27.06.2003 - Trepca.net

Lajme

E premte, 27 qershor 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Kosova do tė ketė status tė pavarur, ose pėrndryshe mund tė ketė luftė, tha nė njė dėshmi senatori Xhozef Baiden

  • Robertson tha se NATO ėshtė e pėrkushtuar pėr pėrkrahjen e njė Kosove tė bashkuar dhe demokratike

  • Presidenti Rugova tha se nė Krans Montana do tė angazhohet pėr mundėsitė e investimeve nė Kosovė

  • Bėrns ka theksuar pėrkushtimin e SHBA-ve pėr Kosovėn

  • Numan Baliq kundėr Gjykatės Supreme tė Kosovės

  • Rrėmbyesit e Valon Dreshajt pandehen pėr katėr vepra penale

  • Gjilan: Borxhet e mėdha detyrojnė "Higjienėn" ta ndėrprejė grumbullimin e mbeturinave

  • Dėshtoi seanca e Kuvendit komunal tė Gjilanit meqė njė grup i deputetėve tė pakėnaqur tė LDK-sė e braktisėn mbledhjen

  • Nė Kosovė ka arritur njė ekip ndėrkombėtar, i cili do tė merret me ēėshtjen e pronave

  • LDK nė Gjermani: Kush fshihet pas iniciativės qytetare pėr nėnshkrimin e peticionit nė Gjermani?

  • "Ekonomist": Kosova ėshtė duke rrėshqitur drejt njė forme tė pavarėsisė

  • Nė Shqipėri aktualisht pėrdorin drogėn mbi 30 mijė veta, kryesisht tė rinj

  • Janė kidnapuar dy ushtarė amerikanė nė Bagdad

  • Njė ushtar amerikan ėshtė vrarė dhe 9 tė tjerė janė plagosur nė njė sulm nė qytetin Kufah

  • Izraeli ka vrarė sot katėr palestinezė

  • Arrestohet autori i sulmeve nė Riad

  • Vazhdojnė paqartėsitė lidhur me marrėveshjen pėr armėpushim me Izraelin

  • Marrėdhėniet ndėrmjet BBC-sė dhe qeverisė britanike kanė arritur pikėn kritike

  • Nga rrėshqitja e dheut nė Kinė kanė humbur jetėn 17 veta dhe janė zhdukur 24 tė tjerė


 
Kosova do tė ketė status tė pavarur, ose pėrndryshe mund tė ketė luftė, tha nė njė dėshmi senatori Xhozef Baiden
 
Uashington, 27 qershor 2003 - Katėr vjet pas pėrfundimit tė luftės sė fundit nė Ballkan, rajoni ka pėsuar ndryshime tė rėndėsishme, duke u larguar nga nacionalizmi, diktatura dhe duke ecur drejt paqes, demokracisė dhe njė ardhmje drejt Evropės. Megjithatė problemet me tė cilat ende ndeshet ky rajon janė tė shumta.

"Ato qė po e dėmtojnė mė shumė rajonin janė krimi i organizuar, problemet e pazgjidhura pas konflikteve dhe ekonomia qė vuan ende pasojat e komunizmit", tha Zv/ndihmės Sekretari i Shtetit Pol Xhons, nė njė dėshmi nė Senatin amerikan.

Njė nga problemet kryesore tė pazgjidhura ende pas luftrave ėshtė statusi i Kosovės. Zyrtari i Departamentit tė Shtetit tha se qėndrimi i administratės amerikane ėshtė se koha pėr fillimin e bisedimeve pėr statusin nuk ka ardhur ende.

"Ne besojmė se ėshtė e parakohshme tė hapen tani bisedimet pėr statusin pėrfundimtar. Nė Kosovė shqiptarėt kėrkojnė pavarėsi, nė Serbi kėrkohet ndarja e Kosovės. Tė dyja kėto qėndrime janė tė rėndėsishme dhe mund tė destabilizojnė Kosovėn dhe rajonin". tha zoti Xhons.

Senatori republikan Xhorxh Voinoviē tha se nė Kosovė ka ende shumė probleme dhe pa u zgjidhur ēėshtja e tė drejtave tė pakicave, bisedimet pėr statusin pėrfundimtar nuk duhet tė fillojnė. "Ēėshtja e zgjidhjes pėrfunditare duhet tė jetė e lidhur ngushtė me plotėsimin e standarteve dhe me respektimin e tė drjetave tė pakicave.
 
Unė jam dakord me qėndirmin e Departamentit tė Shtetit se nė se flasim tani pėpr statusin pėrfundimtar kjo mund tė lehtėsonte trysninė ndaj politikanėve nė Kosovė qė tė plotėsojnė standartet", tha senatori Voinoviē.

