3.07.2003 - Trepca.net

Lajme

E enjte 3 korrik 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Mesazh i Presidentit Rugova pėr Presidentin Bush me rastin e 4 Korrikut - Ditės sė Pavarėsisė sė SHBA-ve

  • Kofi Anan thotė se situata nė Kosovė dukshėm ėshtė pėrmirėsuar

  • Nė bazė tė njė urdhėrese tė Shtajnerit parapagimi pėr RTVK-nė - 3,5 euro nė muaj

  • Deputetėt kritikojnė procesin e privatizimit nė Kosovė

  • Mbi 200 invalidė tė punės kanė hyrė nė grevė urie

  • Prej sot tė gjithė personat qė shfrytėzojnė pronat e huaja duhet t'i lirojnė ato

  • KMDLNJ pėrkrah procesin e kthimit dhe tė integrimit tė tė zhvendosurve

  • Ministria e Jashtme shqiptare vlerėson apelin drejtuar personave tė shpėrngulur qė tė kthehen nė Kosovė

  • Gjyqi pėr dėbimin e «Rilindjes» nga Pallati i Rilindjes shtyhet pėr nė fillim tė shtatorit

  • Koalicioni serb "Kthimi" e ka mirėpritur nismėn pėr kthimin e tė zhvendosurve

  • Brukseli pėrshėndet apelin e liderėve shqiptarė tė Kosovės pėr kthimin e tė zhvendosurve

  • Pėrfundoi misioni paqeruajtės i trupave ruse nė Kosovė

  • Ēeku thotė se bashkėsia ndėrkombėtare nuk ėshtė e gatshme qė TMK-sė t'i japė detyra tė sigurisė dhe mbrojtjes

  • SHBA-tė i kanė akorduar Maqedonisė 12 milionė dollarė pėr reformimin e ushtrisė sė saj

  • Gafurr Adili dhe Taip Mustafaj u arrestuan nė Tiranė pėr shkak se janė nė "listėn e zezė" tė presidentit Bush

  • Janė vrarė 2 irakianė dhe janė plagosur tė pakten 8 ushtarė amerikanė nė Irak

  • Shrėder: Berluskoni duhet tė kėrkojė falje

  • Nga shpėrthimi i fishekzjarreve kanė humbur jetėn 4 persona nė Florida

  • Trupat izraelite kanė vrarė njė militant palestinez

  • Njė ushtar amerikan ėshtė plagosur sot nga njė granatė

  • Bush: Lindja e Mesme nuk do tė ketė paqe pa zhdukjen e organizatave terroriste

  • Berluskoni tė kėrkojė falje


 
Mesazh i Presidentit Rugova pėr Presidentin Bush me rastin e 4 Korrikut - Ditės sė Pavarėsisė sė SHBA-ve
 
Prishtinė, 3 korrik 2003 - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, i ka dėrguar Presidentit tė SHBA-ve Xhorxh Bush njė mesazh me rastin e 4 Korrikut - Ditės sė Pavarėsisė sė SHBA-ve.

Nė mesazhin e Presidenti Rugova thuhet:

"I dashuri President Bush,
 
Me rastin e 4 Korrikut - Ditės sė Pavarėsisė sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, pranoni urimet e mia tė pėrzemėrta dhe tė popullit tė Kosovės.

Kemi bindje tė plotė se SHBA-tė, nėn udhėheqjen Tuaj, edhe kėtė vit kanė dalė mė tė forta me betejėn qė kanė bėrė kundėr tė keqes, nė ndėrtim tė paqes e tė lirisė sė kombeve.

Ju shprehim njė falėnderim tė madh pėr kujdesin qė po tregoni pėr Kosovėn e lirė nė zhvillimin e saj demokratik, qė si vend i lirė tė hyjė nė bashkėsinė e kombeve tė lira.

Presim qė SHBA-tė tė pėrkrahin edhe mė tej Kosovėn, sidomos nė njohjen formale tė pavarėsisė sė Kosovės, qė do tė qetėsonte popullin e Kosovės dhe kėtė pjesė tė botės.

Populli i Kosovės Ditėn e Pavarėsisė sė SHBA-ve e konsideron si festė tė pėrbashkėt, sepse gjithmonė ka ndjenja dashurie dhe miqėsie permanente pėr vendin Tuaj tė ēmuar e tė fuqishėm, simbol i lirisė, pavarėsisė dhe demokracisė nė botė"
,
 
thuhet nė fund tė pėrgėzimeve tė Presidentit Rugova drejtuar Presidentit amerikan Xhorxh Bush.
 
