21.06.2003 - Trepca.net

                                                                Agim SHEHU

                                                                BISEDĖ ME RUBAIRAT


    
Mė erdhi pleqėria qetė-qetė,
si m’u afrua, s’e kuptoj as vetė !
Thinjat e bardha holluar si ajri
po bėhen gati tė venė te retė.
 
E flas me gruan zėra njerėzore :
Vdekja vonon qė tė mė marrė pėrdore
se tė pa ty, qė dhe nė emrin tim
botės i buzėqeshe si shėnjtore.
 
Na vranė jetėn e tė gjitha jetėve
dhe ėndėrrojmė mbėshtjellė prej netėve.
I lodhur, faqen vė te Rubairat
dhe rri e ēlodhem para Njėmijė Vjetėve !
 
Dhe vdekja paska shpirt qė bėn lėshime
tek po mė sheh mbi letra e shėnime ;
« shpejto, mė thotė, sot dhe me bastun
mblidhi ē’tė mbenė shkrime e thėrrime ! »
 
Kujt t’i ankohem, kujt t’i shkoj me lutje
qė moshė e thyer ardhka me kaq ngutje ?!
Dhe gruaja rri mė kujton rininė
kur hapi mė lėvizte bashkė me supe.
 
Rri shtrirė. Muzikė tė largėt troket xhami,-
vallėzim rinie lėviz te tavani…
Nė kokė, tok me valsin mė trokasin
zėra nallanesh nga Omer Khajami.
 
Po vėshtroj yjet si bien nė verė,-
kujtoj rininė qė ma kanė tė tjerė.
Tė parėn puthje, larg, tė djalėrisė
ma pėshpėrijnė gjethet nėpėr erė.
 
Kam vuajtur pėr frymėn qė nuk ngjallet,
po s’qava kurrė pse s’m’u ndanė hallet.
Me njė gjeth arre vėnė mes dy gurėve
bėra muzikė e mblodha shtojzovallet.
 
Dhe gotėn kur e ngrija lart nė dorė
qielli nė tė mė hidhte meteorė,
e njerėzit qė pinin pranė meje
mė shumė se njerėz, ngjanin me shenjtorė.
 
Vdekjen e di qė vjen, po nuk e pres.
E quaj lodėr qė kot hyn nė mes !
(S’qava kur para lindjes qeshė « i vdekur »,
pėrse tė qaj se nesėr, mbase, vdes ?!)
 
 
Sa shokė mė vanė me ndere nėpėr tmerre
e mė lanė pas si dele buzė humnere .
Njė ditė, po mė thirrėn t’u shkoj pranė,
mė ulni qetė pranė njė luleshqerre !
 
Asgjė, jeta ndron pamje nėpėr vite,-
mėngjezin – diell ta kthen shi pasdite.
Tė qeshėsh a tė qash ? Provoi tė dyja !
S’ka lot pa pasur brėnda rreze drite.
 
Tek pashė gaz e kėngė, njoha Zot
e mora fyellin i rashė mė fort.
Me zėrin tok, nga brimat binin ėmbėl
pikėza rakie qė s’i piva dot.
 
I ri, mbiva njė pemė buzė njė gjoli ;
lastar i parė doli e mė foli : -
S’e di se ē’fund mė ka caktuar fati,
tė bėhem lėndė djepi a arkivoli !
 
                                              
Te Kashtė e Kumėrtit pata njė yll,
jetėn ai ma hap edhe ma mbyll.
Nė iksha, do t’i jem atij nė gji
e do dėgjohem tingull nė njė pyll.
 
Shpėrblim pėr kėngė s’mora, as nuk prita ;
(kolegėt me pushtet i kisha prita.)
Njė vjershė e dashur m’u bė kupėz vere
ku pija njė gėzim qė s’e arrita.
 
Hoqa aq vite mynxyra tė tėra
pėr faje qė i bėra e s’i bėra
e s’e mendoja, kėnga e rinisė
tė kthehej « gazavaj » nė shtatė zėra !
                                              
 
Isha njė ēast te Zeus i gjėmimit.
Po e vėshtroja me sytė e hutimit…
I ngula sytė mes gishtave,- ku fshihej
aq lemeri rrufesh tė zėmėrimit ?!
 
Befas, njė ditė nė zagushi qershori
goditj’e tij nė ballė seē mė mori .
(S’qėnkish Ai , « buzėmbli – ėngjėllori »,
qe i hatashmi tmerri – Diktatori !)
 
Ē’kam bėrė ? – thirra rrotull pa tė keqe…
Pse luajte me gur n’ odą me qelqe ?! –
qe gjysma e pėrgjigjes qė mė dhanė,
e gjysma tjetėr – kazma nė hendeqe.
 
