7.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E hėne 7 korrik 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova vlerėsoi se Shtajner ka avancuar progresin e Kosovės nė tė gjitha fushat

  • Presidenti Rugova priti Zėvendėsministrin e Punėve tė Jashtme tė Kinės

  • Shtajner e Malaj nėnshkruan marėveshjen pėr tregti tė lirė ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė

  • U zgjodh Kryesia e re e Forumit tė Rinisė sė LDK-sė

  • Shtajner nėnshkroi kodin penal dhe atė tė procedurės penale

  • Shtajner thotė se pėrgjegjėsinė mė tė madhe pėr gjendjen nė Kosovė e mbajnė qendrat kryesore evropiane

  • Pėrfaqėsuesit e dy OJQ nga Kosova monitorojnė nė Beograd njė proces gjyqėsor pėr krime lufte

  • Drejtoresha e Fondit pėr tė Drejtėn Humanitare nė Beograd thotė se Kosova tash katėr vjet ėshtė e pavarur

  • Njė delegacion nga Kosova mori pjesė nė Konferencėn ndėrkombėtare njerėzve me aftėsi tė kufizuara nė Boston

  • Nė pjesėn veriore tė Mitrovicės ka ndodhur nė incident i armatosur

  • Nė Prishtinė sot nėnshkruhet Marrėveshja pėr tregti tė lirė mes Shqipėrisė dhe Kosovės

  • Presidenti maqedonas ka kėrkuar nga BE zgjatjen e misionit paqeruajtės nė Maqedoni

  • Dilaver Bojku i ėshtė ekstraduar Shkupit

  • Nė njė aksident trafiku nė Egjipt 10 veta kanė humbur jetėn

  • Janė gjetur trupat e pa jetė tė 6 notuesve tė zhdukur nga stuhia nė ujėrat e Liqenit tė Miēigenit

  • Forcat e sigurimit palestinez kanė arrestuar njė grua qė planifikonte njė sulm vetėvrasės nė Izrael

  • Nė sulmet mė tė reja vriten tre ushtarė ameriknė nė Bagdad

  • Trupat amerikane kanė vrarė dy civilė itrakianė gjatė pėrleshjeve me guerilėt irakianė nė Ramadi

  • Korsikė: jo referendumit pėr autonomi

  • Kabineti izraelit voton pėr lirimin e qindra palestinezėve

  • Vritet njė gazetar britanik dhe 7 rekrutė irakainė


 
Presidenti Rugova vlerėsoi se Shtajner ka avancuar progresin e Kosovės nė tė gjitha fushat
 
   
Prishtinė, 7 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot nė njė takim lamtumirės kryeadministratorin e Kosovės Mihael Shtajner, i cili pėr njė vit e gjysmė ka qenė edhe Pėrfaqėsues Special i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė nė Kosovė.
 
Presidenti Rugova vlerėsoi pas takimit se zoti Shtajner ka avancuar progresin e Kosovės nė tė gjitha fushat e jetės dhe njėherit e falėnderoi pėr punėn qė ka bėrė dhe pėr gjithė atė qė ėshtė angazhuar.
 
- Presim qė edhe nė tė ardhmen zoti Shjtajner nga detyra qė do ta marrė ta ndihmojė Kosovėn si dhe vendi i tij Gjermania - tha zoti Rugova, duke shtuar se "perspektiva e Kosovės ėshtė njė vend i pavarur, i integruar nė NATO e nė Bashimin Evropian dhe nė miqėsi tė pėrhershme me SHBA-tė". Tashmė kanė filluar disa procese me BE gjatė mandatit tė zotit Shatjner, theksoi zoti Rugova.

Presidenti Rugova bėri tė ditur se sė shpejti do ta ftojė zotin Shtajner pėr t'ia dorėzuar njė medalje tė meritave pėr shėrbim civil nė Kosovė dhe do tė jetė ky njė rast i veēantė pėr kėtė ceromoni. Presidenti Rugova zotit Shtajner i uroi gjitha tė mirat dhe suksese nė punėn tė ardhshme dhe nė karrierėn diplomatike.
 
