OPINIONE

   
9.06.2003 - Trepca.net

Nė vend tė reagimit

ME UJĖ NUK PJEKEN PETLLAT, E ME GĖNJESHTĖRA NUK MBULOHET E VĖRTETA


( Si pėrgjigje nė intervisten skandaloze tė zonjės Helga Buhel ( Helga Büchel ), nga Ministria e Arsimit tė Hamburgut nė gazetėn "Bota sot", intervistoi; Dashnim Hebibi, dhe pėr disa paqartėsi nė mėsimin plotėsues nė shkollėn shqipe tė Hamburg )

Hamburg (Gjermani), 8 qershor 2003 / Haxhi D
ERVISHAJ
 
Nuk ėshtė hera e parė qė gazetari i "Bota sot" Dashnim Hebibi e ka pėr qejf tė shkruaj pėr problemin e shkollės shqipe nė Hamburg. Shikuar realisht, ky interesim nuk ka asgjė tė keqe sikur i njejti gazetar tė shkruante, tė informohei dhe, t“i merrte shėnimet ashtu siq janė nė tė vėrtetė. Herėn e parė, ai pėrmes njė interviste me " docenten" e njohur tė Hamburgut, zonjėn Afėrdita Halimi, tha e shpalosi shumė tė pa vėrteta pėr Hamburgun, por nuk reaguam. Shkaku pse nuk reaguam, ėshtė ndoshta krejt banal; ne shqiptarėt nganjėherė nga sedėra qė kemi kinse pėr femra, nuk hyejmė nė polimika me "gra"(?!)

Sa i pėrket asaj intervistes sė parė, nga kalimi i kohės, pėr gazetarin D. Hebibi kemi njė pyetje qė vehtėvetiu dalin edhe ndonjė nėnpyetje: E para; nė cilin universitet tė Hamburgut ėshtė docente zonja Afėrditė? Nė cilin fakultet dhe, nė cilen katedėr? E dyta; ēfarė lėnde mėsimore ligjėron ajo nė Universitetin e Hamburgut? kur katedėr tė gjuhės shqipe kėtu nuk ka...

E, sa i pėrketė fjalės " docente", s“kam ēka shtoj pėrveē atij kuptimi qė e jap Fjalori i Shqipes sė sotme, faqe 251, botim i vitit 2002.

Kaq sa i pėrketė intervistės se parė.

Tani tė ndalemi tė intervista e dytė mė zonjėn Büchel(?!) Intervista fund e krye ėshtė e mbuluar mė tė pavėrteta. Gazetari duke qenė i pa informuar mirė ( i pajisur me genjėshtėra nga ata qė nuk ia dėshirojnė tė mirėn shkollės shqipe), mundohet qė pėrmes zonjės Büchel tė "pjekė petlla me ujė" sa i pėrketė mėsimit nė gjuhėn shqipe pėr nxenėsit shqiptarė nė Hamburg.

Se gazetari nuk ėshtė i informuar mirė, ose me qellim e bėn ketė, tregon pyetja qė ia drejton Z. Büchel;

" Bota sot: Qė nga viti 2000 e keni organizuar edhe mėsimin e gjuhės shqipe pėr nxėnėsit shqiptarė. Prej nga kjo iniciativė juaja?"

Duke e parė se gazetari nuk ėshtė i informuar mirė ajo ( Helga Büchel), mundohet t“ia pėrkujtoj atij se ;

Helga Büchel: " Kėrkesa pėr organizimin e mėsimit edhe nė gjuhėn shqipe ka qenė edhe mė herėt...."

Megjithatė, nuk e dijmė pėr ēfarė arsye ajo kėtė tė vėrtetė e tha pėr herė tė parė (?!) Kur dihet se ajo gjithmonė ka qenė kundėr shkollės shqipe nė Hamburg.

Tani tė nisemi nga e vetmja e vėrtetė qė e tha z. Büchel nė intervistė, pėr tė mėsuar drejtė historikun e mėsimit shqip nė Hamburg.:

Mėrgimtarėt tanė qysh mė herėt, mė 1991, mė angazhimin e tyre direkt, trokiten nėpėr kancelaritė e Hamburgut. Ata kėrkuan qė mėsimi plotėsues i gjuhės shqipe pėr shqiptarėt nė shkollat e Hamburgut tė pamvarėsohet nga Konzullata e Jugosllavisė. E, jo nė vitin 2000, siq pretendohet tė thuhet nė intervistė.

