5.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune 5 korrik 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Nė Zyrėn amerikane nė Prishtinė mbrėmė me njė solemnitet rasti u shėnua Dita e pavarėsisė sė SHBA-ve

  • Presidenti Rugova: 4 Korrikun e pėrjetojmė edhe si festė tonėn nacionale

  • Rreth 2500 paqeruajtės amerikanė nė Bondstill kremtuan mbrėmė Ditėn e Pavarėsisė sė SHBA-ve

  • Sali Berisha thotė se nisma pėr kthimin e tė zhvendosurve ėshtė njė hap drejt pavarėsisė sė Kosovės

  • Nė Ulqin ėshtė arrestuar Dilaver Bojku, i njohur si "makro i Ballkanit"

  • Autoritetet serbe kanė dėbuar nga Beogradi drejtorin e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizės pėr Serbinė

  • Sipas Ēoviqit, dialogu mes Beogradit dhe Prishtinės mund tė fillojė pas emėrimit tė shefit tė UNMIK-ut

  • Shqipėria ka miratuar strategjinė 10-vjeēare pėr turizmin

  • Nga njė shpėrthim nė Rripin e Gazės ėshtė vrarė njė palestinez dhe janė plagosur edhe dy tė tjerė

  • Nė Afganistan janė plagosur tre paqeruajtės holandezė

  • Numri i tė vrarėve nė shpėrthimin e djeshėm nė xhaminė shite nė Kueta, ėshtė ngritur nė 48 sish

  • Bush tha se SHBA-tė janė nė luftė me terrorizmin

  • Trupat amerikane kanė vrarė dje 11 sulmues irakianė

  • Ekspertėt analizojnė njė kasetė qė thuhet se ėshtė zėri i Sadam Huseinit

  • Trupat amerikane kanė ndaluar mbi 11 pjesėtarė tė forcave speciale turke nė veri tė Irakut

  • Tė pakten 4 veta janė vrarė nė njė shpėrthim nė Irakun Verior


 
Nė Zyrėn amerikane nė Prishtinė mbrėmė me njė solemnitet rasti u shėnua Dita e pavarėsisė sė SHBA-ve
 

Rino Harnish

   
Prishtinė, 5 korrik 2003 - Nė Kosovė me manifestime tė shumta u shėnua 4 Korriku - Dita e pavarėsisė sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Manifestimi qendror pėr kėtė datė tė rėndėsishme tė historisė sė SHBA-ve u mbajt nė Zyrėn amerikane.
 
Nė solemnitet morėn pjesė edhe shumė pėrfaqėsues tė lartė tė jetės politike, shtetėrore e kulturore tė Kosovės, si dhe diplomatė ndėrkombėtarė qė veprojnė nė Kosovė dhe miq tė shumtė tė SHBA-ve.

Shefi i Zyrės amerikane nė Prishtinė Rino Harnish, duke folur pėr kėtė datė historike tė popullit amerikan, nė mesazhin e tij drejtuar liderėve dhe qytetarėve tė Kosovės, tha se ata mund tė nxjerrin mėsime tė rėndėsishme nga pėrvojat e themeluesve tė shtetit amerikan pėr bashkėpunimin, tolerancėn dhe zhvillimin ekonomik.
 
Ai shtoi se ardhmėria e Kosovės nuk ėshtė pėrcaktuar ende dhe mbeten shumė ēėshtje tė rėndėsishme pėr ardhmėrinė demokratike tė Kosovės.
 
Harnish ka theksuar se mėsimi pėr Kosovėn sot ėshtė i qartė: "veproni shpejt dhe veproni nė bazė tė diturive tė mbledhura pėr ekonominė e Kosovės", tha Harnish dhe theksoi:

"Sė pari biznesi dhe qeveria duhet tė konsultojnė njėra tjetrėn nė formulimin e politikave qė do tė pėrshpejtojnė zhvillimin ekonomik. Sė dyti Banka Botėrore dhe Fondi Monetar Ndėrkombėtar rekomanduan tė zhvillohet njė strategji e fokusuar ekonomike.
 
