11.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E premte 11 korrik 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Rekomandimet e Kuvendit tė Kosovės pėr kthimin e tė zhvendosurve

  • Rugova, Harnish e Thaēi kanė bėrė thirrje pėr kthimin e personave tė zhvendosur

  • Robin Kuk - kandidat pėr postin e kryeadministratorit tė Kosovės?

  • Kuvendi i Kosovės pėrmbylli punimet para pushimeve verore

  • OKB: Nė Kosovė ka 500,000 armė tė paligjshme

  • KFOR-i ēeko-sllovak e vlerėson tė qetė situatėn e sigurisė nė komunėn e Podujevės

  • Mė 14 korrik nė nė Prishtinė i fillon punimet Konferenca treditore ndėrkombėtare pėr planifikimin hapėsinor

  • Gjilan: Duhen mė shumė se 4 vite pėr ta ndryshuar njė tė kaluar qė ishte e keqe

  • KFOR-i parashikon se gjatė verės do tė rritet kriminaliteti dhe aktiviteti ilegal nė Kosovė

  • U mbajtėn provimet pranuese pėr grupin e dytė tė fakulteteve dhe shkollave tė larta pėr vitin akademik 2003/2004

  • Fabio Mini thotė se trupat e KFOR-it do tė vazhdojnė misionin nė Kosovė sė paku edhe pėr pesė vite tė tjera

  • Vdiq i riu 16-vjeēar Luan Bajrami nga plagėt e marra nė incidentin e armatosur qė ndodhi Shkup

  • Prej 1 tetorit e deri mė 15 nėntor nė Maqedoni do tė zhvillohet aksioni pėr grumbullimin e armėve

  • Eduard Selamit i ėshtė afruar kandidatura e kryetarit tė bashkisė sė Tiranės

  • I akuzuari pėr krime lufte nė Kosovė kėrkon azil politik nė Kanada

  • Nga njė shpėrthim nė Karaēi kanė vdekur dy persona dhe janė plagosur shumė tė tjerė

  • Kryeministri i Serbisė thotė se dialogu ndėrmjet Beogradit e Prishtinės do tė fillojė nė shtator

  • A ka pasur marrėveshje Shirak-Mladiq?

  • Nga shirat dhe vėrshimet nė Azi kanė humbur jetėn 218 njerėz

  • Ndėrprehet prodhimi i "Breshkės"

  • Presidenti Bush viziton Ugandėn

  • Pauell: Shtetet e Bashkuara rol mbėshtetės nė Liberi

  • Nga vershimet nė Kinė, kanė vdekur 569 njerėz dhe janė evakuar 2.29 milionė njerėz

  • Dy irakianė janė plagosur gjatė njė shkėmbimi zjarri nė Bagdad

  • Fushatė e Prisidentit Bush kundėr Sidės nė Afrikė

  • Franks: Amerikanėt do tė qėndrojnė nė Irak

  • Zbulimi i njė planeti tė vjetėr 13 miliardė vjetėsh mund tė ndryshojė teoritė rreth formimit tė planeteve

  • Dy termete nė Iran kanė shkaktuar vdekjen e njė personi dhe lėndimin e 20 tė tjerėve

  • Kryengritėsit kurdė kanė varė katėr banorė vendės

  • Gjatė ditės sė djeshme u vranė 4 ushtarė amerikan nė Irak

  • Ramsfeld: Nė Irak, herėt apo vonė do tė zbulohen armė tė shkatėrrimit nė masė

  • Tėrmet i rėndė nė Iran

  • Senati amerikan pro dėrgimit tė trupave tė NATO-s nė Irak

  • Konventa e reformės sė BE e pranoi projektin pėr kushtetutėn e Bashkimit Evropian

  • Format i ri i Kupės UEFA


 
Rekomandimet e Kuvendit tė Kosovės pėr kthimin e tė zhvendosurve
 
Prishtinė, 11 korrik 2003 - Pas debatit parlamentar dhe harmonizimit tė qėndrimeve tė tė gjitha grupeve parlamentare, Kuvendi i Kosovės, nė mbledhjen e mbajtur dje, mė 11 korrik 2003 2003, ka miratuar, me shumicė votash, rekomandimet nė mbėshtetje tė kthimit tė personave tė zhvendosur nga Kosova.

1. Kuvendi rikonfirmon mbėshtetjen e atij pėr rezolutėn pėr tė drejtat dhe kushtet e kthimit tė tė zhvendosurve dhe tė refugjatėve tė datės 7 qershor 2002 dhe e njeh mesazhin e udhėheqėsve tė institucioneve tė Kosovės lidhur me kthimin e tė zhvendosurve.

2. Kuvendi konsideron se kthimi i tė zhvendosurve paraqet njė ēėshtje humanitare dhe respektim tė lirive dhe tė tė drejtave tė njeriut dhe kėrkon qė ky proces tė mbrohet nga implikimet dhe keqpėrdorimet politike.

3. Kuvendi rikonfirmon pėrcaktimin qė Kosova tė ndėrtohet si shoqėri demokratike qė ofron kushte pėr barazi tė plotė tė tė gjithė qytetarėve tė saj pa dallime dhe privilegje.

4. Kuvendi angazhohet qė procesi i kthimit tė tė zhvendosurve tė jetė nė baza vullnetare nė pronat dhe shtėpitė e tyre.

5. Kuvendi konsideron se integrimi i tė gjithė qytetarėve nė kuadrin e tė gjitha institucioneve dhe strukturave tė shoqėrisė sė Kosovės do tė ndihmojė procesin e kthimit tė tė zhvendosurve.

