OPINIONE

   
13.06.2003 - Trepca.net

REFLEKSE

ĒDO KONTAKT OSE DIALOG ME BEOGRADIN TĖ KUSHTĖZOHET ME KĖRKIMFALJE PUBLIKE NDAJ SHQIPTARĖVE..!


13 qershor 2003 / Shkruan: Rexhep ELEZAJ
 
Nuk ka dyshim se Kosova dhe ēėshtja e pazgjidhur e statusit politik tė saj ngadalė, por nė mėnyrė tė sigurtė po (ri)kthehet nė fokus tė vėmėndjes pranė qėndrave tė vendosjeve dhe forumeve ndėrkombėtare. Ėshtė kėshtu sepse nė shumė takime tė larta diplomatike tė mbajtura kohėve tė fundit, qoftė nė Europė, qoftė nė SHBA si dhe vende tjera tejoqeanike ēėshtja e statusit tė Kosovės ka zėnė tė levizė nga gjendja e status-quos sė deritanishme, ndonėse ende jo nė shkallė tė duhur, dhe pėr njė lėkundje nė kėtė drejtim flasin vizitat e shumta tė funkcionarėve tė lartė tė forumeve ndėrkombėtare nė Prishtinė si dhe takimi i fundit nė Bruksel ku me 10 qershor para Komitetit pėr politikė tė jashtme tė Parlamentit europianė referuan presidenti i Kosovės Dr. I. Rugova dhe kryeadministratori M. Steiner.
 
Se ēėshtja e rajonit tė Ballkanit po hynė nė njė fazė tė re tė kujdesit dhe shqyrtimit mė konkret tė gjendjes nga ana e organeve mė tė larta tė BE-sė, etj, flasin edhe pėrgatitjet pėr mbajtjen e samitit tė ardhshėm nė Selanik qė do t’i kushtohet problemeve tė kėtij rajoni i cili nė rend dite ka shqyrtimin e situatės politike me theks tė veēantė ndaj ēėshtjeve mė akute siē ėshtė ajo e sigurisė, e bashkėpunimit ndėr rajonal, ēėshtja e pazgjidhur e statusit tė Kosovės, gjendja politike nė Maqedoni, nė Shqipėri, pastaj pėrgatitja e kėtyre vendeve pėr anėtarėsim nė BE, etj, tregon se fokusimi i udhėheqėsve politikė tė BE-sė ndaj problemeve tė pazgjidhura nė Ballkan dalėngadalė po merrė kahje tė merituar, sepse ēdo ditė e mėtej po bėhėt e qartė se pa zgjidhjen e shpejtė dhe tė drejtė tė problemeve tė grumbulluara nuk mund tė fillojė procesi integrues i cili kėtė rajon do ta ēojė mė shpejt kah bashkimi me popujt dhe vendet e pėrparuara tė Europės.
 
Takimi i fundit nė Bruksel dhe dėshmia e presidentit tė Kosovės dr. I. Rugova dhe kryeadminstratorit M. Steiner para Komitetit pėr Marrėdhėnie tė Jashtme si dhe deklaratat e fundit tė disa deputetėve tė kėtij Parlamenti lidhur me statusin final tė Kosovės sikur japin tė kuptohet se pėrshpejtimi i kėtij procesi ėshtė i domosdoshėm, ngase ēdo ditė e mė shumė brenda qarqeve politike dhe diplomatike tė Europės po shtohet bindja se pa zgjidhjen e statusit politik tė Kosovės nuk mund tė fillojė asnjė proces qė tėrė rajonin bashkėrisht e ēon drejt Europės sė bashkuar, sepse do tė ishte absurde tė mendohet se bashkimi i kėtyre vendeve nė njė bashkėsi tė pėrbashkėt (BE) mund tė bėhėt me sukses pa u zgjidhur njėherė e mirė ēėshjet mė delikate siē ėshtė ajo e definimit tė kufijėve midis shteteve ballkanike, siē ėshtė ēėshtja e statusit tė Kosovės, ēėshtja e sigurisė, krimit tė organizuar, kontrabandės, privatizimit, ekologjisė, etj, qė tė gjitha kėto probleme paraqesin pengesė serioze nė rrugėn e pėrmbushjes sė standardeve tė demokracisė europiane pa plotėsimin e tė cilave asnjėri vend nuk mund tė integrohet nė kėtė Bashkėsi.
 
Kėto standarde janė vėnė para sė gjithash ndaj vendeve ish komuniste tė kėtij rajoni, sepse pa plotėsimin e tyre nuk mund tė fillojė as realizimi i Paktit pėr “Stabilizim-Asocim” i dedikuar pėr zhvillim mė tė shpejt tė kėtyre vendeve qė nė rendė tė parė nėnkupton se duhet t’i pėrmbushin kėto standarde dhe pastaj tė antarėsohen nė BE dhe struktura tjera europiane. Andaj, janė pikėrishtė kėto shkaqet dhe arsyet tė cilat e kanė shtyrė BE-nė qė tė organizojė Samitin e ardhshėm nė Selanik, ku pritet tė shqyrtohen dhe tė merren qėndrime pėr shumė ēėshtje tė cilat do tė shėrbejnė si bazė mbi tė cilėn vendet aspiruese pėr t’u bėrė anėtare tė BE-sė do ta pėrqendrojnė aktivitetin e tyre nė tė ardhmėn nė mėnyrė qė sa mė shpejt t’i bėjnė pėrgatitjet pėr t’u bėrė anėtare e BE-sė me synim tė fundit qė zgjidhja e tė gjitha problemeve aktuale prezente nė kėtė rajon tė jetė sa mė e qėndrueshme.
 
