20.06.2003 - Trepca.net

Lajme

E premte, 20 qershor 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova ngushėlloi familjen e gazetarit Shefki Morina

  • Sot pasdite delegacioni i Kosovės niset pėr nė Selanik

  • KFOR-i shkatėrroi njė mjet shpėrthyes nė Prishtinė

  • Nė Prishtinė u mbajt njė mbledhje komemorative me rastin e vdekjes sė gazetarit Shefki Morina

  • KMDLNJ: Tash dhjetė muaj nė njė burg tė Shkupit mbahen Bedri Ramaj dhe Nexhdet Ramaj nga Istogu

  • Dedaj u angazhua pėr nevojėn e zgjerimit tė BE edhe nė Ballkanin Perendimor

  • Kongresisti Engėl ka paraqitur nė Senat Ligjin pėr themelimin e Fondit tė iniciativės kosovaro-amerikane

  • Janjiq: Zgjidhja pėrfundimtare do tė jetė pavarėsia e Kosovės

  • Nė Prishtinė papritmas vdiq gazetari Shefki Morina

  • Pesė fshatra tė Pejės lidhen me sistemin e ujėsjellėsit tė ri

  • Nė Fushė Kosovė tre policė morėn lėndime tė lehta nė njė pėrplasje me protestuesit serbė

  • Kryetari i komunės sė Fushė-Kosovės thotė se serbėt nuk kanė nevojė tė shqetėsohen

  • Pėrfaqėsuesit e Gjilanit, Preshevės dhe Kumanovės janė pėr hapjen e rrugės Gjilan-Kumanovė

  • Shtajner thotė se situata e sigurisė nė gjithė Kosovėn ėshtė mė e mirė

  • Vendet anėtare tė BE-sė dhe ato tė Ballkanit Perėndimor filluan dje nė Selanik samitin treditor

  • P. Fieski thotė se burim kryesor i kontesteve pronėsore ėshtė mungesa e dokumentacionit

  • Shqipėri: Katėr burra kanė humbur jetėn nė njė pus uji

  • Sot nė Tetovė PDK u shkri nė BDI

  • Bisedimet e para zyrtare midis Serbisė dhe Malit tė Zi pritet tė fillojnė pas samitit tė Selanikut

  • Ministria e Jashtme shqiptare shpreh shqetėsim pėr incidentin e nė kufirin me Maqedoninė

  • Policia shqiptare dhe ajo malazeze kanė ndėrmarrė njė operacion antitrafik pėr kontrollin e kufirit ujor

  • Sot nė Tetovė mbahet Kuvendi qendror i PDSH-sė i cili mund tė vendosė pėr heqjen e moratoriumit

  • Njė ushtar vritet, dy plagosen nė njė sulm pranė Bagdadit

  • Tė pakten njė izraelit ėshtė vrarė dhe tre persona tė tjerė janė plagosur nė njė pritė nė Bregun Perendimor

  • Nė Kongo janė zhdukur dy vėzhgues tė Kombeve tė Bashkuara

  • Njė palestinez ka plagosur tė pakten katėr njerėz nė Bregun Perendimor

  • Autoritetet amerikane kanė nėn vėrrejtje njė shofer amerikan kamioni qė kishte lidhje me al-Qaidėn

  • Udhėheqėsit e BE-sė diskutojnė kushtetutėn

  • Pauell nė Lindjen e Mesme

  • Franca bllokon negociatat pėr reformėn e BE-sė nė bujqėsi

  • Parlamenti turk miraton reforma tė tjera


 
Presidenti Rugova ngushėlloi familjen e gazetarit Shefki Morina
 
Prishtinė, 20 qershor 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova ka ngushėlluar sot familjen Morina me rastin e vdekjes sė Shefki Morinės, gazetarit tė redaksisė shqiptare tė "Zėrit tė Amerikės".

"Me rastin e vdekjes sė mė tė dashurit Tuaj, Shefki Morinės, Ju shpreh ngushėllimet e mia tė thella.
Vdekja e Shefki Morinės ėshtė humbje pėr gazetarinė e Kosovės dhe pėr Redaksinė shqiptare tė “Zėrit tė Amerikės”.

Shefki Morina do tė mbetet nė historinė mė tė re tė gazetarisė sonė si njė gazetar i shkėlqyer, objektiv e profesionist nė punėn e tij tė vlefshme pėr shoqėrinė dhe shtetin e Kosovės", thuhet nė fund tė telegramit tė ngushėllimit tė Presidentit Ibrahim Rugova dėrguar familjes Morina.
 
 
Sot pasdite delegacioni i Kosovės niset pėr nė Selanik
 
Prishtinė, 20 qershor 2003 - Delegacioni i Kosovės nė pėrbėrjen e tė cilit janė Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, shefi i UNMIK-ut Mihael Shtajner, kryeministri Bajram Rexhep dhe Milorad Tordoroviq, koordinator pėr tė kthyerit, niset sot pasdite me aeroplan special nga Prishtina pėr nė Selanik.
 
Delegacioni i Kosovės merr pjesė nesėr nė samitin e Selanikut nė takimin ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė Bashkimit Evropian dhe liderėve tė Ballkanit Perėndimor pėr tė ardhmen e rajonit.
 
 
KFOR-i shkatėrroi njė mjet shpėrthyes nė Prishtinė
 
Prishtinė, 20 qershor 2003 - Sot para dite forcat e KFOR-it kryen njė shpėrthim tė kontrolluar tė njė mjeti eksploziv, qė ishte zbuluar nga njė qytetar nė rrugėn para ndėrtesės sė policisė nė Prishtinė.
 
Mė herėt njė qytetar e kishte njoftuar policinė se e kishte vėrejtur njė mjet shpėrthyes nė atė pjesė tė rrugės. Pjesėtarėt e policisė sė UNMIK-ut, tė Shėrbimit Policor tė Kosovės si dhe tė KFOR-it kishin dalė menjeherė nė vendin e ngjarjes, dhe e bllokojnė atė pjesė tė qytetit.

