25.06.2003 - Trepca.net

Lajme

E mėrkure, 25 qershor 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Rugova: Me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, popullit tė Kosovės do t'i hiqej frika pėr tė ardhmen

  • Dr. Alush Gashi: Ka kaluar koha e autonomive, ėshtė koha e pavarėsisė dhe e integrimeve

  • Ēka pėrmban njė rezolutė e Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės pėr Kosovėn?

  • Policia e UNMIK-ut ka arrestuar njė shqiptar pėr shkak se i pėrket Armatės Kombėtare Shqiptare

  • Presidenti Rugova nesėr udhėton nė Zvicėr pėr tė marrė pjesė nė Forumin e Krans Montanės

  • Zyra pėr persona tė zhdukur dhe mjekėsi ligjore shėnoi njėvjetorin e punės

  • Sabri Hamiti merr ēmimin letrar "Beqir Musliu"

  • Gjilan: OJQ-tė vlerėsojnė se pushteti lokal gjithnjė e mė i pėrgjegjshėm ndaj qytetarėve

  • Fabio Mini ka urdhėruar vendosjen e njėsive tė posaēme tė karbinierėve nė komunėn e Obiliqit

  • Sipas UNMIK-ut nė Kosovė janė kthyer 7.000 persona tė nacionalitetit joshqiptarė

  • Dhoma e Pėrfaqėsuesve e Kongresit amerikan miratoi njė Rezolutė pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė nė NATO.

  • Kryeministri Rexhepi thotė se OSBE-ja nė organizimin e zgjedhjeve tė ardhshme nė Kosovė do tė jetė nė rolin e kėshilltarit

  • Paralajmėrohet rritja e pagave prej 20 pėr qind pėr punėtorėt e arsimi t dhe tė shėndetėsisė

  • Trusti i Kursimeve Pensionale Invalidore tė Kosovės e ka pėrmbyllur vitin me 20 milionė euro

  • Banka Botėrore i ka dhėnė Shqipėrisė njė hua prej 15 milionė dollarėsh

  • Shqipėria dhe Kosova - bisedime pėr tregti tė lirė

  • Ministri Pollozhani i ka dorėzuar sot qeverisė kėrkesėn pėr zyrtarizimin e Universitetit tė Tetovės

  • Nė Uashington po mbahet konferenca pėr zgjerimin e tė drejtave tė shqiptarėve nėpėrmjet rajonizimit tė Malit tė Zi

  • Nė Maqedoni partitė politike nė pushtet shprehin gatishmėrinė pėr njohjen e Universitetit tė Tetovės

  • Njė delegacion i BDI-sė i kryesuar nga kryetari Ali Ahmeti ka udhėtuar nė SHBA

  • Nė luftimet nė Liberi janė vrarė disa njerėz gjatė granatimve tė vendeve tė banuara

  • Ushtarėt e Ugandės po gjurmojnė edhe sot vajzat e kidnapuara nga kryengritėsit

  • OSBE nė luftė kundėr terrorizmit

  • 6 ushtarė britanikė u vranė dhe 8 tė tjerė u plagosėn nė Irakun jugor

  • Presidenti Bush: Sadam Huseini dhe Bin Ladeni do tė gjenden

  • Trupat izraelite kanė vrarė sot dy militantė tė Hamasit nė njė shkėmbim zjarri

  • Prodi thotė se Britania humbi mundėsinė pėr euron


 
Rugova: Me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, popullit tė Kosovės do t'i hiqej frika pėr tė ardhmen
 
   
Prishtinė, 25 qershor 2003 - Nė Prishtinė sot i ka filluar punimet njė tryezė e rrumbullakėt qė si temė kryesore ka kthimin e minoriteteve dhe integrimin e tyre nė shoqėrinė civile tė Kosovės.
 
Kėtė tryezė e ka organizuar Projekti pėr Marrėdhėnie Etnike (PER) nga Nju Jorku nė bashkėpunim me misionin e OSBE-sė nė Kosovė, e ku po marrin pjesė pėrveē pėrfaqėsuesve mė tė lartė tė Kosovės edhe disa pjesėmarrės ndėrkombėtarė.
 
Presidenti i Projekti pėr Marrėdhėnie Etnike (PER) Alen Kasof nė fillim tė kėsaj tryeze bėrei sqarimet paraprake rreth temave qė do tė diskutohen.

Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, duke e hapur kėtė takim, fillimisht falenderoi presidentin e PER-i zotin Alen Kasof pėr trajtimin e bisedave tė tilla qė si temė ka pasur prej disa vitesh "Shqiptarėt dhe fqinjėt e tyre", duke shtuar se kėto takime kanė ndikuar pozitivisht nė situatėn e mirėkuptimit nė Kosovė dhe nė kėtė pjesė tė Evropės Juglindore.

Presidenti Rugova duke folur pėr progresin e shėnuar nė kėto katėr vitet e pasluftės, tha se tani nė pėrgjithėsi ka mė shumė siguri publike nė Kosovė, edhe pse pėr fat tė keq ka incidente tė kohėpaskohshme. Kanė filluar tė funksionojnė gjykatat, sistemi juridik.
 
Faktor tjetėr me rėndėsi, tha ai, ėshtė se prej njė viti e gjysmė funksionojnė institucionet e Kosovės, si parlamenti, qeveria dhe ministritė e ndryshme dhe se kėtė veprim e sheh poozitiv. Poashtu ka pasur progres nė integrimin e grupeve etnike, tė monoriteteve.
 