Shikuar nė prizmin e kėsaj siē cekėm nė fillim se ēėshtja e zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės ka zėnė tė rikthehet nė agjenden e debateve dhe tė shqyrtimeve pranė formeve ndėrkombėtare dėshmon padyshim edhe insistimi i organizatorit tė kėtij Samiti qė gjatė mbajtjes sė kėtij tubimi tė realizohet (me ēdo kusht) takimi i parė midis pėrfaqėsuesėve tė qeverisė sė Kosovės me pėrfaqėsuesit e Serbisė, qė njėherit fletė edhe pėr interesimin e shtuar tė kėtyre qendrave pėr zgjidhjen sa mė parė tė statusit tė Kosovės, ngase kur propozojnė njė takim tė tillė ata janė tė bindur se dialogu Prishtinė-Beograd pėr definimin e statusit tė Kosovės ėshtė proces i pashmangshėm, ndaj tė cilit (dialogut serbo-shqiptar) me shumė tė drejt pala shqiptare gjatė kėtyre katėr viteve ka mbajtur qėndrim dhe pikėpamje tjetėr, prandaj  po bėjnė ē’mos qė ta aranzhojnė takimin e parė zyrtarė midis pėrfaqėsuesėve shqiptarė dhe atyre serbė, qė shikuar nga aspekti diplomatik metodat e tilla tė vėnjės sė kontakteve tė para midis palėve nė konflikt gjatė punimeve tė ndonjė tubimi nė nivel tė lartė diplomatik siē ėshtė samiti i ardhshėm nė Selanik, janė njė praktikė e rėndomtė nė sjelljet diplomatike pas tė cilit kontakt nis pėrmirėsimi i marrėdhėnieve midis popujve qė janė nė konflikt ose qė kanė luftuar ndėrmjet veti. Por, para se tė ndodhė njė takim i tillė eventual, pėrfaqėsuesit e qeverisė sė Kosovės domosdo duhet ta kushtėzojė njė takim tė tillė si dhe ēdo dialog tė tjetėr me palėn serbe me kėrkimfalje publike tė serbėve ndaj shqiptarėve pėr krimet qė kanė bėrė nė Kosovė nė periudhėn 1990/99.
 
Pėrndryshe ēdo takim qoftė edhe i natyrės kurtoazo-diplomatike midis dy delegacioneve pa i detyruar serbėt qė t’u kėrkojnė falje publike shqiptarėve, do tė shkojė si gjithnjė deri mė tash nė favor tė palės serbe, sepse politikanėt serbė janė tė njohur pėr dredhitė e tyre politike si dhe pėr shfrytėzimin e takimeve tė kėtilla ndėrkombėtare pėr interesat e tyre, kur dihet edhe fakti se Beogradi zyrtar ende gėzon simpatinė dhe pėrkrahjen e disa vendve tė Ballkanit pjesėmarėse nė kėtė samit kur ėshtė fjala pėr Kosovėn.
 
Nėsė qysh nė fillim palės serbe i bėhėn koncesione tė kėtij lloji sado qė dikujt mund t’i duken formalitete tė parėndėsishme, sado qė tė jenė presionet e mėdha ndaj shqiptarėve qė tė pranojnė kontaktin e parė dhe pastaj edhe dialogun me Beogradin rreth zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės, sado qė tė zhagiten kėto bisedime pėr shkaqet e lartėpėrmedura, mendojmė se pėrfaqėsuesit legjitim tė institucioneve tė Kosovės nuk duhet tė pranojnė kurfarė diktati, kur dihet se pala serbe nė periudhėn e kaluar katėrvjeēare nuk ka ndėrmarrė as hapin mė tė vogėl i cili, siē ėshtė kėrkimi i faljes publike ndaj shqiptarėve pėr gjenocidin qė kanė bėrė nė Kosovė, sigurisht se do tė hapte njė kaptinė tė re nė marrėdhėniet midis popullit shqiptar dhe atij serbė.
 
Prandaj, jemi tė bindur se serbėt do tė bėjnė ē’mos qė edhe mėtej t’i shmangėn jo vetėm aktit moral tė kėrkimfaljes ndaj shqiptarėve, por edhe ndaj ēdo nisme diplomatike e cila ēon kah njohja e pavarėsisė sė Kosovės do t’i vejnė pengesa me tė gjitha mjetet, sepse Beogradi zyrtar, por edhe shunmica e popullit serbė nuk do tė pajtohen kurrė me pavarėsinė e Kosovės, mbase ėshtė ēasti i fundit qė komuniteti ndėrkombėtarė ta kuptojė se politika  injoruese e Beogradit ndaj shqiptarėve dhe ēėshtjes sė Kosovės nuk ka ndryshuar asgjė pėrnga pėrmbajtja e saj hegjemoniste gjatė gjithė kėtyre katėr viteve, ndaj e themi me bindje tė plotė se ēdo takim ose dialog i mundshėm me Beogradin pa u pjekur tė gjitha kushtet pėr shqiptarėt do tė jetė kohė e humbur.  

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.