishte dakord se mund tė rritet efikasiteti nė shėrbimin civil. "Ka rezultate, por ka edhe probleme nėpėr drejtori" . Unė mendoj se mund tė jemi edhe mė tė mirė, ka thenė Muja.

Pėr nga sistemi i qeverisjes lokale, Gjilani ėshtė komuna mė specifike nė Kosovės, pėr faktin se ka 11 Komitete, tek tė cilat Kuvendi ka deleguar disa nga pėrgjegjėsitė e veta. Por ndonjėherė ka edhe vėrejtje nė raportet Komitet - Drejtori.

Xhemajl Hyseni, zėvendėskryetar i komunės, ndėrkaq tha se ėshtė i dukshėm njė konflikt qė ai e qujati tė heshtur, ndėrmjet Komiteteve dhe Drejtorive pėrkatėse. E keqja ėshtė se disa nga Komitetet duan tė jenė edhe drejtori dhe kėrkojnė llogari edhe pėr ēėshtje operative.
 
 
Nė Gjilan - ftesa anonime pėr protestė qytetare
 
Gjilan, 15 korrik 2003 - Qė nga dita e djeshme, nė Gjilan mund tė shihen dhjetra ftesa pėr protestė qytetare, por nuk dihet ende se kush qėndron prapa tyre. Apeli iu ėshtė drejtuar qytetarėve, tė cilėt ndiejnė se iu kanė shkelur tė drejtat e tyre, nga, siē thuhet, ana e pushtetarėve.

Motoja e protestės, qė duhet tė mbahet tė mėrkurėn pasdite, para Kuvendit tė komunės, sipas kėshillit organizativ "anonim" ėshtė "Duam bukė - duam punė - duam drejtėsi", ndėrkaq qėllimi i saj ėshtė ndalja e familjarizmit, korrupcionit dhe tė gjitha dukurive tė tjera negative, tė cilat e dėmtojnė qytetarin e Gjilanit dhe shoqėrinė nė pėrgjithėsi.

Lufi Haziri, kryetar i komunės, thotė se njė protestė e tillė nuk ėshtė lajmėruar as nė organet e komunės dhe as tė policisė, dhe si tė tillė ai e cilėson njė thirrje manipuluese. Haziri tha se Komiteti pėr siguri dhe emergjencė do ta diskutojė sot kėtė ēėshtje, pėrderisa kėrkesat e theksuara si arsye pėr mbajtjen e protestės i vlerėson tė paqėndrueshme dhe tė cilat kanė pėr qėllim njollosjen e autoritetit komunal.

Ndonėse organizatori i protestės nuk dihet tash pėr tash, tė paktėn njė nga personat qė i kanė shpėrndarė traktet, ėshtė i njohur.
 
 
Njė ekspozitė rreth renovimit tė sheshit "Nėna Tereze" nė Prishtinė
 
Prishtinė, 15 korrik 2003 - Nė Fakultetin e Ndėrtimtarisė dhe Arkitekturės tė Universitetit tė Prishtinės u hap ekspozita rreth renovimit tė sheshit "Nėna Tereze" nė Prishtinė, organizuar nga Drejtorati pėr Urbanizėm i Kuvendit komunal tė Prishtinės nė bashkėpunim me studentėt e kėtyre fakulteteve.

Grupi themelor pėr realizimin e kėtij projekti pritet tė fillojė punėn brenda gjashtė muajve me donacione, tė cilat i ka siguruar Kuevendi komunal i Prishtinės dhe UNDP-ja, tė cilat kanė ndarė nga 100 mijė euro.
 
Pas hapjes sė kėsaj ekspozite organizatorėt presin qė do tė paraqiten edhe donatorė tė tjerė nė mėnyrė qė ky projekt tė realizohet me sukses. Ekspozita do tė jetė e hapur deri mė 17 tė kėtij muaji.
 