Nė kėrkesėn e shqiptarėve, pas njė pėrsiatje tė gjatė u arrit qė tė kontaktohet n“atė kohė me Ministrin pėr Arsim tė Landit Hamburg, mė zotin Dr. Schwenk. Ai pasi i priti dhe i dėgjoi kėrkesat e shqiptarėve, u dakordua qė herė pėr herė, problemi i mėsimit shqip nė shkollat e Hamburgut tė pavarsohet nga Konzullata e Jugosllavisė. Shiko shkresėn nr. S-12/3 e datės 14.11.1991 e nėnshkruar nga Dr. Schwenku, qė ia dėrgon KSH " Kosova" nė Hamburg.
 
Mirėpo, gjatė vitit 1991 shumēka rreth mėsimit shqip ngeci nė Hamburg pėr shkaqe tė njohura, tė ndėrhyrjės se konzullit jugosllav deri nė Senatin e Hamburgut. Shqiptarėt nuk u ndalėn mė kaq por duke vazhduar me kėrkesat e tyre ata arriten deri tė senatori nė Ministrin pėr Arsim tė Hamburgut, z. Lange i cili i priti njė delegacion shqiptar.
 
Gjatė bisedimeve me z. Lange ku ishte prezent edhe z. Schwenku pėrgjėgjės i drejtorisė sė shkollave nė Hamburg. Pas bisedave tė gjata nė realacionin shqiptarė ( prindėr tė fėmijve shqiptarė) me Ministrinė e Arsimit tė Hamburg, ajo lejoi qė mėsimi plotėsues i gjuhės shqipe, nė shkolla gjermane do tė jetė i pavarur nga konzullata jugosllave nė Hamburg. Z. Lange premtoj se fillimi i vitit shkollor 1992 do tė filloj mė mėsim tė rregullt dhe se arsimtarėt shqiptarė do tė paguhen sipas standarteve qė i kanė shkollat tjera tė vendeve tė huaja. ( "Rilindja" e dt. 4 gusht 1992.

Kėtij aktiviteti gjithsesi i printe edhe kontaktimi i pėrfaqėsuesve tė Republikės sė Kosovės me zyrtarėt gjerman, si me; z. Lange, Schwenkun, Günter Apel etjerė, e pastaj letra 03 Nr. Zyrtar, Prishtinė 2.07.1992 dėrguar Senatorės, Zonjės Raab.

Gjithė kėtė punė dhe aktivitet e kanė zhvilluar mėrgimtarėt tanė, pa u lidh mė Konsullatėn Jugosllave qė nga viti 1991 e, jo nga viti 2000 (?!)

Mė vonė, kur u bėnė disa ndryshime nė kuadrin mėsimor, ndryshime kėto qė i bėri Bashkėsia e Prindėve Shqiptarė nė Hamburg, e kjo Bashkėsi ėshtė formuar nė vitin 1996 nga z. Gani Ramaj, gjithēka funksionoj mirė.

Po ēka ndodhi mė vonė?! Nga interesat pėrsonale, pėr t“u bėrė dhaskalica me ēdo kusht, lindėn disa probleme nė trekėndėshin; Bashkėsi e Prindėve Shqiptarė nė Hamburg- mėsuese dhe prindėr. Nė kėtė mes u ngatėrrua edhe zonja Büchel, njė administratore qė ishte e ngarkuar me detyrė pėr shkolla tė Hamburgut. Zonja Büchel nė bashkėpunim me dy "zonja" tjetėr arritėn aq largė sa shqiptarėt nė njė tubim pėr ēėshtje tė shkollės shqipe ti quaj; " ju shqiptarėt qėndroni mė ultė se romėt(!?) Ketė fyerje ajo e bėri nė sallėn e Shkollės se Veddelit-Hamburg, nė prezencėn e mė se 200 shqiptarėve.

Ėshtė e vėrtetė se pas vitit 2000, ajo ( zonja Büchel) dhe ato( docentija e D. Hebibit), pėrmes prapaskenave arriten qė mėsimi plotėsues i gjuhės shqipe nė shkollat e Hamburgut, nga kopetenca e Ministrisė pėr Arsim tė Hamburgut tė kaloj shumė mė ultė. Mėsimi plotėsues i shkollės shqipe nga Ministria pėr Arsim i Hamburgut fshihet, shqiptarėt nuk trajtohen mė si popujt tjerė evropian, por kopetencat i barten njė shoqate pėr tė huaj: Qendra e tė ngarkuarve pėr tė huaj ( Büro der Ausländerbeauftragten), nga shkresa e datės 27.10 2000, nėnshkruar nga Horst Tietjens)(?!)

