10.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte 10 korrik 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti zonjėn Elizabet Ren

  • Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės pėrkrahin kthimin e tė gjithė personave tė zhvendosur

  • Deputetėt po diskutojnė pėr ēėshtjen e kthimit tė personave tė zhvendosur

  • Nė fshatin Vaganicė tė Mitrovicės ėshtė sulmuar njė pjesėtar i SHPK-sė

  • Kristina Fon Koll thotė se standardet para statusit nuk ėshtė njė qėndrim i logjikshėm

  • Gjykatėsi hetues ndėrkombėtar i ka vazhduar pėr njė muaj paraburgimin Shefket Musliut

  • Sipas Kasofit, shqiptarėt e serbėt nuk janė ende tė pėrgatitur pėr bisedime

  • Shtetet e Bashkuara pėrshėndesin thirrjen pėr kthimin e pakicave nė Kosovė

  • BE ndihmon reformat e policisė shqiptare

  • Dje nė Shkup u vranė katėr vetė dhe u plagosėn disa tė tjerė

  • Banorėt shqiptarė tė Karadakut tė Maqedonisė pengojnė hapjen e vendkalimit kufitar nė Tanushė

  • Nė Ohėr u zhvillua takimi i shefave tė shėrbimeve sekrete ushtarake tė Shqipėrisė, Maqedonisė dhe Kroacisė

  • Pesė fėmijė shqiptarė qė kanė mbijetuar masakrat e vitit 1999 kanė dėshmuar nė njė gjykatė tė Beogradit

  • Nė dy sulme tė veēanta nė Irak janė vrarė 2 ushtarė amerikanė

  • Nė njė aksident trafiku nė Manēester tė Anglisė kanė humbur jetėn 7 persona

  • Kancelari gjerman anulon pushimet e tij nė Itali

  • Pentagoni: Prej 20 marsit 212 ushtarė tė vrarė nė Irak

  • Gjermania refuzon pjesėmarrjen me trupa nė Irak pa mandatin e OKB-sė

  • Nė njė shpėrthim nė njė treg nė Filipine janė vrarė tė pakten 6 persona

  • Nė njė aksident trafiku nė Hong Kong humbėn jetėn tė pakten 22 persona

  • Nga njė shpėrthim bombe nė Moskė vritet njė oficer policie

  • Turneu afrikan i Presidentit amerikan Bush

  • Protesta nė qendėr tė Teheranit


 
Presidenti Rugova priti zonjėn Elizabet Ren
 
   
Prishtinė, 10 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot zonjėn Elizabet Ren, kryesuese e Tryezės sė parė tė punės - Demokratizimi dhe tė drejtat e njeriut tė Paktit tė Stabilitetit.

Presidenti Rugova bisedoi me zonjėn Ren pėr progresin e aritur nė Kosovė nė katėr vitet e pasluftės nė rindėrtimin e Kosovės, tė institucioneve tė saja, pėr tė drejtat e njeriut si dhe integrimin e minoriteteve nė shoqėrinė Kosovare.

Presidenti Rugova tha se angazhohet pėr njė Kosovė tė pavarur, demokratike e tolerante, paqėsore pėr tė gjithė qytetarėt e saj tė integruar nė Bashimin Evropian dhe nė struktura e NATO-s.
 
Pasi falenderoi zonjėn Ren pėr gjithė tė qė ka bėrė pėr Kosovėn qė nga viti 1995, Presidenti Rugova tha se pret qė edhe mė tutje zonja Ren tė angazhohet pėr Kosovėn.

Nga ana e saj zonja Ren tha se i vjen mirė qė iu dha mundėsia tė takojė Presidentin Rugova, mikun e vjetėr, siē u shpreh ajo, me tė cilin ėshtė takuar shumė herė mė parė. Ajo tha se nė nė Kosovė ka zhvillime shumė pozitive.
 
Zonja Ren premtoi se do tė gjejė forma e mėnyra se si duhet ta ndihmojė Kosovėn nė Paktin e Stabilitetit dhe pėr integrim nė Bashkimin Evropian, por theksoi se populli i Kosovės do tė bėjė edhe mė shumė nė fushė tė demokratizimit.
 
