26.06.2003 - Trepca.net

HATIXHE AHMEDI, FEMRA E PARĖ SHQIPTARE, E CILA MAGJISTROI NĖ  KAIRO TĖ EGJYPTIT


    
Kairo (Egjipt), 26 qershor 2003 / Nga Dr. Beqir ISMAILI
   
Edhe pse Kosova nė opinionin botėror nuk ėshtė e njohur si njė vend qė nė tė buruan njė sėrė dijetarėsh tė tė dy gjinive, kėtė do ta kuptojmė vetėm pasi qė ta shfletojmė historinė e saj tė pasur, dhe do tė shohim se ky vend nė gjiun e saj ka mbajtur dhe vazhdon tė mbajė edhe mė tej, dijetarė tė ndryshėm qė luajtėn njė rol shumė tė madhė nė ngritjen e shkencės islame nė trojet kosovare, duke pėrfshirė kėtu edhe trojet ballkanike.
 
Njė yll qė bėn pjesė nė qiellin e dijetarėve islam tė Kosovės ėshtė edhe mr. Hatixhe Ahmedi, e cila rrjedh prej njė familjeje tė njohur dhe frytdhėnėse. Familja e saj shquhet si njė nga familjet mė tė dalluara e cila ka lėnė gjurmė tė pashlyeshme nė edukimin islam tė brezave. Duke filluar qė nga gjyshėrit, babai, xhaxhallarėt, motrat dhe vėllezėrit.
 
Por ky emėr ėshtė i njohur nė oinionin publik, tek studiues tė ndryshėm tė kulturės islame shqiptare, sepse kjo qė nė fėmijėri iu pėrkushtua mėsimit dhe problemeve fetare, pėr tė mirėn dhe lulėzimin e popullit. 
   
Gjurmėve tė familjes do tė vazhdojė edhe Hatixhja, me ē’rast ajo ėshtė femra e parė shqiptare qė do ta kryejė Fakultetin e Studimeve Islame, me sukses tė shkėlqyeshėm nė tė gjitha lėndėt. Suksesi, vullneti i pafund dhe kėmbėngulja pėr t’a thelluar dijen e saj edhe mė tej do ta shtyejnė tė regjistrohet edhe nė shkallėn e tretė tė studimeve.
 
Menjėherė pas pėrfundimit tė studimeve universitare ajo u regjistrua, nė shkallėn e tretė tė studimeve nė Universitetin Amerikan tė Hapur nė Kairo, tė Egjyptit. Pasi kreu provimet brenda afatit tė rregullt, ajo filloi tė shkruaj temėn me titull: “Femra muslimane dhe pozita e saj nėn hijen e Kur’anit dhe Sunnetit, nė krahasim me femrėn kosovare”. Ajo ėshtė njė nga studiueset e para qė iu qas njė studimi tė tillė, nė njė lėmi siē potencohet mė lartė. Nė kėtė rast ajo shkroi pėr popullin e saj, pėr sfidat nėpėr tė cilat kaloi ai, pėr ē’ėshtjen kombėtare, por nė veēanti pėr gruan dhe pozitėn e saj nėpėr tė gjitha kėto etapa.
 
Kjo temė studimi paraqitet pėr herė tė parė nė botėn e lindjes dhe tė perėndimit nga njė studiuese e cila shkruan pėr gruan shqiptare, duke e spjeguar rolin, gjendjen dhe ndikim e saj nė shoqėrinė njerėzore. Njėherit Hatixhja ishte edhe femra e parė qė e mbrojti temėn nė Universitin Amerikan, duke i pėrfshirė kėtu edhe studentet vendase.
 
Sdo mend se pėrpilimi i njė teme studimi si kjo qė ėshtė nė fjalė, kėrkon mund dhe sakificė tė madhe, ngase aty duhet paraqitur gjendjen qė kishte dhe ka sot Kosova e Shqipėria, e nė anėn tjetėr duke e dėshmuar tė vėrtetėn se Islami ėshtė ai qė ia dhuroi tė gjitha tė drejtat femrės. Ai gjatė gjithė historisė, asaj ia fali vendin e merituar nė shoqėri.
 