Senatori demokrat Xhozef Baiden, nėnkryetar i Komisionit pėr Marrėdhėniet me Jashtė tė Senatit tha se ndonėse pėr tė gjithė ėshtė i qartė rezultati i statusit pėrfundimtar, Kosova duhet tė bėjė pėrparim drejt standardeve, drejt krijimit tė institucioneve demokratike qė populli i saj tė ketė tė drejtė tė vendosė vetė pėr fatin e tij.

"Ne tė gjithė e dimė se ē'do tė ndodhė, nė njė moment a tjetėr, Kosova do tė ketė status tė pavarur, ose pėrndryshe mund tė ketė luftė, pra ēfarė po debatoni ju nė Departamentin e Shtetit? iu drejtua senatori Baiden diplomatit amerikan.

"Le tė them qė nė fillim se ne mezi presim qė Kosova tė pėrmbushė standardet dhe tė ecė pėrpara, cilidoqoftė statusi i saj.
 
Ne mendojmė qė tė gjithė nė komunitetin ndėrkombtar janė tė hapur ndaj rezultatit tė statusit pėrfundimtar dhe po ashtu ne jemi tė jė mendimi se nuk ėshtė koha pėr tė folurt pėr rezultatin, ėshtė koha qė tė bėhet pėrparim nė tė mirė tė popullit nė Kosovės. Tė flasėsh tani pėr rezultatin do tė minonte pėrparimin drejt standardeve", tha zoti Xhones.

Senatori Baiden po paraqet njė rezolutė nė Senat pėr Kosovėn, qė siē tha ai, ndryshon nga rezoluta e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve, e cila e vė statusin para standardeve.

"Rezoluta qė unė do tė paraqesė pasqyron mendimin e Senatit se Shtetet e Bashkuara duhet tė shprehin mbėshtetjen e tyre pėr tė drejtėn e popullit tė Kosovės tė vetėvendosė pėr tė ardhmen politike, por, vetėm pasi Kosova tė ketė bėrė pėrparimin e duhur drejt standardeve", tha senatori Baiden.

Kohėt e fundit ėshtė sugjeruar qė administrata amerikane tė caktojė njė diplomat amerikan pėr tė drejtuar UNMIK-un nė Kosovė. Por Departamenti i Shtetit ėshtė kundėr kėsaj ideje.

"Ne jemi tė mendimit se ky post duhet t’i takojė njė evropiani. Do tė ishte mirė qė ai tė ishte nga njė vend qė ėshtė si anėtar i Bashkimit Evropian edhe i Natos", tha zyrtari i Departamentit tė Shtetit Xhons.

Nė dėshmi ishin ftuar pėr tė dhėnė mendimet e tyre edhe Drejtori i Nismės Ballkanike nė Institutin e Paqes, Daniel Server, ish i dėrguari pėr Ballkanin nė administratėn e presidentit Klinton Xheimes O'Brajėn dhe gjenerali Uilliam Nesh i Kėshillit pėr Marrėdhėniet me Jashtė, thuhet nė njė raport tė "Zėrit tė Amerikės".
 
 
Robertson tha se NATO ėshtė e pėrkushtuar pėr pėrkrahjen e njė Kosove tė bashkuar dhe demokratike
 
Prishtinė, 27 qershor 2003 - Sekretari i pėrgjithshėm, Xhorxh Robertson, i shoqėruar nga 19 ambasadorėt e Kėshillit tė NATO-s dhe shtatė ambasadorėt e e vendeve qė do t'i bashkohen kėsaj Aleance nė vitin e ardhshėm qėndruan dje nė njė vizitė njėditėshe nė Prishtinė.
 
Ai zhvilloi takime tė veēanta me udhėheqėsit mė tė lartė ndėrkombėtarė dhe vendorė, ndėrkaq bashkėbiseduesve u ka pėrcjellė mesazhe tė fuqishme se puna qė duhet kryer kėtu ėshtė qė Kosova tė jetė shumetnike, demokratike dhe e bashkuar. Robertson tha se Aleanca Veriatlantike ėshtė e pėrkushtuar pėr pėrkrahjen e njė Kosove tė bashkuar dhe demokratike.

Njėkohėsisht Robertson shprehu shqetėsimin e tij pėr dhunėn ndėretnike, duke nėnvizuar se NATO-ja kėrkon nga shqiptarėt qė tė ndihmojnė nė luftėn kundėr krimit tė organizuar dhe ekstremizmit.
 