Nė planin administrativ, pas zgjedhjeve tė dyta lokale, sot minoritetet marrin pjesė nė tė gjithė komunat e Kosovės, ndėrkaq nė ato komuna ku minoritetet pėrbėjnė shumicėn ato edhe udhėheqin dhe nuk kontestohen nga shumica e popullatės shqiptare dhe nga institucionet, theksoi Presidenti Rugova, duke shtuar se minoritetet janė tė pranishme nė parlament, nė qeveri nė administratė dhe i kanė dy ministri tė rezervuara.

"Pra nė kėtė plan kemi progres tė shėnuar. Por nė komuna tė ndryshme situata ėshtė e ndryshme. Nuk ėshtė krejt bardhė e zi. Natyrisht kemi disa hapa tė vegjėl pozitivė edhe nė Mitrovicė", tha Rugova.

Ndėrkaq si objektiva tė institucioneve tė Kosovės ai theksoi zhvillimin ekonomik, privatizimin, sigurinė e investimeve dhe krijimin e vendeve tė reja tė punės qė do tė jenė procese pozitive edhe pėr minoritetet.
 
Mbetet tė bėhet mė shumė nė marrėdhėniet me minoritetet ose me shumicėn apo nė raportet ndėrtenike, siē thotė prof. Kasof, pastaj nė planin e komunikimit dhe me njė proces tė pajtimit, tha z. Rugova.

- Siē e dini, ne jemi tė pėrcaktuar, si parlamenti ashtu edhe qeveria, pėr njė kthim individual tė tė gjithė atyre qė dėshirojnė tė jetojnė nė Kosovė dhe duhet t'i krijojmė kushte sa mė shumė.
 
Personalisht jam i interesuar mė shumė pėr ata qė janė kėtu momentalisht qė t'u krijojmė mė shumė kushte nė mėnyrė qė pėr tė tjerėt tė jetė atraktive kthimi, - tha Presisdenti Rugova, duke folur pėr procesin e kthimit tė tė zhvendosurve. Tani, vazhdoi ai, mė shumė ka mbetur tė punohet nė komunikimin mes grupeve etnike, ndėrkaq qarkullimi i njerėzve ėshtė pėrmirėsuar nė Kosovė.

Duke folur rreth bisedave tė mundshme me Beogradin pėr ēėshtje praktike, Preisdenti Rugova tha se kjo ėshtė e mundshme, por shprehu dėshirėn qė ato tė mbahen me pjesėmarrjen e SHBA-ve dhe tė BE-sė, madje edhe tė NATO-s, pėr ēėshtje praktike qė janė tė rėndėsishme nė lidhje me qarkullimin e lirė tė njerėzve, mallrave nė rajon, sepse gjithė rajoni i Evropės Juglindore ėshtė i bllokuar me kufij qė pengojnė qarkullimin e njerėzve etj.

Ndėrkaq duke folur pėr statusin e Kosovės, Presidenti Rugova tha: "Ne do tė punojmė nė pėrmirėsimin e gjendjes sė grupeve etnike, por mendoj se edhe njohja mė e shpejtė formale e pavarėsisė sė Kosovės do tė na jepte mė shumė mundėsi qė tė punojmė nė kėtė plan.
 
Popullit tė Kosovės do t'i hiqej frika pėr tė ardhmen. Poashtu edhe grupet etnike do tė shprehnin mė shumė vullnet pėr integrim nė shoqėrinė kosovare".

Poashtu ai tha se edhe institucionet e Kosovės gradualisht do tė punojnė nė pėrmirėsimin e gjendjes sė grupeve etnike nė Kosovė, ngase edhe nė kėtė plan ka pasur progres, sidomos gjatė dy viteve tė fundit janė kthyer nė shtėpitė e tyre rreth 7 mijė njerėz, duke e vlerėsuar si proces pozitiv dhe duke premtuar se do tė bėhet mė shumė nė kėtė plan pėr ata qė dėshirojnė tė kthehen pėr t'u krijuar sa mė shumė mundėsi.

Gjithashtu nė fjalėn e tij Presidenti Rugova preku edhe ēėshtjen e transferimit tė kompetencave nga UNMIK-u te vendorėt, duke thėnė se institucionet e Kosovės nė procesin e marrjes tė mė shumė kompetencave do tė jenė mė efektive, porse UNMIK-u dhe OSBE-ja do tė ndihmojnė edhe mė tutje gjithsesi, kurse nė planin e sigurisė sė pėrgjithshme dhe mbrojtjes do tė ndihmojnė KFOR-i dhe NATO, tha Presidenti i Kosovės Ibrahima Rugova.
 
 
Dr. Alush Gashi: Ka kaluar koha e autonomive, ėshtė koha e pavarėsisė dhe e integrimeve
 
Prishtinė, 25 qershor 2003 - Lidhur me Rezolutėn e miratuar mbrėmė nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės nė Strazburg, me tė cilėn propozohet dhėnia e autonomisė sė plotė rajoneve multientike dhe multikulturore, por me respektimin e plotė tė sovranitetit shtetėror dhe integritetit territorial tė atyre vendeve, Dr. Alush Gashi, sekretar pėr marrėdhėnie me jashtė i LDK-sė dhe deputet nė Kuvendin e Kosovės, i deklaroi QIK-ut:

"Ka kaluar koha e autonomive dhe se ėshtė koha e pavarėsisė dhe integrimeve. Kosova ėshtė entitet i veēantė ndėrkombetar", thotė Dr.Gashi dhe pėrkujton se "Serbia ka bėrė gjenocid ndaj popullatės shumicė dhe se e ka humbur sovranitetin mbi Kosovėn".

