27.06.2003 - Trepca.net

BAROMETRI DIPLOMATIK

SHQIPĖRIA ĖSHTĖ E OBLIGUAR TĖ MARRĖ PJESĖ NĖ NEGOCIATAT SERBO-SHQIPTARE PĖR KOSOVĖN 


27 qershor 2003 / Prof. Dr. Mehdi HYSENI*
 
  
Duke mbajtur parasysh tė drejtėn historike legjitime dhe legale tė Republikės sė Shqipėrisė mbi Kosovėn dhe mbi  ish-territoret e saj, qė sot gjenden nėn  sundimin kolonial tė Serbisė, tė Malit tė Zi, tė FYROMIT dhe tė Greqisė, ėshtė krejtėsisht e natyrshme, e logjikshme dhe e qėndrueshme kėrkesa qė, Shqipėria tė marrė pjesė jo vetėm nė dialogun politik serbo-shqiptar pėr Kosovėn, (qė sipas tė gjitha  gjasėve, do tė bėhet nga fundi i muajit korrik nė Bruksel tė Beligjikės), por edhe pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė pėrgjithshme koloniale  tė shqiptarėve nė Ballkan.
 
Pavarėsisht nga “ekzemplarėt” e politikės dhe tė propagandės ultranacionaliste dhe kolonialiste serbosllave, (qė, edhe pėrmes “agjendave” integruese, multientike dhe pluraliste rajinale po tentojnė me ēdo kusht, qė ta izolojnė  Shqipėrinė  nga pjesėmarrja e ēdo zgjidhjeje tė problemeve tė shqiptarėve nė Ballkan  nė saje tė mbėshtetjes sė “vijės dhe sentimentit tradicional” sllav dhe, tė disa “eksponentėve”  tė Bashkimit Evropian me “prirje proserbe”) kėrkesa racionale e shqiptarėve nė tokat e koloniauara nga sllavėt, qė Shqipėria tė angazhohet drejtpėrdrejt  nė planin ndėrkombėtar nė zgjidhjen e statusit tė tyre, assesi nuk mund tė cilėsohet si retorike, megalomane, ekstremiste dhe radikale, sepse nuk pretendon tė pėrvetėsojė  asnjė pėllėmbė toke tė huaj tė  fqinjve tė saj, as tė ndėrhyjė nė ēėshtjet e tyre tė brendshme, por nė mėnyrė tė ligjshme (si shtet amė) ka tė drejtė dhe pėr detyrė, qė tė interesohet jetėsisht pėr mbrojtjen e interesave tė tyre (qoftė politike, qoftė kombėtare, qoftė territoriale) dhe tė jetė partner i drejtpėrdrejtė nė tė gjitha ēėshtjet vitale, tė cilat kanė tė bėjnė me Kosovėn dhe me trevat e tjera  shqiptare, tė kolonizuara nga  elementi serbosllav. Kėtė tė drejtė askush nuk mund t’ia kontestojė dhe t’ia pezullojė shtetit shqiptar as politika nga pozita e forcės sė “boshtit hibrid” kolonial ortodoks sllav, as “urgjenca” e interesave komplemenatre tė bashkėsisė ndėrkombėtare, sepse historikisht, ashtu edhe juridikisht ėshtė titullar i vetėm i “pronės koloniale”  serbomalazeze, maqedone dhe greke, qė pėrbėn 50%  tė territorit etnik tė saj.
 
Prandaj, nuk mund quhet  formė ekstremiste, as antiligjore, e pėr mė tepėr jashtėkohore (anakronike) kėrkimi i rikthimit tė “borxhit kolonial” nga serbomalazezėt, nga maqedonėt dhe nga grekėt. Kėshtu, naivisht dhe nė formė mendjeshkurtėr,  “ka tė drejtė” tė deklarohet vetėm politika antishqiptare serbosllave dhe mbėshtetėsit e saj tradicionalė, por jo, edhe ndonjė shqiptar a politikė shqiptare, sepse do tė bėnin vetėvrasje politike dhe kombėtare. Kjo, nuk do tė duhej tė bėhej fare ēėshtje as pengesė pėr arritjen e konsensusit  tė politikės gjithėshqiptare, por vetėm qasja se si tė artikulohet nė agjendėn e prioriteteve tė strategjisė sė objektivave dhe tė interesave tė pėrgjithshme kombėtare dhe shtetėrore tė  politikės sė jashtme dhe tė diplomacisė sė Republikės sė Shqipėrisė sė sotme.
 
 
Kosovėn nė Bruksel, duhet ta pėrfaqėsojė Tirana, e jo Presheva, Bujanoci as Medvegja!
 
Njohtimi i lajmit pėr opinionin publik, se bisedimet serbo-shqiptare, tė cilat nga Bashkėsia Evropiane janė parashikuar tė mbahen nė Bruksel nga fundi muajit korrik 2003, duhet tė kushtėzohen me kėrkesėn e  pjesėmarrjes delegacionit tė Kosovės Lindore (Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė), duhet kuptuar vetėm si potez  antipropagandistik dhe apolitik dhe, aspak serioz e nė favor tė ēėshtjes sė inetresit tė palės shqiptare.
 