"Ne besojmė nė tolerancėn zero pėr banditėt dhe hajdutėt dhe ne nuk jemi tė pėrgatitur pėr tė parė Kosovėn qė ishte shpėtuar nga NATO tė kalojė nė duar tė elementėve kriminelė dhe tė atyre qė e shfrytėzojnė brutalitetin nė emėr tė nacionalizmit etnik", theksoi Robertson. Ai ka shtuar se NATO u bėn thirrje shqiptarėve tė Kosovės qė tė ngriten kundėr ekstremistėve.

Robertson tha gjithashtu se NATO-ja ende nuk e ka pėrfunduar punėn e vet nė Kosovė, andaj sipas tij Aleanca do tė mbetet e pėrkushtuar ndaj Kosovės. Ai tha se do tė ketė shkurtime tė forcave, por mbetet njė forcė e mjaftueshme dhe se shkurtimi i trupave nuk nėnkupton edhe shkurtimin e standardeve.
 
Robertson me kėtė rast ka pėrkrahur edhe nismėn pėr bisedime ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, ndonėse siē ėshtė shprehur ėshtė ende herėt tė bisedohet pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės.
 
Ndėrkaq, duke potencuar rėndėsinė e TMK-sė si njė organizatė pėr emergjencė civile, Roberston tha se TMK nuk mund tė pėrbėjė embrionin e njė ushtrie dhe se sipas tij ajo duhet tė ēlirohet nga krimi e korrupsioni.

Kryeadministratori Shtajner pas takimin me lordin Robertson ka thėnė se nė kėtė takim ėshtė biseduar pėr situatėn nė Kosovė, pėr vėshtirėsitė qė janė hasur, por edhe pėr pėrparimet qė janė bėrė nė Kosovė. Shtajner kėtė vizitė tė Robertsonit e vlerėsoi si shumė tė rėndėsishme.
 
Ai tha se ėshtė i inkurajuar me faktin qė Robertson dhe Kėshilli i NATO-s e pėrkrahin politikėn e UNMIK-ut, por edhe vendimet e samitit tė Selanikut pėr fillimin e dialogut Prishtinė -Beograd pėr ēėshtje praktike, ka thėnė Shtajner.

Lordi Robertson ka pasur takime tė veēanta edhe me komandantin e KFOR-it Fabio Mini, me presidentin e Kosovės Ibrahim Rugova, me kryeministrin Bajram Rexhepin si dhe me komandantin e TMK-sė gjeneralin Agim Ēeku, tė cilėt tha Robertson i kanė shprehur pėrkrahjen pėr ndėrtimin e njė Kosove demokratike.

"Presidenti Rugova dhe kryeministri Rexhepi kanė shprehur qėndrim tė qartė lidhur me ekstremizmin dhe kanė shprehur gatishmėrinė pėr ndėrtimin e nė shoqėrie demokratike dhe shumetnike", tha Robertson.

"Lordin Robertson e njoftova me objektivat pėr zhvillimin ekonomik, privatizimin dhe pėr vende tė reja tė punės, sidomos pėr tė rinjtė e Kosovės.
 
Po ashtu insistova qė Kosova tė njihet sa mė shpejt si vend i pavarur ku do tė integrohej nė BE, nė NATO dhe nė miqėsi tė pėrhershme me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės", ka thėnė presidenti Rugova pas takimit me Robertsonin.
 
 
Presidenti Rugova tha se nė Krans Montana do tė angazhohet pėr mundėsitė e investimeve nė Kosovė
 
Prishtinė, 27 qershor 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova me dy ministrat e qeverisė sė Kosovės Zef Morinėn dhe Ali Sadriun ka udhėtuar dje pasdite pėr nė Krans Montana tė Zvicrės, ku do tė marrė pjesė nė samitin e Forumit botėror ekonomik.
 
Para nisjes, presidenti Rugova nė aeroportin e Prishtinės, ka deklaruar se nė kėtė samit do tė prezentojė arritjet e zhvillimit ekonomik nė Kosovė dhe pėrshpejtimin e procesit tė privatizimit. Ai po ashtu ka theksuar se Kosova tashmė ėshtė gati pėr investime dhe ka shtuar:

"Do tė duhet tė gjejmė njė modalitet me UNMIK-un qė tė bėjmė sigurinė e investimeve. Nė takimet qė do tė zhvillojė me zyrtarė qeveritarė, me organizata ndėrkombėtare dhe pėrfaqėsuesit e kompanive financiare, bankare, financiare dhe industriale, do tė bisedojmė pėr mundėsitė e investimeve nė Kosovė", tha presidenti Rugova.
 
