21.06.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune, 21 qershor 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova tha se njohja formale e pavarėsisė do tė pėrshpejtonte procesin e integrimit tė Kosovės nė BE

  • Presidenti Klinton nderohet me ēmimin "Duart e Shpresės"

  • Kris Paten thotė se integrimi nė BE ėshtė nė dorėn e vetė shteteve tė rajonit

  • Presidenti Rugova e vlerėsoi si tė rėndėsishėm pjesėmarrjen e Kosovės nė samitin e BE-sė

  • Solana shpreson qė pėrfaqėsuesit shqiptaro - serbė do tė takohen gjatė ditėve qė vijnė

  • Alush Gashi thotė se Ballkani Perėndimor do tė ketė qetėsinė e garantuar sapo Kosova bėhet shtet i pavarur

  • BE takon udhėheqėsit ballkanik

  • Rruga e integrimit tė Ballkanit nė BE varet tėrėsisht nga vullneti i tyre pėr tė zbatuar reformat

  • Samiti i Ballkanit dhe emigracioni

  • Nė punimet e samitit tė Selanikut u shėnuan rezultatet e para lidhur me projekt-kushtetutėn e BE-sė

  • PDSH ndėrpreu moratoriumin pėr ngrirjen e veprimtarisė sė saj politike

  • Nė ujėrat mediterane ėshtė fundosur edhe njė barkė me rreth 200 emigrantė afrikanė

  • Bush ka vazhduar sanksionet pėr 172 individė dhe organizata qė janė kėrcėnim i paqes dhe i stabilitetit nė Ballkan

  • Trupat indiane kanė vrarė shtatė kryengritės nė shtetin Asam tė Indisė

  • Paralajmėrim pėr njė sulm terrorist nė Kenia

  • Forumi botėror ekonomik mblidhet nė Jordani


 
Presidenti Rugova tha se njohja formale e pavarėsisė do tė pėrshpejtonte procesin e integrimit tė Kosovės nė BE
 
Selanik, 21 qershor 2003 - Pėrfaqėsuesit e Bahskimti Evropian dhe liderėt e Ballkanit Perėndimor mbajtėn njė konferenecė me gazetarė ku paraqitėn pikėpamjet e tyre rreth punimve tė samitit tė Selanikut.

Pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė pėr politikė tė jashtme dhe siguri Havier Solana tha se Beogradi dhe Prishtina kanė shprehur vullnetin tė fillojnė bisedimet duke sakėtsuar se dialogu do tė fillojė deri nė fund tė korrikut.

Presidenti i Komisionit Evropian Romano Prodi theksoi faktin se mungesa e statusit tė Kosovės nuk duhet tė jetė pengesė pėr integrimin e Kosovės nė BE.
 
Prodi tha se e ardhmja e Kosovės ėshtė integrimi nė rajonin e Ballkanit e pastaj integrimi i tėrė Ballkanit nė Bashkimin Evropian. Sipas tij, kjo duhet tė bėhet pa marrė parasysh statusin pėrfundimtar tė Kosovės.

Ndėrkaq Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, sikur edhe kryeministri Bajram Rexhepi, theksoi rėndėsinė e pjesėmarrjes sė Kosovės nė kėtė konferencė, gjė qė ėshtė njė avancim, krahasuar me samitin e Zagrebit, ku pėrfaqėsuesit e Kosovės nuk ishin prezentė.

Presidenti Rugova ritheksoi edhe me kėtė rast se njohja formale e pavarėsisė do tė ishte zgjidhja mė e mirė pėr Kosovėn dhe se kjo do tė ndihmonte tėrė rejonin dhe do tė pėrshpejtonte procesin e integrimit tė Kosovės nė Bashkimin Evropian.
 
Pėrfaqėsuesi serb nė delegacionin e Kosovės Milorad Todoroviq tha se pavarėsia e Kosovės do tė jetė rrugė drejt pastrimit etnik tė Kosovės nga serbėt dhe pakicat e tjera.