 
Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės pėrkrahin kthimin e tė gjithė personave tė zhvendosur
 
Prishtinė, 10 korrik 2003 - Pėrfaqėsuesja e UNMIK-ut pėr personat e zhvendosur Pegi Hiks, duke folur sot para deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės, tha se nė bazė tė njė regjistrimi tė vitit 1999 nė Kosovė ka mbi 200 mijė tė zhvendosur. Ndėrkaq duke folur pėr kthimin e tyre nė Kosovė, ajo tha se ende nuk ekziston njė liri e plotė e lėvizjes nė mbarė Kosovėn.
 
Personave tė zhvendosur duhet t'u jipet mundėsia qė vetė t'i shohin kushtet nė terren dhe pastaj tė vendosin pėr kthimin. Nė anėn tjetėr, tha ajo, tė zhvendosurit nuk i kanė tė gjitha informacionet e nevojshme qė tė gjejnė zgjidhje pėr tė ardhmen e tyre. Disa pej tyre duan tė jetojnė diku tjetėr dhe e kanė shitur pasurinė e tyre, tha ajo.

Duke folur pėr aspektin se kush ėshtė pėrgjegjės pėr kthimin, zonja Hiks tha se e drejta e kthimit ėshtė pėrgjegjėsi edhe institucioneve tė pėrkohshme tė Kosovės, si edhe e UNMIK-ut, duke shtuar se kjo nuk ėshtė njė kompetencė thjesht e rezervuar e PSPP, sepse ai ka shumė kompetenca, por edhe Korniza kushtetuese ėshtė shumė e qartė nė kėtė drejtim, theksoi zonaj Hiks.

Nė vazhdim ajo veēoi si lajm tė mirė angazhimin e institucioneve tė Kosovės rreth kthimit tė tė zhvendosurvr, duke vlerėsuar se ky ėshtė njė pėrparim, i cili gėzon shumė pėrkrahje brenda dhe jashtė Kosovės. Ajo veēoi edhe letrėn e udhėheqėsve tė Kosovės drejtuar tė zhvendosurve ditė mė parė, nė tė cilėn thuhet se tė zhvendosurit janė banorė tė Kosovės dhe janė elektorat i tyre.

Kthimi ėshtė e drejtė e jo ēėshtje politike dhe se e drejta pėr t'u kthyer vlen pėr tė gjithė komunitetet e Kosovės, theksoi zonja Hiks, por pėrpjekjet e UNMIK-ut pėrqendrohen nė serbėt si pakica me madhe, tha ajo.

Duke folur pėr funksionimin e procesit tė kthimit Pegi Hiks tha se nė 28 nga 30 komunat e Kosovės tashmė janė themeluar grupe pėr kthimin e tė zhvendosurve, por angazhimet ekzistojnė edhe nė nivelin qendror, tha ajo.

Ndėrkaq, duke folur konkretisht pėr numrin e tė kthyerve, ajo tha se nė vitin 2002 ka pasur mė shumė tė kthyer - 2007 persona. Ndėrkaq deri nė qershor tė kėtij vit janė kthyer 1416 persona nga radhėt e pakicave. Por, tha ajo, ka projekte nė tė gjiha komunat e Kosovė pėr kthimin e tė zhvendosurve, duke pėrmendur me shmebuj konkretė.

Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės pėrkrahėn kthimin e personave tė zhvendosur, por kėrkuan qė kjo ēėshtje tė mos politozihet.

Kėshtu shefi i grupit tė deputetėve tė LDK-sė Sabri Hamiti, tha se lidhur me kthimin nė institucionet e Kosovės ekzistojė dy dokumente: njė rezoluėt e Kuvendit dhe letra e udhėheqėsve tė Kosovės drejtuar tė zhvendosurve. Por rreth kėtyre dokumenteve ka ndodhur abstenimi i deputetėve serbė nė Kuevendin e Kosovės, tha ai.

"Kosova shoqėri e barazisė e jo shoqėri e diskriminimit, qoftė ai pozitiv apo negativ e ka shansėn e pėrparimit dhe tė stabilitetit", tha Hamiti. "Shoqėria stabile krijohet duke ndėrtuar raporte nė mes tė shumicės dhe pakicės", tha ai, dhe shtoi se "shumica do tė shpėrthejė nė rast se merremi vetėm me pakicėn". Nė anėn tjetėr, tha ai, pakica do tė diskriminojė duke u marrė vetėm me shumicėn. Pra kėrkohet njė shoqėri e barazisė dhe e demokracisė, theksoi deputeti Sabri Hamiti.