Sikur do tė ndodhte kėshtu nė praktikė, s’ka dyshim se, nga njė gabim i kėtillė, do tė pėrfitonte vetėm pala serbe, tė cilės do t’i konvenonte, qė “pazarin politik” pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, ta fokusonte vetėm  nė kontekstin e debatimeve tė “projektit” tė saj, tanimė tė finalizuar (sipas “strategjemave autonomiste” tė ish-premierit tė qeverisė sė Serbisė, dr.Zoran Gjingjiq) pėr  njohjen e tė drejtave elementare tė “minoritetit” shqiptar ( mbi 90%) nė Kosovė.
 
Nė kėtė rast (mos e dhashtė Zoti, qė tė ndodhė diē e tillė, e pamenduar fare, dhe e shprehur mbrapsht nga diletantizmi politik provinicial shqiptar), do tė vinte nė pikėpyetje si statusi i luftės ēlirimtare kombėtare antikoloniale i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) dhe e drejta e vetėvendosjes dhe e shtetėsisė sė Kosovės.
 
Nė rastin konkret, me “njė plumb qorr”, do tė vritej pėrnjėherėsh interesi i pėrbashkėt politik dhe kombėtar  jo vetėm i Anamoravės, i Kosovės, por edhe i Tiranės, sepse ajo (si pasojė e politikės sė verbėr  sektariste dhe krahinariste shqiptare) do tė eliminohej nga pjesėmarrja direkte dhe indirekte, jo vetėm nga bisedimet serbo-shqiptare nė Bruksel, por edhe nga ēdo debat tjetėr i ardhshėm  ndėrkombėtar lidhur me zgjidhjen e problemeve akute tė shqiptarėve si nė Kosovė, ashtu edhe nė hapėsirat e tjera mbarėshqiptare nė Ballkan.
 
Pėr tė mos krijuar dilema dhe paqartėsi nė opinion publik shqiptar, duhet tė riktheksojmė  faktin se, shfaqja e dėshirės sė liderėve politikė tė Kosovės Lindore, qė  tė marrin pjesė nė bisedimet ardhshme srbo-shqiptare (pavarėsisht se do tė mbahet nė Belgjikė apo gjetkė tjetėr), nuk pėrkon as me momentin politik, as me “temėn” qė do tė jetė objekt shqyrtimi nė “treyezėn e gjelbėr diplomatike” pėr tė dy palėt nė konflikt dhe ndėrmjetėsuesit ndėrkombėtarė.
 
Mė konkretisht, tė gjithė jemi nė dijeni se, nė Bruksel a dikund tjetėr, Kosova, do tė jetė nė “rend dite”, e jo asnjė nga problemet aktuale tė Anamoravės (Preshevė, Bujanoc, Medvegjė etj.), as tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, as nė FYROM e as nė Greqi. Prandaj, pavarėsisht nga gjendja e rėndė ekzistuese nga shtypja e rėndė dhe kolonializmi nė kėto hapėsira etnike shqiptare, duhet tė jemi pragmatikė, dhe tė ēmojmė gjithanshmėrisht dhe me gjakftohtėsinė mė tė madhe prioritetin e ēėshtjes sė Kosovės.
 
Tash pėr tash, i gjithė spektri i politikės shqiptare, duhet pa tjetėr tė pėrqėndrohet pikėsėpari nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės, sepse me zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes sė Kosovės, deshėn nuk deshėn kolonialistėt sllavė, si dhe shėrbėtorėt e tyre tė “parapaguar”, pėr ta fillon ēdo gjė nga e para, qė do tė thotė se me humbjen e Kosovės, Serbia dhe Mali i Zi, nė perspektivė, do tė humbin edhe territortet e tjera tė “vjedhura” dhe tė kolonizuara nga tėrėsia e Shqipėrisė Etnike.
 
Ēdo neglizhim dhe nebulozė e panevojshme e shtruarjes sė  njėkohshme edhe tė kėrkesave tė tjera politike (nga liderė apo politika tė shfrenuara pėr promovime dhe profiterizėm personal karrierist) pa zgjidhjen definitive tė Kosovės, si detyrė mbi detyra prioritare tė politikės gjithėshqiptare, do t’i kushtojė edhe Kosovės edhe gjithė Shqipėrisė Etnike, jo njė hap prapa, por tė paktėn gjysmė shekulli nė vonesė, derisa tė rrumbullakėsohet procesi i integrimeve evropiane dhe i globalizmit botėror) do tė ēonin nė “konservimin” e mėtejmė tė statusit tė pazgjidhur kolonial tė Kosovės.
 
Sipas  qasjes dhe aplikimit tė njohurive empirike dhe pragmatike (duke mbajtur parasysh krjimin e faktorėve tė rinj relevantė dhe  realitetet e reja politike dhe ekonomike, tė krijuara jo vetėm nė Ballkan, nė Evropė, por edhe nė mbarė botėn, pas pėrfundimit tė luftės sė ftohtė 50-vjeēare nė favor tė superfuqisė botėrore tė SHBA-sė, me ē’rast u krijuan raporte tė reja nė relacionet e sistemit tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare), tė diplomacisė ndėrkombėtare, tė shkencės sė marrėdhėnieve politike ndėrkombėtare, dhe tė rendit tė ri botėror, edhe diplomacia dhe politika e jashtme shqiptare e Republikės sė Shqipėrisė, nevojitet t’i  harmonizojė dhe novelizojė rivendikimet e saj me karakter tė ngutshėm prioritar, qė janė tė ndėrlidhura drejtpėrdrejt me mbrojtjen e interesit nacional dhe shtetėror gjithėshqiptar nė rajonin e Gadishullit Ballkanik.
 