   
Shtajner psi falenderoi Presidentin Rugova, tha se po tė shikohet progresi puna dhe progresi qė ėshtė arritur gjatė njė vit e gjysmė nė Kosovė atėherė mund thuhet se rezultatet janė evidente.
 
Gjithashtu Shtajner falenderoi institucionet e Kosovės pėr bashkėpuinim tė suksesshėm me tė, bashkėpunim ky i cili ka bėrė qė Kosova sot tė jetė ndryshe nga siē ishte mė parė, theksoi Shtajner.
 
Ai tha se qytetarėt duhet tė besojnė se Kosova ka njė tė ardhme tė ndritshme, e kjo ėshtė qė Kosova tė jetė nė Bashkimin Evropian, theksoi Mihael Shtajner, i cili i jep fund sot detyrės sė tij nė Kosovė.
 
 
Presidenti Rugova priti Zėvendėsministrin e Punėve tė Jashtme tė Kinės
 
   
Prishtinė, 7 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti zėvendėsministrin e Punėve tė Jashtme tė Kinės Liu Gushang, i cili nė krye tė njė delegacioni tė jashtėm kinez po viziton sot Kosovėn.

Nė bisedė me delegacionin kinez, Presidenti Rugova foli pėr progresin e arritur nė Kosovė gjatė katėr viteve tė fundit nė liri, pėr objektivat e qeverisė nė zhvillimin ekonomik, si dhe pėr procesin e privatizimit dhe investimet e huaja.
 
Poashtu ai i njoftoi mysafirėt me sigurinė gjithnjė e mė tė mirė, rreth integrimit tė grupeve etnike nė shoqėrinė kosovare dhe barazinė e tyre nė Kosovė.
  
Nė kėtė takim gjithashtu u bisedua pėr bashkėpunimin ndėrmjet Kosovės dhe Kinės nė fushėn ekonomike e diplomatike. Presidenti Rugova kėrkoi ndihmėn e Kinės si anėtare e pėrhershme e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė dhe me kėtė rast falenderoi Kinėn pėr ndihmėn qė ka dhėnė nė nivel tė OKB-sė pėr ēėshtjen e Kosovės.

Duke folur pėr perspektivėn e Kosovės, Presidenti Rugova theksoi se njė Kosovė e pavarur, demokratike e paqėsore pėr tė gjithė qytetarėt e saj, tė integruar nė Evropė, nė NATO dhe me marrėdhėnie tė mira me vendet fqinje do tė qetėsonte rajonin, duke u angazhuar njėherit pėr marrėdhėnie tė mira ekonomike me Kinėn. Kjo ėshtė vizita e parė e njė delegacioni tė lartė kinez nė Kosovė.

Zv.ministri kinez tha pas takimit tha se ka pasur njė bisedė shumė tė mirė me Presidentin e Kosovės. Ai shtoi se Kina zė njė vend tė rėndėsishėm nė Kėshillin e Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara. Diplomati kinez tha se Kina e mbėshtet Rezolutėn 1244, e cila mbron interesat e tė gjitha grupeve etnike nė rajon, dhe e njeh sovranitetin e Serbisė e Malit tė Zi nė Kosovė.
 
"Ne shpresojmė se Serbia dhe Kosova do ta respektojnė kėtė Rezolutė dhe do tė fillojnė bisedimet pėr bashkėpunim midis tyre. Kina do tė mbėshtesė ēdo nismė tė tillė dhe do tė respektojė ēdo marrėveshje midis Kosovės e Serbisė", tha Zv.ministri kinez, duke shtuar se ka bindjen se situata e pėrgjithshme nė Kosovė ėshtė pėrmirėsuar, gjendja e sigurisė ėshtė mė e mirė dhe marrėdhėniet midis grupeve etnike janė pėrmirėsuar dukshėm.
 
Janė ndėrmarrė edhe hapat e parė pėr kthimin e refugjatėve dhe tė personave tė zhvendosur nė shtėpitė dhe nė pronat e tyre nė Kosovė, theksoi nė fund Liu Gushang.

Por Presidenti Rugova ndėrhyri duke thėnė se Rezoluta 1244 e lė tė hapur statusin pėrfundimtar tė Kosovės, pra edhe ēėshtjen e pavarėsisė.
 