 
Bėrns ka theksuar pėrkushtimin e SHBA-ve pėr Kosovėn
 
Prishtinė, 27 qershor 2003 - Ambasadori amerikan nė NATO Nikolas Bėrns, nė njė konferencė pėr shtyp nė Zyrėn amerikane nė Prishtinė, ka theksuar pėrkushtimin e SHBA-ve pėr Kosovėn si dhe mbėshtetjen pėr popullin dhe liderėt kosovarė nė pėrmbushjen e standardeve tė vendosura nga Kombet e Bashkuara.

"Ne mbesim tė angazhuar nė KFOR-in sė bashku me partnerėt tanė nė NATO dhe do ta mbajmė pėrkushtimin e trupave tona nė Kosovė nė mėnyrė qė tė sigurohet njė mjedis i sigurtė", tha ambasadori Bėrns.
 
Ai ka pėrkujtuar se SHBA-tė kanė ndarė 14 milion dollarė pėr kthimin e tė zhvendosurve nė shtėpitė e tyre. "Jam posaēėrisht i kėnaqur me punėn e mirė qė kanė bėrė trupat e SHBA-ve nė sektorin e Lindjes, nė pėrkrahjen e procesit tė kthimit", ka thėnė Bėrns.

"Ēėshtja e TMK-sė ėshtė gjithashtu njė ēėshtje qė na preokupon. Duke punuar nėn kryeadministratorin Shtajner dhe komandantin e KFOR-it, Fabio Mini, TMK-ja ėshtė aktivisht duke punuar nė planin qė tė shndėrrohet nė njė organizatė mbrojtėse civile, efektive dhe bashkėkohore", Bėrns. Ai deklaroi se ėshtė i impresionuar me pėrparimin qė ka bėrė Kosova, por shtoi se ende ėshtė herėt tė flitet pėr statusin pėrfundimtar.

Bėrns tha se SHBA-tė pėrkrahin idenė pėr bisedime me Beogradin pėr ēėshtje praktike. Kjo ėshtė edhe njė standard i rėndėsishėm pėr Kosovėn dhe SHBA-tė janė tė gatshme tė pėrkrahin nė pėrmbushjen e tij, si dhe nė pėr pėrmbushjen e gjitha standardeve tė tjera, ka thėnė ndėr tė tjera Bėrns.
 
 
Numan Baliq kundėr Gjykatės Supreme tė Kosovės
 
Prishtinė, 27 qershor 2003 - Marek Antoni Nowicki, Ombudsperson i Kosovės, nė lidhje me rastin e ish-ministrit tė Shėndetėsisė, Numan Baliq, i ka drejtuar njė letėr Rexhep Haxhimusės, kryetar i Gjykatės Supreme tė Kosovės. Novicki nė kėtė letėr shkruan:

"Unė kam pranuar kėrkesėn e lartėshėnuar me 24 qershor 2003. Nga kėrkesa kuptohet se parashtrusi i kėrkesės ankohet nė lidhje mė ngecjen e procedurės, tė inicuar para gjykatės sė lartpėrmendur mė 11 mars 2003".

"Prandaj duke patur parasysh interesin publik lidhur me rastin e lartpėrmendur dhe nė mėnyrė qė tė vazhdojmė mė tejė me hetimet tona mbi kėtė ēėshtje, do tė ishte e nevojshme tė na informoni nė lidhje me fazėn nė tė cilėn ndodhet procedura nė ēėshtjen e kėrkuesit, si dhe cilat veprime janė ndėrmarrė nga gjykatė e juaj ose janė duke u planifikuar tė ndėrmirren qė kjo qėshtje tė vendost mė shpejt", thuhet nė funs tė letrės sė Novckit drejtuar kryetarit tė Gjykatės Supreme tė Kosovės.
 
 
Rrėmbyesit e Valon Dreshajt pandehen pėr katėr vepra penale
 
Pejė, 27 qershor 2003 - Gjykata e Qarkut nė Pejė ka caktuar masėn e paraburgimit pėr tre rrėmbyesit e Valon Dreshajt. Kjo masė ėshtė caktuar pėr Arton Sylejmanin nga fshati Vranidol i Prishtinės, Driton Sylejmanin dhe Bashkim Hazirin nga Prishtina, tė cilėt janė arrestuar gjatė aksionit tė lirimit tė Valon Dreshajt.
 
Identiteti i tyre i bė i ditur pasi prokurori ndėrkombėtar bėri kėrkesė pėr fillimin e hetimeve nė Gjykatėn e Qarkut nė Pejė. Tė pandehurit ngarkohen se kanė kryer katėr vepra penale: rrėmbim, mbajtje e paligjshme e armėve, pėrdorim i paligjshėm i armėve dhe sulm kundėr policisė nė detyrė.