Pėr pragmatizmin e diplomacisė dhe tė politikės sė jashtme tė zėvendėskryeministrit dhe tė ministrit tė Punėve tė Jashtme tė qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė, Ilir Meta, hėpėrhė, duhet tė jetė zgjidhja e drejtė pėrfundimtare e Kosovės. Ky ėshtė njė nga prioritetet kryesore dhe tė pashmangshme tė qeverisė sė Shqipėrisė. Realisht dhe praktikisht nuk mund tė ketė asnjė lloj bashkėrendimi as pragmatizmi nė relacionin e marrėdhėnieve politike shqiptare-shqiptare Kosovė-Shqipėri, po qe se zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės nuk figuron si NUMĖR 1 nė objektivat prioritare strategjike tė politikės kombėtare dhe shtetėrore tė Shqipėrisė, pavarėsisht se, kjo sot, qeveriset nga Partia Socialiste apo nesėr nga ndonjė parti tjetėr me orientim demokratik  a djathtist.
 
 
Pragmatizmi politik kosovar nė dioptrinė diplomatike  tė ministrit tė Jashtėm, Ilir Meta
 
 Vėshtruar gjithanshmėrisht interesin e pėrgjithshėm kombėtar shqiptar, pavarėsia e Kosovės nuk mund tė eliminohet nga “rendi i ditės” sė politikės sė brendshme as tė jashtme tė Shqipėrisė. Prandaj, taktizimet dhe simulimet e panevojshme pėrbrenda politikės dhe diplomacisė shqiptare, ka ardhur koha, qė tė eliminohen si tė tilla, sepse nuk ēojnė kurrfarė peshe nė zgjidhjen e asnjė problemi shqiptar nė Ballkan. Kėtė, tanimė, e dėshmojnė edhe dėshtimet tona politike si komb unik nė sfondin e ēlirimit  dhe tė emancipimit pėrfundimtar nga kolonializmi serbomadh dhe sllavomadh.
 
Kjo situatė e palakmueshme na e tėrheq vėrejtjen historike, duke na paralajmėruar seriozisht se, pavarėsisht nga interesat e ngushta personale dhe nga  pozitat politike, qeveritare dhe krahinore, tė rindėrgjegjėsohemi, dhe problemet qė na preokupojnė, duke rėnduar me shekuj mbi supe,  dhe presin zgjidhje nga ne, t’i shikojmė drejt nė sy, duke i emėrtuar , dhe duke iu dhėnė udhė sipas rėndėsisė dhe prioritetit qė kanė, e jo t’i pėrgjithėsojmė dhe, t’i neglizhojmė(duke i xhiruar me “skica gjeodezike”, duke kėrkuar “fajtorin”), me qėllim qė t’i “sedimentojnė” pėr njė kohė tjetėr, dhe ato, pa tė drejtė,  t’ua imponojmė si barrė tė rėndė dhe tė pashmangshme  berzave tė ardhshėm shqiptarė.
 
Njė  logjikė dhe qasje e kėtillė e aktuales sė sotme shqiptare nė Ballkan, do tė ishte mė shumė se “retorikė” dhe, mė tepėr se hipokrizi pėr politikėn e gjithmbarshme shqiptare. Shtypja dhe robėria koloniale e sotme e gjysmės sė Shqipėrisė Etnike, nuk mund tė lihet pėr nesėr, as pėr pasnesėr (si “dhuratė” hipoteke gjeneratave tė ardhshme), por kjo kėrkon zgjidhje imediate nga tė gjitha forcat dhe elitat politike, si dhe nga i gjithė kombi shqiptar si brenda, ashtu edhe nė diasporė.
 
Natyrisht, duke vepruar hap pas hapi, sė pari pavarėsimi i Kosovės, i cili ėshtė ēelėsi prioritar i zgjidhjes sė ēėshtjes koloniale shqiptare nė Ballkan. Ky koncept assesi nuk mund tė kualifikohet si “retorikė” dhe “prepotencė” qoftė i Ibrahim Rugovės (kryetar), qoftė i Bajram Rexhepit (kryeministėr i qeverisė multietnike tė Kosovės) ose i Hashim Thaēit (kryetar i PDK-sė). Pėr mė tepėr, ky koncept strategjik kombėtar afatgjatė, ėshtė nė pėrputhje tė plotė edhe me Kushtetutėn e sotme tė Shqipėrisė, edhe me dispozitat e Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, si dhe me tė drejtėn  ndėrkombėtare: “Ekzistenca e njė kombi dhe aspiratat e tij pėr liri dhe vetėvendosje, pėr tė drejtėn ndėrkombėtare dhe pėr marrėdhėniet politike ndėrkombėtare, kanė rėndėsi prioritare, domethėnė janė bazėnisje e pozicionit tė shqyrtimit tė faktorit nacional dhe, tė vendit tė tij nė marrėdhėniet ndėrkombėtare.”(R.V. International Relations, 1998, f.92).
 