A ėshtė kabineti qeveritar duke konsideruar njė qasje tė harmonizuar pėr problemet e Kosovės. Sė treti privatizimi agresiv i ndėrmarrjeve shoqėrore dhe shtetėrore duhet tė ishte prioriteti mė i lartė pėr ju. Ju keni forca dhe autoritete ta bėni kėtė me disa kufizime. Nuk duhet humbur mė kohė nėse dėshironi tė zbuloni potencialet tuaja ekonomike", tha Harnish.

Pėrfundimisht biznismenėt kosovarė, tha ai ai nė vazhdim, si ata nė Kosovė, ashtu edhe ata nė diasporė duhet tė investojnė nė Kosovė. Duhet treguar komunitetit botėror tė biznesit se Kosova ėshtė njė investim i mirė dhe do tė mund tė tėrhiqen investime edhe para se tė pėrcaktohet statusi pėrfundimtar i Kosovės, theksoi Harnish.

Shefi i Zyrės amerikane nė Prishtinė nė mesazhin e tij tha se mėsimi i drejtė nga themeltarėt e shtetit amerikan pėr Kosovėn ėshtė ndėrtimi i besimit midis tė gjitha komuniteteve dhe kthimi i tė zhvendosurve.

Me kėtė rast ai pėrshėndeti letrėn e pėrbashkėt tė presidentit tė Kosovės, kryetarit tė Kuvendit, kryeministrit dhe tė liderėve politikė drejtuar tė zhvendosurve kosovarė qė jetojnė jashtė Kosovės. Liderėt politikė, tha Harnish, e nėnshkruan kėtė letėr me guxim, duke e bėrė kėtė me nismėn e tyre vetjake, sepse ata e dinin se ėshtė njė gjė qė duhet ta bėjnė.
 
"Baballarėt themeltarė tė Amerikės do tė ishin shumė krenarė dhe unė nuk dyshoj se ata do t'ju pėrgėzonin pėr mėsimin tuaj nga gabimet e tyre", tha z. Harnish, duke shtuar se kthimi i tė zhvendosurve dhe integrimi i tyre nė shoqėrinė e Kosovės nuk ėshtė vetėm pėrgjegjėsi e shumicės.
 
Ai mbėshteti fillimin e bisedimeve pėr ēėshtje praktike midis Prishtinės dhe Beogradit. Sipas tij ka ardhur koha pėr bisedime serioze nė lidhje me ēėshtjet konkrete dhe ēėshtjet teknike qė ndikojnė nė pėrditėshmėrinė e qytetarėve anembanė Kosovės.
 
"Kjo ėshtė njė ēėshtje shumė e ndėrlikuar politike, por zgjidhjet qė bėni ju tash do tė vėshtirėsohen edhe mė shumė nėse i leni pėr mė vonė", theksoi Harnish dhe rikonfirmoi edhe mbėshtetjen e Qeverisė amerikane pėr pėrmbushjen e standardeve para statusit.

Gjithashtu nė kėtė solemnitet u shfaq njė program muzikor kushtuar 4 Korrikut - Ditės sė Pavarėsisė sė SHBA-ve.

Ndėrkaq, nė qendėr tė Prishtinės yjtė e estradės sė Kososvės mbajtėn njė koncert madhėshtor, me pjesėmarrjen e mijėra tė rinjve tė Prishtinės dhe Kosovės.
 
 
Presidenti Rugova: 4 Korrikun e pėrjetojmė edhe si festė tonėn nacionale
 
Prishtinė, 5 korrik 2003 - Nė pėrfundim tė solemnitetit kushtuar 4 Korrikut - Ditės sė Pavarėsisė sė SHBA-ve, presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, i cili mori pjesė nė kėtė kremte tha: "4 Korrikun, e pėrjetojmė edhe si festė tonė nacionale, sepse ėshtė dita e pavarėsisė sė njė vendi tė madh, tė njė vendi mik qė populli i Kosovės e ēmon.
 
Ka dashuri, respekt dhe njė miqėsi permanente me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Pra ky ėshtė njė gėzim", duke uruar edhe njėherė presidentin Bush dhe popullin amerikan, deklaroi pėr TV21 presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova.
 