 
Shtajner e Malaj nėnshkruan marėveshjen pėr tregti tė lirė ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė
 
Prishtinė, 7 korrik 2003 2003 - Ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė sot nė Prishtinė u nėnshkrua njė marrėveshje pėr tregti tė lirė. Nė emėr tė Shqipėrisė marrėveshjen e nėnshkroi ministri shqiptar i Tregtisė Arben Mala, ndėrkaq nė emėr tė Kosovės shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner dhe ministri i Tregtisė dhe Industrisė sė Kosovės Ali Jakupi.
 
Kjo marrėveshje u mundėson tė dyja vendeve tė bėjnė shkėmbimin tegtar pa paguar doganė.

Pas aktit tė nėnshkrimit, Shtajner kėtė marrėveshje e vlerėsoi shumė tė rėndėsishme pėr Kosovėn dhe njėherit ai shpreson qė marrėveshje tė tilla tė nėnshkruhen edhe me vendet e tjera.
 
Kjo ėshtė marrėveshja e parė me Shqipėriėn, tha Shatjner, ndėrkaq janė duke u zhvilluar bisedimet edhe me Bosnjėn e Hercegovinėn dhe kjo ka pėr qėllim qė Kosova tė pėrfshihet nė tėrė rrjetin e Paktit tė Stabilitetit me tė gjitha vendet e rajonit.
 
Nga ana e tij, ministri shqiptar Arben Malaj tha se kjo marrėveshje ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė ėshtė pjesė e nismės sė vendeve tė rajonit pėr njė zhvillim mė tė shpejtė me tė gjitha vendet e rajonit.
 
"Thelbi i kėtyre politikave ėshtė njė zhvillim mė i shpejtė, mė i qėndrueshėm i vendeve tona dhe i rajonit.
 
Ne jemi tė bindur se rezultatet pėrfundimtare tė kėtyre poltitikave ekonomike do tė jenė nė favor tė konsumatorėve, tė zhvillimit ekonmik, i cili do tė krijojė premisa mė tė mira edhe pėr zhvillimet e ardhshme nė rajon", theksoi z. Malaj.

Edhe ministri kosovar Ali Jakupi shprehu kėnaqėsinė pėr nėnshkrimin e kėsaj marrėveshjeje, duke e cilsuar atė si historike pėr Kosovėn. Ai shtoi se edhe Kosova do tė jetė njė entitet i cili do t'i ketė tė gjithė mundėsitė e bashkėpunimit me vendet e rajonit.

Ndryshe kjo marrėveshje pėr tregti tė lirė liron nga taksat doganore 98 pėr qind tė mallave industriale ndėrmjet dy vendeve dhe 50 pėr qind tė prodhimeve bujqėsore.
 
 
U zgjodh Kryesia e re e Forumit tė Rinisė sė LDK-sė
 
Prishtinė, 7 korrik 2003 - Kėshilli i Pėrgjithshėm i Forumit tė Rinisė sė LDK-sė nė njė mbledhje tė mbajtur tė shtunėn, ka zgjedhur kryesinė e saj tė re.
 
Nė pėrbėrjen e re tė Kryesisė sė FR tė LDK-sė janė zgjedhur tre nėnkryetarė: Sejdė Tolaj, Anita Morina dhe Fadil Hoti, sekretar i pėrgjithshėm Avni Gashi. Anėtarė tė Kryesisė sė re janė: Arian Krasniqi, Arben Mehmeti, Nderim Gashi, Ilir Fetahu, Galdim Krasniqi, Florian Dushi, Malėsore Gashi, Salih Morina, Demush Bajraktari dhe Arben Geci.

Ndėrkaq kryetar i FR tė LDK-sė, siē dihet, ėshtė rizgjedhur Lulzim Zeneli nė Kuvendin V tė FR, tė mbajtur para njėzet ditėsh.
 
 
Shtajner nėnshkroi kodin penal dhe atė tė procedurės penale
 
Prishtinė, 7 korrik 2003 - Shefi i Misionit tė OKB-sė nė Kosovė Mihael Shtajner ka nėnshkruar dje rregulloret e kodit penal dhe atė tė procedurės penale, duke vlerėsuar kėtė si njė ngjarje shumė tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e Kosovės.

