12.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune 12 korrik 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Hollbruk: I vetmi rezultat qė t'i sjellė paqe tė pėrhershme rajonit ėshtė pavarėsia e Kosovės

  • Udhėheqėsit kosovarė duhet tė ēajnė rrethimin e UNMIK-ut dhe Brukselit, thotė eurodeputeti Dypui

  • UNMIK-u refuzoi kėrkesėn e Beogradit pėr dorėzimin e Shefket Musliut

  • Nė Prishtinė po mbahet njė simpozium ndėrkombėtar pėr pozitėn juridiko-politike tė Kosovės

  • Autoritetet e Shkupit dhe ato tė UNMIK-ut do tė gjejnė gjuhė tė pėrbashkėt pėr hapjen e vendkalimit Tanushė – Debėllde

  • Presidentėt e Bullgarisė, Shqipėrisė dhe Maqedonisė u takuan nė Sofje pėr tė konfirmuar vullnetin pėr ndėrtimin e Korridorit 8

  • Intelektualėt shqiptarė reagojnė ndaj synimit tė Maqedonisė pėr ta pėrvetėsuar Nėnėn Tereze

  • Banka Botėrore miraton njė kredi tė re prej 18 milionė dollarėsh pėr Shqipėrinė

  • Rreth 170 njerėz janė vrarė qė nga 7 korriku kur kryengritėsit filluan sulmet nė Burundi

  • Kryengritėsit maoistė nė Peru kanė vrarė 7 persona tė patrullės policore

  • Njė gjykatė nė Maroko ua ka vėrtetuar dėnimet me vdekje 10 pjesėtarėve tė njė grupi radikal islamik

  • Paqeruajtėsit freng kanė vrarė tė pakten 3 luftėtarė tė milicisė etnike nė RD tė Kongos

  • Rajs: Presidenti nuk e dinte qė informacioni pėr Irakun ishte i pasaktė


 
Hollbruk: I vetmi rezultat qė t'i sjellė paqe tė pėrhershme rajonit ėshtė pavarėsia e Kosovės
 
    
Prishtinė, 12 korrik 2003 - Duke komentuar nismėn e kohėve tė fundit pėr bisedime direkte ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, diplomati i njohur amerikan dhe ndėrmjetėsi i dikurshėm pėr ēėshtjen e Kosovės, Riēard Hollbruk, tha se ky ėshtė njė fillim i mirė.
 
"SHBA-tė duhet tė marrin udhėheqjen dhe tė inkurarojnė njė zgjidhje pėr ēėshtjen e Kosovės, qė do tė ēojė tek i vetmi rezultat qė, sipas meje, do t'i sjellė paqe tė pėrhershme rajonit, dhe kjo ėshtė pavarėsia e Kosovės, njė shtet i pavarur i Kosovės, nė shoqėrim tė afėrt ekonomik me Beogradin, me Serbinė, Malin e Zi, Maqedoninė dhe Bosjėn, mirėpo njė shtet i pavaraur me anėtarėsi tė veten nė OKB, me identitetin e vet ndėrkombėtar", nėnvizoi nė njė intervistė pėr "Kohėn ditore" Riēard Hollbruk.

I pyetur nėse pavarėsia e Kosovės mund tė fitohet nė Kėshillin e Sigurimit, Hollbruk thotė se "Kėshilli i Sigurimit nuk do tė vendosė statusin final tė Kosovės". 
  
Sipas Hollbrukut statusi final i Kosovės duhet tė vendoset nė njė ndėrmjetėsim ndėrkombėtar qė do tė zhvillohet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit me pėrkrahjen dhe asistencėn e SHBA-ve, BE-sė dhe OKB-sė".
 
Ndėrkaq rusėt poashtu do tė mund tė marrin pjesė. Kėshilli i Sigurimit, thotė Hollbruk, thjesht do tė ratifikojė ose aprovojė statusin, duke shtuar se nė Nju Jork nuk mund tė marrin vendim.
 
"Dhe po pėrsėris, rezultati adekuat ėshtė i qartė pė mua - ėshtė pavarėsia e plotė pėr Kosovėn", saktėsoi Hollbruk nė kėtė intervistė.
 
 
Udhėheqėsit kosovarė duhet tė ēajnė rrethimin e UNMIK-ut dhe Brukselit, thotė eurodeputeti Dypui
 
Bruksel, 12 korrik 2003 - "Udhėheqėsit kosovarė duhet tė ēajnė rrethimin nė tė cilin i ka vėnė sa UNMIK-u aq edhe disa personalitete nė Bruksel, duke forcuar lidhjet, njohjet dhe kontaktet me partnerėt e tyre ndėrkombėtarė".
 