Tė pėrkujtojmė se rrėmbyesit kishin kėrkuar nga familja Dreshaj 2 milionė euro pėr lirimin e Valonit.
 
 
Gjilan: Borxhet e mėdha detyrojnė "Higjienėn" ta ndėrprejė grumbullimin e mbeturinave
 
Gjilan, 27 qershor 2003 - Nga dita e shtunė e javės sė kaluar, "Higjiena" nė Gjilan ka ndėrprerė grumbullimin e mbeturinave nė pjesėn mė tė madhe tė qytetit e sidomos nė lagjet ku janė tė pėrqėndruara objektet e banimit kolektiv.

Arsyeja kryesore pėr njė masė kaq tė ashpėr, sipas Halit Zymberit, drejtor i shėrbimeve publike, ka qenė shkalla tepėr e ulėt e pėrmbushjes sė obligimeve nga qytetarėt.

Zymberi tha se vendimin e ndėrmarrjes "Higjiena" nuk e konsideron si zgjidhje tė qėlluar, sidomos tani kur temperaturat janė tė larta, ndėrsa Gjilani pėrballet edhe me mungesėn e ujit, por ka shprehur brengosje ndaj faktit qė mbi 70 pėr qind e qytetarėve e refuzojnė njė obligim qė ėshtė i domosdoshėm pėr tė mbajtur njė mjedis tė pastėr dhe pa mbeturina.
 
 
Dėshtoi seanca e Kuvendit komunal tė Gjilanit meqė njė grup i deputetėve tė pakėnaqur tė LDK-sė e braktisėn mbledhjen
 
Gjilan, 27 qershor 2003 - Kuvendi komunal i Gjilanit ka dėshtuar tė mbajė seancėn e radhės pasi njė grup i deputetėve tė pakėnaqur tė LDK-sė me Kryesinė e Degės e lėshuan mbledhjen.
 
Ata dolėn me kėrkesa pėr ndryshimin e rendit tė punės, duke kėrkuar interpelancė nga kryeshefi ekzekutiv dhe raport tė punės nga drejtorėt e drejtorive, anulimin e konkursit pėr drejtorė tė tri drejtorive, tė cilat aktualisht udhėhiqen nga ushtruesit.

Kėta kėshilltarė tė LDK-sė kanė kėrkuar shpalljen e konkursit pėr tė gjitha drejtoritė e disa kėrkesa tė tjera, mirėpo kryetari i KK tė Gjilanit Lutfi Haziri tha se kjo nuk mund tė bėhet nė kėtė mbledhje, por nė atė tė radhės.

Ndėrkaq kėshilltarėt e PDK-sė fare nuk kanė marrė pjesė, meqė mė herėt kanė paralajmėruar se do tė bojkotojnė punėn e Kuvendit, ngase, siē thuhet, edhe ata janė tė pakėnaqur me rrjedhat e Kuvendit komunal tė Gjilanit.

Pas ndėrprerjes sė punėve tė seancės nė mungesė tė forumi, kryetari i Asamblesė komunale tė Gjilanit, Lutfi Haziri u deklaroi gazetarėve se kjo ėshtė sfida e parė dhe mė e madhe qė ka pasur KK nė kthimin e funksionalizimit tė institucionit mė tė lartė vendimmarrės nė komunė.
 
 
Nė Kosovė ka arritur njė ekip ndėrkombėtar, i cili do tė merret me ēėshtjen e pronave
 
Prishtinė, 27 qershor 2003 - Nė Kosovė ka arritur njė ekip ndėrkombėtar i cili do tė merret me ēėshtjen e pronave tė ndėrmarrjeve publike dhe shoqėrore. Ky ekip pėrbėhet nga tre gjykatės ndėrkombėtarė dhe dy vendorė. Ky grup i posaēėm do tė merret me ankesat rreth ēėshtjeve tė pronave dhe me ēėshtjet kontestuese nė ndėrmarrjet publike dhe ato shoqėrore.
 
 
LDK nė Gjermani: Kush fshihet pas iniciativės qytetare pėr nėnshkrimin e peticionit nė Gjermani?
 
Frankfurt, 27 qershor 2003 - Nė Frankfurt tė Gjermanisė u mbajt mbledhja e zgjeruar e Kryesisė sė Degės sė LDK-sė, ku morėn pjesė edhe kryesitė e nėndegėve tė LDK-sė nė Gjermani.
 
Nė kėtė mbledhje qė u kryesua nga Hazir Krasniqi, kryetar, u pėrkujtua fytyra, aktiviteti politik, profesional e luftarak i heroit Sali Ēekaj, ish-nėnkryetar i Degės sė LDK-sė nė Gjermani dhe komandant i UĒK-sė.
 