Kjo temė studimore rradhitet ndėr temat mė tė forta, ngase flet pėr pozitėn dhe rolin e gruas shqiptare, duke parashtruar shumė ē’ėshtje rreth gruas, qė janė me rėndėsi pėr shoqėrinė njerėzore dhe shtresėn e studiuesve  tė kulturės bashkėkohore. Ndėrsa kuriozitetin mė tė madhė, kėsj teme ia shton se kjo temė ėshtė e punuar nga njė studiuese shqiptare nė gjuhė arabe. Vlera e temės u rrit edhe mė shumė me shpalimin e gjėrave nė mėnyrė tė pėrpiktė dhe precize.
 
Qė studiuesja tė jetė edhe mė e frytshme i ndihmoi shumė edhe fakti se, ajo ėshtė pjestare e kėtij populli, me ē’rast pati mundėsinė tė jetojė nė atė mes dhe tė sheh pėr sė afėrmi tė vėrtetėn rreth gjendjes dhe pozitės sė femrės shqiptare, ndėrsa pėr  kohėn qė e jetuan nėnat dhe gjeneratat e mėparshme ajo shfrytėzoi njė literaturė tė gjėrė e voluminoze librash si dhe  deklarata tė shumta gojore, qė u ruajtėn nė intuitėn e gruas shqiptare brez pas brezi.
 
Kjo qe arsye qė ajo gjatė pėrpilimit tė kėsaj teme tė hedh nė fletė mendime tė shėndosha dhe tė sakta pėr jetėn e gruas nėpėr tė gjitha etapat e historike, duke pėrfshirė kėtu prej kohės sė hershme qė e jetuan gjyshet e saja ilire e deri tek koha bashkėkohore, gjeneratė sė cilės i takon edhe vetė ajo.
 
Gjurmuesja nė kėtė shkrim dha njė shpjegim tė poltė e tė mjaftueshėm, duke shaplosur gjendjen dhe rolin e gruas nė periudhėn komuniste dhe sakrificėn e saj kundėr armikut sėrb. Nėpėr tė gjitha kėto periudha, femra shqiptare u mundua ta ruajė personalitetin e saj islam. Ajo kėtė vepėr tė saj e ndriēoi para opinionit botėrorė duke ia bėrė me dije atij veprėn, akivitetin dhe pjesmarrjen e gruas shqiptare nė shoqėrinė njerėzore.
 
Nė kėtė libėr gjithashtu shofim se tė gjitha kėto shpifje, pėrgojime dhe mendime tė gabuara pėr gruan shqiptare, gjejnė arsyen e shfaqjes sė tyre, duke u spjeguar me fakte dhe argumente tė ndryshme shkencore dhe logjike. Ky ishte edhe shkaku qė kjo studiuese ta zgjedhė kėtė temė, ku bėhet fjalė pėr rolin dhe pozitėn e femrės shqiptare nė pėrgjithėsi e asaj kosovare nė veēanti, nė mėnyrė qė t’i kundėrshtojmė thėnjet mizore qė ia mveshin asaj armiqtė e ndryshėm. Pėr kėtė shkak popujt muslimanė nevojitet tė thellohen nė studimin e rregullave tė drejtėsisė dhe ligjit islam qė ia dhuron femrės.
 
Prandaj ėshtė e udhės qė kėto tė drejta e ligje tė mėsohen nga lėnda burimore Kur’ani dhe Sunneti qė janė baza dhe ajka e civilizimit njerėzor, si dhe nga shembėlltyra e jetės sė muslimanėve tė devotshėm, e jo nga zakonet dhe traditat e vjetra popullore. Hulumtuesja  me mpreftėsinė e saj tė thellė dhe kulturėn e saj tė plotė, me anė tė kėtij studimi dėshiron t’u bėjė me dije opinionit botėrorė se edhe nė Kosovė, nė zemėr tė Evropės gjenden gra shqiptare, qė nėse studjohet aktiviteti dhe vepra e tyre jetėsore posedon rėndėsinė dhe ndikimn e saj  nė qarqet shkencore tė
botės.
 
Tema ėshtė e ndarė nė, tre kapituj. Nė fillim ėshtė fjala hyrėse dhe nė fund pėrfundimi, tė gjitha janė tė shkruara me njė gjuhė tė pastėr, stil dhe kulturė tejet tė lartė. Ky studim njėherit ėshtė edhe si hap i parė nė shprehjen e mendimit tė lirė, nė njė Universitet Ndėrkombėtarė, me rėndėsi dhe ndikim tė shumėfishtė. Kur fillimi ėshtė i fuqishėm shpresojmė se atė mė pas e shoqėrojnė vepra tė ngjajshme nė fushėn e studimeve shkencore.
 