Shprehur edhe mė thjesht, pėr t’u arritur objektivi i pragmatizmit  nė shkallė tė njėsuar kombėtare, sė pari, ėshtė e domosdoshme qė tė mendojmė, tė komunikojmė dhe tė bashkėveprojmė shqiptarisht (pa i bėrė politikė  njėri-tjetrit, sepse  nė rastin tonė konket, politikė duhet t’i bėhet vetėm armikut sllav, e jo vetėvetes, siē po ndodhė nė praktikė, fatkeqėsisht), sė dyti, nė sy tė botės, tė prezentohemi si njė tėrėsi e vetme e pavarur politike, kombėtare dhe evropiane. Ėshtė e ditur se, pėr ēdo shtet dhe komb nė botė, sė pari, kėrkohet ndėrtimi i strategjisė sė unitetit dhe i identitetit kombėtar, sė dyti,  (duke marrė pėr bazė vazhdimisht interesin nacional) parapėlqehet hyrja nė aranzhmanet dhe nė obligimet e sistemit shtetėror ndėrkombėtar.
 
Nė kėtė kontekst, duhet tė analizohet “kėrkesa e pragmatizmit” tė Zėvendėskryeministrit dhe tė ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Ilir Meta, tė shprehur nė intervistėn e tij, dhėnė tė sė pėrditshmes vjeneze “ Die Presse”, duke nėnvizuar : “Meqenėse bashkėpunimi ynė me UNMIK-un dhe me institucionet e Kosovės ėshtė jetik pėr ardhmerinė e Kosovės demokratike evropiane, duhet tė pėrqėndrohemi te qėllimet e pėrbashkėta, dhe jo tė bėjmė propagandė, e cila nuk ndihmon nė pėrmirėsimin e jetės sė pėrditshme. Disa nga politikanėt e Kosovės, duhet tė pėrqėndrohen nė problemet e vėrteta sesa tė vazhdojnė me retorikat e tyre patriotike.”(Liria Kombėtare, 25 qershor, 2003).
 
Megjithėqė kjo deklaratė ka karakter pėrgjithėsues, mesazhi i saj politik ėshtė shumė i qartė, sepse autori i saj(ministri i Jashtėm i Shqipėrisė). Ilir Meta, me tė drejtė ka shtruar  kėrkesėn, se politika shqiptare, duhet tė ketė qėllime dhe veprime tė njėsuara nė artikulimin e saj si nė kuptimin e brendshėm, ashtu edhe nė atė tė jashtėm. Nė tė vėrtetė, kėtu edhe qėndron problemi kryesor, sepse diplomacia dhe politika e jashtme e Shqipėrisė (dorėn nė zemėr) deri tani pak ka qenė origjinale nė aspektin e unifikimit tė qėllimeve dhe tė veprimeve tė pėrbashkėta lidhur me pragmatizmin e mirėfilltė tė politikės vetėmbrojtėse, ēlirimtare kombėtare e antikoloniale tė shqiptarėve tė Kosovės, tė Kosovės Lindore dhe tė Iliridės.
 
Kėtė diskurs tė diplomacisė zyrtare tė Shqipėrisė, nuk dėshrioj ta elaboroj mė tej, pėr shkak tė shumė rrethanave dhe faktorėve politikė, tė cilėt sot e rrethojnė qenien e pėrgjithshme shqiptare nė Ballkan, dhe mė gjerė. Kėtė do ta valorizojė shkenca e historisė dhe e politikės shqiptare, e jo, kursesi interesat afatshkurtėra subjektive tė politikės spekuluese ditore tė pėrditshmėrisė sonė. Mirėpo, segmenti mė paradoksal dhe mė  kontradiktor i pėrmbajtjes sė kėsaj  deklarate tė theksuar tė Ilir Metės, ėshtė apostrofimi nė formė akuze i disa liderėve dhe i institucioneve poltike shqiptare tė Kosovės, tė cilėt sipas komentit tė tij kanė “devijuar” nga “problemet e vėrteta dhe tė pėrbashkėta”.
 
Edhe pse pėrmes kėtij konstatimi tė paekuilibruar diplomatik, Meta nuk i ka pasqyruar nė mėnyrė taksative, se cilat janė ato “qėllime dhe probleme tė vėrteta”, por lė tė kuptohet se ato sipas nomeklaturės diplomatike tė politikės sė jashtme tė shtetit shqiptar, janė “pėrqėndrimi dhe bashkėrendimi unik i politikės shqiptare nė zbatimin e “detyrave reformatore”, demokratike, tė marra pėrsipėr nga  UNMIK-u dhe Bashkimi Evropian(BE), si dhe nga institucionet e tjera ndėrkombėtare.
 
