28.06.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune, 28 qershor 2003


 

Pėrmbajtja:

  • N.Daci: Gjatė vitit 2005 Kosova duhet ta ketė plotėsisht tė definuar statusin e saj

  • A.Kasof thotė se partitė kryesore politike nė Kosovė do tė bashkėveprojnė pėr zgjidhjen e problemeve tė pakicave

  • Peterson thotė se Kosova ėshtė pjesė e Ballkanit Perėndimor dhe pa tė nuk mund tė ketė bashkėpunim rajonal

  • SHPK gradoi 35 rreshterė, 7 togerė, 2 kapitenė, 2 majorė dhe njė nėnkolonel

  • SHBA-tė pėrkrahin emėrimin e italianit Armelini nė postin e kryeadministratorit tė ri tė Kosovės

  • Policia e UNMIK-ut ka arrestuar katėr boshnjakė tė dyshuar pėr vrasjen e njė bashkėkombasi tė tyre

  • Ekspertėt ekonomisė thonė se ka shumė paqartėsi rreth procesit tė privatizimit

  • Njė aeroplan me refugjatė qė po ktheheshin nė Kosovė, u kthy sėrish pėr nė Dyzeldorf

  • BE-ja tė martėn publikon "listėn e zezė" tė qytetarėve tė Ballkanit

  • Gjatė natės nė Bagdad, ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe katėr tė tjerė janė plagosur

  • Nė njė sulm tė kryengritwsve nė Kashmir, janė vrarė 10 veta

  • Izraeli dhe zyrtarėt palestinezė thonė se kanė arritur njė marrėveshje

  • Shqipėria dhe Kosova do tė shtojnė bashkėpunimin nėpėrmjet marrėveshjeve tė karakterit ekonomik


 
N.Daci: Gjatė vitit 2005 Kosova duhet ta ketė plotėsisht tė definuar statusin e saj
 
Prishtinė, 28 qershor 2003 - UNMIK-u nuk e ka njė profesionalizėm qė i nevojitet Kosovės pėr ta ristartuar ekonominė e saj nė njė ekomomi tė tregut dhe ka interesa tejet tė parcializuara nė burokracinė e saj, tha Nexhat Daci, kryetari i Kuvendit tė Kososvės.

Nė njė intervistė dhėnė radios "Evropa e lirė", kryeparlamentari Daci tha, ndėrkaq se do tė ishte gabim tė thuhet se krejt UNMIK-u ėshtė joprofesional, por ai shtoi se kritikon pikėrisht atė lloj paralelizmash nė institucione.
 
"Unė kam shumė vėrejtje nė qeverinė tonė nė atė drejtim qė nuk po gjen formė ta ushtrojė kapacitetin e vet veprues. Brenda Ministrisė sė Financave ėshtė krijuar njė segment tjetėr prapė i UNMIK-ut qė do ta ketė nėn kthetra, tė themi, financat, buxhetin e Kosovės", thotė Daci.

Duke folur rreth ēėshtjes sė pazgjidhur tė stausit tė Kosovės, Nexhat Daci tha se "institucionet tona kanė arritur qė ta bindin bashkėsinė ndėrkombėtare qė prolongimi i pakufijshėm i zgjidhjes sė statusit tė Kosovės ėshtė njė porosi e keqe edhe pėr Evropėn edhe pėr rajonin".
 
Kjo, sipas tij, ndodh pėr shumė arsye dhe se "po humbet kredibiliteti dhe kredia shumė e madhe e bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė dhe populli i Kosovės po frustrohet me atė qė nuk po sheh ndonjė pėrspektivė tė qartė nė ekonomi dhe standardin e jetės, nė siguri e drejtėsi".

Mirėpo, zoti Daci ėshtė shumė optimist pėr arsye se sot Kosova ka njė pėrkrahje nga bashkėsia ndėrkombėtare qė as nuk e ka imagjinuar.
 
"Do tė varet kryesisht nga ne se a do ta realizojmė. Do tė thotė ky mandat i institucioneve tona, duhet ta pėrfundojė kėtė storie dhe 2005-shi, diku gjatė 2005-shit, vera e kėtij vitit, duhet tė jetė ajo qė Kosova ta ketė plotėsisht tė definuar statusin e saj", thotė Daci nė kėtė intervistė.
 