 
Rreth 2500 paqeruajtės amerikanė nė Bondstill kremtuan mbrėmė Ditėn e Pavarėsisė sė SHBA-ve
 
Bondstill, 5 korrik 2003 - Rreth 2500 paqeruajtės nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nė kampin Bondstill kremtuan mbrėmė festėn mė tė madhe tė atdheut tė vet - 4 Korrikin - Ditėn e Pavarėsisė, nė njė ambient solemn. Uashtarėt dhe oficerėt amerikanė thanė se ndiehen krenarė qė vendi i tyre i ka dėrguar nė njė vend, sikurse qė ėshtė Kosova, ku mund tė ndihmojnė nė ruatjen e paqes dhe stabilitetit.
 
 
Sali Berisha thotė se nisma pėr kthimin e tė zhvendosurve ėshtė njė hap drejt pavarėsisė sė Kosovės
 
Tiranė, 5 korrik 2003 - Ish-presidenti i Shqipėrisė Sali Berisha e ka pėrshėndetur nismėn e lidershipit politik nė Kosovė pėr kthimin e tė zhvendosurve nė shtėpitė e tyre. Sipas z.Berisha kjo nismė duhet tash tė shoqėrohet edhe me njė pako masash tė cilat duhet tė kenė pėr qėllim pajtimin nė shoqėrinė e Kosovės.
 
Kjo nismė, sipas kreut tė opozitės shqiptare, ėshtė nė favor tė stabilitetit tė kėrkuar, hap drejt pavarėsisė sė Kosovės.
 
 
Nė Ulqin ėshtė arrestuar Dilaver Bojku, i njohur si "makro i Ballkanit"
 
Shkup, 5 korrik 2003 - Policia malazeze ka arrestuar mbrėmė nė Ulqin Dilaver Bojkun, i njohur si "makro i Ballkanit", njoftuan sot radiot e huaja duke u mbėshtetur nė burimet e policisė maqedonase. Siē dihet, Bojku kohė mė parė ėshtė arratisur nga njė burg i Strugės, ku po vuante dėnimin me burgim pėr shkak tė trafikimit me qenie njerėzore.

Dje Departamenti amerikan i Shtetit ofroi njė shpėrblim prej 10 mijė dollarėsh pėr kapjen e Bojkut.
 
 
Autoritetet serbe kanė dėbuar nga Beogradi drejtorin e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizės pėr Serbinė
 
Beograd, 5 korrik 2003 - Autoritetet serbe kanė dėbuar nga Beogradi drejtorin e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (ICG) pėr Serbinė dhe Malin e Zi, Xhejms Lajon. Ai tha se do ta respektojė vendimin e pushtetit tė Serbisė dhe deri tė dielen do ta braktisė Beogradin, meqė organet kompetente nuk ia kanė vazhduar vizėn dhe qėndrimin, dhe i kanė urdhėruar qė ta braktisė shtetin.
 
Lajon para gazetarėve ka thėnė se policia e Serbisė tė enjten ka refuzuar t'ia vazhdojė vizėn dhe lejeneqėndrimin. "Kjo do tė thotė se jam pėrndjekur nga Serbia", ka deklaruar Lajon.

Kryetari i ICG-sė Garet Evans ėshtė i shprehur i shqetėsuar me kėtė hap tė Beogradit, duke kėrkuar nga autoritetet serbe tė ryshqyrtojnė vendimin. Evert ka paralajmėruar se sė shpejti do tė publikojė njė raport pėr Serbinė, nė tė cilin analizohet eliminimi jo i plotė i mbeturinave tė regjimit tė Millosheviqit nga jeta publike nė Serbi.
 
 
Sipas Ēoviqit, dialogu mes Beogradit dhe Prishtinės mund tė fillojė pas emėrimit tė shefit tė UNMIK-ut
 
Beograd, 5 korrik 2003 - Zėvendėskryeminstri serb Nebojsha Ēoviq ėshtė shprehur se dialogu mes Beogradit dhe Prishtinės mund tė fillojė menjėherė pasi tė emėrohet shefi i adminstratės ndėrkombėtare nė Kosovė. Nėse ky emėrim bėhet sė shpejti atėherė bisedimet mund tė fillojnė brenda kėtij muaji, citohet tė ketė thėnė Ēoviq.

Ndėrkaq, duke komentuar apelin e nėnshkruar nga disa udhėheqės tė Kosovės pėr kthimin e tė zhvendosurve serbė nė Kosovė, Ēoviq ka thėnė se kjo ėshtė njė ofertė e "dobėt dhe e lirė". Sipas tij disa nga ata qė kanė vėnė nėnshkrimin e kanė bėrė kėtė vetėm pėr tė krijuar pėrshtypje pozitive nė Uashington dhe Bruksel, ka spekuluar Nebojsha Ēoviq.
 