6. Kuvendi angazhohet pėr krijimin e njė klime tolerante tė mirėbesimit e tė sigurisė, pėr tė ndihmuar procesin e kthimit dhe fton qytetarėt e Kosovės qė tė ndihmojnė kėtė proces.

7. Kuvendi konsideron se mbėshtetja financiare ndėrkombėtare pėr rregullimin e infrastrukturės sė nevojshme, zhvillimin ekonomik, hapjen e vendeve tė reja tė punės, paraqet njė hap tė rėndėsishėm nė procesin e kthimit tė tė zhvendosurve.

8. Kuvendi i Kosovės kėrkon qė kthimi i tė zhvendosurve tė mos kufizohet nė baza etnike por t’i pėrfshijė tė gjithė qytetarėt e Kosovės tė zhvendosur gjatė luftės brenda dhe jashtė territorit tė Kosovės.

9. Kuvendi i Kosovės do tė pėrcjellė zbatimin e kėtyre rekomandimeve dhe kėrkon nga institucionet e Kosovės tė tė gjitha niveleve qė tė punojnė pėr realizimin e kėtyre rekomandimeve.
 
 
Rugova, Harnish e Thaēi kanė bėrė thirrje pėr kthimin e personave tė zhvendosur
 
Ferizaj, 11 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, shefi i Zyrės amerikane nė Prishtinė, Rino Harnish dhe kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi vizituan dje pasdite Komunėn e Ferizajt.
 
Nė takimet me autoritetet lokale dhe me pėrfaqėsuesit e serbėve tė zhvendosur, ata sollėn mesazhin e krijimit tė njė shoqėrie tolerante, nė tė cilėn ēdo bashkėsi etnike do tė ndiehej e sigurt dhe tė jetojė e lirė e nė paqe.
 
Me kėtė rast u kanė bėrė thirrje shqiptarėve qė tė pranojnė nė mjedisin e tyre pjesėtarėt e komunitetit serb, qė duan tė kthehen nė shtėpitė e tyre.

Presidenti Rugova ka thėnė me kėtė rast se procesi i integrimit tė Kosovės nė Evropė nuk mund tė realizohet pa integrime tė plota tė komuniteteve qė jetojnė nė Kosovė.
 
Presidenti shtoi se ky ėshtė njė proces qė kėrkon kohė dhe pėrpjekje tė tė gjtiha komuniteteve qė tė punojnė pėr integrimin e tyre nė shoqėrinė e Kosovės. Pasi pėrkujtoi se deri mė tash nė Kosovė janė kthyer mbi 7000 persona, ai tha se po vazhdojnė pėrpjekjet pėr kthimin edhe tė tė tjerėve.

Presidenti theksoi se e kaluara s'mund tė harrohet, por duhet tė shikuar nga e ardhmja tė gjithė qytetarėt e Kosovės dhe duhet tė krijohen garanca pėr minoritetet nė Kosovė, duke shtuar se Kosova ėshtė vendi i tė gjithė atyre qė dėshirojnė tė jetojnė nė Kosovė, pėr tė pasur njė shoqėri tė integruar e njė shtet tė integruar.

Shefi i Zyrės amerikane nė Prishtinė, ambasadori Rino Harnish ka vlerėsuar kėtė takim shumė pozitiv, duke e quajtur atė edhe historik, pasi sipas tij kjo ėshtė njė hap konkret nė pėrmbushjen e njėrit ndėr standardet kryesore qė ka vendosur administrata ndėrkombėtare nė Kosovė.
 
Ai tha se udhėheqėsit politikė shqiptarė kanė inkurajuar fuqishėm pjesėtarėt e komunitetit serb qė tė kthehen nė Kosovė dhe njė qėndrim i tillė ėshtė shprehur edhe mė herėt nga udhėheqėsit shqiptarė drejtuar personave tė zhvendosur, qė ėshtė vlerėsuar lartė nga bashkėsia ndėrkombėtare dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi ka thėnė se ėshtė arritur njė koncensus ndėrmjet udhėheqėsve politikė pėr ēėshtjen e kthimit, duke theksuar se tė kthyerve do t'u ofrohet edhe fqinjėsi e mirė, mirėkuptim dhe respekt i ndėrsjellė.
 
Ai tha sė tė gjithė duhet tė punojnė sė bashku pėr tė krijuar kushte sa mė tė mira pėr jetė tė pėrbashkėt, duke shtuar se Kosova ėshtė atdhe i tė gjithėve qė jetojnė kėtu.
 
Perspektiva e Kosovės ėshtė jeta e pėrbashkėt, ku do t'i gėzonin tė drejtat e barabarta tė gjithė qytetarėt pa dallim pėrkatėsie etnike, tha Hashim Thaēi.
 
 
Robin Kuk - kandidat pėr postin e kryeadministratorit tė Kosovės?
 
Edinburg, 11 korrik 2003 - Ish-ministri i jashtėm britanik Robin Kuk ėshtė kandidati mė i ri nė postin e kryeadministratorit tė Kosovės. Kėshtu shkruan njė gazetė lokale e Skocisė, nė zonėn zgjedhore ku Robin Kuk ėshtė zgjedhur deputet nė Parlamentin britanik.
 
Me titullin "Njė britanik propozohet tė udhėheqė UNMIK-un", thuhet se Robin Kuk (Robin Cook) ish-minister i jashtėm britanik ėshtė propozuar nga Ministria e Jashtme e kėtij vendi qė tė marrė detyrėn e shefit tė UNMIK-ut.