 
A.Kasof thotė se partitė kryesore politike nė Kosovė do tė bashkėveprojnė pėr zgjidhjen e problemeve tė pakicave
 
Prishtinė, 28 qershor 2003 - Udhėheqėsi i Projektit pėr Marrėdhėnie Ndėretnike Alen Kasof, nė njė intervistė pėr BBC ka theksuar se partitė kryesore politike nė Kosovė do tė bashkėveprojnė pėr zgjidhjen e problemeve tė pakicave. Ai tha se takimi i katėrt me radhė nė Prishtinė pėr ēėshtjen e marrėdhėnieve ndėretnike, kishte mė pak qasje konfrontuese se sa nė takimet e mėparshme.
 
Kasof thekson gatishmėrinė potenciale tek udhėheqėsit shqiptarė nė Kosovė qė tė merren me ēėshtjen e sigurisė sė minoriteteve, si dhe tė merren me ēėshtjen e kthimit. Ėshtė bėrė progres deri diku nė kėto ēėshtje, por sipas tij nuk ėshtė shėnuar ndonjė sukses i madh.
 
Kasof ėshtė i mendimit se kthimi do tė jetė i kufizuar, ngase siē tha, ka njerėz qė janė larguar nuk kthehen, por tė tjerė qė duan tė kthehen dhe natyrisht ekziston shqetėsimi pėr sigurimin e atyre qė janė kėtu.

Nė vėrejtjen se siguria nuk ėshtė nė duart e udhėheqjes sė Kosovės, z. Kasof ka thėnė se ėshtė e vėrtet se siguria fizike pėr momentin ėshtė pėrgjegjėsi e bashkėsisė ndėrkombėtare, por atmosfera politike qė gjeneron incidente ėshtė nė fakt ēėshtje politike dhe kjo ėshtė nė duart e udhėheqjes kosovare.

Ai ka shtuar se nė tryezėn e fundit pėr marrėdhėnie ndėretnike nė Prishtinė tė gjithė udhėheqėsit kosovarė kanė thėnė gjėra tė duhura, por ata duhet tė bėjnė mė shumė dhe duhet tė zhvillojnė sipas mendimit tė tij njė fushatė aktive pėr t'i bindur ata qė duan tė kthehen se ėshtė e sigurt tė kthehen.
 
 
Peterson thotė se Kosova ėshtė pjesė e Ballkanit Perėndimor dhe pa tė nuk mund tė ketė bashkėpunim rajonal
 
Prishtinė, 28 qershor 2003 - Kryesuesi i Komitetit pėr Migrim i Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore Soren Jensen Peterson gjatė njė vizite nė Prishtinė ka bėrė tė ditur se ky organizėm ka hartuar njė program pėr drejtimin e ēėshtjes sė emigracionit, azilit dhe kthimit tė refugjatėve nga vendet e Evropės Juglindore. Ai nėnvizoi se ka marrė pėrkrahje nga kryadministratori Shtajner dhe kryeministri Rexhepi pėr hartimin e kėtij programi dhe nė veēanti pėr pėrfshirjen e Kosovės nė tė.

"Kosova ka qenė njė pjesėmarrėse e rėndėsishme nė zhvillimin e programit pavarėsisht nga mosdefinimi i statusit tė saj sepse nėse flasim pėr bashkėpunim rajonal nė menaxhimin e migracionit, azilit dhe kthimit tė refugjatėve, Kosova ėshtė pjesė e Ballkanit Perėndimor dhe nuk mund tė ketė bashkėpunim rajonal nėse Kosova nuk ėshtė pjesė aktive", ka thėnė Peterson.

Duke iu pėrgjigjur deklaratave politike tė autoriteteve tė Beogradit pėr kthimin e serbėve tė zhvendosur nė Kosovė, Peterson tha se politizimi i kthimit nuk ėshtė asnjėherė i dobishėm. Sipas tij ėshtė e rėndėsishme se ēdo politikan pavarėsisht prej nga vjen tė mos pėrdorė kthimin apo refugjatėt nė lojėn politike, ose si qėndrim politik.
 
 
SHPK gradoi 35 rreshterė, 7 togerė, 2 kapitenė, 2 majorė dhe njė nėnkolonel
 
Prishtinė, 28 qershor 2003 - Shėrbimi Policor i Kosovės gradoi dje 35 rreshterė tė rinj, 7 togerė, dy kapiten, dy majorė dhe njė nėnkolonel. Prej sot kėta pjesėtarė do tė marrin pėrgjegjėsi tė reja drejt avancimit tė SHPK-sė.

Ndihmėskryeadministratori i Kosovės Zhan Kristian Kadi tha se me formimin e SHPK-sė nė fushat e specializuara tė luftimit tė krimit, drejtėsia mund tė jetė mė efikase. Ai theksoi se prania e SHPK-sė dhe besimi i popullatės ndaj saj kanė qenė faktorė stabilizues nė gjendjen e sigurisė nė Kosovė. Kadi inkurajoi pjesėtarėt e SHPK-sė qė tė vazhdojnė stabilitetin dhe sigurinė e jetesės nė Kosovė.