Rreth orės 9:30 KFOR-i kryen shpėrthimin e kontrolluar. Me kėtė rast nuk pati tė lėnduar e as dėme materiale.
 
 
Nė Prishtinė u mbajt njė mbledhje komemorative me rastin e vdekjes sė gazetarit Shefki Morina
 
Prishtinė, 20 qershor 2003 - Me rastin e vdekjes sė papritur tė gazetarit Shefki Morina, korrespondent i "Zėrit tė Amerikės" nga Kosova, sot nė Prishtinė u mbajt njė mbledhje komemorative, ku merrnin pjesė pėrveē familjarėve tė tė ndjerit edhe shumė gazetarė, poltikanė e qytetarė.
 
Nė kėtė mbledhje u tha se jeta e gazetarit Shefki Morina u mbyll ashtu siē mbyllet gjithnjė jeta e gazetarėve profesionistė dhe nga prodhues tė lajmeve ata edhe vetė bėhet lajme tė hidhura.

Para tė pranishmėve, veterani i gazetarisė kosovare Nehat Islami, me fjalė tė zgjedhura foli pėr shembėlltyrėn prej gazetari tė Shefki Morinės, i cili me qėndresėn e besimin e tij nė profesionin e gazetarit tė pavarur mbeti shembull edhe pėr gazetarėt e brezave tė ardhshme.
 
Ndėrkaq kolegu i tij i penės Besim Abazi tha se vdekja e hershme e Shefki Morinės ėshtė e rėndė dhe humbje pėr gazetarinė kosovare. Ai tha se Shefiku ishte mik e shok i madh. Gjithashtu nė kėtė mbledhje folėn edhe kolegėt gazetarė Muharrem Nitaj dhe Rrahman Paēarrizi.

Varrimi i tė ndjerit Shefki Morina do tė bėhet sot nė orėn 17.00 (e jo siē ishte paralajmėruar mė herėt nė orėn 13.00) nė varrezat e qytetit nė Prishtinė.
 
 
KMDLNJ: Tash dhjetė muaj nė njė burg tė Shkupit mbahen Bedri Ramaj dhe Nexhdet Ramaj nga Istogu
 
Prishtinė, 20 qershor 2003 - Tash e dhjetė muaj nė burgun "Shutke" nė Shkup (Maqedoni) po mbahen tė paraburgosur Bedri Jashar Ramaj (25) dhe kushėriri i tij, Nexhdet Mustafė Ramaj (22), tė dy nga fshati Uēė i komunės sė Burimit (Istogut), tė arrestuar nga policia e Maqedonisė nė rrethinėn e Tetovės, me ē'rast ėshtė vrarė Kastriot Vokshi nga Gjilani, ndėrsa Bedriu dhe Nexhdeti janė plagosur. Ata ende i kanė plumbat nė trup, njofton KMDLNJ.

Sipas kėtij njoftimi, mė 18 qershor 2003, Hazir Jakup Taraku nga Mitrovica, i cili njė kohė tė gjatė ka qėndruar nė njė dhomė me Nexhdetin, i ka deklaruar Qendrės Rajonale tė KMDLNJ-sė nė Mitrovicė se Nexhdeti ėshtė nė gjendje tė rėndė shėndetėsore.
 
Ai dhe kushėriri i tij vazhdimisht po keqtrajtohen rėndė nga policia maqedonase. Madje, sipas deklaratės sė z.Taraku, Nexhdetit ia kanė nxjerrė edhe thonjėt e gishtave tė duarve dhe asnjėherė nuk i kanė ofruar ndihmė mjekėsore. Nexhdeti dhe Bedriu po akuzohen pėr terrorizėm si pjesėtarė tė AKSH-sė.

Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut apelon tek OJQ-tė nė Maqedoni dhe tek ato ndėrkombėtare qė tė hulumtojnė kėtė rast pėr tė ndriēuar dhe saqruar vėrtetėsinė e kėtyre dėshmive dhe pėr kėtė ta njoftojnė opinionin dhe familjet e tė arrestuarve.
 
 
Dedaj u angazhua pėr nevojėn e zgjerimit tė BE edhe nė Ballkanin Perendimor
 
Prishtinė, 20 qershor 2003 - Kryetari i Partisė Liberale tė Kosovės, Gjergj Dedaj, u kthye nga Selaniku, ku mori pjesė nė takimin e partive liberale dhe dmeokratike tė Evropės, i cili u mbajt nė prag tė parapėrgatitjeve pėr samitin e BE-sė nė Selanik.

Dedaj nė kėtė takim tė lartė evropian, ku merrnin pjesė kryeministra, ministra dhe liderė tė evroliberalėve, u angazhua pėr nevojėn e zgjerimit tė BE edhe nė Ballkanin Perendimor, duke e pėrfshirė edhe Kosovėn dhe si hap i parė do tė ishte liberalizimi i regjimit tė vizave pėr kosovarėt nė rajon dhe BE, duke i ofruar mundėsi Kosovės pėr status special nė kuadėr tė BE-sė dhe tė pėrfshirjes sė saj nė marrėveshjen e stabilizim-asocimit.

Duke pasur parasysh se nė kėtė takim merrnin pjesė edhe pėrfaqėsuesit e Serbisė, Dedaj, para liderėve tė mbi 25 vendeve tė Evropės kėrkoi zbardhjen e fatit tė mijėra shqiptarėve tė zhdukur gjatė luftės sė fundit nė Kosovė.

Kryetari i PLK-sė me kėtė rast u takua edhe me z.Pat Koks, president i parlamentit Evropian, tė cilin e ftoi pėr njė vizitė nė Kosovė, e cila do tė realizohet muajt e ardhshėm, si dhe me z.Romano Prodi, kryetar i Komisionit Evropian.
 