Emri i tij, vazhdon gazeta, ėshtė i pėlqyeshėm nga tė gjitha vendet e BE-sė, ndėrkohė qė ka mbėshtetje tė fuqishme nė SHBA sepse administratori i katėrt konsiderohet qė tė jetė edhe i fundit nė Kosovė, duke konsideruar se gjatė mandatit tė tij do tė zgjidhet edhe statusi pėrfundimtar i Kosovės!
 
Gazeta pėrfundon se edhe sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė Kofi Anan ėshtė pajtuar me kėtė propozim, por ka pasur reagime tė ashpra kundėr kandidaturės sė z.Kuk nga ambasadori serbo-malazez nė OKB.
 
 
Kuvendi i Kosovės pėrmbylli punimet para pushimeve verore
 
Prishtinė, 11 korrik 2003 - Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės nė seancėn e sotme me shumicė votash miratuan Ligjin pėr skemat e ndihmės sociale dhe Ligjin pėr regjistrimin e popullsisė, ekonomive familjare dhe banesave. Ndėrkaq deputetėt nė parim miratuan edhe Projektligjin pėr shėrbimet postare dhe Projektrregulloren pėr kodin doganor tė Kosovės.

Gjithashtu deputeti Arsim Bajrami nga radhėt e PDK-sė u emėrua anėtar i Komisionit pėr bashkėpunim me Tribunalin e Hagės dhe u pėrkrahėn rekomandimet e Kėshillit gjyqėsor pėr emėrimin e gjykatėsve.
Me kėtė seancė u pėrmbyllėn punimet e Kuvendit tė Kosovės para pushimeve vjetore tė deputetėve qė do ta zgjasin dy muaj pėr shkak tė renovimit tė ndėrtesės sė Kuvendit.
 
 
OKB: Nė Kosovė ka 500,000 armė tė paligjshme
 
Nju Jork, 11 korrik 2003 - Njė raport i ri i Kombeve tė Bashkuara thotė se nė Kosovė ka afro gjysmė milioni armė tė paligjshme. Kėtu pėrfshihen pistoleta dhe pushkė automatike.

Raporti u pėrgatit nga Programi i Kombeve tė Bashkuara pėr Zhvillimin dhe nga Organizata pėr Vėzhgimin e Armėve tė Vogla me qendėr nė Zvicėr. Nė tė theksohet se numri i madh i armėve tė paligjshme ėshtė bėrė pengesė pėr zhvillimin e Kosovės.

Sipas llogaritjeve, 72 pėr qind e tė gjitha vrasjeve qė u raportuan vitin e kaluar nė Kosovė u kryen me armė tė vogla.

Ekspertėt e Kombeve tė Bashkuara thonė se nė 70 pėr qind tė shtėpive nė Kosovė ka nga njė pistoletė ose njė pushkė automatike dhe se biznesmenėt dhe ish-luftėtarėt janė veēanėrisht tė armatosur mirė.

Raporti i Kombeve tė Bashkuara thotė se pjesa mė e madhe e armėve sillen pėrmes trafikut tė paligjshėm nga Shqipėria dhe Serbia.
 
 
KFOR-i ēeko-sllovak e vlerėson tė qetė situatėn e sigurisė nė komunėn e Podujevės
 
Podujevė, 11 korrik 2003 – Java e kaluar ishte e qetė pėrkundėr disa incidenteve joserioze, deklaroi sot nė konferencėn pėr media, zėdhėnėsi i Batalionit tė tretė ēeko-sllovak mbitogeri Mihal Prejzek.
 
"Kemi qenė tė njoftuar nga policia e UNMIK-ut se disa persona tė armatosur e kanė kaluar kufirin nė rajonin e Dumnicės, por pas verifikimit doli qė kjo tė ishte vetėm njė dezinformatė e cila po pėrsėritet nga i njėjti njeri", tha Prejzek.
 
Ai pohoi se me kėtė njeri merret policia e UNMIK-ut meqė kjo po pėrsėritet qe disa herė dhe sidomos kohėt e fundit.

Ndėrkaq zv.komandanti i KFOR-it majori Vojteh Mojzes njoftoi pėr disa raste tė mjeteve tė pashpėrthyera – UXO-ve pėr ēka ekipet e EOD-sė kanė reaguar menjėherė, pėr disa persona tė arrestuar nė gjendje tė dehur dhe pa dokumente identifikimi.

Zv.komandanti Mojzes nė fund pohoi se situata e sigurisė nė rajonin e komunės sė Podujevės ėshtė e qetė.
 
 
Mė 14 korrik nė nė Prishtinė i fillon punimet Konferenca treditore ndėrkombėtare pėr planifikimin hapėsinor
 
Prishtinė, 11 korrik 2003 - Tė hėnėn mė 14 korrik nė mjediset e hotelit "Grand", nė Prishtinė i fillon punimet Konferenca treditore ndėrkombėtare pėr planifikimin hapėsinor. Nė kėtė konferencė janė ftuar tė marrin pjesė pėrfaqėsues tė shumė shteteve ku do tė pėrkrahet bashkėpunimi dhe kėmbimi i informatave dhe pėrvojave nė fushėn e planifikimit hapėsinor ndėrmjet shteteve tė rajonit tė gjerė.
 
Pjesėmarrės nė konferencė do tė jenė pėrfaqėsues nga Shqipėria, Bashkimi Evropian, Kroacia, Sllovenia, Moldavia, Ēekia, Belgjika, Turqia, Franca si dhe shtete tjera dhe pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės.
 