Ndėrkaq kryeadministratori Shtajner tha se nė tė gjitha diskutimet ka dominuar toni pėr ēėshtjet konkrete, substanciale e jo ato tė statusit tė Kosovės, sepse ajo ėshtė lėnė pėr mė vonė.
 
 
Presidenti Klinton nderohet me ēmimin "Duart e Shpresės"
 
Nju Jork, 21 qershor 2003 - Ish-Presidenti i SHBA-ve Bill Klinton u nderua tė enjten me ēmimin "Duart e Shpresės" nga Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan, njė organizatė lobiste qė mbron ēėshtjet shqiptare nė Shtetet e Bashkuara.

Duke marrė ēmimin presidenti Klinton i bėri thirrje popullit tė Kosovės qė ta lėrė tė kaluarėn pas, tė falė dhe ta hedhė vėshtrimin nga e ardhmja.

Nė ceremoninė e organizuar tė enjten nė Nju Jork presidenti Klinton shfrytėzoi rastin pėr t'i bėrė njė thirrje emocionale popullit tė Kosovės pėr tė falur. Kosova, tha ai, duhet tė nxjerrė Mandelėn e Evropės.

"Askush nuk ka vuajtur dhe nuk ėshtė keqtrajtuar mė shumė se shqiptarėt nė shekullin e 20-tė dhe deri kohėt e fundit ata ishin harruar. Nėse jeni tė inatosur, ėshtė e kuptueshme, se keni tė drejtė. Por unė dua qė Kosova tė nxjerrė Mandelėn e Evropės. Unė dua qė Kosova tė provojė se mund tė jetohet sė bashku. Tė jeni modeli i asaj qė duam tė ndėrtojmė nė shekullin e 21.
 
Nė kėtė jetė, dhe unė kam kaluar vėshtirėsitė e mia, tha presidenti Klinton, barazia nuk vendoset me hakmarrje. Hakmarrja mė e mirė ėshtė t’i lini gjerat mėnjanė, tė vazhdoni jetėn. Jepuni shpresė fėmijėve qė janė brezi i ardhshėm. Mos jetoni me tė kaluarėn. Drejtėsia nuk vendoset kurrė dhe falja nuk arrihet nė se viktimat, tė dėmtuarit nuk bėhen nismėtarė".

Kėshilli Kombėtar Shqiptaro Amerikan dhe komuniteti shqiptar i Amerikės e nderoi presidentin Klinton pėr rolin e tij nė ndalimin e shtypjes sė shqiptarėve nė Kosovė. Nė njė gjest simbolik atij iu dhurua tabela origjinale e rrugės qė mban emrin Bill Klinton nė Kosovė dhe piktura e njė vajze kosovare qė shprehte dhimbjen e shqiptarėve gjatė konfliktit. Autori i pikturės dhe vetė vajza ishin tė pranishėm nė takim.

Kosova, tha presidenti Klinton, duhet tė ketė tė drejtėn tė vendosė vetė si tė dojė pėr fatin e saj. Por pas vetėvendosjes shtrohet pyetja se si do tė ecė nė tė ardhmen. Presidenti Klinton foli edhe pėr vizionin e tij pėr rajonin e Evropės Juglindore.
 
Sot kur lufta kundėr terrorizmit ėshtė pėrparėsia kryesore e Amerikės, presidenti Klinton tha se Evropa Juglindore ku jetojnė popuj me fe myslimane e tė krishterė, mund tė shėrbejė si njė portė pėr Lindjen e Mesme, pėr pajtimin e islamit me fetė e tjera.

Nė takimin vjetor tė Kėshillit Kombėtar Shqiptaro Amerikan morrėn pjesė edhe senatori Bob Dole, njė nga pėrkrahėsit mė tė fortė tė shqiptarėve tė Kosovės gjatė viteve qė ishte nė senat. Nė takim ai theksoi pėrsėri se zgjidhjen e Kosovės ai e sheh tek pavarėsia.