 
Kofi Anan thotė se situata nė Kosovė dukshėm ėshtė pėrmirėsuar
 
Nju Jork, 3 korrik 2003 - Situata nė Kosovė dukshėm ėshtė pėrmirėsuar, veēanėrisht nė realizimin e autonomisė sė qėndrueshme dhe qeverisjes, siē ėshtė parashikuar me rezolutėn 1244, thotė sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Anan nė raportin e tij mė tė ri pėr Kosovėn, i cili do tė shqyrtohet sot nė Kėshillin e Sigurimit.

Anan thekson se Pėrfaqėsuesi i tij special nė Kosovė dhe UNMIK-u nė zgjidhjen e tė gjitha sfidave rreptėsisht do t'u pėrmbahen parimeve "standardet para statusit" dhe me vendosmėri do tė pėrpiqen qė tė gjitha rrjedhat tė zhvillohen nė pajtim me Rezolutėn 1244 dhe ligjet ekzistuese dhe Kornizėn kushtetuese.

Thirrjet e njėanshme tė shqiptarėve e serbėve tė Kosovės dhe tė Beogradit pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė tė ardhmes sė Kosovės, "sipas mėnyrės e cila pėr palėn tjetėr ėshtė e papranueshme", po vazhdojnė dhe nuk i kontribuojnė pajtimit, thotė Anan.

Ai thotė se udhėheqja e shqiptarėve tė Kosovės edhe mė tutje po insiston nė rrugėn e pėrshpejtuar pėr pavarėsi, ndėrkaq Beogradi po pėrpiqet ta ndajė administratėn me UNMIK-un dhe duke i pėrkrahur strukturat paralele, po ndihmon bojkotimin e vendimeve dhe programit tė UNMIK-ut.

Mirėpo Anan pėrshėndet paralajmėrimet e udhėheqėsve tė Beogradit dhe Prishtinės tė t'i fillojnė bisedimet pėr ēėshtjet e "ndėrsjella praktike tė rėndėsishme" dhe i ftoi tė dy palėt qė ato biseda t'i zhvillojnė nė mėnyrė konstruktive.

Poashtu Anan konsideron se Kuvendi i Kosovės kohė pas kohe po i tejkalon kompetencat e veta dhe po merret me ēėshtjet pėr tė cilat nuk ėshtė i autorizuar. Raporti flet edhe pėr pozitėn e pakėnaqshme tė sigurisė sė pakicave, e veēanėrisht serbėve, dhe nevojės pėr krijimin e kushteve pėr kthimin e refugjatėve dhe tė personave tė shpėrngulur.
 
 
Nė bazė tė njė urdhėrese tė Shtajnerit parapagimi pėr RTVK-nė - 3,5 euro nė muaj
 
Prishtinė, 3 korrik 2003 - Posta dhe Telekomi i Kosovės dhe Radio Televizioni i Kosovės kanė nėnshkruar njė marrėveshje mirėkuptimi, siē thuhet, pėr implementimin e plotė teknik dhe operativ tė urdhėresės administrative pėr parapagimin e Radio Televizionit tė Kosovės.
 
Nė bazė tė urdhėresės Administrative tė nėnshkruar nga kryadministatori Mihael Shtajner pagesa mujore pėr Radio Televizionin publik do tė jetė 3.5 euro nė muaj, thuhet nė njė njoftim tė RTV Kosova.

Interpretuar nė njė gjuhė mė tė thjeshtė, kjo do tė thotė se qytetarėt e Kosovės qė kanė televizor tash e tutje janė tė detyruar tė paguajnė taksėn mujore prej 3,5 euro nė muaj nė emėr tė parapagimit pėr RTVK dhe kjo do tė bėhet pėrmes postės.

Mė herėt kishin dėshtuar bisedimet ndėrmjet KEK-ut e RTV Kosova qė parapagimi tė bėhej nėpėrmjet faturės sė energjisė elektrike.
 
 
Deputetėt kritikojnė procesin e privatizimit nė Kosovė
 
Prishtinė, 3 korrik 2003 - Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės nė seancėn e sotme diskutuan pėr procesin e privatizimit nė Kosovė dhe ndėrkohė me shumicė votash miratuan ligjin pėr mjedisin dhe planifikimin hapėsinor. Lidhur me procesin e privatizimit nė kėtė seancė folėn pėrfaqėsuesit e Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit (AKM).
 