Nė hartimin e tyre kanė marrė pjesė rreth 40 ekspertė nga Misioni i OKB-sė, Kėshilli i Evropės, OSBE, UNICEF-i, avokatė amerikanė dhe dy ekspertė tė Kosovės. Miratimi i kėtij kodi do t'i japė fund zbatimit tė ligjeve tė vjetra jugosllave nė Kosovė.

Kryeadministratori Shtajner thotė se nė kodet e reja janė pėrfshirė parimet moderne tė sė drejtės ndėrkombėtare si dhe ligji pėr tė drejtat e njeriut.
 
Nė hartimin e kėtyre kodeve janė pėrfshirė edhe veprat e pėrcaktuara me konventat ndėrkombėtare, pėrfshirė kėtu edhe statusin e Gjykatės Ndėrkombėtare, Konventėn kundėr torturės dhe konventat ndėrkombėtare rajonale lidhur me terrorizmin, krimin e organizuar dhe korrupsionin.

Ndryshimet mė tė mėdha janė bėrė nė pėrfshirjen e veprave penale tė pėrcaktuara sipas rregulloreve tė UNMIK-ut, siē janė ato mbi terrorizmin dhe trafikimin e qenieve njerėzore.

Kosova tashmė ka dy kode tė kėsaj natyre mė tė pėrparuara nė rajon thotė Shtajner, ndėrkohė qė u shpreh shumė i kėnaqur me nėnshkrimin e tyre pak para largimit nga Kosova.
 
 
Shtajner thotė se pėrgjegjėsinė mė tė madhe pėr gjendjen nė Kosovė e mbajnė qendrat kryesore evropiane
 
Prishtinė, 7 korrik 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner ka kėrkuar nga bashkėsia ndėrkombėtare qė ta rishikojė detyrimin e saj nė prag tė fillimit tė negociatave pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės.
 
Shtajner u shpreh kėshtu nė njė konferencė me gazetarė nė Prishtinė, duke nėnvizuar se pėrgjegjėsinė mė tė madhe pėr gjendjen nė Kosovė e mbajnė qendrat kryesore evropiane.

Shtajner ka theksuar se vendet kryesore tė botės duhet t'i japin pėrparėsi zgjidhjes sė statusit, duke nėnvizuar se kjo ēėshtje nuk mund tė shtyhet pafund.
 
Sipas tij, sivjet nuk janė pjekur kushtet, por pėr pesė vite do tė jetė tepėr e vonuar, ka thėnė Shtajner, duke shtuar se ajo qė nevojitet ėshtė inkuadrimi politik dhe pėrkushtimi i kryeqendrave evropiane dhe i Uashingtonit.
 
 
Pėrfaqėsuesit e dy OJQ nga Kosova monitorojnė nė Beograd njė proces gjyqėsor pėr krime lufte
 
Prishtinė, 7 korrik 2003 - Vazhdimin e procesit gjyqėsor, mė 9 korrik nė Beograd, kundėr Sasha Cvijetanit, ish-pjesėtar i njėsive speciale tė policisė serbe, i akuzuar pėr vrasjen e 19 civilėve shqiptarė nė Besianė (Podujevė) gjatė luftės nė Kosovė, do ta pėrcjellin edhe pėrfaqėsuesit e dy OJQ nga Kosova.
 
Konkretisht, kėtė proces gjyqėsor do ta monitorojnė Behxhet Shala, drejtor ekzekutiv i Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut (KMDLNJ-sė), Gazmend Pula, drejtor ekzekutiv i Komitetit Kosovar tė Helsinkut (KKH-sė) dhe Driton Bilalli nga KMDLNJ.

KMDLNJ deri mė tani ka monitoruar disa procese gjyqėsore nė Kosovė kundėr tė akuzuarve pėr gjenocid, krime lufte dhe krime kundėr njerėzimit, si dhe disa procese gjyqėsore ndaj tė akuzuarve pėr vepra penale pas lufte.
 