 
Gjilan: Duhen mė shumė se 4 vite pėr ta ndryshuar njė tė kaluar qė ishte e keqe
 
Gjilan, 11 korrik 2003 - Do tė ishte iluzion sikur tė mendohej se mund tė bėhen tė gjitha pėr njė kohė kaq tė shkurtėr, ka thėnė Lutfi Haziri, kryetar i komunės sė Gjilanit, nė seancėn publike me qytetarė. Tė gjitha ato qė i duhen komunės dhe qytetarėve tė saj, me siguri se nuk do tė mund tė bėhen as pėr katėr vitet tjera, por ai tha se beson nė njė tė ardhme shumė mė tė mirė.

"Nuk ėshtė pėr mburrje, por si komunė kemi pėrfituar deri tani mbi 350 projekte, 30 nga tė cilat i pėrkasin gjashtėmujorit tė parė tė kėtij viti", tha Haziri. Sipas tij, integrimi i komuniteteve dhe pėrmirėsimi i sigurisė sė pėrgjithshme, ka ndikuar qė donatorėt tė orientohen mė tepėr nga komuna e Gjilanit, ndėrkaq edhe vetė KFOR-i amerikan, qė kėtu ka njė mision tjetėr, ka ndihmuar nė projektet e infrastrukturės civile.

Shumė tė rėndėsishėm pėr komunėn e Gjilanit, Haziri e ka vlerėsuar edhe projektin e komunitetit ndėrkombėtar pėr integrimin e rajonit, proces ky qė do tė hapė mundėsi tė reja zhvillimi pėr Gjilanin, por edhe pėr Kumanovėn e Preshevėn, komuna kėto tė banuara kryesisht me shqiptarė dhe tė cilat, pos lidhjeve familjare e farefisnore, i bashkojnė edhe interesa tė tjera.
 
Nė kuadėr tė kėtij procesi shihet i realizueshmėm edhe projekti kapital tė rrugės Gjilan-Kumanovė, e cila do tė ishte njė portė e rėndėsishme pėr integrimin e Kosovės nė koridorin e 8-tė ndėrkombėtar tė komunikacionit rrugor, tha Haziri.

Ndėrkaq, qytetarėt i kanė shpalosur para udhėheqjes komunale, problemet dhe hallet e pėrditshme me tė cilat ballafaqohen ata, kryesisht nga infrastruktura, papunėsia, taksėn komunale nė pronė, shqetėsimet e banorėve tė zonės kufitare me Serbinė e tė tjera dhe kanė kėrkuar zgjidhje pėr to dhe kanė marrė pėrgjegje nga kryetari Lutfi Haziri si dhe kryshefi Enver Muja.
 
 
KFOR-i parashikon se gjatė verės do tė rritet kriminaliteti dhe aktiviteti ilegal nė Kosovė
 
Prishtinė, 11 korrik 2003 - KFOR-i parashikon se gjatė muajve tė verės do tė rritet kriminaliteti dhe aktivitetet e tjera ilegale nė Kosovė, para sė gjithash konrabanda, tentimet pėr kalim ilegal tė kufirit, dukuritė e narkotikėve dhe i parava tė falsifikuara, thuhet nė njė raport tė KFOR-it dorėzuar Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė.
 
Nė kėtė raport thuhet se nė muajin maj nė Kosovė janė shėnuar disa incidente tė motivuara politikisht, por pėrgjithėsisht situata ka qenė kryesisht stabile.
 
 
U mbajtėn provimet pranuese pėr grupin e dytė tė fakulteteve dhe shkollave tė larta pėr vitin akademik 2003/2004
 
Prishtinė, 11 korrik 2003 - Dje u mbajtėn provimet pranuese pėr grupin e dytė tė fakulteteve dhe shkollave tė larta pėr regjistrim nė vitin e parė tė vitit akademik 2003/2004. Rezultatet pritet tė shpallen mė 14 korrik.
 
Provimet pranuese u mban nė Fakultetin Filozofik, tė Shkencave Matematiko-Natyrore, Filologjisė, Ndėrtimtarisė dhe Arkitetkturės, Eelktroteknikės, Makinerisė, Bujqėsisė, Zejtarisė, Metalurgjisė, Edukimit, si dhe nė disa shkolla tė larta.

"Ky ishte rast edhe pėr studentėt tė cilėt nuk kanė pasur sukses tė pranohen nė grupin e parė tė fakulteteve, tha sekretari nė Rektoratin e UP, Destan Halimi.
 
 
Fabio Mini thotė se trupat e KFOR-it do tė vazhdojnė misionin nė Kosovė sė paku edhe pėr pesė vite tė tjera
 
Prishtinė, 11 korrik 2003 - Komandanti i trupave tė KFOR-it, gjenerali italian Fabio Mini thotė se operacioni aktual paqeruajtės i NATO-s do tė vazhdojė misionin nė Kosovė sė paku edhe pesė vite tė tjera.
 
Ai bėri kėto komente nė njė intervistė dhėnė agjencisė Asoishted Press. Ai ka thėnė se detyrat paqeruajtėse, eventualisht mund t'i dorėzohen trupave nga Maqedonia, Bosnja, Serbia e Mali i Zi, Shqipėria dhe vetė Kosova, qė do tė operonin nė ombrellėn dhe udhėheqjen e NATO-sė.

Gjeneral Mini pastaj ka theksuar se deri tash e gjithė siguria nė Ballkan ėshtė identifikuar si luftim, si identifikim i armikut dhe pastaj tė luftuarit e tij, por me paqen, kjo qasje duhet tė ndryshohet plotėsisht, ngase siguria do tė thotė bashkėpunim, ka thėnė ai.

Gjenerali Fabio Mini nuk ka thėnė se ēfarė roli parasheh ai pėr forcat e Shteteve tė Bashkuara nė Kosovė, nėse detyrat paqeruajtėse do tė zhvendoseshin tek armatat ballkanike.
 