Kėshtu tha europarlamentari radikal belg, Olivier Dypui, i cili ditė mė parė mori pjesė nė konferencėn ndėrkombėtare tė organizuar nė Kosovė. Nė njė intervistė pėr "Dojēe velen" eurodeputeti Dypui tha se edhe organizimi i kėsaj konference si dhe apeli qė udhėheqėsit e Kosovės bėnė pėr kthimin e tė gjithė tė shpėrngulurve nė shtėpitė e tyre nė Kosovė, tingėllojnė mirė nė Bruksel.
 
Kėto iniciativa dėshmojnė pjekurinė e klasės politike kosovare, thotė ai, duke sugjeruar qė udhėheqėsit e Kosovės nuk duhet tė presin zgjidhjen e statusit final pėr tė ndėrmarrė nismat e nevojshme pėr hapjen me botėn, shtimin e tregtisė me vendet fqinje etj.
 
 
UNMIK-u refuzoi kėrkesėn e Beogradit pėr dorėzimin e Shefket Musliut
 
Prishtinė, 12 korrik 2003 - Autoritetet ndėrkombėtare nė Kosovė sėrish kanė refuzuar kėrkesėn e Beogradit pėr dorėzimin e Shefket Musliut, ish-komandant i UĒPMB-sė, i cili po mbahet i burgosur nė Kosovė.
 
Kėshtu u tha nė njė takim qė u zhvillua dje nė rrethinėn Therandės (Suharekės) ndėrmjet ushtruesit tė detyrės sė shefit tė UNMIK-ut Ēarls Brajshou dhe zėvendėskryeministrit tė Qeverisė sė Serbisė Nebojsha Ēoviq. Brajshou i ka bėrė tė ditur Ēoviqit se rasti Musliu ėshtė para gjykatės nė Kosovė dhe administrata ndėrkombėtare nuk do tė cėnojė pavarėsinė e gjykatės.
 
Zėdhėnėsi i UNMIK-ut nė Prishtinė, Sunil Narula tha se z. Brajshou i kanė bėrė tė ditur Ēoviqit se administrata e UNMIK-ut nuk do tė pėrzihet nė punėt qė i pėrkasin gjykatės. Narula bėri tė qartė se Shefket Musliu nuk do t'i dorėzohet autoriteteve tė Beogradit dhe se ai sė shpejti do tė dalė para gjykatės nė Kosovė.
 
 
Nė Prishtinė po mbahet njė simpozium ndėrkombėtar pėr pozitėn juridiko-politike tė Kosovės
 
Prishtinė, 12 korrik 2003 - Nė Prishtinė po i zhvillon punimet simpoziumi dyditor shkencor ndėrkombėtar me temėn: "Pozita juridiko-politike e Kosovės sipas Rezolutės 1244 - gjendja dhe pėrspektiva".
 
Kėtė simpozium e kanė organizuar Fakulteti Juridik i Prishtinė dhe Fakulteti Juridik i Gracit tė Austrisė. Nė kėtė simpozium po marrin pjesė ekspertė nga Austria, Shqipėria, Australia, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe nga Kosova.

Ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė Rexhep Osmani, duke folur pėr pozitėn juridike tė Kosovės tha se zgjidhja e statusit pėrfundimtar do ta pėrshpejtonte integrimin e Kosovės nė Evropė.
 
 
Autoritetet e Shkupit dhe ato tė UNMIK-ut do tė gjejnė gjuhė tė pėrbashkėt pėr hapjen e vendkalimit Tanushė – Debėllde
 
Shkup, 12 korrik 2003 - Zėvendėskryeministri i Qeverisė sė Maqedonisė Musa Xhaferi shprehu bindjen se autoritetet maqedonase dhe ato tė UNMIK-ut do tė gjejnė gjuhė tė pėrbashkėt me banorėt e zonės kufitare pėr hapjen e vendkalimit kufitar mes Kosovės dhe Maqedonisė nė pikėn kufitare Tanushė - Debėllde. Ai i bėri kėtė prononcim pėr BBC-nė, duke komentuar protestat e banorėve shqiptarė nė tė dy anėt e kufirit pėr moslejimin e hapjes sė kėsaj pike kufitare.

Z.Xhaferi tha se duhet tė harmonizohen punėt me organet komunale tė Vitisė, tė UNMIK-ut dhe tė Qeverisė sė Kosovės nė mėnyrė qė tė gjendet njė zgjidhje pėr hapjen e kėtij vendkalimi. Sipas
ai vendkalim do tė jetė nė shėrbim tė qytetarėve e jo nė shėrbim tė pushtetit.
 