 
Drejtoresha e Fondit pėr tė Drejtėn Humanitare nė Beograd thotė se Kosova tash katėr vjet ėshtė e pavarur
 
Novi Sad, 7 korrik 2003 - Drejtoresha e Fondit pėr tė Drejtėn Humanitare me seli nė Beograd Natasha Kandiq, vlerėson se Kosova do tė jetė e pavarur nga Serbia, duke shtuar se kjo ėshtė fakt, sepse ka katėr vjet pas luftės qė ajo funksionon plotėsisht e pavarur.

Nė njė intervistė pėr gazetėn "Dnevnik" tė Novi Sadit, Kandiq ka thėnė se nuk do tė ketė polici, as ushtri dhe as pushtet serb nė Kosovė, por do tė ketė pjesėmarrje tė serbėve nė atė pushtet pėr aq sa popullata serbe nė Kosovė do tė dėshironte kėtė.
 
Tash ėshtė e pamundur tė paramendohet ndonjė lloj bashkimi me Serbinė, ka thėnė Kandiq, duke akuzuar qeverinė e Serbisė pėr stimulimin e vazhdueshėm tė marrėdhėnieve armiqėsore me shqiptarėt.
 
 
Njė delegacion nga Kosova mori pjesė nė Konferencėn ndėrkombėtare njerėzve me aftėsi tė kufizuara nė Boston
 
Boston, 7 korrik 2003 - Nė Boston i pėrfundoi punimet Konferenca e 46-tė, me radhė e njerėzve me aftėsi tė kufizuara (Littel People of America). Kjo konferencė pėr 6 ditė me radhė ėshtė shoqėruar me njė sėrė aktivitetesh tė tjera qė u mbajt nė SHBA nga data 28 qershor e deri mė 5 korrik.

Nė kėtė konferencė mori pjesė edhe njė delegacion nga Kosova, i kryesuar nga kryetari i Shoqatės sė personave me aftėsi tė kufizuara nga Kosova Agim Vatovci dhe znj. Hilmnijeta Apuk.

Siē mėsohet nė kėtė konferencė delegacioni nga Kosova prezentoi gjendjen aktuale tė njerėzve me aftėsi tė kufizuara me anė tė mini filmave dokumentarė e slajdeve.
 
Nė kėtė kontekst mund tė pėrmendet dhe fakti se nė kėtė konferencė u ndanė edhe shumė shpėrblime e certifikata delegacioneve tė ndryshme, pėr kontributin e dhėnė nė ndihmėn e ofruar pėr njerėzit e vegjėl, nga oganizata amerikane "Littel People of America".

Delegacioni kosovar ėshtė njėri prej tė shpėrblyerve nga kjo konferencė. Krytari i shoqatės "Handicapped and Disabled of Kosova" Agim Vatovci, nė njė konferencė shtypi u shpreh se kėtė shpėrblim ia dedikon vendit tė tij Kosovės dhe se shpėrblimin do ta ndajė bashkė me anėtarėt e tjerė tė Shoqatės.

Delegacioni i njerėzve tė vegjėl nga Kosova, pati shumė takime miqėsore me shoqatat e tjera analoge.
Pėrfaqėsuesja e Bankės Botėrore, me seli nė Washington, zonja Xhudi Tojman i premtoi delegacionit tė Kosovės se sė shpejti Banka Botėrore do tė ndihmojė njė projekt tė ndėrtimit tė njė qendre rehabilitimi tė njerėzve tė vegjėl nė Kosovė, njofton bashkėpunėtori ynė nga Amerika.
 
 
Nė pjesėn veriore tė Mitrovicės ka ndodhur nė incident i armatosur
 
Mitrovicė, 7 korrik 2003 - Nė pjesėn veriore tė Mitrovicės dje pasdite ka ndodhur nė incident i armatosur. Zėdhėnėsja e policisė sė UNMIK-ut Trejsi Beker tha se incidenti ndodhi kur policėt kishin intervenuar pėr tė penguar disa aktivitete kriminale tė njė grupi. Gjatė shkėmbimit tė zjarrit nuk ka pasur tė lėnduar, ndėrkaq dy shqiptarė janė arrestuar nga policia e UNMIK-ut.
 