Pėr jetėn dhe veprėn e Sali Ēekajt foli bashkėpunėtori i tij Hafiz Gagica, i cili me kėtė rast tha se vepra e Sali Ēekajt, ėshtė vepėr e njė biri tė popullit i cili jetėn dhe veprėn e tij ia kushtoi ēėshtjes kombėtare. Ai u nis pėr tė luftuar, pasi qė popullit i kėrcėnohej rreziku i eliminimit tė pėrgjithshėm. Ai me sukses ka ndikuar nė formimin e grupeve ushtarake.
 
Bashkė me kolonel Ahmet Krasniqin ai ka pėrpunuar strategjinė pėr zhvillimin e suksesshėm tė luftės pėr ēlirimin e Kosovės. Sali Ēekaj ishte jo vetėm funksionar politik i LDK-sė por veprimtar i devotshėm pėr ēėshtje tė atdheut. Pėr shėnimin e ditėlindjes sė tij nė tė ardhmen do tė organizohen manifestime sipas rotacionit nėpėr tė gjitha nėndegėt e LDK-sė nė Gjermani, tha Hafiz Gagica.

Nė vazhdim kryetari i degės Hazir Krasniqi informoi tė pranishmit pėr organizimin e 125-vVjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit nėn patronatin e kryetarit dr. Ibrahim Rugova, me ē'rast i pėrshėndeti organizatorėt.
 
Ai poashtu njoftoi me bisedat qė nė Prishtinė ka zhvilluar me udhėheqės tė LDK-sė tė cilėt janė tė interesuar qė edhe nė diasporė tė mbajnė kėtė organizim politik qė e kemi nė 10-12 vjetet e fundit.
Nė kėtė mbledhje nga Isa Shabani, anėtar i kryesisė u paraqit edhe njė propozim i programit tė punės sė mėtejme tė Degės.

Nė vazhdim me nga njė raport tė shkurtėr u paraqitėn kryetarėt e komisioneve tė Degės.
Njė ēėshtje tjetėr qė zgjoi interesimin e pjesėmarrėsve ishte iniciativa e njė grupi nga Gjermania qė nė emėr tė shqiptarėve tė organizojnė nėnshkrimin e njė peticioni e t“ia dėrgojnė Bundestagut. Me kėtė rast u tha se prapa kėtij grupi fshihen ish-bashkėpunėtorė tė ambasadave jugosllave dhe komunistė tė rryer.
 
Prandaj me kėtė rast u tha se Dega e LDK-sė nė Gjermani nuk e organizon dhe as nuk e ndihmon kėtė iniciativė, pasi qė ajo me kohė nė njė rrugė zyrtare dhe deri tash shumė transparente ėshtė angazhuar nė realizimin e disa kėrkesave tė bashkatdhetarėve tanė nė Gjermani.
 
Lidhur mė kėtė janė mbajtur disa tubime me strukturat pėrkatėse vendėse dhe se shumė lande nė Gjermani kanė njohur dokumentet e UNMIK-ut.
 
Nė shumė sosh poashtu njķhet e drejta e dy nėnshtetėsive prandaj tri nga katėr kėrkesat e paraqitura nė atė peticion nuk jenė fare tė drejta dhe pėrmes kėtij penticioni forca tė caktuara ndaj ēėshtjes sė Kosovės dėshirojnė tė mjegullojnė edhe mė situatėn.
 
Njoftohet anėtarėsia se rreth kėtyre ēėshtjeve nuk ka nevojė tė nėnshkruhet kurrėfarė peticioni ngase para kėsaj asnjė grup formal apo joformal nuk ėshtė konsultuar me LDK-nė qė ėshtė fuqia mė e madhe nė diasporė.

Nė fund u vendos qė nė njė kohė tė shkurtėr tė organizohen tubime me aktivistė nėpėr tė gjitha nėndegėt e LDK-sė nė Gjermani, njofton Shėrbimi pėr informim i Degės sė LDK-sė nė Gjermani.
 
 
"Ekonomist": Kosova ėshtė duke rrėshqitur drejt njė forme tė pavarėsisė
 
Londėr, 27 qershor 2003 - Ndėrsa vendet tjera tė Ballkanit gradualisht janė duke forcuar lidhjet me Bashkimin Evropian, Kosova ka mbetur jashtė kėtij procesi, ndihet e vetmuar dhe nė ankth, shkruan gazeta londineze "Ekonomist".