Arsim Bajrami nga PDK kėrkoi qė Kuvendi i Kosovės tė shprehė politikėn e shfaqur nė letrėn e udhėheqėsve tė Kosovės drejtuar tė zhvendosurve. Por tė kthyerit duhet ta kuptojnė realitetin dhe tė fillojnė tė integrohen brenda shoqėrisė kosovare, pa tendenca negative dhe pėr njė bashkėjetesė e tolerancė, tha Bajrami.

Pėrfaqėsuesit serbė u angazhuan pėr njė kthim masiv tė qytetarėve serbė nė Kosovė. Nėse kjo nuk ndodh, ata u kėrcėnuan se do tė shqyrtojnė pjesėmarrjen e tyre tė mėtejshme nė institucionet e Kosovės.
 
Pasi tė kenė pėrfunduar diskutimet rreth kėsaj pike, pritet qė nė Kuvend tė miratohen qėndrimet e pėrbashkta rreth kėsaj ēėshtjeje.
 
 
Deputetėt po diskutojnė pėr ēėshtjen e kthimit tė personave tė zhvendosur
 
Prishtinė, 10 korrik 2003 - Kuvendi i Kosovės sot po i zhvillon punimet nė njė seancė plenare, tė fundit para pushimeve qė do tė zgjasin rreth dy muaj, pėr shkak tė pushimeve vjetore dhe renovimit tė ndėrtesės sė Kuvendit.

Ndryshe deputetėt si pikė e parė tė rendit tė ditės po diskutojnė pėr ēėshtjen e kthimit tė personave tė zhvendosur, e cila ėshtė vėnė nė rend dite me kėrkesė tė koalicionit serb "Kthimi".

Rreth ēėshtjes sė kthimit tė personave tė zhvendosur nga Kosova raportoi pėrfaqėsuesja e UNMIK-ut Pegi Hiks. "Njerėzit vetė duhet tė vendosin nėse duan tė kthehen apo jo. Ne e shikojmė kthimin nė aspektin qė njerėzit tė kenė mundėsi qė tė kenė qasje nė punė, nė shėrbime publike nė edukim, tė jenė tė lirė tė lėvizin. Ky ėshtė standard para tastusit", tha zonjusha Hiks.

Pas eskpozesė sė saj deputetėt po diskutojnė rreth kėsaj ēėshtjeje.

Gjithashtu nė seancėn e sotme para deputetėve do tė nxirret pėr shqyrtim tė dytė Projektligji pėr skemėn sociale dhe Projektligji pėr regjistrimin e popullatės, tė ekonomive familjare dhe tė banesave, kurse pėr shyrtim tė parė do tė nxirret Projektligji pėr shėrbimet postare.
 
Po nė kėtė seancė do tė shqyrtohet edhe Projektrregullorja e UNMIK-ut pėr Kodin Doganor tė Kosovės.
 
 
Nė fshatin Vaganicė tė Mitrovicės ėshtė sulmuar njė pjesėtar i SHPK-sė
 
Mitrovicė, 10 korrik 2003 - Nė fshatin Vaganicė tė Mitrovicės ėshtė sulmuar njė pjesėtar i Shėrbimit Policor tė Kosovės. Sulmuesi ėshtė arrestuar menjėherė nga policia.
 
Zėdhėnėsi i SHPK-sė nė Mitrovicė, Besim Hoti tha se incidenti ndodhi kur polici ndali veturėn e tė dyshuarit, pasi qė mė parė ishte njoftuar se ai kishte sjellje tė dyshimta. Personi i arrestuar po mbahet nė paraburgim dhe ndaj tij do tė ngritet procedura gjyqėsore.
 
 
Kristina Fon Koll thotė se standardet para statusit nuk ėshtė njė qėndrim i logjikshėm
 
Prishtinė, 10 korrik 2003 - Standardet para statusit nuk ėshtė njė qėndrim i logjikshėm, ngase para standardeve tė caktuara, duhet tė qėndrojė shteti. Kėshtu u shpreh veprimtarja e njohur austriake pėr tė drejtat e njeriut, Kristina fon Kol nė konferencėn me temėn:
 
"Drejtimet e reja" tė organizuara nga Rrjeti i Aksionit Kosovar. Konferenca, e cila ka pėr qėllim promovimin e njė shoqėrie qytetare nė Kosovė, mblodhi personalitetet politike dhe veprimtarė pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut.
 