 
Kongresisti Engėl ka paraqitur nė Senat Ligjin pėr themelimin e Fondit tė iniciativės kosovaro-amerikane
 
Uashington, 20 qershor 2003 - Kongresisti Eliot Engėl, bashkėkryesues i Komitetit tė Kongresit pėr ēėshtje shqiptare, ka paraqitur nė Senat Ligjin pėr themelimin e Fondit tė iniciativės kosovaro-amerikane, i cili do tė ndihmojė bizneset e vogla dhe tė mesme nė Kososvė nėpėrmjet kredive dhe formave tė tjera tė ndihmave financiare. Ligji ndan 30 milionė dollarė si shumė fillestare pėr tė filluar operacionin.
 
Ligji i kėtij Fondi fillimisht ėshtė paraqitur nė Senat nga senatorėt Hillari Klinton dhe Miē Mėkkonell, tė cilėve pastaj iu kanė bashkuar kongresistėt Eliot Engėl, Sju Kelli, Xhon Olver, Mark Kirk, Xhim Mėkgavern dhe Ed Tauns.
 
Gjatė paraqitjes sė kėtij Ligji, Engėl tha: "Derisa Kosova tė bėhet shtet i pavarur, qė unė e mbėshtes fuqimisht, Amerika ka nevojė tė ndihmojė popullin e Kososvės nė ēfarėdo mėnyre qė mundemi. Fondi i Iniciativės kosovaro-amerikane ėshtė njė hap i rėndėsishėm nė kėtė drejtim”, tha ai.
 
 
Janjiq: Zgjidhja pėrfundimtare do tė jetė pavarėsia e Kosovės
 
Kėln, 20 qershor 2003 - Dushan Janjiq, kryetar i Forumit pėr Raporte Etnike nė Beograd, i pyetur se kur mund tė pritet hapja e statusit tė Kosovės, tha se kjo ēėshtje ėshtė hapur kaherė dhe aty qėndron esenca e krizės. "Kėto ēėshtje janė manifestuar shumė hapur nė fund tė viteve 80 dhe nė fillim tė viteve 90.
 
Nė veēanti me Kushtetutėn e Kaēanikut, nė Kushtetutėn e Milloshevqit dhe natyrisht me referendumin nė Kosovė. Pra, ēėshtja ėshtė e hapur", thotė Janjiq. Megjithatė ai mendon se kjo do tė ndodhė brenda dy - tri vjetėsh, por sipas tij edhe sot po vendoset nėse Kosova do tė jetė e pavarur ose jo.
 
"Sa i pėrket konferencės pėrfundimtare pėr zgjidhjen e statusit, propozimi im ėshtė qė tė zhvillohet vitin e ardhėshėm", thekson Janjiq.

Nė pyetjen direkte se cili do tė jetė statusi i Kosovės, Janjiq tha: "Mendoj se ēėshtja do tė zgjidhet brenda dy - tri vjetėsh dhe se zgjidhja pėrfundimtare do tė jetė - pavarėsia e Kosovės. Se cilėt kufij tė jashtėm do t'i ketė dhe me ēfarė strukture tė brendshme, kjo ėshtė njė ēėshtje tė cilėn duhet tė vendosin aktorėt lokalė", tha Janjiq nė njė intervistė dhėnė "Dojēe veles".
 
 
Nė Prishtinė papritmas vdiq gazetari Shefki Morina
    
Prishtinė, 20 qershor 2003 - Sot nė orėt e para tė mėngjesit papritmas vdiq gazetari Shefki Morina (47-vjeēar), i cili kishte pėsuar njė sulm nė zemėr. Ai ishte korrespondent i radios "Zėri i Amerikės" nga Prishtina.
 
Shefki Morina ka qenė njė gazetar me pėrvojė shumėvjeēare, i cili deri nė vitin 1990 punoi nė Radio Prishtina. Pas mbylljes sė kėtij mediumi nga regjimi i atėhershėm serb, ai punoi pėr mjete tė ndryshme tė informimit nė gjuhėn shqipe.

I ndjeri ka lėnė bashkėshorten dhe tre fėmijė.

Varrimi i gazetarit Shefki Morina do tė bėhet sot nė orėn 13,00 nė varrezat e Prishtinės.
 
 
Pesė fshatra tė Pejės lidhen me sistemin e ujėsjellėsit tė ri
 
Pejė, 20 qershor 2003 - Nė fshatin Dardhishtė, ish-Kryshec tė Pejės, u bė pėrurimi i sistemit tė ujėsjellsit mė tė madh, tė cilin organizata CDF e ka realizuar deri mė sot nė Kosovė. Ujėsjellėsi i ri do tė furnizojė me ujė pesė fshatra tė rajonit tė Pejės dhe Deēanit.
 
Ky ujėsjellės nė gjatėsi prej 23 kilometrash ka kushtuar 669 mijė euro, prej tė cilave 450 mijė euro i ka siguruar Qeveria e Holandės, ndėrkaq mjetet tjera Kuvendi komunal i Pejės dhe Deēanit si dhe banorėt e kėtyre pesė fshatrave.

Inaugurimin e kėtij projekti e kanė bėrė kryeministri i Kosovės Bajram Rexhepi dhe kryetari i Asamblesė komunale tė Pejės, Ali Lajēi dhe drejtoresha e CDF-it Flaka Surroi.
 
 
Nė Fushė Kosovė tre policė morėn lėndime tė lehta nė njė pėrplasje me protestuesit serbė
 
Fushė-Kosovė, 20 qershor 2003 - Nė Fushė Kosovė dje pasdite pati pėrleshje ndėrmjet mjekėve dhe qytetarėve serbė me pjesėtarė tė policisė ndėrkombėtare dhe vendore, pas largimit nga spitali ushtarak tė forcave ruse.
 
Me kėtė rast janė lėnduar 3 policė ndėrkombėtarė tė cilėt u sulmuan me gurė dhe mjete tė tjera nga disa protestues serbė, qė kishin tentuar tė okupojnė ndėrtesėn shėndetėsore, ku deri tani ndodhej spitali ushtarak rus.