Por ai ka shtuar se mund tė jetė edhe njė konflikt interesash mes grupeve tė njerėzve, apo tė individėve pėrkatės tė cilėve ndoshta nuk u konvenon tė kėtė njė vendkalim zyrtar publik tė verifikueshėm, pėr arsye apo pėr interesa qė mund tė merren me mend, ka thėnė ndėr tė tjera, Musa Xhafer, zėvendėskryeministri i Qeverisė sė Maqedonisė.
 
 
Presidentėt e Bullgarisė, Shqipėrisė dhe Maqedonisė u takuan nė Sofje pėr tė konfirmuar vullnetin pėr ndėrtimin e Korridorit 8
 
Sofje, 12 korrik 2003 - Presidentėt e Bullgarisė, Shqipėrisė dhe Maqedonisė u takuan nė Sofje pėr tė konfirmuar vullnetin politik pėr ndėrtimin e Korridorit 8, lidhjes mė tė rėndėsishme rrugore nė rajinin e Ballkanit qė niset nga bregdeti i Adriatikut nė Shqipėri nėpėrmjet Maqedonisė deri nė bregdetin e zi bullgar.
 
Siē njoftohet nga Sofja presidentėt Georgi Parvanov, Alfred Moisiu dhe Boris Trajkovski pritet t'i bėjnė apel Bashkimit Evropian, NATO-s, Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore dhe institutcioneve financiare ndėrkombėtare pėr mbėshtetje financiare. Presidentėt e vazhdojnė samitin tripalėsh sot nė Maqedoni dhe nesėr nė Shqipėri.
 
 
Intelektualėt shqiptarė reagojnė ndaj synimit tė Maqedonisė pėr ta pėrvetėsuar Nėnėn Tereze
 
Romė, 12 korrik 2003 - Njė grup i intelektualėve shqiptarė, i kryesuar nga shkrimtari i shquar Ismail Kadare, kanė reaguar ndaj synimit tė bashkisė sė Romės, qė pranė bustit tė ngritur pėr nder tė Nėnės Tereze, tė vihet mbishkrimi me tė cilin shmanget prejardhja e saj e vėrtetė.
 
Ata i kanė drejtuar njė peticion kreut tė bashkisė sė Romės me tė cilin kėrkojnė qė bashkia e kėtij qyteti tė mos marrė njė hap ofendues pėr kombin shqiptar, duke i gdhendur monumentit tė shenjėtores Nėnės Tereze qė do tė vendoset nė njė prej shesheve tė Romės mbishkrimin: "Bijės sė kombit maqedonas".
 
Shkak pėr kėtė reagim tė intelektualėve shqiptarė ėshtė bėrė kėrkesa e Qeverisė maqedonase drejtuar bashkisė sė Romės pėr tė vendosur nė monumentin e Nėnės Tereze fjalinė me germa cirilike "Nėnė Terezės -bijės sė kombit maqedonas"!
 
Nėnshkruesit e peticionit thonė se autoritetet e Shkupit me kėtė akt synojnė tė mohojnė origjinėn etnike dhe tė fshehin identitetin e vėrtetė tė Nėnės Tereze.
 
 
Banka Botėrore miraton njė kredi tė re prej 18 milionė dollarėsh pėr Shqipėrinė
 
Tiranė, 12 korrik 2003 - Qeveria shqiptare njoftoi se Banka Botėrore sapo ka miratuar njė kredi prej 18 milionė USD pėr tė mbėshtetur uljen e varfėrisė dhe zhvillimin ekonomik e social tė Shqipėrisė.
 
Drejtues tė larė tė financave shqiptare pohuan se kjo kredi e re e Bankės Botėrore ėshtė njė vlerėsim pėr pėrpjekjet e Shqipėrisė nė reformat ekonomike. Njė vit mė parė Shqipėria mori nga BankaBotėrore edhe njė kredi tjetėr prej 20 milionė dollarėsh pėr pėrmirėsimin e shėrbimeve sociale.

Ministri i financave, Kastriot Islami, deklaroi nė njė konferencė shtypi pėr statistikat gjashtėmujore se shpenzimet buxhetore janė tė ulta, ku kanė ndikuar niveli i ulėt i investimeve, rreth 63%, pėr shkak tė veprimeve tė administratės.

Ministri shqiptar i financave tha se ashtu si Banka Botėrore, Fondi Monetar Ndėrkombėtar edhe organizata tė tjera financiare ndėrkombėtare po japin vazhdimisht vlerėsime pozitive pėr ecjen pėrpara tė reformave dhe ekonomisė nė vend.

Kredia e sapomarrė nga Banka Botėrore pritet tė shlyhet pėr 20 vjet. Vetėm nga Banka Botėrore qė nga viti 1991, Shqipėria ka marrė rreth 720 milionė USD pėr 51 projekte.
 