 
Gjykatėsi hetues ndėrkombėtar i ka vazhduar pėr njė muaj paraburgimin Shefket Musliut
 
Prishtinė, 10 korrik 2003 - Gjykatėsi hetues ndėrkombėtar i ka vazhduar pėr njė muaj paraburgimin liderit tė ish-UĒPBM-sė Shefket Musliut, tė cilin forcat e KFOR-it para tri ditėsh ia dorėzuan policisė sė UNMIK-ut dhe organeve civile tė drejtėsisė, citohet tė ketė thėnė zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Andrea Anjeli.

Ndėrkaq, Masar Morina, mbrojtės i Shefket Musliut ka deklaruar se klienti i tij gjatė marrjes nė pyetje nga gjykatėsi ndėrkombėtar ka mohuar tė gjitha akuzat, duke shprehur gatishmėrinė qė tė ballafaqohet me tė vėrtetėn. Forcat e KFOR-it e kishin arrestuar Shefket Musliun nga fillimi i marsit, me arsyetim se ai paraqiste rrezik pėr ambient tė sigurt.
 
 
Sipas Kasofit, shqiptarėt e serbėt nuk janė ende tė pėrgatitur pėr bisedime
 
Uashington, 10 korrik 2003 - Alen Kasof, udhėheqės i Projektit pėr Marrėdhėnie Etnike nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės tha se nėse arrihet opcioni i pavarėsisė sė plotė pėr Kosovėn, do tė jetė e pamundur qė tė mos ketė reperkusione nė Serbi, ndoshta edhe ngjallje tė nacionalizmit serb.

Nė njė intervistė pėr "Evropėn e lirė", z. Kosof nėnvizoi se kushdo qė tė vijė nė postin e kryeadministratorit, do tė duhet tė jetė i preokupuar me problemin e bisedimeve rreth statusit final tė Kosovės.

Ndėrkaq, duke shfaqur qėndrimin lidhur me fillimin e bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr ēėshtje praktike, Kasof thotė se kėto bisedime do tė mbahen pak mė vonė, pasi sipas pėrshtypjeve tė tij, palėt nuk janė ende krejtėsisht tė pėrgatitura pėr bisedime.
 
 
Shtetet e Bashkuara pėrshėndesin thirrjen pėr kthimin e pakicave nė Kosovė
 
Uashington, 10 korrik 2003 - Shtetet e Bashkuara e pėrshėndetėn thirrjen e bėrė mė 2 korrik nga 11 udhėheqės politikė tė Kosovės, ku ata i ftonin tė gjithė serbėt dhe pakicat e tjera etnike tė zhvendosura tė kthehen nė shtėpitė e tyre.

Nė njė deklaratė tė bėrė nga zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit, Filip Riker, thuhet se kjo ftesė ėshtė njė hap i pashembullt i udhėheqėsve politikė tė Kosovės pėr tė inkurajuar nė mėnyrė aktive kthimin e jo-shqiptarėve tė zhvendosur qė nga viti 1999.

Pėr vitin 2003, vazhdon deklarata e Departamentit tė Shtetit, Shtetet e Bashkuara kanė caktuar 14, 4 milionė dollarė pėr tė ndihmuar kthimin e tė zhvendosurve nė Kosovė. Shtetet e Bashkuara, thuhet nė deklaratė, u bėjnė thirrje tė gjitha palėve qė tė bashkėpunojnė nė mėnyrė konstruktive pėr tė garantuar se tė gjithė ata qė dėshirojnė tė kthehen do tė kenė shanse reale pėr ta bėrė kėtė.
 
 
BE ndihmon reformat e policisė shqiptare
 
Tiranė, 10 korrik 2003 - Kush nuk arrin tė bėhet asgjė - atėherė bėhet polic. Ky ishte njė paragjykim shumė i pėrhapur nė vendet e Evropės juglindore gjatė kohės sė komunizmit. Dhe mund tė thuhet se ky paragjykim ishte mėse i vėrtetė. Ngjashėm gjendja edhe nė Shqipėri.
 