 
Shqipėria ka miratuar strategjinė 10-vjeēare pėr turizmin
 
Tiranė, 5 korrik 2003 - Shqipėria ka miratuar strategjinė 10-vjeēare qė ka pėr qėllim tė shndėrrojė sektorin e turizmit nė burim kryesor tė tė ardhurave pėr vendin, njoftojnė zyrtarėt e Tiranės. Stategjia e quajtur ''Shqipėria- sekreti i fundit i Evropės'', ėshtė zhvilluar me ndihmėn e qeverisė gjermane.

''Me bregdetin e saj dhe vendet pitoreske malore, Shqipėria mund tė bėhet element shumė i rėndėsishėm nė industrinė turistike Mesdhetare'', ka thėnė zyrtari i lartė i qeverisė, Artan Lame.
 
 
Nga njė shpėrthim nė Rripin e Gazės ėshtė vrarė njė palestinez dhe janė plagosur edhe dy tė tjerė
 
Gaza, 5 korrik 2003 – Njė mjet shpėrthyes, i vėnė afėr pikės sė kontrollit tė armatės izraelite nė Rripin e Gazės, ka shkaktuar sot (e shtunė) vdekjen e tė pakten njė palestinezi, ndėrsa nga ana e izrelitėve s'ka pasur viktima dhe, siē thuhet nė njoftim, ky ėshtė edhe njė grusht kundėr amėpushimit vital pėr planin amerikan tė paqes, njofton Rojter.
 
Sigurimi palestinez ka thėnė se edhe dy palestinezė tė tjerė janė plagosur. Nuk dihet nėse tė plagosurit janė vėnėsit e bombave apo vetėm kalimtarė tė rastit. Pėrgjegjėsinė pėr kėtė shpėrthim ende s’e ka marrė askush.
 
 
Nė Afganistan janė plagosur tre paqeruajtės holandezė
 
Kabul, 5 korrik 2003 – Tre paqeruajtės hoplandezė janė plagosur nė Afganistan kur automjeti i tyre ėshtė goditur nga njė shpėrthim derisa po patrullonin nė veri tė Kabulit, ka bėrė tė ditur sot (e shtunė) njė zėdhėnės ushtarak, njofton Rojter. Tė tre tė plagosurit janė nė gjendje stabile, por njėri syresh, qė ėshtė plagosur mė rėndė, do tė dėrgohet pėr shėrim mjekėsor nė Evropė.
 
 
Numri i tė vrarėve nė shpėrthimin e djeshėm nė xhaminė shite nė Kueta, ėshtė ngritur nė 48 sish
 
Kueta, 5 korrik 2003 – Tre terroristė, ndėr tė cilėt dy bombėhedhės vetėvrasės, kanė kryer, siē kemi njoftuar nė edicionin e djeshėm, njė sulm nė xhaminė muslimane shite nė jugperendim tė qytetit Kueta, por nė njoftimin e sotėm (e shtunė) tė qeverisė thuhet se numri i tė vrarėve ėshtė ngritur nė gjithsej 48 sish, njofton Rojter.
 
Dy sulmues e kanė hedhur edhe veten nė erė me bombat e mbshtjella pėr brezi, ndėrsa sulmuesi i tretė ka vdekur nė spital nga plagėt e marra, ka thėnė zyrtari i provincės sė Beluēistanit, ku ka ndodhur shpėrthimi.
 
 
Bush tha se SHBA-tė janė nė luftė me terrorizmin
 
Uashington, 5 korrik 2003 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush, nė njė fjalim drejtuar kombit amerikan nė Ditėn e pavarėsisė, ka thėnė se Shtetet e Bashkuara janė ende nė luftė me terrorizmin ndėrkombėtar.
 
Megjithėse nuk e pėrmendi Irakun me emėr, ai tha se amerikanėt ende po e mbrojnė lirinė dhe do tė vazhdojnė tė bėjnė njė gjė tė tillė. Amerikanėt, tha Bush, po e paguanin ēmimin e vet pėr ēėshtjen e drejtėsisė gjithandej botės.