Pėrkujtojmė se nė Rezolutė nuk pėrmendet shprehimisht problemi i Kosovės, ndėrsa nė Raportin e Komisionit pėr Ēėshtje Politike, qė ka shėrbyer si bazė pėr aprovimin e Rezolutės, paraqitet qėndrimi qė njėra nga mėnyrat pėr zgjidhjen e tensioneve nė Kosovė, ėshtė qė "Kosovės t'i garantohet statusi autonom special, tė cilin do ta siguronte bashkėsia ndėrkombėtare, por i cili nuk do ta vėnte nė dyshim integritetin territorial dhe sovranitetin e Serbisė dhe Malit tė Zi".
 
 
Ēka pėrmban njė rezolutė e Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės pėr Kosovėn?
 
Strazburg, 25 qershor 2003 - Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Evropės ka miratuar mbrėmė nė njė seancė tė rregullt nė Strazburg njė rezolutė me tė cilėn propozohet dhėnia e autonomisė sė plotė rajoneve multientike dhe multikulturore pėr t'u evituar konfliktet brenda shteteve evropiane, por me respektimin e plotė tė sovranitetit shtetėror dhe integritetit territorial tė atyre vendeve dhe tė drejtave tė pakicave kombėtare.

Ndryshe nga rezoluta, nė tė cilėn nuk pėrmendet shprehimisht problemi i Kosovės, nė raportin e Komisionit pėr Ēėshtje Politike, qė ka shėrbuer si bazė pėr aprovimin e rezolutės, paraqitet qėndrimi qė njėra nga mėnyrat pėr zgjidhjen e tensioneve nė Kosovė, ėshtė qė "Kosovės t'i garantohet statusi autonom special, tė cilin do ta siguronte bashkėsia ndėrkombėtare, por i cili nuk do ta vente nė dyshim integritetin territorial dhe sovranitetin e Serbisė dhe tė Malit tė Zi", njoftojnė agjencitė e huaja tė lajmeve.
 
 
Policia e UNMIK-ut ka arrestuar njė shqiptar pėr shkak se i pėrket Armatės Kombėtare Shqiptare
 
Prishtinė, 25 qershor 2003 - Policia e UNMIK-ut ka arrestuar nė rajonin e Gjilanit njė shqiptar tė ri pėr shkak tė pėrkatėsisė nė njė organizatė terroriste - Armatėn Kombėtare Shqiptare (AKSH) dhe pėr shkak tė aktiviteteve nė rekrutimin e anėtarėve tė rinj nė kėtė organizatė, thuhet nė njė njoftim tė radios "Evropa e lirė".
 
Detaje tė tjera nė lidhje me kėtė rast nuk janė njoftuar siē thuhet nė interes tė hetimeve. Shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner e ka shpallur AKSH-nė organizatė terrroriste mė 11 prill tė kėtij viti.
 
 
Presidenti Rugova nesėr udhėton nė Zvicėr pėr tė marrė pjesė nė Forumin e Krans Montanės
 
Prishtinė, 25 qershor 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova me bashkėpunėtorėt nesėr udhėton nė Zvicėr, ku do ta marrė pjesė nė Forumin tradicional ekonomik botėror tė Krans Montanės.

Presidenti Rugova do tė flasė nė kėtė tubim tė dielėn nė sesionin kushtuar Evropės Juglindore dhe qė pėr temė ka "Drejt njė demokracie aktive e moderne".

Bashkė me Presidentin e Kosovės nė Krans Montana udhėtojnė edhe ministri i ekonomisė dhe i financave Ali Sadria dhe ai i Transportit dhe i Komunikacionit Zef Morina.

Ndryshe ky Forum ka pėr qėllim tė mbledhė zyrtarėt qeveritarė dhe organizatat ndėrkombėtare me presidentėt dhe pėrfaqėsuesit e kompanive financiare, bankare, tregtare dhe industriale.
 
Poashtu ky Forum ka pėr qėllim tė ndihmojė nė mėnyrat mė joformale, takimet private ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė sektorit zyrtar dhe tė atij privat, diskutimet e thella pėr tema globale, tė ndihmojė mirėkuptimin e ndėrsjellė nė lidhjen e marrėveshjeve dhe procesin e investimeve.
 
 
Zyra pėr persona tė zhdukur dhe mjekėsi ligjore shėnoi njėvjetorin e punės
 
Prishtinė, 25 qershor 2003 - Me njė ceremoni rasti sot ėshtė shėnuar njėvjetori i punės dhe i aktivitetit tė Zyrės pėr persona tė zhdukur dhe mjekėsi ligjore. Shefi i kėsaj zyre Hoze Pablo Baraibar tha se deri mė tani janė identifikuar 223 kufoma, prej tė cilave 191 u janė dorėzuar familjeve tė tyre.

Sipas z.Baraibar, numri i tė zhdukurve ėshtė 3161 persona, por nuk pėrjashtohet mundėsia qė ky numėr tė rritet edhe pėr 15 pėr qind, thotė ai.
 
 
Sabri Hamiti merr ēmimin letrar "Beqir Musliu"
 
Gjilan, 25 qershor 2003 - Mbrėmė nė Gjilan, nė njė akademi solemne, shkrimtari Sabri Hamiti ėshtė nderuar me ēmimin "Beqir Musliu", i cili jipet pėr vlera letrare.