Pagat tepėr tė vogla dhe reputacioni i keq tek popullata u pėrkujdesėn pėr vite me radhė qė pėr inkuadrim nė shėrbimin policor tė vendosin vetėm ata qė nuk ju mbetej asgjė tjetėr pėr tė bėrė. Dhe siē duket nė Shqipėri gjendja nuk ka ndryshuar shumė, kjo konfirmohet edhe nga nėnpunėsi gjerman i policisė - Klaus Shmit:

"Ju duhet tė llogarisni me atė qė rreth 60 pėrqind e policėve nuk kanė shijuar fare shkollimin pėrkatės. Ata thjesht janė veshur nė uniformė dhe janė vendosur nė rrugė", thotė Shmit.

Shmit tani duhet tė ndihmojė qė tė pėrfundojė kjo mizori. I ngarkuar nga Bashkimi Evopian, gjermani Klaus sė bashku me 14 kolegė tė tij ndėrkombėtarė, reformon policinė aktuale shqiptare e cila nė pėrbėrjen e vet numėron 12 700 persona. (D.V.).
 
 
Dje nė Shkup u vranė katėr vetė dhe u plagosėn disa tė tjerė
 
Shkup, 10 korrik 2003 - Nė sulmin e djeshėm tė armatosur tė njė grupi me maska nė kokė nė lagjen Ēair tė Shkupit janė vrarė katėr vetė dhe pesė tė tjerė janė plagosur.

Ministria maqedonase e Punėve tė Brendshme njofton se ėshtė vrarė Ridvan Neziri, ish-pjesėtar i UĒK-sė, si dhe Jeton Salihu 19 vjeē dhe Enver Fazliu 53 vjeē dhe njė grua 27-vjeēare.
 
 
Banorėt shqiptarė tė Karadakut tė Maqedonisė pengojnė hapjen e vendkalimit kufitar nė Tanushė
 
Shkup, 10 korrik 2003 - Pėr shkak tė pakėnaqėsive lidhur me vendin ku ėshtė caktuar tė hapet vendkalimi kufitar i pėrkohshėm midis fshatit Tanushė dhe Debėllde nė vendin e quajtur "Kodra e furrės" mbi 500 banorė tė fshatit tė Karadakut tė Shkupit e kishin bllokuar dje rrugėn nė hyrje tė fshatit dhe kanė pamundėsuar hapjen e vendkalimit kufitar, ngase, siē thonė ata, Kosovės i janė marrė 2500 hektarė, tė cilėt iu dhanė Maqedonisė.
 
Banorėt shqiptarė tė Malėsisė sė Karadakut angazhohen qė pėr kėtė ēėshtje tė fillojė dialogu mes pėrfaqėsuesve legjitimė tė popullit tė Kosovės dhe autoriteteve maqedonase.
 
 
Nė Ohėr u zhvillua takimi i shefave tė shėrbimeve sekrete ushtarake tė Shqipėrisė, Maqedonisė dhe Kroacisė
 
Ohėr, 10 korrik 2003 - Nė Ohėr u zhvillua dje takimi tripalėsh i shefave tė shėrbimeve sekrete ushtarake tė Shqipėrisė, Maqedonisė dhe Kroacisė. Ky takim u zhvillua me iniciativėn e Ministrisė maqedonase tė Mbrojtjes.
 
Njoftohet se ata kanė trajtuar mėnyrėn e luftės sė pėrbashkėt kundėr terrorizmit, luftės kundėr trafikut tė armėve dhe mallėrave ilegale. Agjencitė e lajmeve njoftuan se pjesėmarrėsit deklaruan qė synimi kryesor i Shqipėrisė, Maqedonisė dhe Kroacisė ėshtė qė tė evitojnė tė gjitha pėrpjekjet pėr destabilizimin e rajonit.
 
 
Pesė fėmijė shqiptarė qė kanė mbijetuar masakrat e vitit 1999 kanė dėshmuar nė njė gjykatė tė Beogradit
 
Beograd, 10 korrik 2003 - Pesė fėmijė shqiptarė nga Kosova tė cilėt kishin mbijetuar masakrat e vitit 1999 tė nėnave dhe anėtarėve tjerė tė familjeve tė tyre, kanė dėshmuar dje nė njė gjykatė tė Beogradit nė procesin gjyqėsor pėr krime lufte kundėr ish-policėve serbė Sasha Cvijetan dhe Dejan Demiroviq.

"Ata me flakė nė trup kishin mbijetuar vrasjen e 19 njerėzve nė Podujevė, pėrkatėsisht nė mars tė vitit 1999. Sot kishim rastin tė dėgjojmė se ēfarė kishte ndodhur nė oborre kur nėnat dhe motrat e tė mbijetuarėve, ishin vrarė", ka thėnė veprimtarja pėr tė drejtat e njeriut, Natash Kandiq nga Fondi pėr tė Drejtėn Humanitare me seli nė Beograd.
 