Pavarėsisht nga kjo, shkruan mė tutje gazeta, liderėt kosovarė shpresojnė se gjėrat mund tė ndryshohen. Shqiptarėt shpresojnė se sė shpejti do tė fillojnė bisedimet me qeverinė serbe, mbase muajin e ardhshėm, qė do tė ishte njė hap i madh pėrpara, sepse do tė mund tė zgjidhen ēėshtje praktike me interes tė pėrbashkėt.

Gazeta mė tutje shkruan se Kosova, qė nga pėrfundimi i luftės, me parlamentin dhe qeverinė e zgjedhur, ka bėrė njė hap tė madh pėrpara. Por, megjithatė gazeta konstaton se institucionet e saj mbeten tė brishta, ndarjet etnike tė ashpra, 57 pėr qind tė kosovarėve janė tė papunė, ndėrsa tė ardhurat mesatare janė vetėm 220 dollarė.

Sipas gazetės "Ekonomist", procesi i afrimit me Bashkimin Evropian tashmė ka filluar, ashtu siē ka filluar edhe nė vendet tjera ballkanike, por shumė probleme nė Kosovė madje nuk mund as tė shestohen pa qartėsimin e statusit final.

Pasi shtron pyetjn - pavarrėsia e plotė, ndarja, apo diē nė mes, gazeta thotė se disa serbė kanė filluar tė mendojnė pėr pavarėsinė, me autonomi tė garantuar pėr serbėt nė pjesėn veriore dhe me njė status special pėr manastiret serbe nė jug tė Kosovės.

Statusi i Kosovės, sipas gazetės, megjithatė nuk mund tė zgjidhet nėse mė parė Serbia dhe Mali i Zi nuk zgjidhin problemin e marrėdhėnieve tė tyre tė ndėrsjella. Duke e mbyllur kėtė koment gazeta konstaton: "Pavarėsisht, nga tė gjitha, Kosova ėshtė duke rrėshqitur drejt njė forme tė pavarėsisė".
 
 
Nė Shqipėri aktualisht pėrdorin drogėn mbi 30 mijė veta, kryesisht tė rinj
 
Tiranė, 27 qershor 2003 - Nė njė raport tė emetuar mbrėmė nga Tirana nė masmediat e huaja shfaqet shqetėsimi i pėrdorimit tė drogės nga tė rinjtė shqiptarė nė kėtė vend. Nė kėtė kontekst u tha se nė Shqipėri aktualisht mbi 30 mijė tė rinj janė pėrdorues tė drogės.
 
Madje pėrdoruesit e drogės nė Shqipėri nga viti nė vit po shtohet. Sipas disa studimeve mosha mesatare e pėrdoruesve tė drogės ėshtė nga 17 deri 25 vjet.
 
Ndėrkaq, sipas disa tė dhėnave qytetet mė tė prekura janė Tirana, Durrėsi, Kavaja, Shijaku, Shkodra dhe Vlora. Strukturat e shtetit mbetėn tė pėrqėndruara ende kryesisht nė luftėn kundėr trafikut dhe trafikantėve tė drogės.
 
 
Janė kidnapuar dy ushtarė amerikanė nė Bagdad
 
Bagdad, 27 qershor 2003 – Forcat amerikane kanė filluar sot (e premte) kėrkimin e dy ushtarėve, tė cilėt janė zhdukur nė pjesėn veriore tė Bagdadit, njofton BBCWorld. Dy ushtarėt amerikanė nuk i janė pėrgjigjur kontrollit tė komunikimit dhe ėshtė konstatuar se janė zhdukur me automjetet, armėt dhe pajimet e tyre.
 
Nė vendin e ngjarjes ėshtė gjetur gjak, kurse njė zyrtar amerikan anonim i mbrojtjes ka deklaruar se tė dy ushtarėt duket “tė jenė kidnapuar nė njė farė mėnyre”. Nė operacionin e kėrkimit po marrin pjesė edhe helikopterėt.
 
 
Njė ushtar amerikan ėshtė vrarė dhe 9 tė tjerė janė plagosur nė njė sulm nė qytetin Kufah
 
Kufah, Irak, 27 qershor 2003 – Njė ushtar amerikan ėshtė vrarė dhe 9 tė tjerė janė plagosur nė njė sulm tė sotėm (e premte) nė qytetin irakian Kufah, njofton AFP. Incidenti ka ndodhur nė njė kohė qė trupat amerikane po hulumtonin nė qytetin verior Balad dy ushtarėt e zhdukur, tė befasuar sesi dikush ka mund tė kidnapojė ushtarėt dhe automjetet e tyre tė blinduara.
 
Patrulla ushtarake, thuhet mėtej nė njoftim, ėshtė sulmuar nga persona tė armatosur nė qytetin Kufah, afėr qytetit tė shenjtė shit Naxhaf, 130 kilometra nė jug tė Bagdadit.
 