Dr. Aliu Aliu, duke e arsyetuar vendimin e jurisė treanėtarėshe, nė tė cilėn, pos tij, kanė marrė pjesė edhe Ibrahim Kadriu e Sabit Rrustemi, tha se Sabri Hamiti ka botuar deri tani mbi 30 vepra nė poezi, prozė, studime mbi letėrsinė dhe kritika letrare.

Ai e rangoi shkrimtarin Sabri Hamiti nė mesin e poetėve dhe studiuesve mė tė mėdhenj tė letrave shqipe, ndėrsa veprėn e tij "Trungu ilir" e ka vlerėsuar si njėrėn nga kryeveprat e letrėsinė shqipe.

Nė Akademinė ku ishin tė pranishėm edhe z. Behxhet Brajshori, ministėr pėr Kulturė, Shkencė dhe Ēėshtje Jorezidente, Rexhep Ismaili, kryetar i ASHA tė Kosovės e tė tjerė, z. Hamitit ia dorėzoi ēmimin kryetari i komunės, Lutfi Haziri.

Akademik Rexhep Ismajli e cilėsoi Sabri Hamitin njė poet, i cili gjithnjė ka sjellė frymė tė re nė poezi dhe si njėrin nga studiuesit mė tė rėndėsishėm tė letrave shqipe.

Ndėrkaq vetė fituesi i ēmimit, Sabri Hamiti, nė fjalėn e tij falėnderuese e ka radhitur shkrimtarin Beqir Musliun ndėr poetėt mė tė mėdhenj tė modernitetit shqiptar.

"Duke pranuar nderimin, pėrkujtoj autorin Beqir Musliu, gjallėria e veprės sė tė cilit do tė matet me dilemat jetėsore", tha Sabri Hamiti.

Hasan Bunjkau, zyrtar pėr zhvilimin e arteve nė Gjilan, nė pėrmbyllje tė kėsaj akademie letrare, theksoi se kjo ėshtė vetėm njė pjesė e fare e vogėl e njė borgji tė madh qė kemi ndaj kėtij poeti, prozatori, dramaturgu, kritiku teatror, eseisti, analisti e publicisti dhe, jo vetėm si Gjilan, por edhe si Kosovė e si areal mbarėkombėtar letrar.

Fitues i parė i kėtij ēmimi, tė cilin komuna e Gjilanit e akordon nė shenjė nderimi tė poetit tė pėrmasave kombėtare, siē ishte Beqir Musliu, ishte Ali Podrimja.
 
 
Gjilan: OJQ-tė vlerėsojnė se pushteti lokal gjithnjė e mė i pėrgjegjshėm ndaj qytetarėve
 
Gjilan, 25 qershor 2003 - Njė rrjet i OJQ-ve tė Gjilanit, qė nga prilli i kėtij viti kanė filluar me vėzhgimin e punės sė asamblesė komuale dhe tė disa Komiteteve tė saj, me qėllim qė zyrtarėt e zgjedhur tė mbahen tė pėrgjegjshėm dhe tė jenė tė hapur ndaj publikut.

Raporti i parė pėrfshin vlerėsimin pėr periudhėn dymujore, prill e maj tė kėtij viti, ndėrsa ai mė tepėr ėshtė njė pėrshkrim i rrjedhės sė mbledhjeve tė Kuvendit dhe tri Komiteteve tė tij, sipas rendit tė punės dhe mė pak pėrmban kritika ndaj zyrtarėve komunalė.

Nė tė vėrtetė, nė konkluzionin pėrfundimtar tė raportit, ėshtė prezentuar edhe njė sondazh i UNDP-sė, sipas tė cilit qytetarėt e komunės sė Gjilanit janė treguar ndėr mė tė kėnaqurit nė Kosovė me punėn e pushtetit lokal.

Ky fakt, vlerėsohet mė tutje nė raport, dėshmon seriozitetin dhe pėrkushtimin nė punė tė pushtetit lokal nė Gjilan, zyrtarėt e tė cilit janė dėshmuar mjaft tė hapur me publikun si dhe tė gatshėm pėr bashkėpunim me OJQ-tė.

Nė relacionin e krijimit tė transparencės sė pushtetit me qytetarėt, si njė ndėr tė arriturat mė tė mėdha tė periudhės sė cilės i referohet raporti, "joqeveritarėt" kanė vlerėsuar hapjen e faqes sė komunės nė internet, ku publiku mund tė gjejė tė dhėna tė mjaftueshme rreth aktiviteteve ditore tė komunės, projektet e planifikuara, orarin vjetor tė mbledhjeve tė Kuvendit dhe tė Komiteteve, telefonat kontaktues tė zyrtarėve komunalė si dhe njoftime tjera pėr strukturėn organizative tė shėrbimit civil administrativ.

Pushteti lokal nė Gjilan ėshtė nė rrugė tė mirė tė pėrparimit tė jetės sė qytetarėve tė kėsaj komune dhe krijimit tė kushteve pėr njė tė ardhme mė progresive pėr tė gjithė, - pėrfundon raporti.
 
 
Fabio Mini ka urdhėruar vendosjen e njėsive tė posaēme tė karbinierėve nė komunėn e Obiliqit
 
Obiliq, 25 qershor 2003 - Komandanti i forcave tė KFOR-it, gjenerali Fabio Mini ka urdhėruar vendosjen e njėsive tė posaēme tė karbinierėve nė komunėn e Obiliqit. Kjo ėshtė bėrė, siē thuhet, pėr tė mbrojtur pjesėtarėt e pakicės serbe qė jetojnė nė kėtė lokalitet.
 