Kėshilli Kombėtar Shqiptaro Amerikan nderoi me ēmimin “Arritje Gjatė Jetės”, biznesmenin e njohur shqiptaro-amerikan Xhim Xhema dhe me Ēmimin pėr Shėrbim tė Lartė, Ilir Zherkėn, i cili deri para njė viti ishte drejtor ekzekutiv i kėtij Kėshilli.

Kjo ishte mbrėmja e 7 vjetore qė organizon Kėshilli Kombėtar Shqiptaro Amerikan dhe siē u shpreh ligjvenėsi Eliot Engel, i cili gjithashtu ishte i pranishėm, takimi tregoi se komuniteti shqiptar, me organizatat e tij lobiste, po bėhet mė i efektshėm, njofton "Zėri i Amerikės".
 
 
Kris Paten thotė se integrimi nė BE ėshtė nė dorėn e vetė shteteve tė rajonit
 
Selanik, 21 qershor 2003 - Integrimi nė BE ėshtė nė dorėn e vetė shteteve tė rajonit, ka deklaruar komesioneri pėr Politikė tė Jashtme tė BE-sė Kris Paten nė prag tė samitit tė sotėm evro-ballkanik nė Selanik, duke shtuar se bashkimi i Evropės nuk do tė jetė komplet pa Ballkanin. Paten ka theksuar se kėto shtete duhet tė vazhdojnė tė ecin nė rrugėn e reformave dhe tė ndajnė tė njėjtat vlera me BE-nė.

Ndėrkaq, duke folur pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės, Paten tha se pėrkrah qėndrimin e shefit tė UNMIK-ut, Mihael Shtajner, se mė parė duhet tė plotėsohen standardet e pastaj tė diskutohet pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Sipas Patenit, komuniteti i Kosovės duhet tė dijė se pėrmbushja e standardeve dhe arritja e vlerave tė pėrbashkėta evropiane do t'u ndihmojė pėr t'u integruar nė Evropė.
 
"Ne po shohim se nė Kosovė po punohet me entuziazėm nė kėtė drejtim", ka thėnė Paten. Ai ka pėrsėritur se pa marrė parasysh mungesėn e statusit final tė Kosovės ajo nuk do tė lejohet qė tė bėhet njė gropė e zezė nė Ballkan dhe BE do t'i ndihmojė edhe asaj pėr t'u integruar nė rrjedhat evropiane ndėrmjet mekanizmave nė kuadėr tė procesit tė stabilizim-asociimit.

Paten premtoi njė prani mė tė madhe evropiane nė rajon dhe nėnvizoi se pėr vitet 2004-2006 do tė bėhen investime qė do tė kapin shumėn 4.6 miliardė euro, ndėrkaq mė retrospektivėn e viteve tė fundit tha se vendeve tė Ballkanit u janė dakordur 7 miliardė dollarė, ndėrkaq vetėm Beogradit pas rėnies sė Millosheviqit iu kanė dhėnė rreth njė miliard dollarė.
 
 
Presidenti Rugova e vlerėsoi si tė rėndėsishėm pjesėmarrjen e Kosovės nė samitin e BE-sė
 
Prishtinė, 21 qershor 2003 - Nė orėt e pasditės sė djeshme delegacioni katėranėtarėsh nga Kosova udhėtoi pėr nė samitin e Selanikut. Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova para nisjes e vlerėsoi si tė rėndėsishėm pjesėmarrje e Kosovės nė samitin e BE-sė.

"Ėshtė me rėndėsi qė Kosova po merr pjesė nė kėtė samit sė bashku me UNMIK-un. Pėrfaqėsimi i Kosovės nė kėtė samit tė rėndėsishėm dhe mund tė ketė takime tė ndryshme. Kryesore ėshtė qė Kosova po pėrfaqėsohet nė kėtė samit tė BE-sė", tha Presidenti Rugova.