Ata thanė se procesi i privatizimit ėshtė i rėndėsishėm jo vetėm pėr tė pėrfituar nga shitja e ndėrmarrjeve por pėr arritjen e njė zhvillimi ekonomik, i cili nuk mund tė qėndrojė me njė import prej 80 pėr qind dhe me njė eksport prej vetėm 15 pėr qind.

Pas ekspozesė sė pėrfaqėsuesve tė AKM-sė, me tone mjaft kritike diskutuan deputetėt e Kuvendit. Nė diskutime u shtrua pyetja se pse po zhvillohet procesi i privatizimit pa pjesėmarrjen e Qeverisė sė Kosovės apo pse nė listėn pėr privatizim gjenden shumė ndėrmarrje nga Mitrovica?
 
Gjithashtu u kėrkua qė para privatizimit tė sqarohet statusi i pronės sė ndėrmarrjeve, sepse kjo mė vonė do tė shkaktojė probleme tė shumta. Poashtu deputetėt vunė nė dyshim tė drejtėn pėr ndėrrimin e titullarit tė pronės, ngase UNMIK-u ka tė drejtė vetėm tė menaxhojė me pronėn.

Pas njė debati tė zhvilluar nė kėtė temė, kryetari i Kuvendit tė Kosovės kėrkoi qė tė formulohet njė qėndrim i pėrbashkėt me shkrim rreth procesit tė gjertanishėm tė privatizimit dhe pastaj t'i dorėzohet AKM-sė si qėndrim zyrtar i Kuvendit tė Kosovės.

Gjithashtu nė seancėn e sotme, deputetėt pas shqyrtimit tė dytė, me shumicė votash miratuan ligjin pėr mjedisin dhe planifikimin hapėsinor.
 
 
Mbi 200 invalidė tė punės kanė hyrė nė grevė urie
 
Prishtinė, 3 korrik 2003 - Nė lokalet e Shoqatės sė Invalidėve tė Kosovės nė Prishtinė dje mbi mbi 200 invalidė tė punės nga tė gjitha pjesėt e Kosovės kanė hyrė nė njė grevė urie. Ndėrkaq numri i tyre ėshtė duke u shtuar. Ata kėrkojnė pagesėn e pensioneve tė tyre prej 1 korrikut tė vitit 2002.
 
Pėr vitin 2002 ata kėrkojnė t'u paguhen pensionet prej 28 eurosh, ndėrkaq pėr vitin 2003 nga 35 euro. Invalidėt kėrkojnė gjithashtu edhe pagesa pėr dėmtime trupore, pagesa pėr ilaēe dhe pėr kontrollime mjekėsore, pagesa pėr pajisje protetike e ortopedike, lirimin e tyre nga tė gjitha taksat doganore dhe obligimet komunale.
 
 
Prej sot tė gjithė personat qė shfrytėzojnė pronat e huaja duhet t'i lirojnė ato
 
Prishtinė, 3 korrik 2003 - Tashmė ka skaduar afati pėr mbledhjen dhe dorėzimin e kėrkesave pėr pronėn e humbur nė Drejtoratin e UNMIK-ut pėr Ēėshtje Pronėsore e Banesore. Ndėrkaq, prej dje tė gjithė ata persona, tė cilėt shfrytėzojnė pronat e huaja duhet t'i lirojnė ato, ndryshe do tė ballafaqohen me largim tė dhunshėm nga objektet e uzurpuara.
 
 
KMDLNJ pėrkrah procesin e kthimit dhe tė integrimit tė tė zhvendosurve
 
Prishtinė, 3 korrik 2003 - Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut pėrshėndet dhe mbėshtet fuqishėm letrėn e udhėheqėsve tė Kosovės drejtuar tė gjithė tė zhvendosurve qė tė kthehen nė Kosovė, duke e vlerėsuar kėtė si hap tė drejtė dhe tė qėlluar.
 
Kjo, sipas KMDLNJ-sė, tekefundit, ėshtė dhe duhet tė jetė interes i pėrbashkėt jo vetėm i tė zhvendosurve, por i tė gjithė qytetarėve tė Kosovės nė interes tė sė sotmes dhe tė ardhmes sė Kosovės.