 
Sot fillon Universiteti Veror i Prishtinės
 
Prishtinė, 15 korrik 2003 - Sot fillon punėn Universiteti Veror i Prishtinės, nė tė cilin mėsimet do t'i ndjekin 600 studentė. Prej tyre 450 janė nga Kosova, 100 nga rajoni i Evropės Juglindore dhe 50 nga vende tė ndryshme, tė cilėt vetėfinancohen. Universiteti Veror edhe kėtė vit ėshtė organizuar nga Universiteti i Prishtinės dhe Asociacioni pėr trajnime akademike nga Holanda.

Tė gjithė profesorėt dhe studentėt e huaj tashmė kanė arritur nė Prishtinė dhe janė bėrė tė gjitha pėrgatitjet e nevojshme pėr ecurinė nė Universitet.

Interesimi i studentėve ėshtė kryesisht pėr shkenca shoqėrore, duke pėrfshirė edhe tė drejtėn ndėrkombėtare, por asnjė fakultet nuk ka mbetur pa u pėrfshirė.
 
 
Ilir Meta thotė se Kosova nuk ėshtė mė njė realitet i shkėputur ballkanik, por pjesė proceseve integruese
 
Tiranė, 15 korrik 2003 - Duke i bėrė njė analizė periudhės gjashtė mujore tė politikės sė jashtme nė Shqipėri, ministri i jashtė Ilir Meta ka prekur edhe proceset demokratike nė Kosovė.
 
Ai ka theksuar me kėtė rast se zhvillimet e fundit nė Kosovė janė tregues i njė mjedisi ndėretnik nė pėrmirėsim dhe ka pėrshėndetur hapat e udhėheqėsve tė Kosovės pėr iniciativat qė ata kanė ndėrmarrė drejt serbėve tė Kosovės me qėllim qė tė inkurajojnė kthimin nė shtėpitė e tyre nė Kosovė, pėr tė qenė pjesė e zhvillimeve tė kėtushme.

Ministri i jashtėm i Shqipėrisė u shpreh se Kosova nuk ėshtė mė njė realitet i shkėputur ballkanik, por pjesė e proceseve integruese drejt Evropės, qė kanė pėrfshirė rajonin.

Ndėrkaq duke folur pėr bashkėpunimin ekonomik mes Shqipėrisė dhe Kosovės, z. Meta u shpreh se shtimi i dukshėm i shkėmbimeve dhe realizimi i marrėveshjeve ku spikatė ajo pėr tregti tė lirė, i kanė hapur rrugė bashkėpunimit dhe hartimit tė strategjive tė pėrbashkėta si ato tė energjisė dhe infrastrukturės.
 
 
Rreth 30 kryefamiljarė serbė janė kthyer nė fshatin Bjellopojė tė Pejės
 
Prishtinė, 15 korrik 2003 - Rreth 30 kryefamiljarė serbė janė kthyer dje nė fshatin Bjellopojė tė Pejės. Ata janė vendosur nė kontejnerė tė improvizuar, ndėrkaq mė vonė do t'u ndėrtohen shtėpitė. Ky fshat njė nga fshatrat mė tė mėdha i banuar me serbė para luftės.
 
Kthimi i serbėve ėshtė bėrė nė baza vullnetare dhe pasoi pas thirrjes sė udhėheqėsve tė Kosovės javėn e kaluar pėr t'u kthyer nė shtėpitė e tyre nė Kosovė.
 
 
Shoqata e Pensionistėve tė Kosovės ka kėrkuar nga Serbia 916 milionė euro
 
Prishtinė, 15 korrik 2003 - Shoqata e Pensionistėve tė Kosovės edhe njėherė ka kėrkuar nga Serbia 916 milionė euro, tė cilat ajo ua ka borxh pensionistėve tė Kosovės.
 
Zyrtarėt e kėsaj shoqate kanė theksuar se ėshtė e pakontestueshme qė Serbia u ka borxh pensionistėve dhe invalidėve nga 5300 euro pėr person, qė konsiston nė shėnimet dhe nė parametrat e vitit 1989.

Serbia u ka borxh edhe 60 mijė personave tė tjerė tė cilėt kanė stazh tė konsideruar pune dhe kanė paguar kontribute me vite tė tėra, thotė Riza Shala, nėnkryetar i kėsaj shoqate.
 