Poashtu thuhet se ky vendim ėshtė marrė pas njė takimi me dyer tė mbyllura ndėrmjet gjeneralit Mini me zėvendėskryeministrin serb Nebojsha Ēoviq.

Zėdhėnėsi i forcave paqeruajtėse Geri Benister Grin thotė se vendosja e njėsitit tė karabinierėve ka pėr qėllim tė mbėshtesė SHPK-nė dhe policinė e OKB-sė.


Sipas UNMIK-ut nė Kosovė janė kthyer 7.000 persona tė nacionalitetit joshqiptarė

Prishtinė, 25 qershor 2003 - Drejtoresha e Departamentit tė UNMIK-ut pėr Ēėshtjen e kthimit tė tė zhvendosurve pohon se nė Kosovė janė kthyer 7.000 persona tė nacionalitetit joshqiptarė, gjysma prej tyre serbė. Por, sipas saj edhe mė tutje banorė joshqiptare largohen nga Kosova.
 
Lajmi i mirė ėshtė se pėr herė tė parė nė vitin 2002 numri i atyre qė janė kthyer nė Kosovė ka qenė mė i madh se numri i atyre qė janė larguar, ka thėnė nė njė intervistė pėr "Dojēe velen", drejtoresha e Departamentit tė UNMIK-ut pėr Ēėshtjen e kthimit tė tė zhvendosurve nė Kosovė.
 

Dhoma e Pėrfaqėsuesve e Kongresit amerikan miratoi njė Rezolutė pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė nė NATO.

Uashington, 25 qershor 2003 - Dhoma e Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan ka miratuar njė Rezolutė nė mbėshtetje tė Shqipėrisė, Kroacisė dhe Maqedonisė pėr t'u anėtarėsuar nė Aleancėn e NATO-s.

Kėtė rezolutė e ka paraqitur nė Kongresin amerikan kongresisti Eliot Engėll, anėtar i Komisionit pėr Marrėdhėnie me jashtė dhe bashkėveprimtar i grupit tė ligjvenėsve amerikanė pėr ēėshtjet shqiptare.

Kongresisti Eliot Engėll tha se kjo Rezolutė dėshmon angazhimin e Shteteve tė Bashkuara pėr tė ndihmuar Shqipėrinė, Kroacinė dhe Maqedoninė qė tė anėtarėsohen nė NATO.
 
Ai tha se kėto tri vende po punojnė pėr t'i pėrmirėsuar institucionet e tyre ekonomike, ushtarake dhe politike nė pėrputhje me standardet e NATO-s. Njėherėsh kjo rezolutė kėrkon nga BE qė t'i pranojė kėto vende nė mundėsinė mė tė afėrt.

Rezoluta e miratuar nga Dhoma e Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan, po ashtu pėrshėndet Shqipėrinė pėr dėrgimin e 75 ushtarėve tė saj nė Irak pėrkrah forcave amerikane.
 
 
Kryeministri Rexhepi thotė se OSBE-ja nė organizimin e zgjedhjeve tė ardhshme nė Kosovė do tė jetė nė rolin e kėshilltarit
 
Prishtinė, 25 qershor 2003 - Komisioni qendror zgjedhor dhe pėrgatitjet qė po bėhen pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare nė Kosovė, ishin nė fokus tė bisedimeve tė djeshme ndėrmjet kryeministrit Bajram Rexhepi dhe ambasadorit tė OSBE-sė Paskal Fieski.
 
Pas kėtij takimi, kryeministri Rexhepi tha se institucionet vendore do tė kenė rol mė tė madh nė organizimin e zgjedhjeve tė ardhshme, ndėrkaq OSBE-ja do tė jetė nė rolin e kėshilltarit.

Ndėrkaq, ambasadori Fieski nga ana e tij ka thėnė se OSBE do tė jetė pėrgjegjėse e aktiviteteve qė do tė zhvillohen pėr zgjedhjet. Nė kėtė kuadėr ėshtė pėrgjegjėse edhe pėr grupet e punės qė do tė merren me organizimin e kėtyre zgjedhjeve.

"Ne biseduam pėr grupet punuese pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare, por qė OSBE tė jetė kryesuese", tha ambasadori Fieski. Nė fakt tash pėr tash nuk dihet me saktėsi se cili do tė jetė roli i vendorėve nė kėto zgjedhje e cili do tė jetė roli i Misionit tė OSBE-sė.

Misioni i OSBE-sė ndėrkaq e sheh veten nė cilėsinė e pėrgjegjėsit kryesor tė organizimit tė kėtyre zgjedhjeve dhe premton se kosovarėt mund t'i organizojnė zgjedhjet vetėm nė vitin 2007.
 
 
Paralajmėrohet rritja e pagave prej 20 pėr qind pėr punėtorėt e arsimi t dhe tė shėndetėsisė
 
Prishtinė, 25 qershor 2003 - Nė Ministrinė e Ekonomisė dhe Financave tė Kosovės ėshtė paralajmėruar rritja e pagave prej 20 pėr qind pėr punėtorėt e arsimi t, tė shėndetėsisė dhe dy tė tretės sė numrit tė tė punėsuarve nė shėrbimin publik nė Kosovė dhe atė prej 1 korrikut deri mė 31 dhjetor tė kėtij viti.
 