KMDLNJ nė njė prononcim tė sotėm thekson se pėrherė ėshtė angazhuar pėr integrimin e pakicave nė Kosovė, pėr tolerancė dhe dialog ndėretnik si dhe pėr kthimin dhe riintegrimin e tė zhvendosurve pa dallime.
 
Kontributi i KMDLNJ-sė nė kėtė drejtim ėshtė i njohur pėr opinionin vendor e ndėrkombėtar nė pėrgjithėsi dhe pėr institucionet dhe organizmat vendorė e ndėrkombėtarė nė veēanti.

KMDLNJ nė fund tė kėtij prononcimi edhe njė herė shpreh gatishmėrinė pėr tė vazhduar angazhimin maksimal, tė sinqertė dhe konkret si dhe mbėshtetjen pėr tė gjitha institucionet qė angazhohen dhe kontribuojnė nė kėtė drejtim, duke kėrkuar nga to dhe nėnshkruesit e letrės qė tė vazhdojnė tė kontribuojnė konkretisht pėr ato qė janė theksuar nė letrėn drejtuar tė zhvendosurve.
 
 
Ministria e Jashtme shqiptare vlerėson apelin drejtuar personave tė shpėrngulur qė tė kthehen nė Kosovė
 
Tiranė, 3 korrik 2003 - Ministria shqiptare e Punėve tė Jashtme shpreh vlerėsimin e saj pėr nismėn e ndėrmarrė nė bllok nga udhėheqėsit politikė dhe institucionalė tė Kosovės, tė cilėt u kanė bėrė apel publik tė gjithė personave tė shpėrngulur tė kthehen nė Kosovė.

Ky veprim ėshtė njė dėshmi konkrete se drejtuesit kosovarė kanė pėrqafuar frymėn e re integruese qė ka pėfshirė tė gjithė rajonin dhe janė bėrė katalizatorė tė proceseve tė brendshme tė bashkėpunimit dhe mirėkuptimit tė ndėrsjelltė, duke hedhur edhe njė hap tjetėr nė pėrmbushjen e standarteve tė bashkėjetesės ndėretnike.
 
 
Gjyqi pėr dėbimin e «Rilindjes» nga Pallati i Rilindjes shtyhet pėr nė fillim tė shtatorit
 
Prishtinė, 3 korrik 2003 - Gjyqi pėr dėbimin e gazetės tradicionale tė Kosovės «Rilindja» nga Pallati i Rilindjes u shty deri nė fillimin e shtatorit, pėr shkak se pėrfaqėsuesi i palės sė paditur nuk erdhi nė seancėn e shqyrtimit kryesor tė ftuar pėr sot nė Gjykatėn Komunale tė Prishtinės.

Seanca e sotme u shty deri nė fillim tė shtatorit meqė nuk kishte ardhur pėrfaqėsuesi i AKM-sė, njoftoi avokati mbrojtės i «Rilindjes», Ilaz Ramajli, i cili pas padisė fillestare tė «Rilindjes» ndaj UNMIK-ut si palė tė paditur ka specifikuar edhe Agjencinė Kosovare tė Mirėbesimit (AKM), qė aktualisht ka kompetencat pėr ndėrmarjet shoqėrore.

«Rilindja» detyrimisht ėshtė mbyllur mė 21 Shkurt 2002 pasi Pallati i Rilindjes u mor nga UNMIK-u pėr ndėrtesė qeveritare, pa gjetur zgjidhje alternative pėr lokale pune, edhe pse ishte premtuar nga autoritetet.

Punonjėsit e "Rilindjes" pėrmes gjyqit kėrkojnė tė drejtėn e kthimit nė lokalet e tyre tė punės apo tė gjendet njė zgjidhje alternative pėr lokale pune, tė drejtėn e vazhdimit tė punės qė u ėshtė ndėrprerė, thonė ata. Njėherit kėrkojnė edhe dėmshpėrblim: pėr hedhjen nga puna nė rrugė, pėr mbetjen pa punė e pa rroga qe mė se njė vit e gjysmė.

"Ne mendojmė se rasti i Rilindjes ėshtė njė shkelje e tė drejtave nė pėrmasa tė rėnda, pėrfshirė edhe tė drejtėn pėr ekzistencė dhe tė drejtėn e shtypit tė lirė. Pėr kėtė, presim qė fjalėn ta thotė drejtėsia dhe ftojmė palėn e paditur qė t'i pėrgjigjet ballafaqimit me drejtėsinė", thuhet nė njė njoftim tė "Rilindjes".
 