 
Janė shitur pesė ndėrmarrjet e para shoqėrore nė Kosovė
 
Prishtinė, 15 korrik 2003 - Agjencia Kosovare e Mirėbesimit ka shėnuar mbrėmė fillimin zyrtar tė procesit tė privatizimit, duke publikuar tė gjitha ofertat pėr gjashtė ndėrmarrjet e para shoqėrore, qė pritet tė privatizohen.
 
Kjo shėnon procesin e shitjes sė ndėrmarrjeve shoqėrore nė Kosovė dhe kalimin e tyre nė pronėsi private. Njoftohet se mbrėmė nė selinė e UNMIK-ut nė Prishtinė u bėnė publike tė gjitha ofertat pėr kėto gjashtė ndėrmarrje.

Kėshtu,
"Energoinvesti", fabrika pėr prodhimin pajisjeve ėshtė shitur 750 mijė euro,
"Energoinvesti", fabrika pėr prodhimin e siguresave - 525.125 euro,
"Lepenci" i Kaēanikut - 650 mijė euro,
"Pėrparimi" i Skėnderajt - 2.298.744 euro,
"Montazhi" i Prishtinės - 210 mijė euro,
"Termosistemi" i Rahovecit - 200 mijė euro.
 
Pėr ndėmarrjen "Ringov" tė Pejės nuk kishte asnjė ofertė.
 
 
Tirana zyrtare reagon pėr ēėshtjen e vendosjes sė bustit tė Nėnė Terezės nė Romė, me emrin e propozuar nga Maqedonia
 
Tiranė, 15 korrik 2003 - Diplomacia dhe autoritetet shqiptare kanė ndėrmarrė disa masa lidhur me diskutimet e fundit mbi njė kėrkesė tė hershme tė qeverisė maqedonase pėr vendosjen e bustit tė Nėnės Tereze nė njė nga sheshet e Romės me emrin e propozuar Maqedonia.
 
Burime zyrtare tė Ministrisė sė Jashtme bėnė tė ditur se me marrjen e kėtij lajmi, ambasadori shqiptar nė Itali, Pėllumb Xhufi, ėshtė interesuar pranė Kryetarit tė Bashkisė sė Romės, Valter Veltroni, ku ėshtė informuar se njė gjė e tillė "nuk ka gjasa tė ndodhė".

Po kėshtu edhe nga Selia e Shenjtė janė marrė garancitė pėr shmangien e njė veprimi tė tillė.

Kjo ēėshtje ėshtė ngritur edhe nė takimin mes Presidentit shqiptar Alfred Moisiu me kryetarin e Dhomės sė Deputetėve tė Parlamentit italian, Pier Ferdinando Kazini.

Ndėrkohė, po vazhdojnė tė merren kontakte nė nivele tė larta me autoritetet pėrgjegjėse italiane, si dhe janė nė proces peticione tė intelektualėve tė shquar shqiptarė, bėjnė tė ditur burimet e Ministrisė sė Jashtme.

Hapa tė tillė kanė marrė shkas nga disa zhvillime tė diskutuara sė fundi, ku qeveria e Maqedonisė, pėrmes ambasadorit tė mėparshėm tė saj nė Romė, Viktor Gaber, i ka parashttuar njė kėrkesė ministrit tė dikurshėm tė Punėve tė Jashtme tė Italisė, pėr ngritjen e monumentit dedikuar pėrkujtimit tė 90 vjetorit tė lindjes sė Nėnė Terezės me pėrkushtimin qė vijon: “Maqedonia pėr nder tė bijės sė vet Gonxhe Bojaxhiut-Nėna Terezė ( Shkup 1910-Kalkuta 1997)”.
 