 
Vdiq i riu 16-vjeēar Luan Bajrami nga plagėt e marra nė incidentin e armatosur qė ndodhi Shkup
 
Shkup, 11 korrik 2003 - Nė spitalin e Shkupit nga plagėt e marra nė incidentin e armtosur qė ka ndodhur tė mėrkurėn ka vdekur dje edhe personi i pestė. Policia ka thėnė se i ri 16-vjeēar ėshtė Luan Bajrami.
 
Kėshtu epilogu i sulmit ėshtė pesė tė vrarė dhe katėr tė plagosur. Tre persona tjerė tė plagosur qė ishin tė shtrirė nė spital janė jashtė rrezikut tė jetės.

Lidhur me incidentin e armatosur nė Shkup Ministria e Punėve tė Brendshme e Maqedonisė ka ftuar nė bisedė informative dy persona.
 
 
Prej 1 tetorit e deri mė 15 nėntor nė Maqedoni do tė zhvillohet aksioni pėr grumbullimin e armėve
 
Shkup, 11 korrik 2003 - Prej 1 tetorit e deri mė 15 nėntor nė Maqedoni do tė zhvillohet aksioni pėr grumbullimin e armėve nga popullsia civile. Kėshtu bėri tė ditur sot nė Kuvendin e Maqedonisė ministri maqedonas i Punėve tė Brendshme Hari Kostov.
 
Gjatė kėtij aksioni pritet tė mblidhen rreth 20 deri mė 30 pėr qind e armėve ilegale qė i posedojnė qytetarėt, tha Kostov. Supozohet se nė Maqedoni ka tė paktėn 60 deri mė 80 mijė armė ilegale.
 
Pas 15 nėntorit nuk do tė ketė aksion tė ri pėr dorėzimin vullnetar tė armėve dhe secili qė kapet nė vend publik me armė do tė ndiqet penalisht. Ndryshimi i ligjit penal do tė pėrgatitet deri nė fillimin e kėtij aksioni.
 
 
Eduard Selamit i ėshtė afruar kandidatura e kryetarit tė bashkisė sė Tiranės
 
Tiranė, 11 korrik 2003 - Njėri nga ish-drejtuesit kryesor tė Partisė Demokratike tė Shqipėrisė Eduard Selamit i ėshtė afruar nga kreu aktual i kėsaj partie Salih Berisha, kandidatura e kryetarit tė bashkisė sė Tiranės.
 
Selami i cili prej shumė kohėsh jeton nė Nju-Jork nuk e ka konfirmuar se do tė hyjė nė gara pėr kryetar bashkie tė kryqytetit shqiptar. Kandidaturat e tjera tė opozitės janė shpallur deri mė tash prej Genc Pollos e Dashamir Shehit.
 
Socialistėt dhe tė majtėt tė tjerė janė paraqitur nė garė vetėm me njė kandidaturė, atė tė kryetari aktual tė bashkisė sė Tiranės Edi Rama.
 
 
I akuzuari pėr krime lufte nė Kosovė kėrkon azil politik nė Kanada
 
Beograd, 11 korrik 2003 - Dejan Demiroviq, i cili bashkė me Sasha Cvjetanin, ėshtė akuzuar pėr krime lufte nė Kosovė pėr vrasjen e 19 civilėve shqiptarė nė Podujevė mė 1999, do tė paraqitet mė 17 shtator para njė gjykate tė imigracionit nė Kanada, ku do tė vendoset nėse ai do tė mund tė mbetet nė atė vend, ka deklaruar avokati i tij pėr agjencinė Frans pres. Demiroviq ka tentuar tė marrė statusin e emigrantit politik nė Kanada.

Pėr momentin nė Beograd po zhvillohet njė proces gjyqėsor kundėr Cvjetanit dhe Demiroviqit. Ky i fundit po gjykohet nė mungesė, meqenėse autoritetet kanadaze kanė refuzuar t'ia dorėzojnė Beogradit Demiroviqin kinse nė mungesė tė provave.
 
 
Nga njė shpėrthim nė Karaēi kanė vdekur dy persona dhe janė plagosur shumė tė tjerė
 
Karaēi, 11 korrik 2003 – Sot (e premte) nė hyrje tė njė ndėrtese tė zyreve nė qendrėn tregtare tė Karaēit, ka shpėrthyer fuqishėm njė bombė, e cila ka shkaktuar vdekjen e dy personave dhe plagosjen e disa tė tjerėve, kanė bėrė tė ditur policia dhe personeli mjekėsor, njofton Rojter.
 
Pėr kėtė shpėrthim ende s’e ka marrė kush pėrgjegjėsinė. Policia e ka quajtur “akt tė terrorizmit” dhe ka thėnė se shumė njerėz do tė ishin vrarė po tė kishte ndodhur shpėrthimi mė vonė.
 
 
Kryeministri i Serbisė thotė se dialogu ndėrmjet Beogradit e Prishtinės do tė fillojė nė shtator
 
Beograd, 11 korrik 2003 - Kryeministri i Serbisė Zoran Zhivkoviq ka deklaruar se dialogu ndėrmjet Beogradit e Prishtinės do tė fillojė nė muajin shtator. Zhivkoviq ka shtuar se Beogradi do tė kėrkojė qė tė pezullohet marrėveshja e Shtajnerit pėr tregti tė lirė mes Kosovės dhe Shqipėrisė posa tė arrijė shefi i ri i UNMIK-ut.
 
"Askush nuk paralajmėron bisedime pėr statusin pėrfundimtar. Pėr bisedime me shqioptarėt jemi pėrgatitur qėmoti, vetėm po presim qė pėr kėtė tė krijohen kushtet minimale, veē tjerash edhe emėrimi i shefit tė ri tė UNMIK-ut", ka thėnė Zhivkoviq.
 