Thuhet se ėshtė nėnshkruar njė marrėveshje midis rusėve dhe mjekėve serbė qė ata tė pėrkujdesėn pėr pacientėt pas largimit tė forcave ruse nga Kosova. Rreth orės 13.00 policia e UNMIK-ut dhe ajo e SHPK-sė kanė kėrkuar nga personeli i kėtij spitali tė braktisin objektin, por ata nuk e pėrfillėn urdhėrin dhe pėr kėtė ndodhi njė konflikt ndėrmjet mjekėve serbė dhe policisė, e cila u detyrua qė tė pėrdorte lotėsjellės me ērast u lėnduan lehtė 10 protestues serbė dhe tre policė ndėrkombėtarė.

Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut, Beri Fleēėr tha se protestuesit kanė arritur tė okupojnė njė pjesė tė spitalit nga frika e mbylljes sė tij pas largimit tė ushtarėve rusė dhe se janė nė negociata me ta.
 
Por qė nga dita e pardjeshme kėtė spital e kanė marrė nėn mbikėqyrje administrata ndėrkombėtare.
Deri mė tash kėtė spital e kanė kontrolluar forcat ruse nė kuadėr tė KFOR-it qė ėshtė shfrytėzuar kryesisht pėr kurimin e pjesėtarėve tė komunitetit serb.
 
 
Kryetari i komunės sė Fushė-Kosovės thotė se serbėt nuk kanė nevojė tė shqetėsohen
 
Fushė-Kosovė, 20 qershor 2003 - Kryetari i Kuvendit komunal tė Fushė-Kosovės Skėnder Zogaj tha se pjesėtarėt e komunitetit serb nuk duhet tė shqetėsohen sepse qeveria komunale ka themeluar stacionin shėndetėsor shumetnik ku do tė punojnė 70 punėtorė shqiptarė dhe 53 tė tjerė tė pėrkatėsisė kombėtare serbe.
 
Zogaj thotė se ky objekt shėndetėsor tash e tutje do tė administrohet nga komuna, ndėrkohė qė Ministria e Shėndetėsisė do tė udheheqė njė pjesė pėr prodhimin e infuzioneve. Prandaj qytetarėt serbė nuk duhet tė brengosen dhe se ata nuk do tė mbesin pa spital.
 
 
Pėrfaqėsuesit e Gjilanit, Preshevės dhe Kumanovės janė pėr hapjen e rrugės Gjilan-Kumanovė
 
Gjilan, 20 qershor 2003 - Pėrfaqėsuesi komunalė tė Gjilanit, Preshevės dhe Kumanovės, pas njė takimi tė pėrbashkėt nė Gjilan, thanė se janė dakorduar pėr bashkėpunim mė tė mirė tė kėtij mikro rajoni dhe pėr hapjen e rrugės qė lidh Gjilanin me Kumanovėn, si njė kusht i integrimeve pa pengesa.
 
 
Shtajner thotė se situata e sigurisė nė gjithė Kosovėn ėshtė mė e mirė
 
Prishtinė, 20 qershor 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner nė njė intervistė pėr agjencinė Rojter tha se situata e sigurisė nė gjithė Kosovėn, pėrfshirė kėtu minoritetet dhe komunitetin serb, padyshim ēdo vit ėshtė mė e mirė dhe se numri i vrasjeve ėshtė ulur shumė.
 
Shtajner ka shfaqur shpresėn se zyrtarėt shqiptarė dhe serbė do tė nisin sė shpejti bisedimet pėr ēėshtjet praktike me interes tė pėrbashkėt, siē janė bashkėpunimi nė fushėn e transportit e energjisė.
 
Shefi i UNMIK-ut po kėshtu ka pėrsėritur se ende nuk ka ardhur koha pėr tė diskutuar ēėshtjen kryesore, atė tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Sipas Shtajnerit diskutimi pėr statusin mund tė fillojnė nė pesė vitet e ardhshme, pasi kjo ēėshtje nuk mund tė lihet me njė anė pafundėsisht.
 
 
Vendet anėtare tė BE-sė dhe ato tė Ballkanit Perėndimor filluan dje nė Selanik samitin treditor
 
Selanik, 20 qershor 2003 - Pėrfaqėsuesit e 15 vendeve anėtare tė BE-sė si dhe tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor filluan dje nė Selanik samitin treditor qė ėshtė i pari i kėtij niveli. Njė prej temave boshte janė edhe marrėdhėniet me vendet ballkanike, qė synojnė pėr t'iu bashkaur familjes evropiane.
 
Nė kėtė samit tė shtunėn do tė marrė pjesė edhe delegacioni nga Kosova nė pėrbėrje, Mihael Shtajner, presidentit Ibrahim Rugova, kryeministrit Bajram Rexhepi, si dhe pėrfaqėsuesi serb Millorad Todoroviq.

Nė ditėn e parė, ky samit nga pjesėmarrėsit u kualifikua si jashtėzakonisht i rėndėsishėm pėr faktin se nė vend tė 15 shteteve kėsaj radhe marrin pjesė 25 liderė pasi qė familja evropiane po zgjerohet me dhjetė anėtarė tė ri.

Ndėrkohė kolegėve evropianė tė shtunėn do t'u bashkangjiten edhe liderėt e shteteve tė Ballkanit Perėndimor, nė mesin e tė cilėve pėr herė tė parė tė kėsaj natyre do tė jenė edhe pėrfaqėsuesit e Kosovės, ndonėse ata do tė marrin pjesė si vėzhgues nė delegacionin e UNMIK-ut.
 
 
P. Fieski thotė se burim kryesor i kontesteve pronėsore ėshtė mungesa e dokumentacionit
 
Prishtinė, 20 qershor 2003 - Shefi i Misionit tė OSBE-sė, Paskal Fieski ka paraqitur dje nė Prishtinė raportin e tretė lidhur me tė drejtat pronėsore. Nė kėtė raport, veē tjerash, vlerėsohet se burim kryesor i kontesteve pronėsore ėshtė mungesa e dokumentacionit, qė ėshtė zhdukur pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė.