 
Nė dy sulme tė veēanta nė Irak janė vrarė 2 ushtarė amerikanė
 
Bagdad, 10 korrik 2003 – Dy ushtarė amerikanė janė vrarė nė dy sulme tė veēanta tė mėrkurėn mbrėma nė Irak, ka bėrė tė ditur sot (e enjte) zėdhėnėsi ushtarak amerikan, njofton Rojter.
 
Njėri ushtar ėshtė vrarė gjatė njė sulmi me armė tė vogla tė autokolonės ushtarake, kurse ushtari tjetėr ėshtė vrarė nė pritė nė njė sulm me granatė raketore. Nė kėtė sulm thuhet se ėshtė plagosur edhe njė ushtar tjetėr.

Ndėrkaq, Frans Pres njofton pėr tre ushtarė tė vrarė amerikanė.
 
 
Nė njė aksident trafiku nė Manēester tė Anglisė kanė humbur jetėn 7 persona
 
Manēester, 10 korrik 2003 – Nė njė aksident trafiku, qė ka ndodhur sot (e enjte) nė njė autostradė nė Manēester tė madh tė Anglisė, kanė humbur jetėn 7 persona, ndėr tė cilėt katėr meshkuj dhe tri femra, njofton BBSnews.
 
Po kėshtu njoftohet se nė kėtė aksident, tė shkaktuar nga ndeshja e njė minibusi dhe tri automjeteve tė tjera, janė plagosur rėndė njė burrė e njė grua, kurse lehtė edhe 10 tė tjerė dhe tė gjithė janė dėrguar nė spital.
 
 
Kancelari gjerman anulon pushimet e tij nė Itali
 
Berlin, 10 korrik 2003 - Pas disa sulmeve verbale tė njė sekretari italian tė shtetit kundėr vizitorėve gjermanė kancelari federal Gerhard Shrėder anuloi pushimet e tij tė planifikuara pėr nė Itali.
 
Nga Berlini u njoftua zyrtarisht se kancelari "nuk do ta ngarkojė familjen e tij me spekulime tė tjera pėr kohėn e pakėt tė pushimeve tė pėrbashkėta". Prandaj ai do t'i kalojė pushimet sė bashku me familjen nė shtėpi nė Hanover.
 
Shrėder kishte thėnė mė parė se do ta bėnte tė varur pushimin e tij nė Itali nga kėrkimi falje prej sekretarit italian pėr turizmin, Stefano Stefani, i cili i quajti gjermanėt nė njė artikull gazete njerė z a rrogantė dhe "bjondė superanacionalistė njėformėsh". Politikani italian nuk pranoi tė kėrkonte falje.
 
 
Pentagoni: Prej 20 marsit 212 ushtarė tė vrarė nė Irak
 
Uashington, 10 korrik 2003 - Prej fillimit tė luftės sė Irakut me 20 mars tė kėtij viti sipas tė dhėnave tė ministrisė amerikane tė mbrojtjes jetėn kanė humbur 212 ushtarė amerikanė. 74 prej tyre kanė vdekur pasi 1 majit kur presidenti Bush kishte shpallur si tė pėrfunduara luftimet nė Irak.
 
Siē njofton mė tej Pentagoni gjatė kėsaj periudhe janė plagosur 1050 ushtarė. Ministria amerikane e mbrojtjes nuk ka dhėnė tė dhėna pėr numrin e ushtarėve tė vrarė pa qėllim apo gabimisht nė vet radhėt e ushtrisė amerikane.
 
 
Gjermania refuzon pjesėmarrjen me trupa nė Irak pa mandatin e OKB-sė
 
Uashington, 10 korrik 2003 - Sipas disa tė dhėnave mbajtja nėn kontroll e Irakut i kushton ushtrisė amerikane pėr ēdo muaj rreth katėr miliardė dollarė. Pėr kėtė arsye ministri amerikan i mbrojtjes Donald Ramsfeld ka pėrsėritur qėndrimin qė nė tė ardhmen edhe kombet tjera tė dėrgojnė trupat e tyre nė Irak.
 