 
A ka pasur marrėveshje Shirak-Mladiq?
 
Londėr, 11 korrik 2003 - Gazeta londineze "Dejli telegraf" shkruan se presidenti francez ka lidhur marrėveshje sekrete me tė cilėn ėshtė mbrojtur i akuzuari i Hagės Ratko Mladiq.
 
Zhak Shirak, sipas dokumenteve tė prokurorisė sė gjykatės sė Hagės tė marra nga njė shėrbim i paidentifikuar sekret, nė vitin 1995 ka pranuar tė sabotojė ekstradimin e gjeneralit tė serbėve tė Bosnjės Mladiq pas nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Dejtonit, nė mėnyrė qė si kompensim tė sigurojė lirimin e dy pilotėve francezė qė mbaheshin si pengje pasi qė avioni i tyre ishte rrėzuar afėr Sarajevės.

Zėdhėnėsi i Presidentit francez kategorikisht ka hedhur poshtė kėto akuza, por ish-presidenti jugosllav Zoran Liliq, dėshmitar i nė gjykimin e Millosheviqit nė Hagė, ka konfirmuar se transkripti i bisedės sė tij telefonike me Zhak Shirakun ėshtė i saktė.

Liliq nuk ka dhėnė detaje, duke refuzuar qė nė pyetjen se a ka pasur marrėveshje ndėrmjet Shirakut e Mladiqit, tė pėrgjigjet me po ose jo.
 
 
Nga shirat dhe vėrshimet nė Azi kanė humbur jetėn 218 njerėz
 
Nju Delhi, 11 korrik 2003 - Gjatė monsuneve dhe vėrshimeve qė kanė pėrfshirė Azinė Juglindore deri mė tash kanė humbur jetėn mbi 200 vetė, ndėrkaq mbi tre milionė njerėz janė rrezikuar ngja pėrkeqėsimi i pėrditshėm i motit qė po merr viktima tė reja.

Sipas njoftimeve tė agjencive tė lajmeve nė Indi, Bangladesh dhe Nepal, nga gjysma e qershorit, kur filluan monsunet, me vdekje e kanė pėsuar 218 vetė.
 
 
Ndėrprehet prodhimi i "Breshkės"
 
Pueblo, 11 korrik 2003 - Prodhuesi gjerman i automjeteve VW (Folksvagen) ka ndėrprerė pas 70 vjetėsh definitivisht prodhimin e markės VW-Käfer, nė viset shqiptare i njohur me emrin "Breshkė". Sipas pėrfaqėsuesve tė VW, deri tani, nė botė janė shitur mbi 21,5 milionė "breshka".
 
 
Presidenti Bush viziton Ugandėn
 
Kampala, 11 korrik 2003 - Presidenti Bush ndodhet nė Ugandė, ndalesa e katėrt nė turneun e tij nė 5 vende tė Afrikės.

Nė takimin me Presidentin e Ugandės, Yoweri Museveni Presidenti do ta vėrė theksin tek nisma e tij prej 15 miliardė dollarėsh gjatė pesė vjetėve pėr tė luftuar Sidėn.

Presidenti do tė vizitojė njė klinikė pėr sidėn nė Entebbe ku ēdo vit, rreth 30 mijė pacientė marrin kėshilla mjeksore bazė pėr tė luftuar sėmundjen.

Sipas njoftimeve, disa udhėheqės tė opozitės nė Ugandė shpresojnė qė Presidenti Bush tė shfrytėzojė vizitėn e tij pėr tė dhėnė njė mesazh tė fortė lidhur me nevojėn pėr liri civile nė vend.

Presidenti Museveini po kritikohet ashpėr brenda vendit lidhur me pėrpjekjet e tij pėr tė ndryshuar kushtetutėn nė mėnyrė qė tė verė kandidaturėn pėr njė mandat tė tretė nė vitin 2006. Ai ėshtė nė fuqi qysh nga viti 1986.

Sonte, Presidenti Bush do tė shkojė nė Nigeri dhe pritet tė kthehet nė Uashington tė dielėn pasdite.
 
 
Pauell: Shtetet e Bashkuara rol mbėshtetės nė Liberi
 
Uashington, 11 korrik 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell, tha se trupat paqeruajtėse nga vendet e Afrikės Perėndimore duhet tė shkojnė tė parat nė Liberi, ku Shtetet e Bashkuara duhet tė luajnė njė rol mbėshtetės.

Sekretari Pauell tha se ēdo rol ushtarak i Shteteve tė Bashkuara nė Liberi, do tė jetė “i kufizuar nė kohė dhe nė shtrirje”, dhe do tė pėrqendrohet vetėm nė ndihmėn pėr paqeruajtėsit afrikano-perėndimorė.
Komuniteti Ekonomik i Shteteve tė Afrikės Perėndimore, i pėrbėrė nga 15 vende, ka ofruar tė dėrgojė 1,000 trupa pėr forcėn paqeruajtėse.

Zoti Pauell u tha gazetarėve se Presidenti Bush nuk ka vendosur ende se cili do tė jetė niveli i mbėshtetjes nga ana e Shteteve tė Bashkuara, por do ta bėjė kėtė sė shpjeti.
 
 
Nga vershimet nė Kinė, kanė vdekur 569 njerėz dhe janė evakuar 2.29 milionė njerėz
 
Pekin, 11 korrik 2003 – Vershimet e kėtoditshme nė Kinė, qė ishin ndėr mė tė mėdhatė nė kėto vjet tė fundit, kanė shkaktuar vdekjen e 569 njerėzve dhe kanė detyruar evakuimin emergjent tė 2.29 milionė njerėzve, ka bėrė tė ditur nė raportin mė tė ri tė sotėm (e premte) Ministria pėr ēėshjte civile, njofton AFP.
 