Me ēizme zvarrė aq vjet – njė jetė e tėrė –
ēava mbi baltė botėn e shpėrbėrė.
Hėna mbi pellgje, sa e shkelja, prishej,
poetin mos ta shihte si qe bėrė !
 
Te gjumi – ankth dėgjoja zhurmė, zinxhira
qė dilnin si kumbim nga thellėsira.
(Qe bota e « atyre » mbajtur fshehur
nė tela varresh, burgje e qelira).
 
 
Globi vazhdonte udhėn mijėvjeēare
tok me ata nė burgje e nė varre ; 
dhe kėtė ferr – mynxyre e mbulonim
me ngjyrė tribune, harqe – fishekzjarre !
 
Kish dimėr shumė. Frynte shumė acari.
Diku dhe u pėrkulėm si fill bari
me shpresė se njė ditė ndėrrohej stina
e do na gjente prapė lastar behari.
 
Jam ndodhur dhe mes baltės e floririt
ku krimbi me njerinė s’kish vijė kufiri ;
pakurrizori, fshehur, merrte frymė
te mushkėri e mirė e tė mirit.
 
I ndershmi i rrethuar nė sojsėzė,
mes gjarpėrijsh qė shiten pėr thėllėzė,
qė ta stolis intrigėn me kompjuter
sa tė tė duket vetja « gjėegjėzė » !
 
Ish « shokė », faqezinj qė nė tė lerė,
qė vrisnin pėr t’u ngjitur nė karrierė,
qė nė kolltuk pėrtypnin privilegje
kur shoku hante baltė nė minierė.
 
Gjysėm shkrimtar, gjysėm polic i ndjekjeve,
i qepej « shokut » pas gjer pėrtej vdekjeve,
qė nė ēdo vjershė tė tyre pranė veturės
rėnkonin internimet e kolegėve.
 
Nga gjithė shkollat e nga ēdo dėftesė
mėsim i parė nga jeta do mė mbesė :
Helm i nepėrkės nuk tė djeg mė shumė
Se sa pėshtymė e prerėsit nė besė.
 
(Pėr pabesinė qė nėn rrogoz tė hyri
dhe bukė tė gatiste blozė qymyri
fajtor i parė je vetė, - tha i pari –
qė sheh me sy, e jo dhe me bisht syri !)
 
 
Ku s’m’u pėrplas e shkreta jonė, shtėpia,
s’di nė sa dhoma mbinė vitet e mia !
(E « dhomėn » - kėngė pėr tė mbyllur sytė
e ėndėrrova te polifonia).
 
Dikush gėzoi e shpalli – ka mbaruar,
e mbyllėm nė defterėt e harruar !…
(Ai nuk njihte verė pėrtej moshe,-
sa mė e vjetėr aq mė e kėrkuar !)
 
Jemi gjak Muji qė ngarkonte shpella
e shkulte shkėmb e lis me rrėnjė tė thella
para se bota tė shponte vargmale
me bateri, motorė e sharapnela.
 
Qemė gur a hekur qė s’na ēanė aq vdekje !
Pesėdhjetė vjet mbyllur nė burg mesjete
ēdo popull i Evropės do qe ēmėndur
e do tė fliste udhėve me vete.
 
Vrasėsi dje, sot s’jep njė zė, sė paku !
E di, siē duket, ėshtė i rėndė haku :-
Po hapi pakėz buzė, tė thotė « mė fal » !-
nga buzėt do t’i rrjedhin prroje gjaku.
 
Tė bijtė e vrasėsve, gjarpinj – zezonė
i lanė, e bėnė me kate varrin tonė,
dhe na pėrmjerin gratė e pushtetarėve
tek na kalojnė sipėr me avjonė.
 
Ē’qe kjo kolerė qė kėtė komb e zuri,
« burra » qė s’u ka mbetur fije burri,
qė pėr njė pulė tė pjekur nė Korfuz
vrasin dhjetė herė shqiponjėn te flamuri !
 
Njė stan me dhjetė flamurė te kėmbora
qė mbjellin ditė zie nė tė korra,
qė as vėllait nuk i japin dorėn
po nuk i panė mirė parą te dora.
 
 
Dhe kombi, prapė te « fati » i tij i lig,-
Njė lopė kurbani shtrirė nė Ilirik :
Goja qė ha – e  zgjatur nė Strasburg
e sisa qė e mjel, nė Selanik.
 
Thamė, iku diktatura me fanfarat
por u ringjall mė keq me tė palarat.
« Mė ndote, o shqiptar !… » na flet Europa.
O ulėrimė, ku i ke ujvarat !
 
Del udhės e nuk di se nga tė shkosh
kur xhepet bosh i mbush me duart bosh.
Nga lart tė shoqėron njė hėnė ari
qė si monedhė kurrė s’ra pėrposh.
 