Kėtė e ka bėrė tė ditur ministri i Ekonomisė dhe Financave, Ali Sadriu dhe ka shtuar se nga janari i vitit tė ardhshėm do tė ketė shtim tė pagave prej 5 pėr qind pėr tė gjithė tė punėsuarit.
 
Kėshtu dy sektorė qė janė vlerėsuar si mė tė rrezikuar shėndetėsia dhe arsimi e kanė privilegjėn qė nė periudhėn deri nė fund tė vitit tė marrin nga 20 pėr qind paga mujore mė shumė se deri mė tash.
 
Ēmimi i saj janė 7000 vende tė lira tė punės pėr tė cilat ishin ndarė mjete mė parė me qėllim tė kompletimit tė stafit tė shėrbimeve publike dhe kėto mjete tani do tė jepen nė emėr tė 20 pėrqindshit. Ministri Ali Sadria tha se ėshtė bėrė rishikimi i nevojave pėr kosto tė reja dhe me mjetet e mbetura do t'i mbulojnė nė tėrėsi nevojat.
 
 
Trusti i Kursimeve Pensionale Invalidore tė Kosovės e ka pėrmbyllur vitin me 20 milionė euro
 
Prishtinė, 25 qershor 2003 - Trusti i Kursimeve Pensionale Invalidore tė Kosovės e ka pėrmbyllur njė vit tė punės sė tij me 20 milionė euro tė grumbulluara nga punėtorėt dhe punėdhėnėsit tė organizatave tė ndryshme. Kėshtu rreth 100 mijė punėtorė kanė kontribuar nė kėtė program.
 
Arjeta Koshutova, drejtoreshė e Trustit tė Kursimeve Pensionale thotė se shuma qė grumbullohet arrin dy milionė euro nė vit.
 
Kjo shėnon njė sukses tė fazės sė parė tė implementimit tė kėtij sistemi dhe jemi nė njė pozitė tė pėrshtatshme tė fillojmė me zgjerimin e kėtij programi prej 1 gushti tė kėtij viti, ku tė gjithė punėtorėt dhe punėdhėnėsit do tė jenė tė obliguar tė kontribuojnė, duke pėrfshirė kėtu organizatat dhe bizneset e vogla.
 
 
Banka Botėrore i ka dhėnė Shqipėrisė njė hua prej 15 milionė dollarėsh
 
Uashington, 25 qershor 2003 - Banka Botėrore i ka dhėnė Shqipėrisė njė hua prej 15 milionė dollarėsh pėr pėrmirėsimin e infrastrukturės dhe tė shėrbimeve shoqėrore. Kjo hua do tė jipet gjatė pesė viteve tė ardhshme, thuhet nė njė komunikatė.
 
Shqipėria duhet ta kthejė kredinė nė periudhėn 20-vjeēare.

Ndryshe Banka Botėrore qė nga rėnia e komunizmit nė kėtė vend, i ka dhėnė Shqipėrisė disa kredi nė njė shumė prej 688 milionė dollarėsh.
 
 
Shqipėria dhe Kosova - bisedime pėr tregti tė lirė
 
Tiranė, 25 qershor 2003 - Shqipėria dhe Kosova po zhvillojnė bisedime pėr tė arritur njė marrėveshje tė tregtisė sė lirė midis tyre.

Autoritetet thonė se kjo marrėveshje synon krijimin e lehtėsirave pėr rritjen e bashkėpunimit midis shqiptarėve nė tė dy anėt e kufirit.

Bisedimet midis zyrtarėve shqiptarė dhe atyre tė UNMIK-ut kanė filluar nė qytetin e Sarandės, nė jug tė Shqipėrisė.

Bashkėbiseduesit janė shprehur se arritja e marrėveshjės sė tregtisė sė lirė ėshtė njė hap konkret nė drejtim tė rritjes sė mundėsive tė bizneseve nga tė dy vendet pėr tė hyrė jo vetėm nė tregjet e Shqipėrise dhe Kosovės, por edhe mė gjėrė.
 
 
Ministri Pollozhani i ka dorėzuar sot qeverisė kėrkesėn pėr zyrtarizimin e Universitetit tė Tetovės
 
Shkup, 25 qershor 2003 - Ministri i arsimi t nė Qeverinė e Maqedonisė Aziz Pollozhani i ka dorėzuar sot qeverisė propozim tekstin pėr ndryshimin dhe plotėsimin e ligjit pėr arsimi n universitar tė shqiptarėve dhe kėrkesėn pėr zyrtarizimin e Universitetit tė Tetovės. Bėhet e ditur se qeveria maqedonase kėto propozime do t'i shqyrtojė nė mbledhjen e sotme.

Sipas ministrit Pollozhani, ndryshimi ligjit pėr shkollimin universitar nga parlamenti dhe qeveria do tė jetė njė bėzė e mirė nė krijimin e hapėsirės sė nevojshme qė shhqiptarėt tė shkollohen nė gjuhėn amtare nė
arsimi n e lartė.

Ndryshe edhe partitė nė pushtet kanė shprehur gatishmėrinė pėr zgjidhjen e problemit tė
arsimi t univetsitar nė gjuhėn shqipe.

Edhe rektori i UT ėshtė i bindur se ky universitet do tė legalizohet deri nė muajin shtator tė kėtij viti.
 