Nė kėtė njoftim po kėshtu thuhet se deri mė 10 korrik mbi 505 mijė shtėpi janė shembur dhe 1.33 milionė shtėpi janė dėmtuar nga vershimet, qė ndodhen qė nga fundi i majit nė Kinėn qendrore, lindore dhe jugore.
 
 
Dy irakianė janė plagosur gjatė njė shkėmbimi zjarri nė Bagdad
 
Bagdad, 11 korrik 2003 – Dy irakianė janė plagosur kur vetura e tyre u ndodh nė mes tė njė shkėmbimi zjarri pas njė sulmi granatash raketore nė njė patrullė ushtarake amerikane afėr aeroportit tė Bagdadit, bėn tė ditur sot (e premte) ushtria amerikane, njofton Rojter.
 
Viktima amerikane s'ka pasur nė kėtė indcident. Tė plagosurit janė dėrguar nė spital. Bėhet e ditur se njėri irakian ėshtė qėlluar nė qafė, kurse tjetri nė abdomen (bark), por nuk tregohet gjendja e tyre momentale.
 
 
Fushatė e Prisidentit Bush kundėr Sidės nė Afrikė
 
Entebe, 11 korrik 2003 - Presidenti amerikan Bush shkon sot nė Ugandė, ndalesa e tij e katėrt nė turneun e vizitave tė tij nė 5 vende tė Afrikės. Ky turne i zotit Bush nė kėtė vend tė Afrikės ka pėr qėllim t'i vėrė theksin nismės sė tij prej 15 miliardė dollarėsh pėr pesė vjet pėr tė luftuar Sidėn.

Pas takimit me Presidentin e Ugandės, Yoweri Museveni, zoti Bush do tė vizitojė organizatėn mė tė madhe indigjene tė Afrikės qė merret me luftėn kundėr Sidės, nė qytetin Entebbe, ku kėshilltarėt ofrojnė shėrbime bazė mjeksore pėr mė shumė se 30 mijė pacientė nė vit.

Mė vonė, po sot, Presidenti Bush do tė shkojė nė Nigeri, qė ėshtė edhe ndalesa e tij e fundit para se tė kthehet nė Uashington nesėr.
 
 
Franks: Amerikanėt do tė qėndrojnė nė Irak
 
Uashington, 11 korrik 2003 - Komandanti ushtarak qė drejtoi luftėn kundėr Irakut, gjenerali Tomi Frenks, ka thėnė se forcave amerikane mund t'u duhet tė mbeten nė kėtė vend pėr disa vjet.

Nė dėshminė e tij para njė komisioni tė Kongresit, gjenerali Frenks nėnvizoi se operacionet luftarake nė Irak nuk kishin pėrfunduar ende dhe se sulmet ndaj forcave tė udhėhequra nga amerikanėt nuk kishin ndonjė gjasė tė ndalonin nė tė ardhmen e afėrt.

"Ne duam tė qėndrojmė atje pėr aq kohė sa do t'u duhet irakianėve tė vendosin njė formė qeverisjeje qė respekton tė drejtat e njeriut si dhe fqinjėt, por ne nuk duam tė qėndrojmė atje mė shumė se kaq," tha gjenerali Frenks.
 
 
Zbulimi i njė planeti tė vjetėr 13 miliardė vjetėsh mund tė ndryshojė teoritė rreth formimit tė planeteve
 
Uashington, 11 korrik 2003 – Zbulimi i njė planeti tė vjetėr 13 miliardė vjetėsh dhe 5,600 vjet drite larg mund tė ndryshojė teoritė rreth formimit tė planeteve dhe evolucionit tė jetės, kanė bėrė tė ditur sot (e premte) astronomėt, njofton AP. Planeti ėshtė dy herė mė i madh se Jupiteri, ėshtė objekti mė i vjetėr dhe mė i largti, qė ėshtė zbuluar deri tash, kanė thėnė astronomėt.
 
 
Dy termete nė Iran kanė shkaktuar vdekjen e njė personi dhe lėndimin e 20 tė tjerėve
 
Teheran, 11 korrik 2003 – Dy termete tė shkallės 5.6 dhe 5.8 e kanė goditur sot (e premte) Iranin jugor, tė cilat kanė shkaktuar vdekjen e njė personi dhe lėndimin e 20 tė tjerėve, njofton BBCnews.
 
Dridhjet kanė goditur disa fshatra dhe njė qytet tė provincės Fars, rreth 20 km nė juglindje tė Shirazit. Termeti i parė ka zgjatur 12 sekonda dhe ka kėputur energjinė elektrike, lidhjet telefonike dhe tė ujėsjellėsit.
 
 
Kryengritėsit kurdė kanė varė katėr banorė vendės
 
Ankara, 11 korrik 2003 - Kryengritėsit kurdė kanė varė katėr banorė vendės dhe kanė ushtruar turturė mbi ta nė njė fshat nė provincėn Bingol nė lindje tė Turqisė, kanė bėrė tė ditur autoritetet lokale.
 
Njė grup "terroristėsh", si janė quajtur ata pėrt'i dalluar nga kryengritėsit separatistė tė Partisė Punėtore tė Kurdistanit (PKK), kishin rrėmbyer pesė njerėz nė njė fshat, njofton AFP duke cituar guvernatorin e Bingolit Husein Kos.
 