Ndėrkaq, kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi tha se pjesėmarrja e vendit tonė nė kėtė samit tregon se pozicioni i Kosovės po avancohet. "Edhe pse nuk ėshtė ajo ēfarė ne dėshirojmė, ne do tė jemi nė rolin e vėzhguesit bashkė me delegacionin e UNMIK-ut dhe do tė ketė mundėsi vetėm z. Shtajner tre minuta t'i prezentojė synimet e Kosovės dhe nė axhendė nuk kemi diēka tjetėr, por do tė ketė mundėsi tė kemi ndonjė kontakt me delegacione tė ndryshme nė kėtė samit", ka thėnė kryeministri Rexhepi.

Delegacioni nga Kosova do tė paraqitet nė sesionin e sotėm tė samitit. Presidenti Rugova dhe kryeministri Rexhepi thanė se gjatė samitit do tė ketė edhe takime dypalėshe me pėrfaqėsues tė vendeve tė ndryshme. Mirėpo, ata thanė se me siguri nuk do tė ketė njė takim me palėn serbe.
 
 
Solana shpreson qė pėrfaqėsuesit shqiptaro - serbė do tė takohen gjatė ditėve qė vijnė
 
Selanik, 21 qershor 2003 - Bashkimi Evropian ende nuk ka hequr dorė nga mundėsia qė tė realizohet kontakti mes Prishtinės dhe Beogradit, nėse jo nė Selanik atėherė shumė shpejt nė ndonjė vend tjetėr.

Pėrfaqėsuesi i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme e Siguri, Havier Solana tha se pritjet aq tė mėdha nga dita e sotme pėr fillimin e bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit po zbehen.
 
Solana shfaqi shpresėn se pėrfaqėsuesit shqiptaro - serbė do tė takohen gjatė ditėve qė vijnė, mirėpo nuk beson se sot ėshtė momenti i takimit. "Unė me ata tashmė e kam pėrpiluar planin pėr bisedime,por nėse shqiptarėt dhe serbėt nuk takohen sot nė Selanik, kjo do tė realizohet gjatė ditėve qė vijnė", deklaroi Solana.
 
Ai shtoi se bisedimet shqiptaro-serbe do tė fillojnė sipas tė gjitha gjasave kėsaj vere, pėrkatėsisht para pėrfundimit tė muajit korrik.
 
 
Alush Gashi thotė se Ballkani Perėndimor do tė ketė qetėsinė e garantuar sapo Kosova bėhet shtet i pavarur
 
Prishtinė, 21 qershor 2003 - Deputeti i Parlamentit tė Kosovės Alush Gashi nga LDK-ja, duke u prononcuar pėr radion "Evropa e lirė" rreth stabilitetit nė rajonin e Ballkanit Perėndimor, ka thėnė se Ballkani Perėndimor do tė ketė qetėsinė e garantuar sapo Kosova bėhet shtet i pavarur.

I pyetur se si e sheh pėrfaqėsimin e Kosovės nė samitin e BE-sė nė Selanik, z. Gashi tha se ėshė mirė qė BE ka ftuar Kosovėn tė marrė pjesė nė samitin e Selanikut. Ai shtoi se do tė ishte mė mirė qė Kosova tė ishte pjesėmarrėse aktive e jo vetėm si vėzhguese.
 
Megjithatė, ėshtė mirė qė Kosova nė samitin e Selanikut ka karrigėn e vetė dhe e ka kohėn e vet tė prezentimit. Ai ka shtuar se Kosova duhet t'i ketė kompetencat qė i kanė vendet e tjera pėrreth saj.
 
 
BE takon udhėheqėsit ballkanik
 
Selanik, 21 qershor 2003 - Udhėheqėsit e pesė vendeve ballkanike po takohen me liderėt e Bashkimit Evropian nė samitin i cili mund tė pėrshpejtojė integrimin e tyre nė BE.

Liderėt e BE-sė, tė cilat sapo ranė dakort rreth kushtetutės sė zgjerimit tė unionit duan tė inkurajojnė pesė vendet - Shqipėrinė, Bosnjėn, Kroacinė, Maqedoninė dhe Serbinė e Malin e Zi se edhe ato mund t'i bashkohen kėsaj organizate nė tė ardhmen.
 