 
Reagim i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė nė lidhje me vėnien nė dyshim tė origjinės sė Nėnės Tereze
 
Tiranė, 15 korrik 2003 – "Fakti qė Nėna Tereze ka prejardhje shqiptare ėshtė i pamohueshmėm. Ajo e ka deklaruar vetė nė ceremoninė e marrjes sė Ēmimit Nobel me plot gojėn: 'Atdheu im ėshtė Shqipėria'", thuhet nė njė reagim tė Akademis sė Shkencave tė Shqipėrisė.
 
Nė lidhje me vėnien nė dyshim tė origjinės sė Nėnės Tereze pikėrisht para shenjtėrimit tė pritshėm tė saj nė Romė, Akademai e Shkencės sė Shqipėrisė ka dalė me njė deklaratė nė tė cilėn shprehet se nuk ka asnjė dyshim se humanistja e madhe ėshtė bijė e kombit shqiptar, se varret e tė parėve dhe tė tė afėrmve tė saj gjenden nė Shqipėri dhe se ajo vetė ka deklaruar me rastin e marrjes sė Ēmimit Nobel se atdheu i saj ėshtė Shqipėria.
 
"Kryesia e Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė ka ndjekur me vėmendje dhe me shqetėsim tė madh lajmet e pėrhapura pėrmes medias pėr pėrpjekjet pėr tė mohuar origjinėn shqiptare tė Nėnė Terezės.
 
Asnjė pėrpjekje e frymėzuar nga motive tė mbrapshta nuk mund tė verė nė dyshim njė tė vėrtetė tė njohur botėrisht. Kryesia e Akademisė ka besim nė pėrpjekjet e shtetit shqiptar pėr ta mbrojtur kėtė tė vėrtetė pranė autoriteteve tė huaja kompetente", - thuhet nė deklaratėn pėr shtyp tė Kryesisė sė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė qė e boton shtypi i Tiranės.
 
Ndėrkaq, nė lidhje me debatin qė po zhvillohet nė Shqipėri pėr ngritjen e njė shtatoreje tė Nėnės Tereze nė Tiranė, Kryesia e Akademisė shprehet se nė kuadrin e programit qeveritar pėr kremtimin e shenjtėrimit tė Nėnės Tereze ėshtė parashikuar pikėrisht ngritja e pėrmendores sė saj nė Tiranė.
 
Ėshtė shpallur edhe njė konkurs pėr kėtė qėllim, si edhe ėshtė parashikuar mbajtja e njė konference shkencore ndėrkombėtare qė si temė do tė kishte "Nėna Tereze dhe vepra e saj", qė do tė organizohet nga Akademia e Shkencave dhe do tė mbahet nė muajin tetor nė Tiranė.
 
 
Kundėrshtohet ideja e PDSH-sė pėr vetėvendosje nga BE dhe nga Koalicioni qeveritar i Maqedonisė
 
Shkup, 15 korrik 2003 - Idenė pėr vetėvendosje qė e plasoi nė Kongresin e saj Partia Demokratike Shqiptare e kanė kundėrshtuar Bashkimi Evropian dhe partitė e koalicioni aktual qeveritar nė Maqedoni.

Pėrfaqėsuesi i BDI-sė Agron Buxhaku tha se kjo ide ėshtė e parealizueshme pasi kėrkesat e shqiptarėve janė pėrfshirė nė Marrėveshjen e Ohrit.

Nė anėn tjetėr zėdhėnėsja e BE-sė Irena Gjuzelova ka thėnė se moszbatimi i Marrėveshjes sė Ohrit do tė ēonte nė krijimin e shteteve etnike. Partia opozitare VMRO-DPMN nuk e ka komentuar kėtė qėndrim tė PDSH-sė, ndėrkaq LSDM-ja e ka dėnuar ashpėr idenė e PDSH-sė, duke thėnė se kjo parti po humb elektoratin dhe po ndryshon kursin politik.
 