Duke folur nė bazėn ajrore Wright-Patterson, Bush ka theksuar se Shtetet e Bashkuara ''do tė veprojnė kurdo qė tė jetė e domosdoshme pėr tė mbrojtur jetėt dhe lirinė e popullit amerikan''.

Ndėrkaq sekretari amerikan i Mbrojtjes, Donald Ramsfeld nė mesazhin dejtuar forcave tė armatosura e ka krahasuar luftėn e sotme kundėr terrorizmit me luftėn e zhvilluar pėr pavarėsi nė vitin 1776.

''Lufta globale kundėr terrorit ėshtė largė nga pėrfundimi. Derisa ėshtė rivendosur liria pėr popujt e Afganistanit dhe Irakut, kėrcėnime tė rrezikėshme mbesin nė kėto vende dhe anembanė globit'', ka thėnė sekretari amerikan i Mbrojtjes.
 
 
Trupat amerikane kanė vrarė dje 11 sulmues irakianė
 
Bagdad, 5 korrik 2003 - Trupat amerikane kanė vrarė dje 11 sulmues irakianė tė cilėt i kishin vėnė pritėn njė konvoji ushtarėsh amerikanė afėr Bagdadit.

Gjatė dy ditėve tė fundit nė Irak ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe janė plagosur mbi 12 tė tjerė.

Kėshilltarja amerikane pėr sigurinė kombėtare, Kondoliza Rais tha dje nė Uashington se priten rreziqe tė tjera.
Forcat amerikane nė Irak gjatė javėve tė fundit janė gjendur nėn sulme tė pėrditėshme.
 
 
Ekspertėt analizojnė njė kasetė qė thuhet se ėshtė zėri i Sadam Huseinit
 
Bagdad, 5 korrik 2003 - Njė person i regjistruar nė kasetė, i cili pretendon se ėshtė Sadam Huseini, thotė se sė shpejti do tė ketė sulme tė reja kundėr ushtarėve amerikanė nė Irak. Regjistrimi u transmetua dje nga televizioni Al-Jazeera dhe pėrkoi me luftime nga tė cilat gjeti vdekjen njė ushtar amerikan dhe u plagosėn 18 tė tjerė, si dhe mbetėn tė vrarė 18 sulmues irakianė.

Personi i regjistruar nė kasetė thotė se gjatė ditėve tė ardhshme, celulat e reja tė luftės sė shenjtė do tė shkallėzojnė sulmet kundėr atyre qė i cilėson si pushtues tė pafe. Ai u bėn thirje irakianėve tė mbrojnė ata qė luftojnė kundėr pushtimit amerikan.
 
 
Trupat amerikane kanė ndaluar mbi 11 pjesėtarė tė forcave speciale turke nė veri tė Irakut
 
Ankara, 5 korrrik – Kryeministri turk, Taip Erdogan, ka deklaruar sot (e shtunė) se trupat amerikane kanė ndaluar forcat speciale turke nė veri tė Irakut dhe kėtė akt ai e ka quajtur "njė incident i keq", kurse njėherėsh ka kėrkuar lirimin e tyre tė menjėhershėm, njofton Rojter.
 
Njė burim qeveritar ka thėnė se mbi 11 ushtarė turq, tė vendosur nė Irakun verior, janė mbajtur nga forcat amerikane dje, ndėrsa Ankaraja i ka bėrė Uashingtonit "njė notė energjike".
 
Lidhur me kėtė incident po zhvillohen bisedime nė komunėn e Kirkukut. Thuhet se ushtarėt turq janė akuzuar se kanė planifikuar njė sulm nė guvernatorin provincial kurd, por burimet qeveritare kanė mohuar kėtė.
 
 
Tė pakten 4 veta janė vrarė nė njė shpėrthim nė Irakun Verior
 
Bagdad, 5 korrik 2003 – Tė pakten katėr veta janė vrarė dhe disa tė tjerė janė plagosur nė njė shpėrthim afėr stacionit tė policisė nė Irakun Verior, ka bėrė tė ditur televizioni arab al-Xhazira, njofton BBCWorld.
 
Shpėrthimi ka ndodhur nė qytetin al-Ramadi rreth 100 km nė perendim tė Bagdadit. Njoftohet se pėrforcime ushtarake amerikane kanė shkuar nė vendngjarje. Nuk dihet nė ka ndėr amerikanė tė plagosur.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.