 
Gjatė ditės sė djeshme u vranė 4 ushtarė amerikan nė Irak
 
Bagdad, 11 korrik 2003 - Gjatė sulmeve tė djeshme ndaj konvojeve ushtarake amerikane janė vrarė katėr ushtarė amerikan. Sipas njoftimeve tė njė zėdhėnėsi tė Komandės Qendrore tė forcave amerikane, aksidentet ndodhėn nė Bakuta, afėt qytetit Tikrit dhe nė jug tė Bagdadit, afėr qytezės El Mahmudija.
 
Sipas raportimeve tė stacionit arab El Xhazira, pėrgjegjėsinė pėr disa sulme tė mėhershme mbi trupat amerikane nė Irak e ka marrė grupi deri tani i panjohur "Rezistenca Islamike-Kombėtare e Irakut".
 
Sipas tė dhėnave tė ish komandantit tė trupave amerikane nė Irak, Frenks, ndaj ushtarėve amerikanė tė stacionuar nė Irak, pėr ēdo ditė ushtrohen 10-15 sulme tė armatosura.
 
 
Ramsfeld: Nė Irak, herėt apo vonė do tė zbulohen armė tė shkatėrrimit nė masė
 
Uashington, 11 korrik 2003 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Donald Ramsfeld ėshtė shprehur optimist, se nė Irak, herėt apo vonė do tė zbulohen armė tė shkatėrrimit nė masė, edhe pse sipas tij, ky nuk ka qenė shkaku kryesor i intervenimit tė forcave aleate nė Irak:
 
"Trupat aleate nuk kanė intervenuar nė Irak pėr shkak tė zbulimit tė njohurive tė reja dramatike pėr prodhimin e armėve tė shkatėrrimit nė masė. Jemi detyruar tė veprojmė, sepse ne, dėshmitė ekzistuese, pas pėrvojės sė 11 shtatorit, i kemi shikuar nga njė kėndvėshtrim tjetėr", ka thėnė Ramsfeld.
 
 
Tėrmet i rėndė nė Iran
 
Teheran, 11 korrik 2003 - Disa persona janė vrarė dje nga pasojat e njė tėrmeti tė rėndė nė Iran. Numri i saktė i viktimave akoma nuk dihet, ndėrkohė qė Ministria e Brendshme Iraniane ka raportuar pėr disa fshatra tė shkatėrruara tėrėsisht nė distriktin Cahrindasht tė provincės Fars, 80 km larg kryeqytetit Teheran.
 
Qė nga viti 1991 nė Iran janė regjistruar afėr 1000 tėrmete, nga pasojat e tė cilave kanė humbur jetėn mbi 17.600 persona.
 
 
Senati amerikan pro dėrgimit tė trupave tė NATO-s nė Irak
 
Uashington, 11 korrik 2003 - Pas qeverisė amerikane, edhe Senati amerikan ėshtė shprehur pėr dėrgimin e trupave tė NATO-s nė Irak. Pėr shkak tė shpenzimeve tė mėdha tė trupave amerikane nė Irak, Senati miratoi unanimisht rezolutėn, e cila nga predidenti Bush kėrkon qė t`i lusė shtetet anėtare tė NATO-s dhe tė KB pėr dėrgimin e forcave ushtarake dhe policore nė Irak.
 
 
Konventa e reformės sė BE e pranoi projektin pėr kushtetutėn e Bashkimit Evropian
 
Bruksel, 11 korrik 2003 - Konventa e reformės sė BE e pranoi projektin pėr kushtetutėn e Bashkimit Evropian. Presidenti i Konventės, Valeri Zhiskar d'Esten tha nė mbledhjen e fundit plenare tė Konventės nė Bruksel se projekti i kushtetutės nuk ėshtė emėruersi mė i vogėl i pėrbashkėt, por njė rezultat qė shkon aq larg sa mund tė shkohet.
 
Ai i kujtoi konferencės qeveritare, e cila do tė vendosė pėrfundimisht pėr projektkushtetutėn qė ta ndryshojnė sa mė pak qė tė jetė e mundur projektin. Ministri i jashtėm gjerman, Joshka Fisher e quajti projektin e kushtetutės njė kompromis historik, i cili e bėn Evropėn e 25 shteteve anėtare tė aftė pėr veprim dhe transparente.
 
Shefat e qeverive dhe ministrat e jashtėm do tė diskutojnė pėr projektin duke filluar nga tetori. Nė fuqi kushtetuta mund tė hyjė vetėm pas ratifikimit nga tė 25 shtetet.
 
 
Format i ri i Kupės UEFA
 
Gjenevė, 11 korrik 2003 - UEFA ka bėrė publik njė format tė ri tė Kupės UEFA, qė do tė zbatohet gjatė sezonit 2004-2005.

Gara do tė fillojė me 80 ekipe, gjysma e tė cilave do tė eleminohen nė raundin e parė.
Pastaj, 40 ekipet qė mbeten do tė ndahen nė pesė grupe, dhe ekipet do tė luajnė mė pak ndeshje sesa luajnė me formatin e tanishėm tė kupės.

Nė bazė tė njė sistemi pikavarazhi, ēdo ekip do tė luajė dy ndeshje brenda dhe dy jashtė, dhe jo si gjatė formės ekzistuese ku ekipet ndeshen dy herė me njėri-tjetrin.

Nė fazėn finale, ekipet e kualifikuara do tė bashkohen me tetė ekipet nga Liga e Kampionaėve pėr njė fazė eleminatore ku do tė pėrfshihen 32 klube.

Presidenti i UEFA-s, Lennart Johansson, tha se ndryshimet do ta bėjnė mė tėrheqėse Kupėn UEFA.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.