Por nė samit kėtyre vendeve do t'ju bėhet e qartė se para se tė ndodhė kjo ato do tė duhet t'i nėnshtrohen reformave ekonomike dhe demokratike.
 
 
Rruga e integrimit tė Ballkanit nė BE varet tėrėsisht nga vullneti i tyre pėr tė zbatuar reformat
 
Selanik, 21 qershor 2003 – Liderėt e pesė shteteve tė Ballkanit janė takuar pėr herė tė parė me homologėt e tyre tė Bashkimit Evropian nė njė samit njėditor, pėr tė cilin shpresojnė se do tė pėrshpejtojė integrimin e tyre nė BE, njofton AFP.
 
Liderėt evropianė, menjėherė pas pajtimit pėr draftin e kushtetutės pėr njė BE tė zgjeruar, dėshirojnė qė nė kėtė drejtim tė bėjnė edhe njė shtytje tė re me kėto pesė shtete: Shqipėrinė, Bosnėn e Hercegovinėn, Kroacinė, Maqedoninė dhe Serbinė e Malin e Zi.
 
Por, ato duan t'ua bėjnė tė ditur sot (e shtunė) kėtyre vendeve se rruga e integrimit varet tėrėsisht nga vullneti i tyre pėr tė zbatuar reformat. "Ato duhet tė vazhdojnė procesin e reformės politike dhe ekonomike, qė e kanė filluar.
 
Por, ne dėshirojmė tė jemi mė shumė duar, qė u ndihmojnė atyre nė kėtė proces", ka thėnė komesioneri pėr marrėdhėnie tė jashtme, Krist Paten.

Pėr t'u dhėnė kėtyre zhvillimeve njė impuls, liderėt e BE-sė pritet tė zotohen pėr tė akorduar nė vitet 2004-2006 edhe 200 milionė euro ekstra pėr tė ndihmuar zhvillimin e rajonit. Qė nga viti 1991, BE u ka dhėnė kėtyre pesė vendeve tė Ballkanit mbi shtatė miliardė euro.

Duke folur nė kėtė samit shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner ripėrsėriti gatishmėrinė e palės kosovare pėr dialog me Beogradin pėr ēėshtje praktike. Shtajner tha se prej tetė standardeve tė UNMIK-ut ėshtė edhe hapja e dialogut direkt me Beogradin pėr ēėshtjet praktike pėr interesin reciprok.
 
Sipas tij, delegacioni i Kosovės qysh tash ėshtė i gatshėm tė bisedojė me Beogradin pėr ēėshtje praktike, por ėshtė Beogradi ai qė ka refuzuar kontaktin me Prishtinėn.
 
 
Samiti i Ballkanit dhe emigracioni
 
Selanik, 21 qershor 2003 - Udhėheqėsit e BE-sė pritet tė mbėshtesin propozimet e Komisionit Evropian pėr tė ndarė mė shumė se 250 milion euro pėr tė luftuar imigracionin e jashtėligjshėm dhe pėrpunimin e kėrkesave tė azilkėrkuesve anėkėnd BE-sė.

Por duket se mbėshtetja ėshtė e kufizuar pėr njė plan britanik pėr krijimin e tė ashtuquajturave "zona rajonale tė mbrojtjes" nė zonat e jostabilitetit dhe konfliktit nė mėnyrė qė tė pengohen migrantėt tė mos mbėrrijnė nė Evropė nė rend tė parė.
 
 
Nė punimet e samitit tė Selanikut u shėnuan rezultatet e para lidhur me projekt-kushtetutėn e BE-sė
 
Selanik, 21 qershor 2003 - Nė punimet e samitit tė Selanikut u shėnuan rezultatet e para pozitive qė kanė tė bėjnė me diskutimin e projekt-kushtetutės sė Bashkimit Evropian. Udhėheqėsit e cilėsuan projektin njė bazė tė mirė pėr Kushtetutėn e BE-sė qė pritet tė miratohet brenda kėtij viti. Por ata ishin tė njė mendjeje se duhet punuar ende pėr dokumentin dhe kanė lėnė tė kuptohet se priten ende negociatat mė tė vėshtira nė muajt e ardhshėm pėr projektin.