Nė radhė pensioni shikon veteranin,
(ata qė vunė pėrpara dhe « gjermanin » )
presin me orė pėr njė bisht pensioni
qė s’u mjafton tė bėjnė as savanin.
 
« Durim, se shkon n’Evropė e po shėndoshe »-
zgjaten litarė tė rinj premtimet boshe.
Dhe popullit nė udhėn pėr Evropė
i veshin arkivolė pėr galloshe.
 
Tė thonė, hesht,  se ti je mizė !- Qesh !
Se bota ne na ka kėrthizė…- Qesh !
Njė ditė tok te vdekja do tė shkojmė
ku mizat bėjnė analizė…- Qesh !
 
 
« Na presin dritėn nesėr, ditė e hėnė…-
mė fliste gruaja me gjysėm zėnė.
Ka njė tė mirė, i them, nė terr tė plotė
do tė kujtoj rinore, siē ke qėnė !
 
…Dikur, nė gjumė ndjej erė borziloku,
dhe bėra udhė pas zėrit tė njė zogu.
Takova vajzėn qė m’u bė pėr grua
dhe jetė e ėndėrr u bėnė njė sė toku.
 
 
Pastaj njė shi argjėnd ra fije-fije…
S’qe shi, qe e para letėr dashurie ;
qielli ia niste tokės. Lajmėronte-
do mbinin lule me fytyrė fėmije.
 
Mė mori mall pėr ato vite erė
dhe mė tha mėndja tė « kaptoj ylberė » !
(Prapa ylberit mė priti ime shoqe
e mė dha krahun  si dhėndėr njėherė !)
 
E pėrqafova e mė qafoi mė pranė
si tė ishim paralel e meridianė.
Dhjetėra shishe parfumi nė vitrinė
flokut tė saj aromėn nuk ia kanė.
 
Fisi ėshtė fis, lexohet te secili,
e ke nė gjak, s’e gjen me « fletė tėrfili »
Gruaja fis, edhe kur s’ka, tryezėn
ta shtron pėrmbi njė fletė trėndafili.
 
Mė tej, mė vjen mėsimi nga Profeti,
(e kam kėshillė – vath dhe prej tim eti) :
te buzė e ēarė nė hall e gruas sime
shikoj nga afėr njė tė ēarė shteti.
 
Shpesh na ringjallet njė marri qė bėmė
dhe s’dimė, qe nė tokė a nė hėnė !
Gjėmojnė veshėt… seanca ka nisur –
thinjat me gjakun gjyqin kanė zėnė !
 
Ti Zot, pse bėre bashkė gaz e helme,
te njė njeri lidh skaje tė pėrtejme :
prush Dionisi – mermer Apolloni,
nder Penelope e harbim Helene !
 
 
Ca vite-ėndėrra ngrinė prapė, u prenė,
ndėrruan kostum e mbenė ata qė qenė !
Aq rėndė sa na vrau Diktatura
na vranė nė pabesi « idhujt e rremė ».
 
 
Na ngopėn pėrralla me « princeshė tė gjelbėr »
e mes Evrope prapė na lanė tė verbėr.
Kombi fisnik, sovran nė Ilirik,
ishte shqiponjė, e kthejnė nė « zebėr ».
 
Ē’fytyrė guxoi kaq, e na gėnjeu !
Po ti, o Zot, si s’ulėrite – « Kthehu ! »
E bėmė si pylli, i dhamė dru sqeparit
edhe  sqepari drutė me rrėnjė i preu.
 
Pyes njė shok :  « Pse humbe si njeri,
ndrrove nė botė fytyrė e Shqipėri ?! »
« Mė bėnė tė varfėr, tha, mė zunė nga leckat…
Ashtu u hoqa zvarrė nė arrati ! »
 
Dhe dielli vazhdon ashtu si nisi,
ndriēon pa zė « ēdo majė mali e lisi ».
Pėrtypim veten nėn ēatinė e ēarė
kur dhe themeli zuri e i krisi.
 
Premtimet – krime tė politikanit,
krimbat – lavirė tė shtypit e ekranit
ia shtyj me thua tavllės sė duhanit
edhe mbi tė shkund hirin e shejtanit.
 
Ky popull veshur tym, mė ngjan – u ēmėnd,
u rop, u shėmb, e b… s’i zė vėnd ;
s’u bind, se vlen mė shumė njė radhė ugari
se radhė e aq partive nė kuvėnd.
 
Unė njoh dyfekė qė nga shteti turk
qė gryka ua nxjerr plumbin « taka-tuk »,
por s’njoh dyfek tė nxjerrė sojsėzė nga gryka
e t’i lėshojė nga qielli nė kolltuk.
 
Dhe rrinė tė qetė si pleshti mbi byrek
qė mėmėdhenė na e bėnė njerkė.
Mė erret bota kur shoh gjakun tim
se si u ėshtė kthyer dhjamė nė zverk !
 