Nė kuptimin e gjerė tė participimit dhe tė harmonizimit tė interesave vitale tė spektrit tė politikės shqiptare me ato  tė komplementares sė institucioneve pėrkatėse tė bashkėsisė ndėrkombėtare, s’ ka fije dyshimi, as pikėpyetje, se duhet tė veprohet nė frymėn e rregullave reciproke tė “lojės”, gjė qė, edhe janė duke vepruar kėshtu tė gjithė liderėt zyrtarė shqiptarė dhe institucionet  politike tė tyre nė Kosovė. Kėtė konstatim tonin, kėshtu tė paktėn e kanė vlerėsuar deri tani raportet dhe analizat zyrtare e profesionale tė organizatave qeveritare dhe joqeveritare, tė cilat veprojnė nė Kosovė, qė nga 12 qershori i vitit 1999, si dhe vetėadministrata ndėrkombėtare paqėsore e UNMIK-ut me Mihael Shtajnerin nė krye etj. Prandaj nė kėtė aspekt nuk mund t’i bėhet asnjė vėretje serioze dhe objektive klasės poltiike shqiptare nė Kosovė, as institucioneve tė tyre pėrkatėse (pavarėsisht nga akuzat dhe anatemat vulgare tė politikės propagandistike tė Unionit tė SMZ-sė, qė kanė pėr qėllim destabilzimin dhe riserbizimin e Kosovės).
 
Sa mė sipėr, e gjithė kjo tregon se liderėt dhe institucionet politike shqiptare nė Kosovė, aspak nuk veprojnė nė kolizion me objektivat dhe me interesat e pėrcaktuara  tė politikės sė tyre kombėtare dhe ndėrkombėtare. Si rezultat i shkallės sė lartė tė dėshmisė sė pjekurisė sė tyre politike dhe diplomatike, UNMIK-u gradualisht edhe ka filluar, t’ua kalojė atyre autorizimet dhe kompetencat e qeverisjes sė organeve dhe institucioneve tė Kosovės. Kjo ėshtė dėshmia mė konkrete dhe e argumentuar se elita politika zyrtare shqiptare e Kosovės pėr asnjė milimetėr nuk ėshtė shmangur, as nuk ėshtė shpėrqėndruar nga problemet e vėrteta jetėsore (siē Meta e pohon tė kundėrtėn), e as qė e kanė humbur “busullėn strategjike” tė bashkėpunimit tė ngushtė dhe tė ndėrsjellė me UNMIK-un, as me partnerėt e tjerė ndėrkombėtarė, e nė veēanti me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
 
Kėtė kurs racional  dhe objektiv tė pėrfaqėsuesve zyrtarė tė institucioneve politike shqiptare nė Kosovė, pa reshtuar (hiq mė pak se katėr vjet) po e kritikon nė me tendencė dhe nė mėnyrėn mė skrupuloze vetėm poltika “demokratike” zyrtare e regjimit kolonialist serbomalazez e Beogradit dhe e aleatėve-mbeturinave tė saj, e jo as UNMIK-u, as Amerika, e as Bashkimi Evropian (BE). Vėrtet, nė kėtė drejtim po zhvillohet  zhurmė e madhe propagandistike nga ana Unionit tė SMZ-sė, qė tėrė bashkėpunimin e deritashėm tė liderėve dhe tė  institucioneve politike shqiptare tė Kosovės me UNMIK-un dhe me KFOR-in, ta pasqyrojnė para bashkėsiė ndėrkombėtare (sidomos para SHBA-sė) si destruktiv (“antiserb” dhe “antievropian”) dhe tė falimentuar nė kuptimin politiko-juridik dhe demokratik tė ndėrtimit tė institucioeneve multietnike dhe pluraliste nė Kosovė. Mirėpo, kėto pėrpjekje tė politikės shantazhiste subversive serbe, do tė ngelin vetėm si i vetmi “ngushėllim” i fundit pėr ėndėrrat e parealizueshme tė virusit endemik tė nacionalshovinizmit  dhe imperializmit serbomadh nė Kosovė, dhe mė gjerė.
 
Tezė tjetėr e papranueshme e “pragmatizmit diplomatik” tė ministrit tė Jashtėm tė Shqipėrisė, Ilir Meta, ėshtė edhe kjo, kur pohon se: “ disa nga politikanėt shqiptarė tė Kosovės, duhet ta braktisin retorikėn e tyre patriotike, e tė pėrqėndrohen nė problemet e vėrteta.”(Liria Kombėtare, po aty). Ky konstatim ėshtė i zhveshur nga ēdo sens politik, sepse nuk ka kurrfarė logjike arsyetuese, nė asnjė segment nuk pėrputhet me tė vėrtetėn pėr ēka angazhohet dhe lufton me ngulmė klasa politike shqiptare nė Kosovė.  (Ndoshta) sipas  thjerrėzės diplomatike tė Ilir Metės, manifestohet njė “dozė retorike”, kur ėshtė fjala se, elita politika shqiptare nė Kosovė ia ka bėrė tė qartė si Unionit tė SMZ-sė, si Bashkimit Evropian(BE), si OKB-sė, si OSBE-sė, si UNMIK-ut, si KFOR-it, e gjithashtu edhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, se nuk heq dorė nga opcioni i pavarėsisė sė Kosovės, sigurisht se kėtė e ka tė qartė si dielli, edhe diploamcia dhe politika e jashtme e qeverisė sė Ilir Metės.
 