Po kėshtu bėhet e ditur se ėshtė e gatshme edhe deklarata qė do tė publikohet pas kėtij samiti. Deklarata nėnvizon evoluimin pozitiv qė ėshtė bėrė nė rajonin e Ballkanit Perėndimor prej samitit tė Zagrebit dhe konfirmon se shtetet e Ballkanit kanė perspektivė tė anėtarėsimit nė BE.

Kosova do tė pėrmendet vetėm nė disa rreshta nė kėtė deklaratė dhe as kėto fjalė nuk do tė sjellin ndonjė gjė tė re pėr Kosovėn sepse nė to do tė pėrsėriten se liderėt e BE-sė dhe vendeve tė Ballkanit mbėshtesin Rezolutėn 1244 tė KS tė OKB-sė dhe politikėn e UNMIK-ut tė formuluar me fjalėt: standardet para statusit.
 
 
PDSH ndėrpreu moratoriumin pėr ngrirjen e veprimtarisė sė saj politike
 
Tetovė, 21 qershor 2003 - Partia Demokratike Shqiptare nė Kuvendin e saj qendror ka ndėrprendėr moratoriumin pėr pezullimin e veprimtarisė sė saj politike. Me vendimin e ri qė e mori PDSH nė Kuvendin e djeshėm pesė deputetėt e saj do tė kthehen nė Parlamentin maqedonas. PDSH me moratoriumin, siē thanė drejtuesit e saj, binte ndesh me faktorin ndėrkombėtar.

Nė arsyetimin e Kuvenit qendror tė partisė thuhet se vendimi ėshtė marrė pėr shkak tė presioneve tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe anėtarėsisė. Bėhet e ditur se kėtij vendim i ka parapri njė letėr e ambasadorėve tė Shteteve tė Bashkuara dhe BE nė tė cilėn ėshtė kėrkuar qė kjo PDSH tė kthehet nė skenėn politike meqė moratoriumi e vė nė pyetje zbatimin e Marrėveshjes Kornizė tė Ohrit.

Nė anėn tjetėr, Arbėr Xhaferi, kryetar nė dorėheqje tha se partia do tė zhvillojė veprimtarinė dhe kontributin e vyeshėm, siē tha nė procesin politik. Ndėrkaq, dilemat mbi dorėheqjen e kryetarit tė PDSH-sė Arbėr Xhaferi dhe nėnkryearit tė saj, Menduh Thaēi, pritet t'i zgjidhė Kongresi i PDSH-sė, qė ėshtė paralajmėruar tė mbahet mė 5 korrik tė kėtij viti.
 
 
Nė ujėrat mediterane ėshtė fundosur edhe njė barkė me rreth 200 emigrantė afrikanė
 
Tunis, 21 qershor 2003 – Ekipet shpėtimtare tuniziane kanė gjurmuar sot (e shtunė) nė ujėrat mediterane pėr tė kėrkuar rreth 200 emigrantė afrikanė, barka e tė cilėve ka qenė e lidhur pėr anijen italiane tė fundosur pėr shkak tė motit tė keq, kur u mbyten 12 vetė, njofton Rojter.
 
Roja bregdetare tunisiane ka ndihmuar peshkatarėt vendės pėr tė bartur 41 tė shpėtuar dhe 12 trupat nga ujėrat fill pas aksidentit, qė ndodhi tė premten nė mengjes. Supozohet se rreth 250 njerėz nga disa shtete afrikane kanė qenė barkė.
 