Para tė pranishmėve komisioni vlerėsues nė pėrbėrje nga dy mentorė: Prof. Dr. Mahmud Omer Hashim, Dekan nė Fakultetin e Gjuhės Arabe dhe Shkencave Islame, nė Universitetin “Al Az’har”, dhe Prof. Dr. Muhammed Husejn Muhammed Ibrahim, Profesor dhe ligjėrues nė Fakultetin e Shkencave Islame dhe Gjuhės Arabe, si dhe anėtarėt e komisionit vlerėsues, Prof. Dr. Abdul Xhevad Halef, profesor dhe ligjėrues nė Fakultetin e Shkencave Islame dhe Gjuhės Arabe dhe Prof. Dr. Rexha Huzejjin, Dekane nė Universitetin e Al Az’harit nė Fakultetin e Shkencave Islame dhe Gjuhės Arabe nė Kairo.
 
Pėr tė pranishmit qė e kishin mbushur sallėn plot, fjalėn hyrėse e tha Prof. Dr. Mahmud Omer Hashim, ku pos tjerash, ai tha:“Unė kam prezentuar nė shumė tema diplome, por punimi i kėsaj teme mė ka habitur, pėr mua kjo temė, do ta arrinte shkallėn e vlerėsimit tė saj vetėm nėse do tė ishte si temė doktorature. Radhitja dhe stili i saj mė mundėsuan qė unė ta lexoj me kėnaqėsi tė madhe dhe pa u lodhur aspak. Kjo ishte femra e parė qė na shpalosi gjendjen e femrės shqiptare, andaj vėrtetė femra shqiptare meritoka rrespekt.”
 
Ndėrsa pas tij fjalėn e mori Prof. Dr.  Abdul Xhevad Halef, i cili tha: “ Kjo temė mė habiti qysh nė fillim tė korrigjimit nga numri madhė i faqeve. Por pas leximit mė befasoi stili dhe mėnyra e punės, aq mė shumė kur ky hulumtim ishte bėrė nga njė studiuese e huaj. Pėr mua ishte nder qė isha anėtar komisioni e nė tė njejtėn kohė edhe se unė mėsova shumė gjėra tė reja nga ky libėr voluminoz. Hatixhja ėshtė vajza e parė shqiptare qė hodhi para mbarė botės sė lindjes dhe asaj tė perėndimit, situatėn dhe pozitėn e femrės shqiptare. Andaj ky punim duhet zėnė vend nėpėr tė gjitha auditoriumet shkencore”.
 
Pas tij e mori fjlėn edhe Prof. Dr. Rexha Huzejjin e cila tha: “Pėr herė tė parė mu dha rasti qė unė tė jemė anėtare e komisionit pėr njė shqiptare e cila vie nga Kosova, dhe ėshtė e para qė na informon pėr gjendjen dhe pozitėn e gruas shqiptare, gjatė shekujve. E pėr mua kjo ėshtė edhe njė fitim i madh sepse mora njohuri pėr njė popull qė jeton nė Evropė, e veēanėrisht pėr gruan shqiptare qė si studiuese do tė mė vlejė shumė nė tė ardhmen”.
 
Pastaj e mori fajlėn edhe mentori i dytė i cili tha: “Pas gjithė kėtyre fjalėve mua nuk mė mbetet tjetėr, pos tė them se kjo temė duhet tė rradhitet ndėr temat mė tė frytshme gjer mė tani”.
 
Mr.Hatixhe-Ahmedi-perkujtim.jpg (129111 octets)    
Pas njė diskutimi tė gjatė mes kandidates dhe komisionit vlerėsues, ku tė tėra kėto kandidatja i kaloi me sukses, erdhi momenti pėr vlerėsimin e temės. Komisioni ēmoi lart punėn e kandidates dhe vlerėsuan njėzėri me sukses tė shkėlqyeshėm, (notėn mė tė lartė ne kėtė Universitet), duke ia dhėnė gradėn magjistėr e Shencave tė Tefsirit dhe Hadisit.  
   
