9.06.2003 - Trepca.net

Lajme

E hėne, 9 qershor 2003


 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova priti trashėgimtarėt e pjesėmrrėsve tė Lidhjes sė Prizrenit

  • Presidenti Rugova priti sekretarin e Komitetit tė Biznismenėve tė Turqisė

  • Presidenti Rugova sot zhvillon njė sėrė aktivitesh me rastin e 125-vjetorit tė Lidhjes sė Prizrenit

  • Leka Zogu mbajti njė tribunė me qytetarėt dhe u takua me kryeparlamentarin Daci

  • Nė Prizren po i zhvillon punimet njė konferencė shkencore pėr Lidhjen e Prizrenit

  • P.Mur: Beogradit nuk i duhet dhėnė asnjė rol nė bisedimet pėr statusin final tė Kosovės

  • Nė Gjilan pėr herė tė dytė ndahet ēmimi letrar "Beqir Musliu"

  • Sot fillojnė manifestimet kushtuar 125-vjetorit tė Lidhjes sė Prizrenit

  • Leka Zogu I po vazhdon me vizitėn disaditėshe nė Kosovė

  • Dy ushtarė amerikanė tė KFOR-i kanė humbur jetėn pas rrėzimit tė njė helikopteri

  • Njė grup i punėtorėve tė fabrikės sė materialit ndėrtimor "Pėrparimi" tash pesė ditė ka hyrė nė grevė urie

  • Njė zėdhėnės finlandez i KFOR-it thotė se Kosova ėshtė njė vend shumė i sigurt

  • Dy gra janė rrėmbyer nė rajonin e Tetovės

  • Shqipėria dhe Maqedonia kanė nėnshkruar marrėveshjen pėr luftėn kundėr krimit tė organizuar

  • Ministri amerikan i Mbrojtjes mė 10 qershor do tė vizitojė Shqipėrinė

  • Papa pėrfundon vizitėn nė Kroaci

  • Kryeqyteti i Mauritanisė ėshtė dridhur edhe sot nga buēitjet e granatimit

  • Njė ushtar amerikan ėshtė vrarė nė Irak

  • Helikopterėt ushtarkė kanė filluar tė evakuojnė qytetarėt evropianė dhe amerikanė nga kryeqyteti i Liberisė

  • Abasi ka dėnuar sulmet e sė dieles kur u vranė 5 ushtarė iztraelitė dhe 5 sulmuesit e armatosur palestinezė

  • U kap sasi e madhe e drogės

  • Amnesti pėr kryenigritėsit ēeēenė

  • Numri i tė vdekurve nga SARS nė Kanada rritet nė 33

  • Tė pakten tre afganė janė vrarė kur njė bombė ka shpėrthyer nė makinėn e tyre

  • Pauell: Veprimtaritė terroriste nuk mund tė ndalin pėrpjekjet e SHBA-sė pėr tė ēuar pėrpara planin e paqes

  • Sharon tha se nuk do t'u bėjė lėshime palestinezėve

  • Polonia i tha po anėtarėsimit nė BE

  • Tigrat e Tamilit-rol udhėheqės

  • Vriten katėr izraelitė dhe tre palestinezė


 
Presidenti Rugova priti trashėgimtarėt e pjesėmrrėsve tė Lidhjes sė Prizrenit
 
   
Prishtinė, 9 qershor 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot nė njė takim tė veēantė pasardhėsit e pjesėmarrėsve tė Lidhjes sė Prizrenit, ngjarjes historike tė para 125 vjetėve, nga Kosova dhe Shqipėria.
 
Me kėtė rast Presidenti Rugova vlerėsoi lart kontributin paraardhėsve tė tyre, pjesėmarrės tė ngjarjes sė madhe historike tė Lidhjes sė Prizrenit, e cila po kremtohet sivjet nė Kosovėn e lirė me pietet tė madh.
 
Presidenti tha se do t'i dekorojė tė gjithė pjesėmarėrsit e Lidhjes sė Prizrenit, pėr tė ēuar pėrpara idenė e tyre, pėr realizimin e pavarėsisė sė Kosovės.
  