Nė kėtė kontest Ramsfeld ka pėrmendur edhe Gjermaninė e Francėn tė cilat ishin kundėr luftės nė Irak. Ministria gjermane e mbrojtjes nuk pranon si tė tillė propozimin amerikan. Kusht pėr tė menduar seriozisht pėr njė pjesėmarrje gjermane nė Irak ėshtė njė mandat i qartė i Kombeve tė Bashkuara, tha njė zėdhėnės i ministrisė sė mbrojtjes nė Berlin.
 
 
Nė njė shpėrthim nė njė treg nė Filipine janė vrarė tė pakten 6 persona
 
Manila, 10 korrik 2003 – Tė pakten 6 persona janė vrarė dhe 20 tė tjerė janė plagosur nė njė shpėrthim nė njė treg pėrplot njerėz nė Filipine, njofton BBCWorld. Presidentja Gloria Arojo ka dėnuar, siē e ka quajtur ajo kėtė “akt terrorist”. Asnjė grup ende s’e ka marrė pėrgjegjėsinė pėr vėnien e bombės nė Koronadal, qytet ky kryesisht kristian me rreth 780 mijė banorė, por nė kėtė rajon ėshtė aktiv Fronti islamik.
 
 
Nė njė aksident trafiku nė Hong Kong humbėn jetėn tė pakten 22 persona
 
Hong Kong, 10 korrik 2003 – Njė autobus dykatėsh pėrplot nxėnės shkolle dhe udhėtarė vendės ėshtė ndeshur me njė kamion dhe ka rėnė nga ura nė autostradėn e Hong Kongut, duke shkaktuar vdekjen e tė pakten 22 personave dhe plagosjen e 20 tė tjerėve, ka bėrė tė ditur policia, njofton Rojter. Policia po e merr nė pyetje shoferin e kamionit, ndėrsa shoferi i autobusit ka vdekur.
 
 
Nga njė shpėrthim bombe nė Moskė vritet njė oficer policie
 
Moskė, 10 korrik 2003 – Njė oficer i sigurimit ėshtė vrarė sot (e enjte) kur njė bombė, tė cilėn po pėrpiqej ta menjanonte, shpėrtheu afėr njė restorani nė qendėr tė Moskės, njofton Rojter.
 
Policia e ka ndaluar njė grua tė dyshimtė ēeēene, e cila kishte sjellė mbrėmė bombėn nė njė ēantė nė restoran. Ajo ishte kėrcėnuar se do ta hidhte nė erė vendin, ka thėnė policia. Gruaja u ėshtė nėnshtruar hetimeve.
 
 
Turneu afrikan i Presidentit amerikan Bush
 
Uashington, 10 korrik 2003 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush po i jep fund vizitės nė Afrikėn e Jugut, ndalesa e dytė kjo e turneut tė tij 5 ditėsh nė kontinentin afrikan.

Zoti Bush do tė shkojė sot nė Botsuanėn fqinje, ku do tė zhvillojė bisedime me Presidentin e kėtij vendi tė vogėl por shumė tė pasur me minerale. Zoti Bush do tė vizitojė gjithashtu njė qendėr tregtare tė sponsorizuar nga Shtetet e Bashkuara, si dhe njė rezervat natyror. Pas Botsuanės, zoti Bush do tė shkojė nė Ugandė dhe Nigeri.

Dje zoti Bush u takua me Presidentin e Afrikės sė Jugut, Thabo Mbeki pėr bisedime qė u pėrqendruan nė Liberinė e shkatėrruar nga lufta dhe nė konflikte tė tjera nė Afrikė.
 
 
Protesta nė qendėr tė Teheranit
 
Teheran, 10 korrik 2003 - Mijėra njerėz janė mbledhur nė qendėr tė kryeqytetit iranian, Teheran, megjithė pranisė sė madhe tė forcave tė sigurimit dhe njė vendimi qė ndalon organizimin e demonstratave.
 
Qindra shoferė - shumė me familjet e tyre shkaktuan trafik nė zonėn rreth universitetit tė Teheranit. Ata pėrkujtuan 4 vjetorin e protestave tė pėrgjakshme antiqeveritare tė studentėve ku sė paku njė person u vra.

Dėshmitarė okularė thanė se nė njė moment u dėgjuan tė shtėna dhe policia pėrdori gaz lotsjellės pėr tė shpėrndarė turmėn, por nuk ka njoftime pėr tė lėnduar.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.