 
Nė Uashington po mbahet konferenca pėr zgjerimin e tė drejtave tė shqiptarėve nėpėrmjet rajonizimit tė Malit tė Zi
 
Uashington, 25 qershor 2003 - Nė njė konferencė qė po zhvillohet nė Uashington, e organizuar nga Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan dhe Qendra pėr Studime Strategjike Ndėrkombėtare, po merr pjesė edhe njė delegacion i shqiptarėve tė Malit tė Zi. Debati po pėrqėndrohet nė njė projekt pėr decentralizimin ose rajonalizimin e Malit tė Zi, projekt ky i KKSHA nė bashkėpunim me Institutin Albanika me qendėr nė Nju-Jork.
 
Nė kushtet kur konfederata Serbi-Mali i Zi ėshtė nė vetvete e formuluar jo shumė qartė, shqiptarėt e Malit tė Zi po pėrpiqen tė pėrcaktojnė tė ardhmen e tyre, pavarėsisht si do tė jetė fati i kėsaj krijese. Ky ėshtė njė debat i vazhdueshėm midis shqiptarėve, tė cilėt shqetėsohen se nė kuadrin e kėsaj konfederate tė drejtat e tyre do tė minimizoheshin mėtej.
 
Drejtori ekzekutiv i Kėshillit Kombėtar Shqiptaro-Amerikan Martin Vulaj i deklaroi "Zėrit tė Amerikės" se deri mė tash kėrkesat e shqiptarėve nė Mal tė Zi kanė qenė tė parashtruara nė formėn e njė liste ku pėrfshiheshin pėr shembull hapja e ndonjė shkolle, krijimi i ndonjė komune e kėshtu me radhė. Ai shpreson se projekti i rajonizimit i cili po paraqitet nga vetė shqiptarėt do tė ndihmonte qė shqiptarėt tė gėzojnė tė drejta reale pa humbur identitetin e tyre etnik nė Mal tė Zi.

Ndėrkaq, Janosh Bugajski, drejtor i Institutit tė Studimeve Strategjike dhe Ndėrkombėtare nė Uashington tha nė kėtė konferencė se projekti pėr decentralizimin e Malit tė Zi, u jep mė shumė kompetenca rajoneve qė pėrputhen me njė koncept tė njohur evropian tė vetėqeverisjes rajonale. Njė veēori e kėtij projekti, ka thėnė Bugajski, ėshtė edhe fakti se ai ėshtė pėrgatitur nė mbėshtetje tė Kartės evropiane pėr vetėqeverisje lokale.
 
 
Nė Maqedoni partitė politike nė pushtet shprehin gatishmėrinė pėr njohjen e Universitetit tė Tetovės
 
Shkup, 25 qershor 2003 - Nė Maqedoni partitė politike nė pushtet shprehin gatishmėrinė pėr njohjen e Universitetit tė Tetovės.

Zėdhėnėsi i LSDM-sė, Igor Ivanovski, tha se bėhet fjalė pėr
arsimi min e gjeneratave tė reja dhe se tanimė kjo ēėshtje ėshtė hapur nė Qeverinė e Maqedonisė.

Ndėrkaq sekretari i pėrgjithshėm i BDI-sė Gėzim Ostreni ka theksuar se po punohet qė defakto tė bėhet zyrtarizimi i Universitetit tė Tetovės, por normalisht duhet angazhuar shumė mė tepėr pėr reformat qė duhet bėrė nė kėtė universitet.
 
Ai po ashtu ka bėrė tė ditur se nė takimin e fundit mes kryetarit tė BDI-sė Ali Ahmeti dhe atij tė LSDM-sė Branko Cėrvenkovski janė diskutuar modalitetet e legalizimit tė Universitetit tė Tetovės.
 
 
Njė delegacion i BDI-sė i kryesuar nga kryetari Ali Ahmeti ka udhėtuar nė SHBA
 
Shkup, 25 qershor 2003 - Njė delegacion i BDI-sė i kryesuar nga kryetari Ali Ahmeti ka udhėtuar dje pėr njė vizitė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Delegacioni i kėsaj partie do tė takohet me komunitetin shqiptaro-amerikan pėr tė diskutuar pėr proceset politike nė rajon dhe pėr Maqedoninė.
 
Kryetari i BDI-sė Ali Ahmeti do tė marrė pjesė edhe nė konferencėn e organizuar nga Instituti Amerikan pėr Paqe nė temėn: "A do tė jetė e qėndrueshme paqja nė Maqedoni".

Rikujtojmė se ditė mė parė, presidenti amerikan, Xhorxh Bush ka hequr nga lista e zezė kryetarin e BDI-sė z. Ali Ahmetin.
 
 
Nė luftimet nė Liberi janė vrarė disa njerėz gjatė granatimve tė vendeve tė banuara
 
Monrovia, 25 qershor 2003 – Pas luftimeve tė mbrėmshme ndėrmjet trupave lojale dhe kryengritėse, ėshtė granatuar kampi i refugjatėve nė kryeqytetin e Liberisė, Monrovia, njofton BBCWorld.
 
Nga predhat artilerike, tė shkrehura nė vende tė banuara nė periferi tė qytetit, janė vrarė disa njerėz, por nuk saktėsohet numri i tyre.
 
Banorėt druajnė se do tė pėrsėriten luftimet brutale rrugore nė qytet, qė patėn ndodhur gjatė luftės civile nė vitet e 1990-ta. Tė dy palėt kanė akuzuar njėra-tjetrėn pėr shkeljen e armėpushimit.
 
 
Ushtarėt e Ugandės po gjurmojnė edhe sot vajzat e kidnapuara nga kryengritėsit
 
Soroti, Ugandė, 25 qershor 2003 - Ushtarėt e Ugandės po gjurmojnė edhe sot (e merkurė) vajzat, qė besohet tė jenė kidnapuar nga kryengritėsit e Armatės sė Rezistencės Feudale, njofton BBCWorld. Njoftohet se njė numėr vajzash ka arritur tė shpėtojė qė natėn e sulmit nė shkollėn e tyre nė verilindje tė vendit.
 