Por sipas tij Kosova pėrballet me dy probleme kryesore: krimin e organizuar dhe korrupsionin. "Andaj si policė tė SHPK-sė ju duhet t'i luftoni kėto dukuri dhe tė jeni efikas nė mėnyrė qė Kosova tė jetė njė vend mė i mirė dhe mė i sigurt pėr jetė", tha Zhan Kristian Kadi para oficerėve tė graduar tė SHPK-sė.
 
 
SHBA-tė pėrkrahin emėrimin e italianit Armelini nė postin e kryeadministratorit tė ri tė Kosovės
 
Uashington, 28 qershor 2003 - Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėrkrahin propozimin qė italiani Antonio Armelini tė emėrohet kryeadministrator i ri i Kosovės, i cili nė kėtė post do tė zėvendėsonte shefin e UNMIK-ut Mihael Shtajner.
 
Emėrimin e tij pritet ta bėjė sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė Kofi Anan. Pėrkrahja amerikane ishte moment vendimtar qė Armelini ta zėvendėsojė Mihael Shtajnerin. Shefi aktual i UNMIK-ut, Mihael Shtajner do ta pėrfundojė misionin e tij nė Kosovė mė 30 qershor.
 
 
Policia e UNMIK-ut ka arrestuar katėr boshnjakė tė dyshuar pėr vrasjen e njė bashkėkombasi tė tyre
 
Leposaviq, 28 qershor 2003 - Katėr qytetarė boshnjakė janė arrestuar nga policia e UNMIK-ut si tė dyshuar pėr vrasjen e njė bashkėkombasi tė tyre nė njė fshat tė Leposaviqit. Vrasja e njė pjesėtarit tė pėrkatėsisė boshnjake kishte ndodhur para du ditėve.

Zėdhėnėsja e policisė nė Mitrovicė Reis Beker tha se arrestimet janė kryer nė fshatin Klen dhe Raska tė Leposaviqit, ndėrkaq njėri nga personat e arrestuar dyshohet edhe pėr njė vrasje tjetėr qė kishte ndodhur mė herėt nė Novi Pazar.
 
 
Ekspertėt ekonomisė thonė se ka shumė paqartėsi rreth procesit tė privatizimit
 
Prishtinė, 28 qershor 2003 - Ekspertėt shoqėrorė dhe ekspertėt ekonomisė theksuan nė takimin e djeshėm nė Prishtinė se ka shumė paqartėsi rreth procesit tė privatizimit. Ata kėrkuan shpjegime plotėsuese nga Agjencia Kosovare e Mirėbesimit, ndėrkaq nga institucionet e Kosovės kėrkuan qė nė bisedime me Serbinė tė kėrkohet kthimi i dokumenteve kadastrale. Fituesit e tenderėve pėr privatizimin e gjashtė ndėrmarrjeve tė para shoqėrore tėKosovės do tė shpallen me 14 korrik.
 
 
Njė aeroplan me refugjatė qė po ktheheshin nė Kosovė, u kthy sėrish pėr nė Dyzeldorf
 
Dyzeldorf, 28 qershor 2003 - Njė aeroplan me pasagjerė tė cilėt nga Gjermania po ktheheshin nė Kosovė u desh tė kthehen sėrish pėr nė Dyzeldorf. Administrata nė Prishtinė nuk i dha leje qė aeroplani tė aterojė nė aeroportin e Sllatinės, pasi ajo nuk ishte nė dijeni pėr riatdhesimin e planifikuar, kanė njoftuar organet nė Dyzeldorf. Sipas tyre, 64 refugjatė janė kthyer nė vendet e tyre tė banimit nė Gjermani.
 
 
BE-ja tė martėn publikon "listėn e zezė" tė qytetarėve tė Ballkanit
 
Bruksel, 28 qershor 2003 - Pas SHBA-ve edhe Bashkimi Evropian ka hartuar "njė listė tė zezė" tė qytetarėve nga Ballkani qė shkelin Marrėveshjen e Dejtonit, ofrojnė mbėshtetje pėr tė dyshuarit pėr krime lufte dhe marrin pjesė nė krimin e organizuar. Kristina Galak, zėdhėnėse e pėrfaqėsuesist tė lartė pėr politikė tė jashtme dhe siguri Havier Solana, citohet tė ketė deklaruar se kjo listė do tė bėhet e ditur tė martėn.
 