 
Ēoviq thotė se nevojitet hapja e bisedimeve shqiptaro-serbe tė cilat janė gozhduar tash e 20 vjet
 
Beograd, 15 korrik 2003 - Zėvendėskryeministri i Serbisė Nebojsha Ēoviq thotė se problemi i Kosovės ėshtė i asaj natyre qė pėr tė nuk duhet kėrkuar zgjidhje vetėm nė Kosovė, ose vetėm nė Serbi dhe Mal tė Zi, por me gjerė nė mbarė rajonin. Ēoviq ka shfaqur bindjen e tij se sė shpejti do tė arrihet deri te dialogu fillestat i Beogradit dhe Prishtinės, por ka thėnė se bisedimet pėr ēdo rast duhet tė pėrgatiten mirė.

"Nuk na nevojitet marketing apo dialog pėr hir tė dialogut por hapja e bisedimeve tė palėve shqiptare e serbe tė cilat janė gozhduar tash e 20 vite me kulminim tė padurueshmėrisė sė madhe", ka deklaruar Ēoviq.
 
 
Thjeshtohet procedura e vizave britanike nė Tiranė
 
Tiranė, 15 korrik 2003 - Britania e Madhe ka vendosur tė thjeshtojė procedurėn pėr marrjen e vizave nė Tiranė. Qytetarėt e Shqipėrisė qė edhe mė parė kanė udhėtuar pėr nė Mbretėrinė e Bashkuar, prej tė hėnės do ta kenė mė tė lehtė marrjen e vizės britanike.

Nė ambasadėn Britanike nė Tiranė tani mund ta dorėzosh formularin e plotėsuar pėr vizė, pa patur nevojė qė tė presėsh pėr tė folur me ndonjė person tė zyrės sė vizave.

Ambasada e Mbretėrisė sė Bashkuar njofton se kjo proēedure e re nuk garanton domosdo marrjen e vizės, por nė qoftė se qytetari qė bėn kėrkesė, i ka plotėsuar tė gjitha kriteret, atėherė viza do tė jetė gati pėr t'u marrė brenda ditės.

Sistemi i ri i dhėnies sė vizave nuk ėshtė i vlefshėm pėr tė gjithė qytetarėt. Pėrveē stafit diplomatik shqiptar dhe punonjėsve tė qeverisė nė vizita zyrtare, prej sistemit tė ri pėrfitojnė tė gjithė ata qė kanė udhėtuar mė parė nė UK ose nė SHBA, po ashtu studentėt qė ndjekin shkollat britanike si dhe tė moshuarit mbi 65 vjeē qė kanė familjarė nė Mbretėrinė e Bashkuar.
 
 
Tė paktėn 4 veta janė vrarė e disa tė tjerė janė plagosur nė njė shpėrthim nė Irakun Verior
 
Bagdad, 5 korrik – Tė paktėn katėr veta janė vrarė dhe disa tė tjerė janė plagosur nė njė shpėrthim afėr stacionit tė policisė nė Irakun verior, ka bėrė tė ditur televizioni arab al-Xhazira, njofton BBCWorld. Shpėrthimi ka ndodhur nė qytetin Al-Ramadi rreth 100 km nė perendim tė Bagdadit.
 
Njoftohet se pėrforcime ushtarake amerikane kanė shkuar nė vendngjarje. Nuk dihet nėse ka ndėr amerikanė tė plagosur.
 
 
Nga rrėshqitja e dheut nė Siēuan tė Kinės, drohet se kanė humbur jetėn 51 njerėz
 
Pekin, 15 korrik 2003 - Nga rrėshqitja e dheut drohet se kanė humbur jetėn 51 njerėz nė provincėn jugperendimore tė Kinės, Seēuan, kanė bėrė tė ditur sot (e martė) mediat shtetėrore vendore, njofton Rojter. Ekipet e shpėtimit kanė zbuluar vetėm njė trup dhe ky i njė femre turiste nga Shangai, qė ishte zhvendosur nė njė luginė lumi pas vershimit tė tij.
 
Njoftohet se kėto ekipe kanė shpėtuar 71 persona, tė cilėt kanė ikur nė malin e fshatit, nga frika e rrėshqitjes sė dheut. Vershimet stinore tė kėtoditshme nė Kinė kanė shkaktuar vdekjen e 570 njerėzve dhe kanė detyruar evakuimin e 2.3 milionė njerėzve nga rajonet e vershuara.
 