Nė kėtė temė morėn pjesė njė numėr i madhė pjesėmarrėsish e nė mesin e tyre ishin: Dr. Beqir Ismaili, pėrfaqėsues i Universitetit Amerikan pėr Ballkan, Ambasadori i Shqipėrisė nė Kairo, z. Viktor Kalemi me bashkėshorten e tij Teuta Kalemi, Zėvendėsrektori i Universitetit mė tė vjetėr nė botė “Al Az’har”,Prof. Dr. Muhammed Shejhun, Dekani i Fakuletit tė Gjuhėve tė huaja nė Universitetin “Al Az’har”  dr. Muhammed Ebu Lejla, dr. Muhammed Abdurreshad Dehmesh, ish dekan pranė Fakultetit Filozofik nė Universitetin e “Al Az’harit”, dr. Nurshif ligjėruese nė Fakltetitn e Gjuhės Arabe nė Universitetin e Al Az’harit nė Kairo, dr. Xhemal Bibers dekan i Universitetit, Prof. Dr. Muhammed Izzi Ebu Hajj, Prof. Dr. Hasen Abdurr-rrahman, Dr. Nensi Ahmed dhe shumė doktorė tė tjerė.
 
Gjithashtu nė kėtė temė morėn pjesė njė numėr i madh i gazetarėve tė ndryshėm vendas dhe tė jashtėm, si dhe  shqiptarėve tė Egjyptit, Kosovės, Shqipėrisė, Maqedonisė, Luginės sė Preshevės, Malit tė Zi, etj. Pjesmarrja e tyre ia shtoi edhe me shumė vlerėn kėsaj teme. Kjo temė bėri jehonė nėpėr shumė gazeta, ku gazetarėt qė ishin prezentė botuan artikuj nėpėr gazeta dhe revista tė ndryshme kulturore dhe shkencore.
 
Hatixhe Ahmedi u lind nė Preshevė, nė njė familje me edukatė fetare, komėtare dhe tababn kulturor, nė tė cilėn mbahen mend brez pas brezi tė trashėgohen hoxhallraė, qė janė  tė njohur nė tė gjitha trojet shqiptare. Arsimimin fillor e kreu nė vendlindje, me sukses tė shkėlqyeshėm, ku pėrveē mėsimeve u shqua edhe pėr aktivizim nė veprimtaritė jashtėmėsimore. Mėsimet shkollore i pėrfundoi krahas me mėsimet fetare nė xhami, ku nė tė dy shkollat u dallua si nxėnėse e dalluar dhe e shkėlqyeshme.
 
Pastaj vazhdoi mėsimet nė Medresenė e Mesme “Alauddin”, nė Prishtinė, me ē’rast e pėrfundoi me sukses tė shkėlqyeshėm.  Poashtu, vazhdoi studimet nė Fakultetin e Studimeve Islame nė Prishtinė, ku edhe kėto studime i pėrfundoi me sukses tė shkėlqyeshėm dhe nė afat rekord. Vullneti dhe pėrpjekja e saj e vazhdueshme  mundėsoi tek ajo tė ushtronte qysh e re profesionin e mėsueses dhe predikueses nė xhami dhe tubime fetare nė tėrė Kosovėn. Ajo njihet edhe si vaize dhe predikuese e shquar. Predikimet nuk ia len rastėsisė por i bėn me njė tematikė tė studiuar. Kėto predikime tė saj, ishin si mėsime e ligjėrata shembullore, si aspekte tė lidhjes sė teoris me praktikėn, si praktikė fetare,  qė u shėrbyen edhe nxėnėsve dhe studentėve qė vazhduan mėsimet e tyre nė Medrese.
 
Tėrė kėto veprimatari ajo i ēonte  vizavi me studimet e saja nė shkollė tė mesme, fakultet dhe studimet pasuniversitare tė magjistraturės. Asaj i ndihmoi edhe njohja e shumė gjuhėve tė huaja si arabisht, turqisht, osamnisht (turqishtja e vjetėr), boshnjakisht dhe anglisht. Ajo ėshtė ndėr tė rrallat nga gjenerata e sotme tė rinjėve qė e njeh gjuhėn e vjetėr turke. Mr. Hatixhja ėshtė shembull qė deri tash iu pėrkushtua ēėshtjes sė lartė tė edukimit fetarė dhe kombėtarė, shembull i devotshmėrisė dhe ndėrgjegjjes sė lartė, formimit intelektual, mėsuese dhe edukatore e nderuar.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.