Trashėgimtarėt e pjesėmarrėsve tė Lidhjes sė Prizrenit e falėnderuan Presidentin Rugova pėr pritjen dhe pėr organizimin e 125-vjetorit tė Lidhjes sė Prizrenit qė ėshtė bėrė nėn patronatin e tij, tha pas takimit Avdyl Hoxha, trashėgimtar i Ymer Hoxhės nga Juniku.
 
Nė kėtė takim ishte edhe trashėgimtar i Binak Alisė, i cili ka qenė anėtar i Kėshillit Drejtues tė Lidhjes sė Prizrenit, pastaj Skėnder Korenica, trashėgimtar i Ahmet Korenicės, Rrustem Mulosmani (76 vjeē) nga Malsia e Gjakovės (Shqipėri), trashėgimtar i Mic Sokolit, i cili tha se ndien veten shumė krenar qė pati mundėsinė tė vijė nė kėtė pėrvjetor tė rėndėsishėm dhe pėr herė tė parė po e shkelte tokėn e Kosovės.
 
 
Presidenti Rugova priti sekretarin e Komitetit tė Biznismenėve tė Turqisė
 
Prishtinė, 9 qershor 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova priti sot sekretarin e Komitetit tė Biznismenėve tė Turqisė z. Xhelaletin Elmezxhan, i cili tubon 76 biznismenė tė fushave tė ndryshme ekonomike.

Zoti Elmezxhan, njė biznismen me preardhje nga Kosova, duke folur nė emėr tė afaristėsve turq tha se ata janė tė interesuar qė kapitalin e tyre ta investojnė nė Kosovė, si nė miniera, nė infrastrukturėn rrugore e ndėrtimore, kozmetikė, galanteri etj.

Ai tha se sė shpejti njė grup biznismenėsh turq do tė vizitojnė Kosovėn pėr bisedime konkrete nė dikasterė tė ndryshėm pėr tė investuar nė Kosovė.
 
 
Presidenti Rugova sot zhvillon njė sėrė aktivitesh me rastin e 125-vjetorit tė Lidhjes sė Prizrenit
 
Prishtinė, 9 qershor 2003 - Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova nė kuadėr tė shėnimit tė 125-vjetorit tė Lidhjes sė Prizrenit sot zhvillon njė sėrė aktivitesh.

Kėshtu nė orėn 13.30 Presidenti Rugova pret nė njė takim pasardhėsit e pjesėmarrėsve nga Kosova tė Lidhjes sė Prizrenit, ngjarjes historike tė para 125 vjetėve.

Ndėrkaq, nė orėn 16.30 Presidenti Rugova pret Naltmadhninė e Tij Leka Zogu I, i cili ndodhet nė Kosovė me ftesė tė Presidentit tė Kosovės.

Poashtu sot pasdite nė orėn 17.00 nė rezidencėn e Presidentit do tė zhvillohet ceremonia e dhėnies sė Medaljes sė Artė tė Lidhjes sė Prizrenit qė Presidenti Rugova u ka akorduar figurave tė njohura kombėtare.

Sonte nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova mban fjalėn kryesore nė Akademinė Solemne me rastin e shėnimit tė 125-vjetorit tė Lidhjes sė Prizrenit, qė mbahet nėn patronatin e Presidentit.
 
 
Leka Zogu mbajti njė tribunė me qytetarėt dhe u takua me kryeparlamentarin Daci
 
   
Prishtinė, 9 qershor 2003 - Pretendenti i fronit shqiptar Leka Zogu I nė njė tribunė tė mbajtur sot me qytetarė nė Bibliotekėn Kombėtare e Universitare ėn Prishtinė ritheksoi qėndrimin e tij pėr ribashkimin e trojeve etnike shqiptare. Ai tha se njė ditė Kosova dhe Shqipėria do tė jenė sė bashku.

"Unė jam rritur me njė qėllim, e ai ishte pėr ta ēliruar Shqipėrinė etnike nga komunizmi. Kuptohet Shqipėria etnike ka Kosovėn si qendėr tė fuqisė. Atėherė im atė mė pat thėnė shpesh ėshtė edomosdoshme qė njė ditė Kosova e Shqipėria tė jenė tė bashkuara", tha Leka I.
 