Shefi i OSBE-sė ka shpjeguar se ndėrtesa ku mbahej takimi me gazetarė ėshtė ndėrtuar nė mėnyrė tė paligjshme dhe se pronari i saj ka bėrė kėrkesė pėr ta legalizuar atė. Megjithatė pronėsia e truallit nuk mund tė pėrcaktohej kėshtu, ngase kjo ndėrtesė nuk mund tė legalizohet nga komuna, tha z. Fieski.

Duke krahasur raportin e kėtij viti me ato tė mėparshme, nėpėrmjet kėtij ilustrimi z. Fieski bėri tė ditur se nė tė drejtat pronėsore, qytetarėt pėrballen me probleme ligjore megjithė faktin se janė arritur disa pėrmirėsime.

Ai kėtė raport, ia dorėzoi Ministrisė sė Shėrbimeve Publike.
 
 
Shqipėri: Katėr burra kanė humbur jetėn nė njė pus uji
 
Tiranė, 20 qershor 2003 - Kanė hyrė pėr tė nxjerrė ujė, por nė vend tė tij kanė gjetur vdekjen. Katėr burra tė familjes Reka nė Yzberisht afėr Tiranės, kanė humbur jetėn pardje nė mėnyrė tragjike nga gazi i ēliruar nga pusi i ujit nė oborrin e shtėpisė sė tyre. Ilmi Reka, 50-vjeē, djali i tij Saimiri 26-vjeē, Hysen Reka, 47-vjeē dhe i biri Gerti Reka 21-vjeē kanė vdekur njėri pas tjetrit brenda pak minutash pasditen e djeshme rreth orės 18.00.
 
Tragjedia e rėndė pėr familjen Reka qė sot hap katėr varre dyshohet tė ketė ndodhur si pasojė e shpėrthimit nga thellėsia e pusit tė njė gazi akoma tė paidentifikuar. Trupat pa jetė tė katėr burrave janė nxjerrė nga thellėsia rreth 15 metėr pas gati dy orė pėrpjekjesh tė bėra nga policia dhe grupet e shpėtimit tė gjeologji minierave.
 
 
Sot nė Tetovė PDK u shkri nė BDI
 
Tetovė, 20 qershor 2003 - Nė Tetovė sot u mbajt konventa e bashkimit tė dy partive shqiptare nė Maqedoni, pėrkatėsisht Partia Demokratike Kombėtare u shkri nė partinė Bashkimi Demokratik pėr Integrim tė Ali Ahmetit.
 
Me kėtė rast kryetari i PDK Kastriot Haxhirexha dhe ai BDI-sė Ali Ahmeti nėnshkruan njė deklaratė tė pėrbashkėt nė tė cilėn thuhet se subjekti i ri politik do tė veprojė me programin, statutin, paltformėn politike dhe simbolet e BDI-sė.
 
 
Bisedimet e para zyrtare midis Serbisė dhe Malit tė Zi pritet tė fillojnė pas samitit tė Selanikut
 
Strategjia e UNMIK-ut dhe Bashkimit Evropian pėr hapa graduale nė integrimin e vendeve ballkanike nė strukturat evropiane po jep rezultatet e para.

Shkruan: Auron DODI

Kėmbėngulja e administratės sė OKB-sė nė Kosovė dhe e BE pėr ta filluar dialogun midis Beogradit dhe Prishtinės gjatė takimit tė BE nė Selanik kontriboi shumė pėr ta ēuar pėrpara kėtė ēėshtje tė komplikuar. Kosovarėt janė tė ndėrgjegjshėm pėr forcėn simbolike tė ftesės sė parė pėr tė marrė pjesė nė njė takim tė nivelit tė lartė tė BE, edhe nėse nė kuadėr tė delegacionit tė UNMIK-ut.
 
Ata ndihen tė konfirmuar nė identitetin e tyre kosovar, si rrjedhojė nė njė pozicion mė tė fortė se sa nė samitin e fundit, BE-Ballkan, ku ata nuk figuronin nė listėn e tė ftuarve. Prandaj nuk tė ēudit fakti kur kryetari i parlamentit tė Kosovės, Nexhat Daci i kėshillon bashkėkombasit e tij tė mos e prishin tani me bashkėsinė ndėrkombėtare dhe tė fillojnė bisedime me Beogradin.
 
Daci tha nė Prishtinė se ishte "momenti mė i pėrshtatshėm dhe momenti mė i fundit pėr ta fituar pėr vete bashkėsinė ndėrkombėtare. Shqiptarėt duhet tė diskutojnė edhe me pėrfaqėsues tė Serbisė dhe tė flasin me ta pėr cėshtje qė nuk prekin statusin", kėrkoi ai.

Dhe qeveria kosovare iu fut punės dhe hartoi ditėt e fundit njė platformė negociatash pėr "bisedime teknike", siē u tha, me Beogradin. Kjo ėshtė platforma e parė konkrete qė hartohet nė Prishtinė pėr bisedime me Beogradin, dhe njė platformė e cila i respekton formulimet e rezolutės 1244 tė KS tė OKB-sė pėr Kosovėn. Pėr shqiptarėt e Kosovės ky ėshtė njė hap i madh pėrpara, njė lloj thyerjeje tabuje, nė njė kohė qė pas luftės zyrtarėt e Prishtinės thanė se me Beogradin mund tė diskutohet vetėm pas zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.