 
Koalicioni serb "Kthimi" e ka mirėpritur nismėn pėr kthimin e tė zhvendosurve
 
Beograd, 3 korrik 2003 - Koalicioni serb "Kthimi" e ka mirėpritur nismėn e udhėheqėsve tė Kosovės pėr kthimin e pakicave tė zhvendosura nė Kosovė. Deputeti Oliver Ivanoviq tha se shpreson qė kjo letėr tė mos mbetet vetėm njė nismė por ajo tė konkretizohet edhe me angazhimin konkret tė udhėheqėsve kosovarė nė terren.

Ndėrkaq, Partia Demokratike e Serbisė vlerėson se thirrja e liderėve shqiptarė tė Kosovės drejtuar serbėve qė tė kthehen nė shtėpitė e tyre, pa garancione pėr sigurinė e tyre, paraqet, siē thuhet, "kulmin e cinizmit dhe njė truk tė tejdukshėm politik".
 
 
Brukseli pėrshėndet apelin e liderėve shqiptarė tė Kosovės pėr kthimin e tė zhvendosurve
 
Bruksel, 3 korrik 2003 - Thirrja e liderėve shqiptarė tė Kosovės drejtuar refugjatėve serbė dhe pakicave tė tjera tė kthehen nė shtėpitė e tyre, ėshtė njė shenjė e mirė qė do tė duhej tė pasohet edhe me hapa konkret, kanė thėnė zyrtarėt e Bashkimit Evropian. Ata kanė nėnvizuar se kthimi i refugjatėve nė territorin e ish-Jugosllavisė ėshtė edhe prioritet i angazhimit tė bashkėsisė ndėrkombėtare atje.
 
 
Pėrfundoi misioni paqeruajtės i trupave ruse nė Kosovė
 
Prishtinė, 3 korrik 2003 - Dje pėrfundoi misioni paqeruajtės katėrvjeēar i trupave ruse nė Kosovė me njė ceremoni lamtumirėse tė mbajtur nė aeroportin e Prishtinės, ku merrnin pjesė zyrtarė ushtarakė nga Rusia, komandanti i krahut jugor tė NATO-s, Gregori Xhonson, komandanti i KFOR-it Fabio Mini, komandantėt e njėsiteve shumkombėshe tė forcave paqeruajtėse dhe kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi.

"Sė bashku me forcat e tjera tė KFOR-it i shėrbyem njė qėllimi: vendosjen e paqes sė paluhatėshme nė rajon. U dėshirojmė paqe dhe pėrparime popujve tė Kosovės", ka thėnė komandanti i kontigjentit rus nė Kosovė Nikollaj Krivencov, duke folur nė kėtė solemnitet.

Me kėtė rast komandanti i KFOR-i, gjenerali Fabio Mini ka lavdėruar kontributin rus pėr sigurimin e paqes nė Kosovė.

Trupat ruse kishin arritur mė 11 qershor 1999, para trupave tė NATO-s dhe pushtuan aeroportin.
 
 
Ēeku thotė se bashkėsia ndėrkombėtare nuk ėshtė e gatshme qė TMK-sė t'i japė detyra tė sigurisė dhe mbrojtjes
 
Prishtinė, 3 korrik 2003 - Grupi i lartė pėr zhvillim tė TMK-sė shqyrtoi dje ēėshtjet e infrastrukturės si dhe pėrfshirjen e institucioneve tė Kosovės nė punėn e TMK-sė.

Komandanti i TMK-sė, gjenerali Agim Ēeku tha se kėto fusha janė vetėm hap i parė dhe nėn mandatin aktual tė TMK-sė, sepse siē tha ai, bashkėsia ndėrkombėtare nė kėtė moment nuk ėshtė e gatshme qė t'i japė TMK-sė detyra nga fusha e sigurisė dhe mbrojtjes. Ai shtoi se mbetet qė nė grupe punuese tė identifikohen konkretisht tė gjitha detyrat.

Nė takimin e kėtij grupi punues morėn pjesė pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut, KFOR-it dhe zyrave tė pesė vendeve perėndimore mė me ndikim nė Kosovė. Nė kėtė takimi ishte i pranishėm edhe komandanti i krahut jugor tė NATO-s, admirali Gregori Xhonson.
 