Gjatė ditės sė sotme Leka Zogu I ėshtė takuar edhe me kryeparlamentarin e Kosovės Nexhat Daci, i cili tha se me Naltmadhninė e tij Leka Zogu kishin pikėpamje identike pėr tė ardhmen e shqiptarėve dhe tė rajonit nė pėrgjithėsi. Daci shtoi se Naltamdhnia e tij e njeh shumė mirė historinė dhe tė kaluarėn dhe tė sotmen e shqiptarėve.
 
 
Nė Prizren po i zhvillon punimet njė konferencė shkencore pėr Lidhjen e Prizrenit
 
Prizren, 9 qershor 2003 - Kremtja e madhe pėr shqiptarėt - manifefestimi i 125-vjetorit tė Lidhjes SHqiptare e Prizrenit, sot filloi nė Prizren dhe pikėrisht nė amfiteatrin e SHLP-sė "Xhevdet Doda" me konferencėn shkencore me temėn "LSHP-ja dhe vendi i saj nė histori", konferencė kjo e cila ka mbledhur studiues nga tė gjitha trevat shqiptare dhe diaspora si dhe studiues tė huaj nė krye me dr. Noel Malkolm.

Konferencėn e hapi akademik Rexhep Ismaili, kryetar i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės, i cili veē tjerash tha se LSHP-ja shkoi drejt emancipimit tė pėrgjithshėm dhe drejt krijimit tė shtetit tė pavarur kombėtar si dhe i dha njė hov tė ri zhvillimeve tė tėrėsishme midis shqiptarėve.

I pari me kumtesėn me titull "LSHP-ja dhe vendi i saj nė historinė e kombit shqiptar" nė kėtė konferenc shkencore u paraqit dr. Jusuf Bajraktari, i cili veē tjerash tha se Lidhja e Prizrenit ishte organizatė e pėrgjithshme shqiptare e cila e udhėhoqi luftėn e popullit shqiptar pėr mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė vendit dhe pėr autonominė kombėtare nė kohėn e krizės lindore dhe i dha vulėn e vet tė pashlyeshme kėsaj periudhe historike.

Nė kėtė konferenc me kumtesat e tyre u paraqitėn edhe referues tė tjerė si akademik Kristaq Prifti nga Tirana me temėn "Koncepti i Lidhjes sė Prizrenit pėr shtetin shqiptar", Dr. Noel Malcolm me temėn "Diplomatėt britanikė dhe Lidhja e Prizrenit nė vitet 1878-1880" si dhe studiues tė tjerė nga tė gjitha trevat shqiptare.
 
 
P.Mur: Beogradit nuk i duhet dhėnė asnjė rol nė bisedimet pėr statusin final tė Kosovės
 
Pragė, 9 qershor 2003 - "Ka disa gjėra praktike qė duhen diskutuar, si pėr shembull pėr kufijtė mes pronave, pasi ėshtė njė gardh qė duhet rregulluar, etj.
 
Dhe kjo ėshtė diēka qė Kosova duhet tė diskutojė me Serbinė, Malin e Zi, Maqedoninė, Shqipėrinė, do tė duhet tė diskutojė strukturėn e vendkalimeve kufitare. Kjo ėshtė absolutisht normale dhe e qartė si ēėshtje", thotė analisti i radios "Evropa e lirė" Patrik Mur nė lidhje me bisedimet mes Prishtinės dhe Beogradit.

Duke komentuar mendimet e shprehura qė Beogradit duhet t'i jepet njė rol nė ēėshtjen e statusit final tė Kosovės, analisti Mur thotė se "kjo ėshtė helm"!

"Sė pari pėr serbėt nė Kosovė, pasi i inkurajon qė tė shikojnė nga Beogradi pėr tė patur pėrgjigje pėr problemet e tyre. Atyre i'u bė e qartė nga Gjingjiqi dhjetorin e kaluar qė e ardhmja e Kosovės do tė vendoset nė Kosovė dhe jo nė Dedinje dhe qė do tė duhet tė shikojnė nga Kosova si burim tė zgjidhjes sė ēėshtjes sė tyre", thotė ky analist.
 
Sipas tij, "ēdo pėrpjekje pėr tė pėrfshirė Beogradin, thjesht krijon njė iluzion pėr serbėt nė Kosovė qė qendra e tyre politike vazhdon tė mbetet nė Beograd".

