27.06.2003 - Trepca.net

Analisti Lubonja e sheh si tė rėnduar situatėn nė Partinė Socialiste


27 qershor 2003 / Elez Biberaj / “Zėri i Amerikės”
 
Analisti shqiptar Fatos Lubonja tha tė premten se pėrplasja brenda Partisė Socialiste ėshtė serioze, pėr shkak tė situatės qė ndodhet kjo parti. Para njė mbledhje tė kryesisė sė Partisė Socialiste, ku u diskutua edhe pėr kritikat e zėvendės kryeministrit Meta ndaj mėnyrės sė drejtimit tė kryeministrit Nano, zoti Lubonja dha njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės. Ai tha se problemi i madh qė shtrohet pėrpara ėshtė a mund tė jetė i suksesshėm zoti Meta nė pėrpjekjen e tij pėr tė ēuar politikėn shqiptare njė hap pėrpara, apo pėrsėri do tė gjenden kompromiset e zakonshme qė janė gjetur brenda Partisė Socialiste.
 
Zėri i Amerikės: Zoti Lubonja, sa serioze mendoni se ėshtė pėrplasja e re midis zotit Nano dhe zotit Meta dhe ēfarė pritet nga mbledhja e kryesisė sė Partisė Socialiste sonte?
  
Fatos Lubonja: Mendoj se mbi tė gjitha serioze ėshtė gjendja nė vend, e cila ka ēuar nė kėtė pėrplasje, do tė thoja unė. Ndėrsa sesa serioze ėshtė pėrplasja kjo ėshtė njė ēėshtje me serioze, do tė thoja, sepse Partia Socialiste nga njėra anė ndodhet para zgjedhjeve lokale, tė cilat si tė thuash kėrkojnė unitetin dhe nga ana tjetėr ndodhet pėrpara situatės kur njė grup brenda PS-sė me nė krye Metėn, ndjen se nuk mund tė shkohet mė kėshtu nė politikė, pėr tė gjitha ato arsye qė juve i thatė shumė mirė dhe qė kanė tė bėjnė - sepse reforma ėshtė njė term shumė i pėrgjithshėm - por kanė tė bėjnė tek e fundit me kalimin e politikės shqiptare nga shteti i personave dhe i grupeve dhe i klaneve shpeshherė tė lidhura me krimin, nė shtetin e ligjit. Besoj se kjo ėshtė tentativa.
  
Problemi i madh qė shtrohet pėrpara ėshtė a mund tė ketė sukses Meta nė kėtė pėrpjekje tė tij pėr tė ēuar politikėn shqiptare njė hap pėrpara, apo pėrsėri do tė gjenden kompromiset e zakonshme qė janė gjetur brenda Partisė Socialiste.
Njė ndėr tė fundit ishte edhe kompromisi qė u arrit pėr komisionin Rama, ku megjithėse akuzat kanė qenė nga vetė socialistėt pėr korrupsion, tek e fundit u bashkuan tė gjithė nė mbrojtje tė kėsaj figure, sepse kjo figurė ka tė bėjė me pushtetin e tyre nė zgjedhjet lokale dhe nė pėrgjithėsi me pushtetin. Pra problemi i madh ka tė bėjė me kėtė se mundet apo s’mundet zoti Meta tė bėjė njė hap tani nė kėtė moment kaq delikat nė Partinė Socialiste.
 
Parashikimet janė tė disallojshme. Gjithsesi ėshtė mė mirė vonė se kurrė thotė njė fjalė. Unė mendoj se i duhet shkuar kėsaj pune pėrpara, por e kam tė vėshtirė si analist tė them pėr arsyet qė shtjellova se a do tė mundet apo s’do tė mundet tė bėhet njė ēėshtje serioze kjo pėrplasje dhe tė sjellė njė hap pozitiv nė politikėn shqiptare nė pėrgjithėsi.
 