Ky pėrcaktim politik i udhėheqjes politike shqiptare nė Kosovė, nuk mund tė kualifikohet si “patriotizėm retorik”, sepse nuk ka tė bėjė me kurrfarė retorike ose romantizmi nacional, por ka tė bėjė me realizmin e sė drejtės historike dhe tė vetėvendosjes sė shqiptarėve nė Kosovė, realizėm politik ky, i cili mbi asnjė bazė nuk prish ekuilibrin e politikės sė jashtme tė qeverisė sė Ilir Metės me partnerėt e bashkėsisė ndėrkombėtare qoftė kur ėshtė fjala pėr realizmin e favoreve tė Shqipėrisė apo tė vėllezėrėve shqiptarė nė Iliridė, nė Anamoravė dhe nė Mal tė Zi. Pėrkundrazi, njė qasje dhe angazhim i kėtillė i liderėve poltikė shqiptarė tė Kosovės, hap shtigje tė reja pėr fushėveprim  tė pėrbashkėt politik kombėtar gjithėshqiptar  pėr tė dalė nga kthetrat e  e pėrgjakshme tė kolonializmit serbosllav  shekullor nė Ballkan.
 
Pse mos ta rikujtojmė (jo, nė asnjė mėnyrė me cinizėm politik a diplomatik, por si vėllau-vėllaun)  z. Zėvendėskryeministėr dhe ministėr tė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Ilir Meta se, sikur klasa politike shqiptare nė Kosovė tė ushqehej me “retorikėn”, qė nė kėtė rast, pa tė drejtė i atribuohet nga zoti ministėr Meta, pa dyshim se, Kosova edhe mė tej, do tė ishte tokė e okupuar serbe (sikurse prej 1912 e  deri mė 12 qershor 1999), e jo tokė e lirė shqiptare.  Kjo provon se, lufta ēlirimtare kombėtare e UĒK-sė, dhe vetėdija e lartė dhe e  pjekur poltike dhe kombėtare e liderėve dhe e instutucioneve politike shqiptare tė Kosovės, kanė arritur qė, si faktor politik kombėtar shqiptar, ta fitojnė besimin dhe kredibilitetin para bashkėsisė ndėrkombėtare.
 
Ky investim i vlefshėm politik dhe ushtarak i  elitės politike shqiptare tė Kosovės, duhet tė mbėshtetet, tė  ēmohet dhe tė klutivohet edhe  nga faktori i brendshėm politik gjithkombėtar shqiptar, i cili edhe mėkėmbi pa rezervė, me sakrifica mbinjerėzore, me heroizėm dhe me urti politike gjatė ditėve mė tė stuhishme tė luftės sė tij heroike vendimtare pėr ēlirimin e Kosovės nga hordhitė e okupatorit  gjenocidal serbomalazez. Kėtė konstantė vlerore historiko-politike gjithėkombėtare shqiptare pėr ēlirimin dhe mėvetėsimin e Kosovės, qė ėshtė lajmėtari i parė i stinės sė pranverės edhe pėr trojet e tjera tė pushtuara tė Shqipėrisė Etnike, duhat ta cilėsojė drejtė dhe ta mbrojė me ēdo kusht edhe diplomacia dhe poltiika e jashtme e Shqipėrisė me Ilir Metėn nė krye, e jo ta vėrė nė dyshim rolin dhe kredibilitetin e saj politik si nė palnin e brendshėm kombėtar, ashtu edhe nė atė tė jashtėm ndėrkombėtar. Mė saktė, edhe interesat strategjike tė politikės sė jashtme tė Shqipėrisė, sė pari dhe, nė afat tė gjatė, duhet tė pėrqėndrohen nė zgjidhjen e problemit tė drejtė tė Kosovės, e mėpastaj tė thellohen nė kombinatorikėn e normalizimit tė marrėdhėnieve diplomatike me vendet fqinje kolonialiste sllave.
 
Kjo do tė ishte alfa dhe omega e pragmatizmit tė diplomacisė sė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė me kryesuesin e saj tė moderuar Ilir Metaj karshi  mbėshtetjes pa rezervė  tė politikės sė udhėheqjes shqiptare tė Kosovės, si dhe tė strategjisė e tė  taktikės sė tyre diplomatike pėr pavarėsimin pėrfundimtar tė Kosovės. Cilado qoftė elitė politike, qė devijon nga ky parim pragmatik dhe largpamės kombėtar, atėherė me tė vėrtetė e meriton ndėshkimin dhe mallkimin e popullit dhe tė historisė jo si “fjollė retorike e patriotizmit”, por si njollė-vurratė damkosėse e pėrjetshme e tradhtisė ndaj Kosovės dhe ndaj Shqipėrisė Etnike.
  
 
Testi i diplomacisė pragmatike tė Shqipėrisė sė Ilir Metės, pėr Kosovėn, pritet tė promovohet nė Brukselin e Belgjikės
              
Nėse standardet e sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė politikės sė bashkėsisė ndėrkombėtare vlejnė njėsoj pėr tė gjitha subjektet e tyre, atėherė kėto duhet tė vlejnė edhe pėr Republikėn e Shqipėrisė , e cila ka cilėsinė e subjektit juridik ndėrkombėtar. Prandaj, si e tillė i gėzon tė gjitha tė drejtat dhe favoret e bashkėsisė ndėrkombėtare, qė tė marrė pjesė direkte, dhe tė interesohet jetėsisht dhe ligjėrisht  pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės, si dhe tė problemeve tė tjera akute politike, kombėtare dhe territoriale tė gjysmės sė Shqipėrisė sė kolonizuar nga hegjominizmi kolonialist i Serbisė, Malit tė Zi, tė FYROMIT dhe tė Greqisė.
 