Ai ėshtė e mendimit se "pėr serbėt e Serbisė ky problem ėshtė gjithashtu i rrezikshėm, pasi ata kanė mjaft probleme me tė cilat u duhet tė pėrballen, si krimi i organizuar, korrupsioni, mafia, situata jo e qėndrueshme politike. Nuk u nevojitet dhe ngritja e njė ēėshtjeje nacionaliste nė Kosovė", thotė Mur.

"Ēėshtjet praktike me tė gjithė fqinjėt janė diēka normale. Por Beogradi e humbi luftėn pėr Kosovėn dhe tė gjithė ata qė humbin luftėra duhet tė pranojnė qė humbin edhe territore dhe kjo ėshtė ajo qė po ndodh. Procesi i dekolonizimit dhe i shpėrbėrjes sė Jugosllavisė po vazhdon dhe Beogradit nuk i duhet dhėnė asnjė rol nė bisedimet pėr statusin final tė Kosovės", nėnvizon analisti i "Evropės sė lirė", Patrik Mur.
 
 
Nė Gjilan pėr herė tė dytė ndahet ēmimi letrar "Beqir Musliu"
 
Gjilan, 9 qershor 2003 - Qė nga viti i kaluar, nė shenjė nderimi pėr shkrimtarin e njohur, Beqir Musliu, komuna e Gjilanit ka filluar tė ndajė ēmimin letrar pėr veprimtari jetėsore, i cili u jipet autorėve mė eminente tė letrave shqipe dhe atyre botėrore, nė bazė tė vendimit tė njė jurie tė veēantė.

Ky ēmim letrar do tė jepet edhe sivjet, gjatė muajit qershor, kur janė pėrvejtorėt e lindjes dhe tė vdekjes sė shkrimtarit Beqir Musliu, ndėrsa organizatori tashmė ka emėruar edhe jurinė (dr. Ali Aliu, kritik letrar dhe anėtar i ASHAK-ut, Ibrahim Kadriu, shkrimtar dhe Sabit Rrustemi, shkrimtar), cila sė shpejti do tė komunikojė edhe fituesin e radhės.

Ēmimi letrar "Beqir Musliu", qė jepet pėr veprimtari jetėsore letrare, autorit fitues do t'i dorėzohet me 24 qershor, nga kryetari i komunės, gjatė njė akademie solemne.

Fitues i parė i kėtij ēmimi, qė filloi tė ndahet nga viti i kaluar, ishte poeti i mirėnjohur Ali Podrimja.
 
 
Sot fillojnė manifestimet kushtuar 125-vjetorit tė Lidhjes sė Prizrenit
 
Prishtinė, 9 qershor 2003 - Sot fillojnė manifestimet e ndryshme kushtuar 125-vjetorit tė Lidhjes sė Prizrenit, tė cilat do tė vazhdojnė edhe mė 10 e 11 qershor.

Nė Prizren sot pardite i zhvillon punimet njė konferencė shkencore e titulluar "Lidhja Shqiptare e Prizrenit dhe vendi i saj nė histori".

Ndėrkaq, nė orėn 20,00 nė Prishtinė nė Teatrin Kombėtar mbahet njė akademi solemne kushtuar kėsaj date tė rėndėsishme tė historisė sonė, ku do tė flasė Presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova.
 
 
Leka Zogu I po vazhdon me vizitėn disaditėshe nė Kosovė
 
Prishtinė, 9 qershor 2003 - Pretendenti i fornit shqiptar Leka Zogu I po vazhdon vizitėn disaditėshe nė Kosovė. Tė shtunėn ai ka vzitituar Prizrenin, Gjakovės dhe Pejėn, dhe kudo ėshtė pritur ngrohtėsisht ithtarėt e tij. Ndėrka tė dielėn Leka Zogu ka vizituar kompleksin memorial tė Jasharajve nė Prekaz, dhe ka vėnė lule mbi varrin e komandantit Adem Jashari.

Dje pasdite Leka Zogu ka arritur nė Prishtinė dhe gjatė ditės sė sotme do tė zhvillojė takime me udhėheqėsit e Kosovės.

Ai ka ardhur nė kėtė vizitė me ftesė tė presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova dhe do tė marrė pjesė nė manifestimin qendror kushtuar 125-vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.
 