 
SHBA-tė i kanė akorduar Maqedonisė 12 milionė dollarė pėr reformimin e ushtrisė sė saj
 
Shkup, 3 korrik 2003 - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės i kanė akorduar 12 milionė dollarė ndihmė Maqedonisė pėr reformimin e ushtrisė sė saj, theksoi ministri maqedonas i Mbrojtjes Vllado Buēkovski.
 
I ngarkuari i Pentagonit pėr Evropėn Juglindore Xhon Erak thekson se Maqedoninė nė tė ardhmen e pret njė punė e vėshtirė pasi pėr anėtarėsimin e saj nė NATO duhet tė pėrmbushen tė gjitha kriteriet dhe standardet e parashikuara.
 
 
Gafurr Adili dhe Taip Mustafaj u arrestuan nė Tiranė pėr shkak se janė nė "listėn e zezė" tė presidentit Bush
 
Tiranė, 3 korrik 2003 - Organet policiore nė Shqipėri kanė konfirmuar se kanė arrestuar nė periferi tė Tiranės dy veprimtarėt kryesorė tė AKSH-sė. Gafurr Adili dhe Taip Mustafaj, tė dy shqiptarė nga Maqedonia u arrestuan pėr shkak tė pranisė sė tyre nė listėn e zezė tė pėrpiluar njė vit mė parė nga Departamentit i Shtetit, e firmosur nga vetė presidenti amerikan Xhorxh Bush.
 
Burimet e policisė thonė se ndaj Adilit dhe Mustafajt ėshtė ngritur akuzė pėr nxitje tė urrejtjes nacionaliste mes kombeve, si dhe pėr krijimin e bandave tė armatosura.
 
Tė njėjtat burime theksojnė se Gafurr Adili qė ėshtė sekretar politik i AKSH-sė nė Maqedoni dhe bashkėpuntori i tij Taip Mustafaj, tash disa ditė kishin hyrė nė Shqipėri dhe ishin strehuar nė njė banesė nė periferi tė Tiranės, duke vepruar nė ilegalitet.

Katėr muaj mė parė Gafurr Adili ėshtė ndaluar tė futet nė Shqipėri nėpėrmjet aeroportit ndėrkombėtar "Nėna Terezė" nė Tiranė, pasi ai udhėtonte nė linjėn Cyrih - Tiranė.
 
 
Janė vrarė 2 irakianė dhe janė plagosur tė pakten 8 ushtarė amerikanė nė Irak
 
Bagdad, 3 korrik 2003 – Lidhur me zhvillimet e sotme nė Irak bėhet e ditur se ėshtė goditur me lėndė shpėrthyese njė kamion ushtarak amerikan nė perėndim tė Badadit. Nė kėtė incident janė plagosur gjashtė ushtarė amerikanė.
 
Po kėshtu, nė njė incident tjetėr tė sotėm janė plagosur edhe dy ushtarė tė tjerė amerikanė, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt amerikanė. Ndėrkaq, nė njė shpėrthim gjatė demonstratave tė sotme nė Bakouba, 35 mila nė verilindje tė Bagdadit, ėshtė vrarė njė irakian dhe janė plagosur edhe pesė tė tjerė. Demonstruesit protestonin kundėr njė shpėrthimi tė djeshėm, gjoja amerikan, nė qytetin fetar shit.

Po sot nė mengjes, njė sulmues ka gjuajtur nga prita me granatė autokolonėn ushtarake amerikane, qė shkonte pėrposh Bagdadit, duke plagosur njė ushtar, por trupat amerikane nė shkėmbim zjarri kanė vrarė njė kėmbėsor, kanė thėnė dėshmitarėt.
 
Njoftohet se ushtarėt amerikanė kanė vrarė sot edhe njė shofer tė njė automjeti, nga i cili ėshtė gjuajtur me granatė njė kamion ushtarak amerikan. Ushtarėt kanė kėrcyer me tė shpejtė prej tij dhe kėshtu kanė shpėtuar nga mė e keqja, duke u plagosur vetm njė ushtar, njofton AP.
 
 
Shrėder: Berluskoni duhet tė kėrkojė falje
 
Berlin, 3 korrik 2003 - Kancelari gjerman Gerhard Shrėder ka kėrkuar sot ndjesė tė plotė tė kryeministrit italian Silvio Berluskoni pėr shkak tė deklaratės sė djeshme nė tė cilėn Berluskoni njė pėrafqėsues gjerman nė Parlamentin Evropian e ka krahasuar me komandantin e kampit nacist.
 