 
Bush ka vazhduar sanksionet pėr 172 individė dhe organizata qė janė kėrcėnim i paqes dhe i stabilitetit nė Ballkan
 
Uashington, 21 qershor 2003 - Presidenti amerikan Xhorxh Bush ka vazhduar vendimin pėr gjendjen e krizės nacionale nė Ballkanin Perėndimor. Bush ka deklaruar se veprimi i individėve qė punojnė kundėr paqes e stablitetit tė rajonit rrezikojnė interesat e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
 
Nė njė letėr drejtuar Kongresit amerikan, nė tė cilėn arsyeton vendimin e tij, Bush ka thėnė se kriza nė Ballkanin Perėndimor, pėr shkak tė sė cilės ka marrė vendimin e mėhershėm, ende nuk ka pushuar.
 
Si krijues tė krizės ai thekson personat tė cilėt ndihmojnė, nxisin ose janė padronė tė dhunės ekstremiste nė Maqedoni, pengojnė zbatimin e Marrėveshjes sė Dejtonit, tė rezolutės sė OKB-sė pėr Kosovėn dhe tė Marrėveshjes sė Ohrit pėr Maqedoninė.
 
Presidenti Bush me kėtė vendim ka vazhduar edhe sanksionet pėr 172 individė dhe organizata nė vendet e ish-Jugosllavisė, tė cilėt janė kėrcėnim i paqes dhe i stabilitetit nė Ballkanin Perėndimor.
 
 
Trupat indiane kanė vrarė shtatė kryengritės nė shtetin Asam tė Indisė
 
Guajati, 21 qershor 2003 – Trupat indiane kanė vrarė shtatė kryengritės dhe kanė zbuluar njė sasi tė madhe armėsh dhe municioni nė shtetin e largėt verilindor Asam, ka bėrė tė ditur sot (e shtunė) zėdhėnėsi i Mrojtjes, njofton Rojter.
 
Ushtarėt kanė sulmuar gjatė natės kampin e kryengritėsve nė rrethin Kaēar dhe kanė vrarė kryengritėsit nė fjalė, kur ata u pėrpoqėn tė ikin. Po kėshtu, njoftohet se nė nė njė incident tjetėr, seperatistėt kanė hedhur nė erė me njė shpėrthim njė cisternė tė zbraztė dhe kanė vrarė dy roje tė sigurimit.
 
 
Paralajmėrim pėr njė sulm terrorist nė Kenia
 
Najrobi, 21 qershor 2003 - Departamenti amerikan i Mbrojtjes ka paralajmėruar pėr rrezikun e njė sulmi tė shpejtė terrorist nė Kenia, gjė qė shkaktoi mbylljen e ambasadės amerikane nė Najrobi, pėr tė paktėn disa ditė. Zyrtarėt e Pentagonit thonė se objektivat dhe metodat e kėtyre sulmeve tė mundėshme janė mėsuar nga autoritetet por ato po mbahen sekret.

Njė zėdhėnės i Departamentit amerikan tė Shtetit, tha se ambasada nė Najrobi po rishikon masat e sigurimit nė dritėn e kėtij paralajmėrimi. Ambasadat amerikane nė Kenia dhe Tanzani u shkatėrruan pothujse njėkohėsisht nga shpėrthimet e makinave bombė nė vitin 1998. Rrejti terrorist al-Qaida i Osama bin Ladenit u akuzua pėr sulmet nė tė cilat mė shumė se 200 vetė u vranė.
 
 
Forumi botėror ekonomik mblidhet nė Jordani
 
Aman, 21 qershor 2003 - Liderėt botėror dhe biznesmenė tė rėndėsishėm fillojnė sot mė vonė bisedime nė Jordani pėr tė diskutuar ēėshtje ekonomike dhe politike para sė cilave ndodhet ky rajon pas luftės nė Irak si dhe inisijativės mė tė fundit paqėsore tė Shteteve tė Bashkuara pėr Lindjen e Mesme.

Forumi ekonomik ėshtė njė iniciativė e sektorit privat qė financohet nga korporatat e mėdha qė e mbėshtesin atė.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.