Duke pėrfillur njė logjikė tė kėtillė tė sistemit juridik pozitiv ndėrkombėtar, si dhe praktikėn e deritashme tė tij ndaj zgjidhjes sė problemeve ndėrkombėtare, edhe Shqipėria mund tė kėrkojė qė, si njė nga palėt kryesore , tė marrė pjesė direkte nė negociatat serbo-shqiptare pėr Kosovėn, qė do tė mbahen nė fund tė korrikut nė Bruksel tė Belgjikės, sepse atje do bėhet fjalė pėr fatin e shqiptarėve dhe tė Kosovės, qė kurrnjėherė gjatė historisė sė derisotme nuk kanė qenė “pronė e ligjshme” e Serbisė, as e Malit tė Zi, por vetėm e Shqipėrisė. Rikthimin e kėsaj tė drejte tė ligjshme historikisht dhe juridikisht, politika e jashtme e Shqipėrisė, duhet ta kėrkojė patjetėr nė konferencėn ndėrkombėtare, qė do tė mbahet pėr zgjidhjen e  ēėshtjes sė Kosovės.
 
Sigurisht se,  “politika moderatore” shqiptare, dhe ajo kolonialiste serbomadhe, do ta kundėrshtojnė kėrkesėn e Shqipėrisė, qė tė marrė pjesė direkte nė dialogun serbo-shqiptar pėr Kosovėn, qė parashikohet tė bisedojė “ēėshtje praktike” nė Bruksel, mirėpo diplomacia dhe politika e jashtme e Shqipėrisė, qė tani nevojitet ta sondojė dhe ta pėrgatitė terrenin  me partnerėt e saj nė kuadrin e bashkėsisė ndėrkombėtare, qė ta sigurojė “vizėn ndėrkombėtare” pėr tė marrė pjesė nė bisedimet serbo-shqiptare pėr Kosovėn nė Brukesel, apo nė ndonjė metropol tjetėr ndėrkombėtar nė Evropė. Ky do tė duhej tė ishte kusht pėr hapjen e kaptinės historike tė zgjidhjes sė problemit tė Kosovės, e jo pjesėmarrja e ndonjė delegacioni shqiptar nga Kosova Lindore, siē ėshtė njohtuar  (totalisht nė mėnyrė tė papėrgjegjshme dhe apolitike pėr rastin konkret) pėr opinion publik. 
 
Po qe se  politika zyrtare e Shqipėrisė dakordohet qė, me ēdo kusht tė marrė pjesė direkte nė bisedimet e ardhshme pėr Kosovėn, kėtė iniciativė dhe vendim strategjik kombėtar tė Shqipėrisė, nuk ka kurrfarė shansi ta bllokojė Serbia as Mali i Zi, sepse kėto tani janė duke bėrė pėrpjekje maksimale, qė sė bashku me vendet e tjera tė Ballkanit Perėndimor, (tė “rehabilitohen” nga hipoteka e rėndė e kryerjes sė hollokaustit serbomalazez mbi shqiptarėt, kroatėt dhe boshnjakėt-myslimanė) tė integrohen nė strukturat ekonomiko-politike e demokratike tė Evropės Juglindore.
 
Pėr mė tepėr, diplomacia shqiptare e Ilir Metės, e ka edhe njė argument mė shumė qė, ta detyrojė Unionin e SMZ-sė, tė dakordohet me pjesėmarrjen e drejtpėrdrejtė tė  Shqipėrisė nė negociatat e ardhshme serbo-shqiptare pėr Kosovėn, qė do tė zhvillohen nė Bruksel. Sė pari, Shqipėria ka marrėdhėnie tė mira diplomatike me SMZ-nė, kurse sė dyti, duhet ta pėrkujtojė Bashkimin Evropian dhe Amerikėn, se Serbia dhe Mali i Zi kanė marrė pjesė direkte nė tė gjitha takimet dhe konferencat ndėrkombėtare pėr serbėt e Bosnjė-Hercegovinės dhe tė Kroacisė. Kėtė e dėshmon edhe Konferenca paqėsore e Dejtonit (1995). Atėherė, me tė drejtė shtrohet pyetja pse tė bėhet pėrjashtim nė rastin e Shqipėrisė, kur ėshtė fjala pėr mbrojtjen e interesave tė qytetarėve  tė saj dhe tė Kosovės?
 