Sipas saj, "lista e zezė" tani ndodhet nė fazėn e fundit tė pėrgatitjes, ndėrkaq tė martėn do tė publikohet edhe formalisht. Zonja Galak thotė se lista nuk do tė jetė pėrfundimtare, por mund tė zgjerohet me personat tė cilėt janė tė akuzuar pėr krime lufte apo qė merren me krimin e organizuar.
 
 
Gjatė natės nė Bagdad, ėshtė vrarė njė ushtar amerikan dhe katėr tė tjerė janė plagosur
 
Bagdad, 28 qershor 2003 – Njė ushtar amerikan ėshtė vrarė dhe katėr tė tjerė janė plagosur nė njė sulm gjatė natės (e shtunė) nė Bagdad, duke ngritur kėshtu nė 22 numrin e ushtarėve amerikanė tė vrarė nė luftimert armiqėsore nė Irak qėkur zyrtarisht ka pėrfunduar lufta atje, kanė bėrė tė ditur sot (e shtunė) zyrtarėt, njofton Rojter.
 
Po kėshtu, bėhet e ditur se njė pėrkthyes qė punonte me armatėn amerikane ėshtė plagosur nė njė sulm tė djeshėm nė pjesėn veriore tė Bagdadit. Tė premten heret gjithashtu ėshtė qėlluar nė kokė njė ushtar tjetėr amerikan dhe ėshtė plagosur rėndė duke blerė nė njė shitore nė Bagdad.
 
 
Nė njė sulm tė kryengritwsve nė Kashmir, janė vrarė 10 veta
 
Xhamu, Indi, 28 qershor 2003 – Dhjetė veta, ndėr tė cilėt tetė ushtarė, janė vrarė dhe katėr tė tjerė janė plagosur kur dy kryengritės muslimanė kanė sulmuar sot (e shtunė) njė kamp ushtarak nė Kashmirin indian, ka bėrė tė ditur policia vendore, njofton Rojter.
 
Kjo dhunė e re ka ndodhur gjatė vizitės sė presidentit indian Abdul Kalam nė rajonin e Himalajeve. "Operacioni ka pėrfunduar. Tė dy militantėt janė vrarė", ka deklaruar zyrtari i policisė.
 
 
Izraeli dhe zyrtarėt palestinezė thonė se kanė arritur njė marrėveshje
 
Qyteti i Gazės, 28 qershor 2003 - Izraeli dhe zyrtarėt palestinezė thonė se kanė arritur njė marrėveshje nė parim, qė pjesė tė Rripit tė Gazės dhe qytetit tė Betlehemit nė Bregun Perėndimor, duhet tė kthehen nėn kontroll tė Autoritetit Palestinez.

Udhėheqėsi shpirtėror i grupit militant palestinez, Hamas, Sheiku Ahmed Jasin, tha se organizata e tij ka vendosur qė tė pezullojė operacionet luftarake. Por zyrtarė tė Hamasit thanė se fjalėt e tij nuk paraqesin njė armėpushim zyrtar.

Kėshilltarja amerikane pėr siguri kombėtare, Kondoliza Rais, ndėrkaq, pritet tė arrijė nė rajon gjatė ditės dhe pritet qė tė zhvillojė bisedime fillimisht me kryeministrin palestinez, Mahmoud Abbas dhe pastaj me udhėheqėsin izraelit, Ariel Sharon.
 
 
Shqipėria dhe Kosova do tė shtojnė bashkėpunimin nėpėrmjet marrėveshjeve tė karakterit ekonomik
 
Tiranė, 28 qershor 2003 - Shqipėria dhe Kosova do tė shtojnė bashkėpunimin nėpėrmjet marrėveshjeve tė karakterit ekonomik. Kėshtu u tha nė takimin ndėrmjet ministrit tė ekonomisė sė Shqipėrisė, Arben Malaj dhe kėshilltarit tė kryeamdinistratorit Shtajner, Andreja Vitkovski.
 
Ai u shpreh se shumė shpejt pritet tė arrihet marrėveshja pėr bashkėpunimin ekonomik, marrėveshja pėr shtimin e investimeve dhe marrėveshja pėr eliminimin e tatimeve tė dyfishta. Vitkovski po ashtu ka theksuar se Shqipėria ėshtė partner shumė i rėndėsishėm pėr integrimin e Kosovės dhe se vet marrėveshja ėshtė njė nismė e mbarė pėr Kosovėn.

Ndėrkaq, ministri Malaj tha se kėto marrėveshje do tė shtojnė ndikimin pėr rritjen e pėrfitimeve qė dalin nga marrėveshja e tregtisė sė lirė, qė u arrit teknikisht pas dyditė bisedimesh nė Sarandė, disa ditė mė parė.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.