Zėri i Amerikės: Por zoti Lubonja, sa parimore janė akuzat e zotit Meta. Nė shumė aspekte, pėrplasja e re ėshtė e ngjashme me atė tė vitit tė kaluar: Zoti Meta ka ngritur pothuajse tė njėjtat akuza ndaj zotit Nano, pra pėr arrogancė politike, nepotizėm, mospėrfillje tė forumeve tė partisė, pėr kontroll mbi median e tė tjera, qė Nano i kishte ngritur vjet kundėr zotit Meta. A mendoni se kėto ēėshtje qė ngrihen mes tyre shėrbejnė pėr tė mbuluar atė qė pėrbėn thelbin e mosmarrėveshjeve, luftėn pėr pushtet?
 
Fatos Lubonja: Pa dyshim ka, shumė tė vėrteta nė kėto qė thoni juve, por nganjėherė edhe politika ecėn pėrpara jo nėpėrmjet idealeve, si tė thuash tė pėrqafuara nga njė krah, por thjesht nga pragmatizmi dhe nga nevojat. Kjo ėshtė tė paktėn shpresa se mund tė hidhet njė hap. Nė fakt Nano u mbėshtet shumė mė tepėr se sa ē’mbėshtetet Meta, para njė viti, kur filloi luftėn pėr katarsis.
 
Edhe unė kam qenė njė nga mbėshtetėsit e tij. Ndėrkaq Meta nė kėtė situatė nuk mendoj se ka atė mbėshtetje, nė kuptimin e elitės politike, qoftė edhe mediatike, por nga ana tjetėr problemi ėshtė rėnduar, pra zhgėnjimi qė pėsoi publiku me Nanon, qė nė vend tė katarsisit i thelloi ato probleme, tė cilat ai vetė i kishte kritikuar, ngre pėrpara problemin qė kėtu janė edhe struktura tė tjera mė tė thella qė duhet tė ndryshojnė.
 
Pra nganjėherė, politikanėt nuk janė si tė thuash vetėm aktorė tė kėtyre lėvizjeve, por janė edhe instrumenta tė strukturave kriminale qė janė krijuar, qė nė njė farė mėnyre kanė kapur shtetin.
 
A do jetė i zoti Meta tė marrė pushtetin dhe ta ēlirojė shtetin nga kapja qė i ka bėrė krimi, ky ėshtė njė problem shumė i madh ku sigurisht duhet tė hyjė nė lojė edhe opozita dhe dinamika, dialektika politike shqiptare duhet tė jetė pak mė e gjerė sesa brenda kėsaj partie, e cila siē thashė ka kėtė kontradiktė tė madhe brenda. Nga njėra anė do pushtetin dhe nė anėn tjetėr do tė pastrohet dhe tė ndahet nga krimi. Janė dy gjėra qė kundėrshtojnė njėra tjetrėn.
 
Zėri i Amerikės: Zoti Lubonja, pėrplasja e re u fillua nga zoti Meta e jo nga zoti Nano i cili duket se ėshtė i interesuar pėr ta frenuar konfliktin. Pėrse mendoni se zėvendės-kryeministri vendosi pikėrisht nė kėto momente -- me njė fjalė pas dėshtimit tė marrėveshjes Nano-Berisha dhe nė prag tė fushatės pėr zgjedhjet vendore -- pse vendosi nė kėto momente qė tė konfrontohej me zotin Nano?
 
Fatos Lubonja: Jemi nė fushėn e hamendjeve, nuk mund ta thuash me 100 pėr qind, sepse unė mendoj se situata jo vetėm ėshtė rėnduar dhe duhet ndėrhyrė dhe nga ana tjetėr mesa shikoj ky grup brenda Partisė Socialiste sheh njė revan galopant tė Nanos drejt kapjes si me thėnė tė pushtetit dhe kontrollit tė tė gjitha pushteteve, ēka sipas mendimit tim, i bėn kėta tė mendojnė qė kur tė vijė puna nė Kongres, kėta nuk do tė kenė mė asnjė shans pėr ta sfiduar Nanon dhe pėr t’ia marrė pushtetin.
 