Qeveria e parė serbe e epokės pas Miloshevicit u duk qė nė krye e interesuar pėr tė pasur kontakte me Prishtinėn. Nė njė marrėveshje nė nėntor 2001, tė refuzuar nga shqiptarėt shefi i atėhershėm i UNMIK-ut, Hans Hakkerupp dhe zv.kryeminstri serb, Nebojsa Covic ranė dakord tė ngrenė edhe njė grup pune tė pėrbashkėt, ku edhe pėrfaqėsues tė Kosovės tė diskutonin ēėshtje tė bashkėjetesės me serbėt nė Kosovė. Por shqiptarėt e quajtėn kėtė grup jolegjitim e qė nuk respektonte institucionet e Kosovės prandaj nuk dėrguan kurre pėrfaqėsues tė tyre aty.

Konture mė tė qarta politika serbe e pasluftės ndaj Kosovės mori megjithatė vetėm nė shkurt tė kėtij viti. Presidenti ndėrkohė i vrarė serb, Zoran Xhinxhiē kėrkoi nė njė letėr dėrguar Xhorxh Bushit, Toni Blerit dhe Vladimir Putinit sqarimin e statusit tė Kosovės nė njė konferencė ndėrkombėtare.
 
Mė tej, nė letrėn e tij ai paralajmėroi qė nė rast se shqiptarėt e Kosovės do tė shpallnin pavarėsinė, Serbia do t'i vinte pikėpyetje marrėveshjes sė paqes sė Dejtėnit tė vitit 1995. Me kėtė Zoran Xhinxhiē reagoi edhe ndaj njė kėrkese tė 42 deputetėve tė parlamentit tė Kosovės, tė cilėt tė revoltuar qė Kosova pėrmendej si pjesė e Serbisė nė kushtetutėn e bashkėsisė sė re, Serbi dhe Mali i Zi, kėrkuan nga parlamenti i Kosovės qė tė shpallte pavarėsinė.

Nė korrik 2002 Xhinxhici qe pėrpjekur tė fillonte bisedime edhe me krahun "mė radikal" nė Kosovė, me ish-komandantėt e UCK-sė, Hashim Thaci dhe Agim Ēeku, pėr tė sqaruar me ta fatin e serbėve tė zhdukur gjatė luftės.

Asnjė nga iniciativat e Xhinxhiēit nuk u realizuan, por propozimi i tij i fundit, i parė me sytė e sotėm, vuri nė lėvizje njė proces qė do tė hapte rrugėn pėr bisedime midis Beogradit dhe Prishtinės.

Rugova dhe Daci, por edhe Rexhepi dhe Thaēi nėnshkruan nė fund tė shkurtit nė Prishtinė njė deklaratė nė tė cilėn tregojnė gatishmėrinė e tyre pėr bisedime me tė gjithė fqinjėt, edhe me Serbinė. Hashim Thaci madje shkoi edhe mė larg dhe kėrkoi njė moratorium nė diskutimin e statusit tė Kosovės, pėr tė krijuar mundėsinė e diskutimit tė problemeve tė tjera konkrete.

Vrasja e Zoran Xhinxhiēit e largoi pėrkohėsisht vėmendjen nga ēėshtja e bisedimeve. Qėndrimi i parė i qeverisė sė kryeministrit tė ri, Zoran Zhivkoviq pėr Kosovėn ishte kėrkesa drejtuar UNMIK-ut pėr tė ndaluar transferimin e kompetencave nga organet e UNMIK-ut nė institucionet kosovare. Kjo kėrkesė mori pėrgjigje negative.

Afrimi i samitit tė Selanikut e solli cėshtjen e bisedimeve sėrish mbi tryezė. Havier Solana nguli kėmbė veēanėrisht gjatė vizitave tė tij javėt e fundit nė Beograd dhe Prishtinė qė bisedimet tė fillojnė. Kryeministri i ri i Serbisė, Zoran Zhivkoviq formuloi nė njė intervistė pozicionin e ri tė qeverisė serbe pėr dialogun“:
 
"Unė do ta respektoj mendimin e bashkėsisė ndėrkombėtare se nuk ka ardhur ende koha pėr tė sqaruar cėshtjen e statusit, por pėr ngritjen e standardeve, pra para sė gjithash pėr pėrmirėsimin e sigurisė sė njerėzve qė jetojnė atje dhe qė duan tė kthehen."

Nė Prishtinė ky qėndrim pėrkthehet si njė ndryshim i qėndrimit tė deritashėm tė Beogradit ndaj Kosovės. Kėshilltari politik i kryetarit tė parlamentit tė Kosovės, Nexhat Daci, Ramush Tahiri i tha Deutsche Welles:"Ka njė klimė tė pėrshtatshme pėr bisedime,ka edhe njė ndryshim mentaliteti tė Serbisė ndaj Kosovė, pasi tani pranohet prej tyre realiteti i institucioneve ne Kosove".

Se cilat do tė jenė pikėrėndesat nė axhendat e bisedimeve tė ardhshme, pėr kėtė Beogradi dhe Prishtina nuk janė ende tė tė njėjtit mendim. Nė njė kohė qė shqiptarėt e Kosovės ngulin kėmbė pėr njė dialog pėr "ēėshtje teknike", si pėr dokumentat e identifikimit, njohjen e targave tė automjeteve, pensionet etj, Beogradi kėrkon njė fokusim nė cėshtje tė sigurisė, si garanci pėr lėvizje tė lirė tė serbėve nė Kosovė, sqarimi i fatit tė tė humburve dhe decentralizimi i Kosovės. Shumė nga kėto cėshtje nuk janė vetėm praktike, por edhe politike.

Largimi i bisedimeve Prishtinė-Beograd nga samiti i Selanikut e largon edhe mundėsinė qė problematika e Kosovės tė ndikojė direkt nė Selanik nė bisedimet pėr integrim tė Serbisė dhe Malit tė Zi nė BE. Pra zbut nė njėfarė mase rizyrtarizimin e karakterit ndėrkombėtar tė ēėshtjes sė Kosovės.
Mbetet tė shihet se si do tė zhvillohet pas Selanikut dialogu i projektuar.