Kėrkesėn e pjesėmarrjes sė Shqipėrisė nė takimin e ardhshėm tė bisedave serbo-shqiptare nė Bruksel (dhe nė tė ardhmen), duhet ta mbėshtet edhe politika zyrtare shqiptare e Kosovės, si dhe spektri politik i tė gjitha trojeve shqiptare tė Shqipėrisė Etnike. Vėrtet, ky proces i bashkėrendimit dhe i konsensusit politik,  do tė quhej parim dhe strategji  e pragmatizmit tė diplomacisė  sė njėsuar shqiptare, e jo “dikush thumbit, tjetri patkoit”. Nė kėtė “stil”, do tė dėshironin tė na shihnin dhe, tė na “ndihmonin” si kolonizatorėt shekullorė sllavomėdhenj, ashtu edhe tė gjithė armiqtė e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike. Mirėpo, vėrtet, nėse ne nuk duam tė tregohemi “retorikė”, “euforikė” dhe tė mashtrohemi e, pėr mė tepėr  “tė befasohemi” nga vetėvetja, atėherė kėtė  “adut shpresėdhėnės tradicional”, duhet t’ua heqim nga dora tinzare kolonialistėve srbomalazezė, duke filluar qė nga rasti i ardhshėm i dialogut serbo-shqiptar nė Bruksel.
 
Ta kemi tė qartė se, pjesėmarrja e Shqipėrisė  si palė bashkėbiseduese nė konferencėn e ardhshme tė Brukselit pėr Kosovėn, nuk varet as nga kundėrshtimi i Unioniot tė SMZ-sė, as nga vendimi i  bashkėsisė ndėrkombėtare, por vetėm nga vullneti, gatishmėria dhe konsensusi i politikės gjithėkombėtare shqiptare.
 
Pas mbajtjes sė Samitit tė Selanikut tė Bashkimit Evropian(BE) pėr Ballkanin Perėndimor(21 qershor 2003), u bė e qartė pėr opinion se Beogradi dhe Prishtina, do tė fillojnė dialogun e negociatave pėr Kosovėn nga fundi i muajit korrik tė kėtij viti nė Bruksel ose nė ndonjė kryeqendėr tjetėr tė rėndėsishme tė “kancelarive diplomatike” tė Evropės Perėndimore. Sa ėshtė me peshė dhe e ngutshme zgjidhja e problemit kolonial tė Kosovės pėr paqen, stabilizimin dhe zhvillimin e proceseve demokratike, si dhe tė reformave  tė tjera integruese rajonale-evropiane, tanimė e kanė tė qartė edhe liderėt e Bashkimit Evropian(BE).
 
Edhe pse  ekspertėt e njohur tė sė drejtės ndėrkombėtare tė organizatave joqeveritare, nė radhė tė parė tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (ICG) deri tani kanė hartuar elaborate voluminoze pėr t’i hyrė nė thelb ēėshtjes sė konfliktit serbo-shqiptar pėr shkak tė Kosovės, pėrgjigje tė pėrafėrt as tė saktė nuk kanė qenė gjendje t’i japin kėsaj ēėshtjeje, pėr shkak tė paragjykimeve dhe tė shtrembėrimeve flagrante tė “metodologjisė humanitare tė paanshme” tė tyre i kanė eliminuar kėto dy elemente themelore: 1) Origjinėn e historisė koloniale dhe 2) Tė drejtėn e vetėvendosjes sė Kosovės.
 
Si rrjedhim i shpėrfytyrimit dhe i mistifikimit tė kėtyre  dy elementeve kryesore, qė pėrbėjnė kontestin e titullarit tė ligjshėm tė Kosovės, tani nga bashkėsia ndėrkombėtare shqiptarėve iu imponohet  me “autonominė substanciale”, pėrkatėsisht  me “autonominė speciale” pėr zgjidhjen “definitive” tė statusit kontestues tė Kosovės. Tė dy kėto koncepte politike, nė thelb e errėsojnė nė tėrėsi origjinėn historike tė kolonializmit serbomadh mbi Kosovėn dhe tė drejtėn e saj tė ligjshme tė vetėvendosjes. Njė qasje e kėtillė subjektive  dhe arbitrare favorizon  dhe e jusitifkon haptazi politikėn kolonialiste grabitēare tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi ndaj Kosovės dhe shqiptarėve edhe nė  prologun e shekullit XXI. Mirėpo, politika zyrtare shqiptare e Kosovės, as ajo e Republikės sė Shqipėrisė, nuk duhet tė pranojnė asnjė  manovėr a variant “substancial” ose “special” autonomist pėr Kosovėn, “made in” nga Bashkimi Evropian(BE) ose nga ndonjė “Grup i Kontaktit”, qė do tė krijohej pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, sepse do tė bėnin vetėvrasje ndaj sė drejtės historike dhe tė vetėvendosjes sė popullit shqiptar dhe Kosovės.
 
Tė gjitha “projektet” dhe “formulat” eklektike gjysmake pėr statusin e Kosovės (pavarėsisht se kush janė autorėt e tyre) kanė pėr qėllim tė fundit, qė pėrgjithmonė ta arkivojnė tė drejtėn e vetėvendosjes jo vetėm tė Kosovės, por edhe tė gjitha  territoreve tė tjera indigjene tė Shqipėrisė Etnike.
 
Pra, tani, fati i Kosovės ėshtė nė duart tona (e jo tė kolonialistėve serbomėdhenj), tė japim ēdo gjė pėr  arritjen dhe kurorėzimin e pavarėsisė sė saj, si hap i parė vendimtar dhe i rėndėsishėm historik drejt ēlirimit dhe mėvetėsisė sė territoreve tė tjera tė Shqipėrisė Etnike.
 
 

* Autori ėshtė bashkėpunėtor shkencor  i “American Diplomacy”, North Carolina, USA.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.