 
Forcat amerikane kanė vrarė sot pesė irakianė
 
Bagdad, 15 korrik 2003 - Forcat amerikane kanė vrarė sot pesė irakianė dhe kanė arrestuar njė tjetėr pasi kundėr tyre ishte vėnė njė pritė, ndėrsa po shkonin nė perėndim tė Bagdadit, ka thėnė njė komandant i trupave amerikane, njofton Rojter.

Pėrleshja ka ndodhur ndėrmjet qyteteve Ramadi dhe Habania, rreth 60 mila nė perėndim tė Bagdadit, rajon i kontrolluar nga trupat amerikane.
 
 
Nė njė sulm nė njė stacion policie nė Afganistan, talibanėt kanė kanė vrarė 5 policė
 
Kandahar, Afganistan, 15 korrik 2003 – Luftėtarė tė dyshimtė talibanė kanė sulmuar njė stacion tė policisė nė Afganistanin jugor dhe kanė vrarė shefin e policisė dhė katėr policė tė tjerė, ka bėrė tė ditur sot (e martė) njė zyrtar policie, njofton AP. Njoftohet se nė kėtė sulm kanė marrė pjesė rreth 12 talibanė.
 
Po nė kėtė njoftim thuhet se dy policė tė tjerė janė plagosur nė njė sulm tė djeshėm nė rrethin Ghorak, 72 mila nė veriperndim tė Kandaharit. Pėrgjegjėsinė ende s’e ka marrė askush, por pėr kėtė zyratarėt fajėsojnė talibanėt.
 
 
"Brigadat e martirėve Al Aksa" marrin pėrgjegjėsinė pėr therjen e njė izraeliti sot nė mėngjes
 
Bejrut, 15 korrik 2003 – Njė grup palestinez i lidhur me presidentin Jaser Arafat, ka bėrė tė ditur sot (e martė) se qėndron pas therjes me thikė tė njė izraeliti, vrasje kjo qė kėrcėnon armėpushimin sipas planit amerikan pėr paqen izraelito-palestineze, njofton Rojter.
 
"Njė luftėtar i njėsitit martir tė Ali Xhulanit sot nė mėngjes ėshtė pėrpjekur tė hyjė nė njė restoran nė Xhafa dhe ėshtė pėrleshur me rojėn dhe kėshtu ka ndodhur vrasja e njė koloni dhe plagosja e tė tjerėve", thuhet nė njė kumtesė tė faksuar nga "Brigadat e martirėve Al Aksa", duke pėrdorur njė eufemizėm pėr thikėn.
 
 
Trupat amerikane deri nė "pakufi" nė Irak
 
Bagdad, 15 korrik 2003 - Mijėra trupa amerikane qė ndodhen nė Irak janė njoftuar se afati i shėrbimit tė tyre nė kėtė vend ėshtė zgjatur nė pakufi. Lajmi erdhi vetėm njė javė pasi rreth nėntė mijė trupave nga Divizioni i Tretė i Kėmbėsorisė, iu tha se do tė mund tė kthehen nė shtėpitė e tyre nga fillimi i shtatorit.

Divizioni i mekanizuar, i cili i pari hyri nė Bagdad, pas kalimit tė shkretėtirės nga Kuvajti, ka humbur numrin mė tė madh tė ushtarėve qė nga fillimi i invazionit.

Vendimi pėr zgjatje tė afatit thuhet tė jetė marrė pėr shkak tė problemeve tė sigurisė nė Irak.
 
 
Annan i bėn thirrje botės pėr tė ndihmuar nė Irak
 
Nju Jork, 15 korrik 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Kofi Annan i ka bėrė thirrje gjithė komunitetit ndėrkombėtar qė tė ndihmojė nė arritjen e njė qėndrueshmėrie nė Irak.

Ai e bėri kėtė thirrje pas takimit tė parė me presidentin Bush qė kur Shtetet e Bashkuara dėshtuan qė tė marrin mbėshtetjen e OKB-sė pėr invadimin e Irakut.