Me kėtė vrasje, shifra e ushtarėve amerikanė tė vrarė arrin nė 57 sish qė kur presidenti Bush e ka deklaruar tė pėrfunduar luftėn nė Irak, mė 1 maj. Nėntėmbėdhjetė syresh janė vrarė nga plumbat, kurse pjesa tjetėr kanė humbur jetėn aksidentalisht.
 
 
Izraeli ka vrarė sot katėr palestinezė
 
Gaza, 27 qershor 2003 – Izraeli ka vrarė sot ( e premte) tre militantė palestinezė dhe njė kėmbėsor civil gjatė pėrpjekjes pėr tė kapur prodhuesin e bombave tė Hamasit, qė ėshtė edhe njė grusht tjetėr kundėr pėrpjekjeve pėr tė shpėtuar planin e ri tė paqes pėr Lindjen e Mesme, njofton Rojter.
 
 
Arrestohet autori i sulmeve nė Riad
 
Riad, 27 qershor 2003 - Personi qė dyshohet se ishte organizatori i sulmeve me bomba nė kryeqytetin e Arabisė Saudite nė muajin maj, ėshtė nė arrest. Zyrtarė sauditė deklaruan se Ali Abdulrahman Al-Gamdi, iu vetėdorėzua zėvendėsministrit tė Brendshėm saudit.

I dyshuari tani ndodhet nė arrest nė Arabi Saudite.

Gjithsej 39 vetė, pėrfshirė kėtu dhe nėntė sulmuesit, humbėn jetėn gjatė sulmeve vetėvrasėse me bomba nė lagjen saudite ku jetojnė shtetas britanikė dhe amerikanė.
 
 
Vazhdojnė paqartėsitė lidhur me marrėveshjen pėr armėpushim me Izraelin
 
Ramallah, 27 qershor 2003 - Paqartėsitė lidhur me njoftimin pėr marrėveshje midis grupeve radikale palestineze pėr armėpushim me Izraelin vazhdojnė. Presidenti palestinez Jaser Arafat tha se pret qė brenda pak orėsh tė publikohet njė deklaratė e pėrbashkėt e organizatave Fatah, Xhihad dhe Hamas.
 
Thuajse njėkohėsisht zėdhėnės tė Hamasit dhe tė Xhihadit i pėrgėnjeshtruan lajmet pėr marrėveshje nė kėtė ēėshtje. Sipas pėrfaqėsuesit tė Fatahut tre grupet udhėheqėse radikale palestineze ishin marrė vesh parimisht dje pėr armėpushim me Izraelin.
 
 
Marrėdhėniet ndėrmjet BBC-sė dhe qeverisė britanike kanė arritur pikėn kritike
 
Londėr, 27 qershor 2003 - Sipas gazetės "Tajms", marrėdhėniet ndėrmjet BBC-sė dhe qeverisė britanike kanė arritur pikėn kritike. Kontesti rreth mėnyrės me tė cilėn BBC ka raportuar pėr luftėn nė Irak kėrcėnon tė shndėrrohet nė njė konflikt tė hapur ndėrmjet drejtorit tė pėrgjithshėm tė BBC-sė Greg Dajk dhe kryeministrit Toni Bler.

Greg Dajk ėshtė betuar se nuk do tė lėshojė pe, siē thuhet, para presionit pa presedencė dhe personalisht ka lejuar komunikatėn e hartuar ashpėr me tė cilėn hidhet poshtė kėrkesa e njėrit nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė kryeministrit Alister Kambel pėr BBC-nė qė deri nė mesnatė tė ofrojė pėrgjigje nė njė sėrė ēėshtjesh kontestuese.
 
 
Nga rrėshqitja e dheut nė Kinė kanė humbur jetėn 17 veta dhe janė zhdukur 24 tė tjerė
 
Pekin, 27 qershor 2003 – Rrėshqitja e dheut, e shkaktuar nga rrebeshet e shirave, ka shkaktuar vdekjen e tė pakten 17 njerėzve dhe zhdukjen 24 tė tjerėve nė Kinėn qendrore dhe jugperendimore, kanė bėrė tė ditur sot (e premte) zyrtarėt dhe mediat vendore, njofton Rojter.
 
Kėshtu, vetėm nė provincėn e Seēuanit shirat e dy ditėve tė fundit kanė shkaktuar mbi 150 rrėshqitje dheu, tė cilat kanė pasur pėr rrjedhojė edhe shembjen e 14 mijė shtėpive, rrėzimin e shumė urave dhe shkatėrrimin e shumė rugėve.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.