 
Ēdo ballė ėndėrre na e bėnė tė errėt.
Ia nis njė udhe,- ecja del e pjerrėt.
Bandat qė sillen zot nė Shqipėri
nėn celularė fshehin revolverėt.
 
Vinė partitė tė tė qajnė hallin,-
dhjetė herė tė vdesin, as njė herė s’tė ngjallin.
(Vajza shqiptare nė shtėpitė publike
ėshtė « nderi » i tyre, njollė qė u nxin ballin)
 
Nėn komunizėm – rob tė trashėguar,
U gdhimė tė mjerė e ngrysim tė mjeruar.
Nėnat fėmijve, bukėn e kursyer,
Ua presin pėrmbi hėnėn e holluar.
 
 
Gjėmoi njė bubullimė me hon nė mes ;
i zgjata krahun qė nė dorė ta pres.
Kujdes, tha shkretėtira e shurdhuar,
gjarpinj e njerėz rrojnė tok. Kujdes !
 
Spiunė e firaunė qė s’m’u ndanė
(ikėn « akrepi », vjen « topi me dhjamė ») ;
me bukėn tėnde nė dhėmbėt e tij
gatuan drekė morti pėr « vėllanė ».
 
Kaq llum i zi, moj Shqipėri,- kaq zgjyrė
nga dilka qė tė rrjedh nė gji – kaq zgjyrė ?!
E fshin e tė rrjedh prapė, e pėrsėri
ti e ngarkon e s’tė mbaron – kaq zgjyrė.
 
Thėrras nga majė e fshatit, Bohotina :
« o perėndi, a ke mė vetėtima ?
Nė Labėri na mbiu fara greke,
u ēa stėrralli e nė stėrrall ka krimba ! »
 
Nga dheu i ēarė zėrat zėrin ngrėnė,-
« pėr aq luanė qė nėn dhé po flėnė,
krimbat mbi dhe do zvarren pak rreth vetes,
tokė e vėndlindjes mbetet siē ka qėnė ».
 
Tė parėt lanė pas fjalė t’argjėnda,-
tė rrimė bashkė nė kohė tė rėnda !
Dhe lutjen time s’e dėgjon Kurani
nėse nuk ka dhė frymė Ungjilli brėnda.
 
 
Brezat qė ikin e brezat qė vijnė
kur kėnga ime t’u trokasė shtėpinė,
te zėri im do tė shikojnė  vallen
zgjatur nga Mitrovica nė Janinė.
 
Edhe kur vdekja tė mė ketė prerė,
tė mos shoh dot se kush mė hyn nė derė,
njerėzit e gjakut tim unė do t’i njoh
me sytė e shpirtit endur nėpėr erė.
 
Damarėt qė na lidhin me tė parėt,
m’i prenė diplomatėt, princ e carėt…
Gjaku qė rodhi, varur lė mallkimin
po nuk u lidhėm prapė me baballarėt !
 
Te bota me kaq lluc e pjella ferri
ne jemi dhe dafina, dhe mermeri.
Para se biri tė mė lindė nė jetė,
atij mė parė i kish lindur nderi.
 
Pėr t’ikurin, asnjė pas tij mos thotė
se vdiq, u mbyll nė arkivol tė fortė !
I vdekuri ka vdekur, kur askush
s’do t’i kujtojė njė tė mirė nė botė.
 
Jeta nė ankth – njė film i tėrė pa zė.
Ngado ka ré e s’shkrepėtin asnjė.
Ikim. Zjarri i vatrės sė vėndlindjes
na rri nė gji e digjemi me tė.
 
Unė linda me Prevezėn e me Vlorėn
e nė Prishtinė vajta e dhashė provėn.
Dhe prapė rilind, i ngjallur qė nga hiri
kur Ēamėrinė s’ma ndajnė me Kosovėn.
 
 
Po u pėrkula pak nga tejmundimi,
mos u shqetėso, ėshtė dallgė rrotullimi ;
sa tė mė shohin qė nga larg, drejt saj
do zgjatin sup Tetova e Ulqini.
 
 
Gjėmo, o zot, e shtjer nga Gjithėsia,
botės mbi dhé t’i ikė zagushia !
Po ke njė mbetje qejfi dhe nga unė,
qėllomė nė fund tė viteve tė mia !
 
Omer Khajam, i miri i pashoq
me verė e kėngė ngarkuar pėrmbi zogj,
mė fal, qė ika ca nga Rubairat,
por kombi po mė ikėn, u shkėrmoq !
 
 
…U lodhe,- mė flet gruaja nga dhoma –
po zėnė tė zbardhin thinja nėpėr shkronja !
U lodha, them, ulu tė shlodhemi,
tė themi dhe rininė me xixėllonja !…
 
 
Tiranė – Gjenevė (2000-2003).

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.