Pala serbe pėrfytyron Brukselin si vend tė parė takimi dhe kosovarėt duan t'i shohin nė vjeshtė tė nėnshkruara marrėveshjet e para. Sidoqoftė, strategjia e BE pėr t'i sjellė pranė kundėrshtarėt e dikurshėm mund tė dalė me sukses: pėrmes hapave tė vegjėl nė integrimin e kėtyre vendeve nė strukturat evropiane.

(Autori ėshtė gazetar i radio Dojēe Veles)
 
 
Ministria e Jashtme shqiptare shpreh shqetėsim pėr incidentin e nė kufirin me Maqedoninė
 
Tiranė, 20 qershor 2003 - Ministria e Punėve tė Jashtme shqiptare, thirri dje nė njė takim tė ngarkuarin me punė nė Ambasadėn e Maqedonisė nė Tiranė, Trajēe Ilievski, tė cilit i shprehu shqetėsimin nė lidhje me incidentin e rėndė kufitar qė ndodhi dje (18 Qershor), ku nga forcat kufitare maqedonase u vra shtetasi shqiptar, Agron Sherif Skėnderi dhe u plagos Arben Qamil Kaja, tė dy nga fshati Gjoric i Bulqizės.

Ministria e Jashtme shqiptare "njė ngjarje tė tillė e konsideron edhe mė tė rėndė, nė njė kohė kur marrėdhėniet e fqinjėsisė sė mirė dhe bashkėpunimit mes dy vendeve po intensifikohen".

Po ashtu, MPJ nėnvizon se kjo ngjarje vjen nė njė kohė kur po bėhėn pėrpjekje tė krijohet njė sistem i ri vlerash, njė frymė tė re bashkėjetese, bashkėpunimi dhe integrimi nė rajon.

Ministria e Jashtme shqiptare kėrkon qė ngjarje tė tilla tė rėnda tė mos pėrsėriten nė tė ardhmen.
Tė pėrkujtojmė se rojet kufitare maqedonase, hapėn zjarr me armė automatike mėngjesin e sė mėrkurės ndaj dy shtetasve shqiptarė, tė cilėt po ktheheshin nga Dibra e Madhe pėr nė shtėpitė e tyre, nė fshatin Gjoricė tė rrethit tė Bulqizės.
 
 
Policia shqiptare dhe ajo malazeze kanė ndėrmarrė njė operacion antitrafik pėr kontrollin e kufirit ujor
 
Tiranė - Podgoricė, 20 qershor 2003 - Policia shqiptare sė bashku me policinė malazeze kanė ndėrmarrė njė operacion tė gjerė pėr kontrollin e kufirit ujor, qė pėrshkohet nėpėrmjet Liqenit tė Shkodrės. Kjo zonė ėshtė e pėrfolur pėr kontrabandė dhe trafiqe tė jashtligjshme qė vazhdojnė tė zhvillohen nė kufirin mes Shqipėrisė dhe Malit tė Zi.
 
Nė pėrfundim tė operacionit policia shqiptare ka arritur tė bllokojė dy mjete tė mėdha lundruese tė prodhimit tė artizanateve qė shėrbenin pėr kontrabandė, ndėrkohė qė nga ana e policisė tė Malit tė Zi ende nuk ėshtė dhėnė ndonjė njoftim zyrtar nė lidhje me rezultatet e kėtij operacioni.

Operacione tė tilla tė pėrbashkėta do tė vazhdojnė edhe nė tė ardhmen mes forcave tė policisė sė Shkodrės dhe Podgoricės nė pėrpjekje pėr tė luftuar veprimtaritė kriminale.

Nė fillim tė kėtij muaji policia shqiptare zbuloi nė bregun e liqenit tė Shkodrės njė tjetėr mjet lundrues mbi 600 kilogram marihuanė e cila po transportohej ilegalisht nė drejtim tė Malit tė Zi.
 
 
Sot nė Tetovė mbahet Kuvendi qendror i PDSH-sė i cili mund tė vendosė pėr heqjen e moratoriumit
 
Tetovė, 20 qershor 2003 - Sot nė Tetovė pritet tė zhvillohet Kuvendi qendror i Partisė Demokratike Shqiptare, i cili do tė vendosė pėr heqjen e moratoriumit qė kohė mė parė kishte pezullua veprimtarinė politike tė kėsaj partie.
 
Megjithatė, ende nuk ėshtė e qartė ēfarė do tė bėhet me udhėheqjen e PDSH-sė ndėrkohė qė kryetari i saj Arbėr Xhaferi dhe nėnkryetari Menduh Thaēi kanė paraqitur dorėheqje, duke thėnė se pikėpamjet e tyre personale nuk pėrputhen me programin e partisė. Ndėrkohė, qė organet drejtuese tė PDSH-sė nuk i kanė miratuar dorėheqjet e tyre.
 
 
Njė ushtar vritet, dy plagosen nė njė sulm pranė Bagdadit
 
Bagdad, 20 qershor 2003 - Nė sulmin qė u krye dje kundėr trupave amerikane nė jug tė Bagdadit, i treti brenda 24 orėsh kundėr forcave tė Shteteve tė Bashkuara nė Irak, njė ushtar mbeti i vrarė. Dy ushtarė tė tjerė amerikanė u plagosėn nė kėtė incident. Sulmi i djeshėm u krye nė tė njėjtėn zonė, ku tė mėrkurėn u vra njė ushtar tjetėr amerikan.

Zyrtarėt amerikanė fajėsojnė pėr serinė e kohėve tė fundit tė sulmeve, bandat besnike tė Sadam Huseinit. Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Donald Ramsfeld, tha se goditjet e kohėve tė fundit tė forcave tė koalicionit kundėr atyre qė besohet tė fshihen pas kėtyre sulmeve janė tė domosdoshme pėr tė mbrojtur trupat amerikane dhe pėr t’i hapur rrugėn rindėrtimit tė Irakut.
 