 
Nė Prishtinė sot nėnshkruhet Marrėveshja pėr tregti tė lirė mes Shqipėrisė dhe Kosovės
 
Prishtinė, 7 korrik 2003 - Nė Prishtinė sot do tė nėnshkruhet Marrėveshja pėr tregti tė lirė mes Shqipėrisė dhe Kosovės. Nė emėr tė Tiranės zyrtare kėtė marrėveshje do ta nėnshkruajė ministri i Ekonomisė Arben Malaj, ndėrkaq nė emėr tė Kosovės kryeadministratori Mihael Shtajner dhe ministri i Tregtisė dhe Industrisė Ali Jakupi.
 
 
Presidenti maqedonas ka kėrkuar nga BE zgjatjen e misionit paqeruajtės nė Maqedoni
 
Shkup, 7 korrik 2003 - Presidenti maqedonas Boris Trajkovski ka kėrkuar nga BE qė ta zgjasė msionin e tij paqeruajtės nė Maqedoni.
 
Nė njė letėr dėrguar shefit tė Politikės sė Jashtme dhe Sigurisė sė Bashkimit Evropian Havier Solana, Trajkovski shkruan se gjendja e sigurisė ėshtė pėrmirėsuar dukshėm qė nga pėrfundimi i konfliktit mė 2001, por prania ndėrkombėtare ėshtė edhe mėtej e nevojshme.
 
Ai propozon qė misioni tė zgjatet deri nė mes tė tetorit pėr t'u pasuar nga njė mision tjetėr.

Qeveria maqedonase, ndėrkaq ka kėrkuar mė herėt qė misioni paqeruajtės tė vazhdojė deri mė 31 dhjetor tė kėtij viti.
 
 
Dilaver Bojku i ėshtė ekstraduar Shkupit
 
Podgoricė, 7 korrik 2003 - Dilaver Bojku, i njohur me nofkėn "Leku", ėshtė ekstraduar dje nga Mali i Zi nė Shkup, me kėrkesėn e autoriteteve maqedonase. Ai ishte person shumė i kėrkuar pėr prostitucion dhe trafikim tė qenieve njerėzore dhe tė premtėn ėshtė arrestuar nė nė Mal tė Zi. Kundėr Bojkut, 13 shtete tė botės kishin ngritur fletarrest ndaj tij.
 
 
Nė njė aksident trafiku nė Egjipt 10 veta kanė humbur jetėn
 
Kairo, 7 korrik 2003 - Tė paktėn 10 veta kanė humbur jetėn e 6 tė tjerė janė lėnduar tė dielėn kur njė tren ėshtė pėrplasur me njė kamion nė njė vendkalim hekurudhor, 30 km nė jug tė Aleksandrisė nė Mesdhe. Me atė rast nė vend kanė vdekur shoferi i kamionit dhe nėntė pasagjerė, ka konfirmuar policia. Aksidenti ka ndodhur nė vendin e quajtur Abu el-Matamer.
 
 
Janė gjetur trupat e pa jetė tė 6 notuesve tė zhdukur nga stuhia nė ujėrat e Liqenit tė Miēigenit
 
Miēigen, SHBA, 7 korrik 2003 – Trupat e pajetė tė gjashtė notuesve, tė cilėt janė mbytur nė ujėrat e trazuara nga shtrengata pėrgjatė plazheve prej tri milash tė Liqenit tė Miēigenit, janė gjetur, ndėrsa notuesi i shtatė ende mbetet i zhdukur, njofton AP.
 
Notuesit ishin zhdukur gjatė stuhisė triorėshe, qė kishte pėrfshirė tė premten rajonin e Liqenit tė Miēigenit dhe roja bregdetare s'kishte mundur t'u ndihmonte pėr shkak tė stuhisė sė madhe.
 
 
Forcat e sigurimit palestinez kanė arrestuar njė grua qė planifikonte njė sulm vetėvrasės nė Izrael
 
Gaza, 7 korrik 2003 – Forcat e sigurimit palestinez kanė njoftuar sot (e hėnė) se kanė arrestuar nė Rripin e Gazės njė grua, e cila planifikonte tė kryente njė sulm vetėvrasės me bombė nė Izrael, sulm ky qė do tė prishte armėpushimin e mbėshtetur tė paqes nė Lindjen e Mesme, njofton Rojter.
 