Prandaj mendoj se ndonėse kanė kėtė vėshtirėsi qė kanė zgjedhjet pėrpara, e kanė luajtur kėtė kartė pėr tė qenė si tė thuash disi mė tė fortė se sa ē’mund tė jenė pas zgjedhjeve, nė prag tė Kongresit ndėrkohė qė Nano do tė jetė fuqizuar shumė mė tepėr nėse fiton zgjedhjet, nėqoftėse nuk fiton zgjedhjet, tani ata i duan edhe kėta vetė t’i fitojnė zgjedhjet, prandaj edhe situata ėshtė e komplikuar siē thashė.
 
Nėse nuk fiton zgjedhjet Nano, atėherė pėr kėta ndoshta do tė ishte mė e lehtė, por kėta mendojnė se zgjedhjet duhet t’i fitojnė dhe mund t’i fitojnė dhe prandaj mendoj se e kanė zgjedhur kėtė moment, qė ėshtė si tė thuash momenti i fundit pėr ta, sipas gjykimit tė tyrė, por qė ka siē thashė vėshtirėsinė qė pėrmenda.
 
Zėri i Amerikės: Zoti Lubonja, ju pėrmendėt edhe rolin e opozitės, nė pėrgjigje tė pyetjes sė parė. Ēfarė roli shihni ju, ēfarė roli po luan Partia Demokratike nė kėto situata tė reja pėr socialistėt?
 
Fatos Lubonja: Mendimi im ėshtė qė opozita ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm denoncues pėr shumė nga fenomenet qė kritikon sot edhe Meta, ndėrkaq roli i opozitės nė ndėrtimin e njė alternative kredibėl, pėr tė ndryshuar kėtė situatė, nuk ėshtė nė lartėsinė e duhur sipas mendimit tim dhe kredibiliteti ka tė bėjė me dy gjėra, ka tė bėjė mė sė pari me njė program tė qartė, tė detajuar se si mund tė shkėputet politika shqiptare nga krimi dhe se si mund tė ēlirohet shteti shqiptar nga kapja qė i ka bėrė mafia dhe nga kjo pikėpamje mendimi im ėshtė se opozita nuk na ka paraqitur njė program bindės dhe ēėshtja tjetėr e kredibilitetit lidhet me individėt, me personalitetet e kėsaj partie qė tek e fundit mendoj se nuk mjaftojnė akoma pėr tė krijuar besueshmėrinė, pra besueshmėria e opozitės ėshtė ende e dobėt ndėrkohė qė denoncimet qė ajo ka bėrė janė tė forta dhe pėr mendimin tim janė tė vėrteta.
 
Zėri i Amerikės: Shkurtimisht nė lidhje me gjendjen e medias dhe njoftimeve qė botohen nė shtypin shqiptar mbi pėrpjekjet nga politikanėt pėr tė kontrolluar median shqiptare. Sa serioze ėshtė njė pėrpjekje e tillė nga politikanėt?
 
Fatos Lubonja: Mendoj se ėshtė mė tepėr se serioze gjendja, sepse tashmė ėshtė e ditur pėr tė gjithė nė Shqipėri qė nuk ka mė media tė pavarur, por ka media qė i shėrbejnė klaneve tė caktuara politiko-mediatike-financiare, do t’i quaja, pra grumbullim tė pushtetit mediatik, politik dhe financiar nė grupe tė caktuara, e vetmja hapėsirė qė krijohet ėshtė si tė thuash nga konflikti mes kėtyre grupeve qė herė zbutet, herė acarohet, por mungon ai qė vėrtet mund tė quhet pushtet i katėrt i pavarur nga kėto.
 
Pra gazetarėt nė njė farė kuptimi nuk pėrbėjnė pushtet tė katėrt, por janė instrumenta qė pėrdoren herė nga njėri krah dhe nga njė krah tjetėr nga grupime tė caktuara, pra ky ėshtė njė nga problemet mė tė rėnda tė pushtetit tė katėrt, medias nga pushteti politik, nga pushteti financiar.//kk//

 


Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.