 
Tė pakten njė izraelit ėshtė vrarė dhe tre persona tė tjerė janė plagosur nė njė pritė nė Bregun Perendimor
 
Jerusalem, 20 qershor 2003 – Tė pakten njė izraelit ėshtė vrarė sot (e premte) dhe tre persona tė tjerė janė plagosur, kur vetura e tyre ra nė njė pritė palestineze nė Bregun Perendimor, ka bėrė tė ditur armata izraelite, njofton Rojter.
 
Zėdhėnėsi i kolonėve ka thėnė se dy nga tė plagosurit janė amerikanė, tė cilėt kanė ardhur dje nė Izrael pėr tė vizituar tė afėrmit. Ende s'e ka marrė kush pėrgjegjėsinė.
 
 
Nė Kongo janė zhdukur dy vėzhgues tė Kombeve tė Bashkuara
 
Bunia, Kongo, 20 qershor 2003 - Dy vėzhgues tė Kombeve tė Bashkuara janė zhdukur nė qytetin kongolez verilindor, Beni, 70 mila nga qyteti Bunia, pasi nga personat e paidentifikuar i kishin marrė nga zyra e tyre dhe ishin dėrguar nė drejtim tė panjohur, ka bėrė tė ditur sot (e premte) njė zėdhėnės i OKB-sė, njofton Rojter.
 
Misioni i Kombeve tė Bashkuara ka thėnė se s'ka informacione se kush i ka marrė vėzhguesit dhe s'ka pranuar tė zbulojė nacionalitetin e tyre.
 
 
Njė palestinez ka plagosur tė pakten katėr njerėz nė Bregun Perendimor
 
Jerusalem, 20 qershor 2003 – Njė palestinez i armatosur ka plagosur sot (e premte) me armė zjarri tė pakten katėr njerėz nė Bregun Perendimor nė njė kohė kur sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell, po takohej me kryeministrin izraelit, Ariel Sharon, nė Jerusalem, njofton Rojter.
 
Sulmi ka ndodhur nė rrugėn, qė pėrdoret nga kolonėt hebraikė afėr qytetit palestinez Ramallah. Informacione tė tjera mė tė hollėsishme ende nuk janė dhėnė.
 
 
Autoritetet amerikane kanė nėn vėrrejtje njė shofer amerikan kamioni qė kishte lidhje me al-Qaidėn
 
Uashington, 20 qershor 2003 - Zyrtarėt amerikanė tė drejtėsisė thonė se njė shofer amerikan kamioni qė kishte lidhje me al-Qaidėn pranoi fajėsinė nėn akuzat se ishte i implikuar nė njė komplot pėr tė hedhur nė erė njė aeroplan amerikan dhe njė urė nė Nju Jork.

Prokurori i Pėrgjithėshėm, Xhon Ashkroft, tha dje se shoferi ishte Imin Faris nga Kolumbos e Ohajos. Ai tha se Farisi ishte imigrant nga Kashmiri, por kishte marrė shtetėsinė amrikane.
 
 
Udhėheqėsit e BE-sė diskutojnė kushtetutėn
 
Selanik, 20 qershor 2003 - Ish presidenti francez, Valeri Zhiskar Desten, pritet tė paraqesė projektkushtetutėn e Bashkimit Evropian para udhėheqėsve tė tij, qė janė mbledhur nė afėrsi tė qytetit grek Selanik.

Projektkushtetuta parasheh ndryshime tė thella, pėrfshirė edhe emėrimin e njė presidenti tė Evropės dhe njė ministri tė jashtėm tė Bashkimit Evropian.

Presidenca greke e Bashkimit Evropian thotė se korniza do ta bėjė Evropėn njė partner tė barabartė me Shtetet e Bashkuara nė ēėshtjet botėrore.
 
 
Pauell nė Lindjen e Mesme
 
Jerusalem, 20 qershor 2003 - Sekretari amerikan i shtetit, Kolin Pauell, do tė vizitojė Izraelin dhe Bregun Perėndimor, tė okupuar, me qėllim qė t'i jap njė shtytje planit paqėsor ndėrkombėtar - tė paraqitur mė heret gjatė kėtij muaji.

Pauell do tė zhvillojė bisedime me kryeministrin izraelit, Ariel Sharon dhe me homologun e tij palestinez, Mahmoud Abbas (tė njohur si Abu Mazen), qė tė bindė tė dyja palėt ta zbatojnė planin.
 
 
Franca bllokon negociatat pėr reformėn e BE-sė nė bujqėsi
 
Luksemburg, 20 qershor 2003 - Presidenti francez Zhak Shirak sipas informacioneve nga qarqet e negociuesve nė Kėshillin e BE-sė pėr Bujqėsinė nė Luksemburg, ka ndaluar negociatat pėr njė reformė nė politikėn agrare.
 
Shirak nė njė bisedė me kancelarin gjerman Gerhard Shrėder dhe kryeministrin grek Kosta Simitis e ka argumentuar kėtė me interesat vitale kombėtare u tha nga qarqet e delegacionit. Franca refuzon nė rradhė tė parė njė propozim kompromisi tė Komisionit tė BE-sė.
 
Komisari i BE-sė pėr Bujqėsinė Franc Fishler ka hedhur idenė e shkėputjes sė subvencioneve pėr sipėrmarrjet bujqėsore nga sasia e prodhimit.
 
 
Parlamenti turk miraton reforma tė tjera
 
Ankara, 20 qershor 2003 - Parlamenti turk ka vendosur ndėrmarrjen e reformave tė tjera nė kuadėr tė pėrpjekjeve pėr anėtarėsim nė BE. Kėshtu, stacioneve radio-televizive iu ėshtė lejuar tė transmetojnė programe nė gjuhėn kurde.
 
Ndėr tė tjera ėshtė shfuqizuar njė ligj i cili parashikonte deri tre vjet heqje lirie pėr shrehje favorizuese ndaj separatistėve kurdė. Familjet kurde mund t'u vėnė kėtej e tutje fėmijėve emra kurdė, gjė qė deri tani ishte e ndaluar nga autoritetet.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.