Shrėder nė fillimi tė njė fjalimi nė Bundestagun gjerman ka deklaruar se krahasimi i Berluskonit ėshtė i pahijshėm dhe plotėsisht i papranueshėm.
 
 
Nga shpėrthimi i fishekzjarreve kanė humbur jetėn 4 persona nė Florida
 
Majami, Florida, 3 korrik 2003 – Njė kamion i mbushur pėrplot fishekzjarre tė 4 Korrikut ka shpėrthyuer dje nė parkingun shtetėror nė qytetin bregdetar Bonita Springs nė Florida, duke i vrarė kėshtu katėr persona, ka bėrė tė ditur organizatori i kremtimeve tė Ditės sė Pavarėsisė amerikne nė kėtė qytet, njofton Rojter.
 
Fishekzjarret nė momentin e shpėrthimit transferoheshin nga njė kamion nė tjetrin. Njė tjetėr person ėshtė plagosur nė vendngjarje, kurse njė tjetėr ka shpėtuar nga shpėrthimi duke kėrcyer nė ujė tė detit.
 
 
Trupat izraelite kanė vrarė njė militant palestinez
 
Kelkilia, 3 korrik 2003 – Trupat izraelite kanė vrarė sot (e enjte) njė militant palestinez nė Bregun Perendimor, vetėm disa orė pasi presidenti Bush lavdėroi shtetin izraelit pėr dorėzimin e Betlehemit sipas planit amerikan tė paqes, njofton Rojter.
 
Burimet e forcave tė sigurimit palestinez kanė thėnė se ushtarėt kanė vrarė nė qytetin Kelkilia njė anėtar tė Brigadave tė Martirėve Al Aksa, qė kanė lidhje me fraksionin Al Fatah tė presidentit palestinez, Jaser Arafat. Armata izraelite ka thėnė se trupat kanė vrarw njė palestinez tė armatosur gjatė njė operacioni arrestimi.
 
 
Njė ushtar amerikan ėshtė plagosur sot nga njė granatė
 
Bagdad, 3 korrik 2003 – Njė ushtar amerikan ėshtė plagosur sot (e enjte) kur njė granatė raketore ka goditur automjetin e tij “Hamvi” nė qendėr tė Bagdadit, njofton Rojter sipas pohimeve tė dėshmitarėve. Po kėshtu, dėshmitarėt oklularė nė vendin e ngjarjes kanė thėnė se nė kėtė incident, qė ka ndodhur nė njė rrugė tė Haifas, janė plagosur edhe disa kalimtarė irakianė tė rastit.
 
 
Bush: Lindja e Mesme nuk do tė ketė paqe pa zhdukjen e organizatave terroriste
 
Uashington, 3 korrik 2003 - Presidenti amerikan Bush tha se ėshtė i kėnaqur me zhvillimet e fundit nė Lindjen e Mesme, por paralajmėroi se ende ka grupe ekstremiste qė kėrkojnė tė ndėrpresin procesin e paqes.

Reagimi i Bushit ndaj ngjarjeve tė fundit nė Lindjen e Mesme ėshtė zakonisht optimist. Gjithsesi, thotė ai, ėshtė njė lloj optimizmi i pėrzier me njė dozė tė fortė realizmi.
 
 
Berluskoni tė kėrkojė falje
 
Bruksel, 3 korrik 2003 - Udhėheqėsit partiakė nė Parlamentin Evropian, kanė kėrkuar nga kryeministri italian, Silvio Berluskoni, qė tė kėrkojė ndjesė formale pas sugjerimeve tė tij pėr politikanin gjerman se duhet tė luajė rolin e gardės nė njė film tė ri pėr kampet naciste tė pėrqėndrimit.

Zoti Berluskoni i bėri kėto komente gjatė paraqitjes nė Parlamentin Evropian pėr tė shėnuar marrjen e presidencės sė rradhės nga Italia.

Berluskoni tha se ishte i befasuar qė komentet e tij kanė prekur ndjenjat e qytetarėve gjermanė.
  
Politikanėt italianė kanė reaguar me zemėrim, ndėrkaq tė gjelbėrit kanė kėrkuar dorėheqjen e Berluskonit.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.