Zėdhėnėsi i policisė ka thėnė se gruaja 18-vjeēare ėshtė arrestuar afėr zonės, tė cilėn e pėrdorin palestinezėt pėr tė hyrė nė shtetin hebraik. Policia kishte filluar kėrkimin e saj pasi ajo ia kishte lėnė familjes njė letėr se shkonte tė kryente njė aksion vetėvrasės nė Izrael.
 
 
Nė sulmet mė tė reja vriten tre ushtarė ameriknė nė Bagdad
 
Bagdad, 7 korrik 2003 – Dy ushtarė amerikanė janė vrarė sot (e hėnė) nė dy sulme tė veēanta nė autokolonat e tyre nė kryeqytetin irakian, ndėrsa ushtari i tretė amerikan ėshtė vrarė derisa po priste tė blente njė pije freskuese nė Universitetin e Bagdadit, njofton AP. Po kėshtu, njoftohet se katėr ushtarė amerikanė janė plagosur pas sulmeve me granata raketore nė autokolonat e tyre nė qytetin e pashtruar Ramadi, 60 mila nė veri tė Bagdadit.
 
 
Trupat amerikane kanė vrarė dy civilė itrakianė gjatė pėrleshjeve me guerilėt irakianė nė Ramadi
 
Ramadi, 7 korrik 2003 – Trupat amerikane kanė vrarė sot (e hėnė) dy civilė irakianė gjatė pėrleshjeve me guerilėt irakianė nė qytetin Ramadi, nė pėrendim tė Bagdadit, kanė deklaruar dėshmitarėt, njofton Rojter. Dėshmitarėt kanė thėnė se trupat amerikane kanė hapur zjarr gjatė natės nė automjetin, qė barte dy civilė, pasi njė autokolonė amerikane ishte sulmuar nė pritė nga guerilėt.
 
 
Korsikė: jo referendumit pėr autonomi
 
Paris, 7 korrik 2003 - Rezultatet e para tė referendumit nė Korsikė, ishull ky francez nė Mesdhe, flasin se me njė shumicė tė vogėl populli i atjeshėm ka hedhur poshtė propozimin e Qeverisė nė Paris pėr mė shumė autonomi. Ministri francez i Punėve tė Brendshme, Nikola Sarkozi, njoftoi se rreth 51 pėr qind e votuesve nė referendum u deklarua kundėr masave tė propozuara.

Propozimet pėrfshinin edhe formimin e asamblesė sė re si dhe tė drejtėn e rritjes sė taksave.
 
 
Kabineti izraelit voton pėr lirimin e qindra palestinezėve
 
Tel Aviv, 7 korrik 2003 - Kabineti izraelit votoi nė favor tė lirimit tė njė numri tė burgosurish palestinezė. Anėtarėt e kabinetit fillimisht nuk po bienin dakord mbi propozimin, por e miratuan atė pasi njėri prej ministrave paralajmėroi se dėshtimi pėr ta bėrė njė gjė tė tillė do tė shkaktonte dėshtimin e planit ndėrkombėtar tė paqes pėr Lindjen e Mesme.

Kabineti ra dakord pėr krijimin e njė komisioni, i cili do tė pėrcaktojė hollėsitė e lirimit tė tė burgosurve.
 
 
Vritet njė gazetar britanik dhe 7 rekrutė irakainė
 
Bagdad, 7 korrik 2003 - Nė kryeqytetin e Irakut ėshtė vrarė njė gazetar britanik. Sipas tė dhėnave tė ushtrisė amerikane reporteri ėshtė qėlluar pėrpara godinės sė muzeut kombėtar. Ndėrsa gjatė njė sulmi me bombė nė qytetin Ramadi gjetėn vdekjen shtatė rekrutė irakianė tė policisė dhe mbi 40 tė tjerė u plagosėn. Qyteti Ramadi konsiderohet si njė nga epiqendrat e regjimit tė rėzuar tė Sadam Huseinit.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.