Zonja Büchel, Zoti Tietjen dhe zyrtarizimi i gjuhės shqip pėr nxėnėsit shqiptarė nė shkollat e Hamburgut

Mė vonė, pas asaj "zonjės"( Buchel) na doli njė "zotėri" i quajtur Tietjen i cili paska thėnė; ( citoj intervisten e Afėrdita Halimi-"docentes" sė Hamburgut me z. Tietjens po nė gazetėn " Bota sot", 11.01.2001): " ...Ne ua hapim shkollat, ne ua paguajmė mėsuesit, kurse ju jeni ata qė e pengoni apo punoni pėr shkollėn shqipe". A, nuk tingėllon kjo si diēka e dėgjuar shumė vite nėpėr Kosovė derguar nga "profesorėt" e sllavistikės nė Beograd kur thonin ; " Ne shqiptarėve ua lejojmė shkollat shqipe por ata tė mirės sonė i biejnė shqelm"(!?) 

Pėr t“i ndihmuar kėtij "shpirtmiri" qė i ka merak aq shumė shqiptarėt, ai edhe shpall konkurs, konkurs ky i  nėnshkruar nga zotėri Tietjens derguar Bashkėsisė Shqiptare nė Hamburg. Z. Tietjen  kėrkon qė rreth kėti konkursi kjo bashkėsi ti njohtoj shqiptarėt. Nė atė shkresė askund nuk shkruan se mėsuesi i gjuhės shqipe duhet ta njoh gjuhėn gjermane. Pėr qudi nė konkursin e shpallur ndryshohet konkursi duke ia shtuar kusht, " tė njohin gjuhėn gjermane".

Pas kėtij konkursi, s“ėshtė me rėndėsi se kush pranohet mėsues i shkollės shqipe nė Hamburg, por e keqėja qėndron se askush nga prindėrit nė disa shkolla nuk pranon qė kėtyre mėsuesve tė rinj t“ua dėrgoi fėmijėt pėr ti mėsuar. Pėr mos vijimin e mėsimit shqip tė 900 nxėnsėve shqiptarė, sa i pranon edhe zonja Büchel nė intervistė, fajin duhet kėrkuar tė z. Tietjen, zonja Büchel dhe "docentia". E kur nga goja e Zonjės Büchel del se nė Hamburg janė 900 nxėnės shqiptarė, pse gazetari nuk e pyet Zonjėn, pėr sa nxėnės shqiptarė i paguan mesuesit Ministria e Arsimit tė Hamburgut?!

Mjerisht, e gjithė kjo prapaskenė ėshtė gatuar nė kontakte tė "docenties" me zotėri Tietjensin dhe Zonjėn Büchel, nėn parullėn e kamufluar se;. " Qėllimi ėshtė qė tė zyrtarizohet mėsimi nė shqip nėpėr shkollat gjermane". Po i pyesim Z. Büchel dhe gazetarin e dirigjuar nga "docentia" se, zyrtarizimi i gjuhės shqipe a bėhet duke e zbritur mėsimin e gjuhės shqipe nga Ministria pėr Arsim tė Hamburgut, nė njė "Shoqatė pėr tė huaj" me drejtor zotėri Tietjens? 
 
A e dijnė ata qė vepruan prapaskenave tė tilla se mėsuesit e gjuhės shqipe nė shkollat gjermane janė tė punėsuar direkt tė pala gjermane me leje qendrimi nė gjermani, me sigurime pensionale dhe shendetsore, e jo siq ėshtė rasti mė shkollėn shqipe nė Hamburg, vendosur nga zonja Büchel dhe zotėri Tietjensi.
 
Mėsuesit shqiptarė paguhen me njė honorar prej 18 Euro orėn e mėsimit, pa asnjė sigurim. Pse gjuha shqipe nė shkollat e Hamburgut u zbrit aq poshtė, paturpėsisht ra nga niveli i gjuhėve evropiane siq ishte gjuha shqipe e barabartė me italishten, spanjollishten, turqishten, kroatishten... tani ajo traajtohet me gjuhet e fiseve afrikane. Trajtohet si kurse gjuhėsore ( shkresa e 27.10 2000, e nėnshkruar nga z. Tietjens)

A thua vallė, kėshtu ėshtė zyrtarizimi i gjuhės shqipe pėrmes kurseve, si ato kurset e gjuhėve tė vdekura, model ēfarė na afruan projektuesit? Apo, mjafton qė dikush tė ketė raporte tė mira mė Zonjėn Helga Büchel dhe z. Tietjens, ose tė kundėrten; me " docenten" dhe gazetarin, dhe "dikush" tė lavdėrohet se ka bėrė punė tė madhe? Me siguri se po, shqiptarėt u hoqen nga buxheti i Ministrisė pėr arsim me fajin e disa "docentėve" pseudointelektual..

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.