 
Rreth 170 njerėz janė vrarė qė nga 7 korriku kur kryengritėsit filluan sulmet nė Burundi
 
Buxhumbura, Burundi, 12 korrik 2003 – Rreth 170 njerėz janė vrarė qė nga 7 korriku kur kryengritėsit filluan sulmet nė kryeqytetin e Burundit, kanė bėrė tė ditur sot (e shtunė) Kombet e Bashkuara, njofton BBCnews.
 
Kryengritėsit e fisit Hutu kanė granatuar Forcat pėr Demokraci Nacionale (FNL) dhe ky ėshtė sulmi mė i egėr deri tash nė Buxhumbura. Zyra e Kombeve tė Bashkuara nė Buxhumbura, gjithshtu ka thėnė se ndėrmjet 6 mijė dhe 7 mijė civilė, qė janė zhvendosur, kanė kėrkuar strehim nė shkolla dhe nė ndėrtesat e qytetit.
 
 
Kryengritėsit maoistė nė Peru kanė vrarė 7 persona tė patrullės policore
 
Lima, Peru, 12 korrik 2003 - Kryengritėsit nė Peru kanė vrarė 7 persona tė patrullės policore, ka bėrė tė ditur ministrri i Mrojtjes sė Perusė, njofton Rojter. Njoftohet se kryengritėsit maoistė tė “Rrugės sė ndritshme” kishin sulmuar tri patrulla nė njė fshat tė largėt tė Perusė juglindore dhe nė kėto sulme kishin vrarė pesė pjesėtarė tė forcave tė sigurimit dhe dy civilė.
 
 
Njė gjykatė nė Maroko ua ka vėrtetuar dėnimet me vdekje 10 pjesėtarėve tė njė grupi radikal islamik
 
Kazablankė, 12 korrik 2003 – Njė gjykatė nė Maroko ua ka vėrtetuar dėnimet me vdekje 10 pjesėtarėve tė njė grupi radikal islamik, i cili dyshohet tė ketė qenė i pėrzier nė sulmet vetėvrasėse nė Kazablanka, njofton BBCworld.
 
Gjykata e apelit nė Kazablankė gjithashtu ua ka vėrtetuar dėnimet prej 12 muajsh deri nė dėnimet me burg tė pėrjetshėm edhe 21 anėtarėve tė kėtij grupi islamik. Asnjėri nga tė akuzuarit nuk ishte pėrzier nė bombardimet e majit, kur qenė vrarė 40 njerėz.
 
 
Paqeruajtėsit freng kanė vrarė tė pakten 3 luftėtarė tė milicisė etnike nė RD tė Kongos
 
Bunia, Kongo, 12 korrik 2003 – Paqeruajtėsit francezė kanė vrarė tre luftėtarė tė milicisė etnike nė qytetin verilindor Bunia tė Republikės Demokratike tė Kongos, ka bėrė tė ditur njė zėdhėnės i forcave franceze, njofton Frans pres.
 
Njė tjetėr zėdhėns kishte deklaruar mė herėt se tė pakten pesė veta janė vrarė nė njė shkėmbim zjarri me luftėtarėt e milicisė sė Unionit tė Patriotėve Kongolezė nė periferi tė qytetit Bunia.
 
 
Rajs: Presidenti nuk e dinte qė informacioni pėr Irakun ishte i pasaktė
 
Uashington, 12 korrik 2003 - Drejtori i Agjencisė Qendrore tė Zbulimit amerikan, Xhorxh Tenet, tha se CIA miratoi gabimisht njė fjalim tė Presidentit Bush qė pėmbante tė dhėna tė pasakta zbulimi mbi Irakun.
 
Drejtori i CIA-s pranoi gabimin, duke thėnė dje pasdite se ai ishte pėrgjegjės pėr procesin e miratimit nga agjencia qė ai drejton. Nė njė deklaratė publike, zoti Tenet tha se "ishte bėrė njė gabim" kur u lejua gjuha e pėrdorur nė fjalimin e Presidentit Bush pėr gjendjen e vendit, ku akuzohej Iraku se pėrpiqej tė blinte nė Afrikė uranium tė pasuruar qė pėrdoret pėr prodhimin e armėve bėrthamore.
 
Duke iu referuar asaj pjese tė fjalimit, zoti Tenet tha se "ato 16 fjalė nuk duhet tė ishin pėrfshirė kurrė nė tekstin e fjalimit tė Presidentit".

Presidenti Bush citoi kėtė tė dhėnė tė gabuar tė zbulimit pėr tė justifikuar luftėn kundėr Irakut, pasi ky i fundit e kishte tė ndaluar nė bazė tė rezolutave tė Kombeve tė Bashkuara pėr tė shtėnė nė dorė material pėr prodhimin e armėve tė shkatėrrimit nė masė.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.