Njėmbėdhjetė vajza janė gjetur tė fshehura jo larg shkollės sė tyre, por ndėrmjet 40 dhe 80 syresh ende konsiderohen tė zhdukura. Kombet e Bashkuara kanė thėnė se kryengritėsit ugandezė kanė kidnapuar mbi pesė mijė fėmijė gjatė vitit tė kaluar, tė cilėt pastaj i kanė pėrdorur si ushtarė, punėtorė dhe skllavė seksualė.
 
 
OSBE nė luftė kundėr terrorizmit
 
Vjenė, 25 qershor 2003 - OSBE zhvillon nė Vjenė njė konferencė qė ka nė qendėr luftėn kundėr terrorizmit. Pėrfaqėsues tė shteteve pjesėmarrėse do tė konsiderojnė mėnyrat pėr tė pėrmirėsuar kontrollet e kufijve dhe forcimin e rregullave ndaj pasaportave pėr tė vėshtirėsuar punėn e terroristėve.

Ata gjithashtu duan tė shohin mėnyrat se si tė ndėrpresin fondet qė marrin grupet terroriste dhe tė luftojnė tregtinė e armėve tė vogla. Kofer Blek, pėrfaqėsuesi amerikan nė konferencė i tha BBC-sė se lufta kundėr terrorit mund tė fitohet vetėm nėpėrmjet partneriteteve dhe bashkėpunimit. "Tė gjithė duhet tė ndihmojmė njeri-tjetrin", tha ai. "Lufta kundėr terrorizmit ėshtė mbrojtje e jetėve tė pafajshme.
 
 
6 ushtarė britanikė u vranė dhe 8 tė tjerė u plagosėn nė Irakun jugor
 
Londėr, 25 qershor 2003 - Sekretari britanik i Mbrojtjes, Xhef Hun tha se 6 ushtarė britanikė u vranė dhe tetė tė tjerė u plagosėn nė sulmet qė ndodhėn dje nė Irakun jugor.

Zoti Hun tha se 6 tė vrarėt ishin oficerė tė ushtrisė, tė cilėt po stėrvitnin anėtarė tė policisė irakiane. Sekretari britanik i Mbrojtjes tha se 8 trupa u plagosėn nė njė incident tjetėr kur ata u sulmuan nga zjarri i armikut gjatė njė operacioni shpėtimi. Tė dy incidentet ndodhėn nė afėrsi tė qytetit al-Amarah, rreth 200 kilometra nė veri tė Basrės.
 
 
Presidenti Bush: Sadam Huseini dhe Bin Ladeni do tė gjenden
 
Uashington, 25 qershor 2003 - Presidenti amerikan Xhroxh Bush tha se ėshtė thjesht ēėshtje kohe para se tė arratisurit mė tė kėrkuar tė botės tė kapen. Mes tė arratisurve mė tė kėrkuar janė udhėhqėsi i rrjetit terrorist Al-Kaida, Osama Bin Laden dhe ish presidenti irakian, Sadam Husein.

Presidenti Bush e bėn tė qartė se ėshtė optimist qė misteri lidhur me vend-ndodhjen e dy tė arratisurve do tė zgjidhet.

"Ne jemi nė kėrkim tė tyre dhe do ti gjejmė ata. Kjo ėshtė thjeshtė ēėshtje kohe".

Presidenti u tha gazetarėve se lufta kundėr terrorizmit ėshtė diēka mė shumė se sa kėrkimi dhe gjetja e pak personave. Ai theksoi se shumė prej pasusve tė Osama Bin Ladenit tashmė janė arrestuar.
 
 
Trupat izraelite kanė vrarė sot dy militantė tė Hamasit nė njė shkėmbim zjarri
 
Gaza, 25 qershor 2003 – Trupat izraelite kanė vrarė sot (e merkurė) dy militantė tė Hamasit nė njė shkėmbim zjarri nė qytetin Beit Hanun tė Rripit tė Gazės, ka bėrė tė ditur ky grup radikal islamik, njofton Rojter.
 
Dhuna mė e re ėshtė rrjedhojė e arrestimeve masovike tė anėtarėve dhe tė simpatizantėve tė Hamasit nė Bregun Perendimor, qė vėshtirėsuan edhe mė shumė pėrpjekjet pėr zbatimin e planit amerikan pėr t'i dhėnė fund gjakderdhjes izraelito-palestineze rreth 33-muajshe.
 
 
Prodi thotė se Britania humbi mundėsinė pėr euron
 
Romė, 25 qershor 2003 - Presidenti i Komisionit Evropian, Romano Prodi, thotė se vendimi i Britanisė kėtė muaj pėr tė qėndruar jashtė monedhės sė pėrbashkėt evropiane ishte rezultat mė shumė i mendimit politik sesa ekonomik.

Zoti Prodi tha nė njė intervistė pėr BBC-nė se Britania nuk mund tė mbetet gjysmė brenda dhe gjysmė jashtė Evropės.

"Asaj iu dha njė mundėsi tė notonte nė detin evropian, por mundėsia nuk u shfrytėzua," tha zoti Prodi, i cili po fliste nė Uashignton nė prag tė takimit tė nivelit tė lartė midis BE-sė dhe Shteteve tė Bashkuara.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.