Zoti Bush tha se operacioni i udhėhequr nga amerikanėt pėr tė stabilizuar vendin po bėnte njė pėrparim tė mirė.
 
 
Abas zgjidh dallimet me Arafatin
 
Ramallah, 15 korrik 2003 - Kryeministri palestinez, Mahmud Abas, tha se ka tejkaluar dallimet me Jaser Arafatin, pas bisedimeve qė kishte zhvilluar me udhėheqėsin palestinez nė selinė e tij nė qytetin Ramallah tė Bregut Perėndimor.

Ata u takuan pėr herė tė parė qė kur zoti Abass ofroi dorėheqje nga Komiteti Qendror i Lėvizjes Fatah tė zotit Jaser Arafat, javėn e kaluar.

Disa mbėshtetės tė zotit Arafat kanė theksuar se zoti Abas ishte shumė i butė nė bisedimet paqėsore me Izraelin, veēanėrisht nė ēėshtjen e lirimit tė tė burgosurve palestinezė.
 
 
Takim i zyrtarėve kinezė dhe koreanoveriorė
 
Penian, 15 korrik 2003 - Tė dėrguarit kinezė kanė zhvilluar bisedime me udhėheqėsin koreano-verior, Kim Jong Il, nė atė qė vėzhguesit rajonal e pėrshkruan si njė intervenim shumė tė pritur pėr gjetjen e njė zgjidhjeje diplomatike pėr konfrontimin rreth programeve tė diskutueshme bėrthamore tė Koresė Veriore.

Delegacioni kinez nė Phenian i dorėzoi njė letėr nga presidenti kinez, Hu Jintao.
 
 
Njė palestinez vret njė izraelit nė Tel Aviv
 
Tel Aviv, 15 korrik 2003 - Para njė restorani nė Tel Aviv njė palestinez sulmoi me thikėn e tij tre izraelitė. Njoftohet se si pasojė e plagėve tė marra jetėn ka humbur njėri nga izraelitėt e sulmuar. Keqbėrsi, pėr tė cilin dyshohet se ėshtė pjesėtar i tė ashtuquajturave "Brigada tė El Aksės" ėshtė qėlluar dhe arritur tė arrestohet nga policia.
 
Ky ishte sulmi i parė i armatosur i njė palestinezi nė njė qytet izraelit prej se organizatat mė tė rėndėsishme ilegale palestineze para dy javėsh bėn thirrje pėr njė armėpushim tė pėrkohshėm me Izraelin.
 
 
Presidenti amerikan e sheh tė munshėm njė mision nė Liberi
 
Uashington, 15 korrik 2003 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush ka aluduar pėr njė mision tė kufizuar tė trupave amerikane nė Liberinė afrikanoperėndimore.
 
Njėsi amerikane mund tė jenė tė domosdoshme pėr tė ndihmuar bashkėsinė ekonomike afrikanoperėndimore nė zbatimin e armėpushimit nė vendin e pėrfshirė nga lufta qytetare, tha Bush gjatė njė takimi me sekretarin e pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara Kofi Anan, nė Uashington.
 
Kusht pėr kėtė ėshtė qė tė presidenti Ēarls Tejlor tė jap dorqheqjen dhe tė largohet nga vendi, sqaroi Bush.
 
 
Politikanė majtistė shprehen kundėr shtypjes
 
Londėr, 15 korrik 2003 - Njė takim i 14 presidentėve dhe kryeministrave majtistė dhe reformatorė pėrfundoi nė Britani tė madhe me njė deklaratė pėr mbrojtje mė tė madhe tė popujve nga shtypja. Nikoqiri, kryeministri britanik Toni Bler siguroi se dokumenti pėrfundimtar i konferencės "qeverisja pėrparimtare" nuk ka pėr qėllim arsyetimin e luftės sė Irakut. Bėhet fjalė se si mund t`i ofrohet mbrojtja dhe mbėshtetja popujve tė goditur dhe ēfarė rregullash duhet tė vlejnė pėr sulm, tha Bler.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.