 
Dy ushtarė amerikanė tė KFOR-i kanė humbur jetėn pas rrėzimit tė njė helikopteri
 
Bonstill - Ferizaj, 9 qershor 2003 - Dy pjesėtarė paqeruajtėse amerikane nė Kosovė kanė humbur jetėn nė orėt e mėngjesit tė djeshėm pas rrėzimit tė njė helikopteri, njofton KFOR, duke mos dhėnė hollėsi rreth vendit tė rrezikut, por kanė pėrjashtuar mundėsinė e ndonjė aktiviteti armiqėsor.
 
Ende nuk ėshtė bėrė i ditur identiteti i ushtarėve tė vdekur, derisa tė njoftohen familjet e tyre. Siē njoftuan zyrtarėt nga kampi ushtarak amerikan nė "Bondstill", ku janė tė vendosur pjesėtarėt e KFOR-it amerikan, hetimet rreth kėtij rasti janė nė zhvillim e sipėr. Ndėrkaq hetimet e para nuk tregojnė se ky akt ka tė bėjė me ndonjė qėllim armiqėsor.

Njė zyrtare pėr informim nė KFOR-in amerikan nė Bonstill, majorja Luton tha pėr BBC-nė se rrethanat nė tė cilat ka ndodhur kjo fatkeqėsi ajrore janė tė pasqaruara. "I vetmi informacion qė kam tash ėshtė se herėt nė mėngjes njė helikopter 'Apaē' ėshtė rrėzuar dhe me kėtė rast kanė humbur jetėn dy pilotė", tha majorja Luton. Ajo njoftoi se nė momentin kritik nė helikopter pėrveē dy paqeruajtėsve tashmė tė vdekur nuk ka pasur persona tė tjerė.

Deri mė tash nė incidente tė ndryshme nė Kosovė kanė humbur jetėn mbi 100 paqeruajtės tė KFOR-it gjatė shėrbimit tė tyre nė kuadėr tė misionit paqeruajtės nė Kosovė.
 
 
Njė grup i punėtorėve tė fabrikės sė materialit ndėrtimor "Pėrparimi" tash pesė ditė ka hyrė nė grevė urie
 
Skėnderaj, 9 qershor 2003 - Nė fabrikėn e materialit ndėrtimor "Pėrparimi" nė Skėnderaj, 25 punėtorė tash pesė ditė po vazhdojnė grevėn e urisė me kėrkesėn kryesore pėr dorėheqje tė Bordit drejtues. Gjendja e tyre shėndetėsore gjithnjė e mė shumė po keqėsohet.
 
Ata kėrkojnė nga AKM-ja qė tė mos privatizohet pasuria e kėsaj fabrike pa pėlqimin e tyre, ndėrkaq nga drejtuesit e kėtij kolektivi kėrkojnė qė tė pėrmbushėn tė ardhurat personale tė tyre. Grevistė thonė se nuk do ta ndėrprejnė grevėn e urisė deri sa tė pėrmbushėn tė drejtat e tyre.
 
 
Njė zėdhėnės finlandez i KFOR-it thotė se Kosova ėshtė njė vend shumė i sigurt
 
Prishtinė, 9 qershor 2003 - Njė zėdhėnės i kontigjentit finlandez i KFOR-it thotė se Kosova ėshtė njė vend shumė i sigurt pavarėsisht nga vrasja e tre serbėve qė ka ndodhur nė Kastriot.
 
Majori Tuan Ape ka deklaruar pėr "Evropėn e lirė" se KFOR-i ėshtė nė Kosovė pėr t'iu ofruar mbrojtje tė gjithė qytetarėve tė Kosovės e jo vetėm familjeve serbe. Kėto komente i bėri pas njė vendimi tė serbėve nė Kastriot apo Obiliq, qė tė shpėrngulen kolektivisht nga Kosova. Sipas mendimit tė tij Kosova ende ėshtė njė vend shumė i sigurt pėr tė jetuar, pasi vrasja nė Obiliq ishte njė incident i vetmuar.

Ky zėdhėnės ka shtuar se vetėm 500 - 600 mijė njerėz jetojnė vetėm nė rajonin e Prishtinės po aq sa jetojnė edhe nė Helsinki nė kryeqytetin e Finlandės.

"Nė vendin tim nė Finlandė ne kemi shumė mė shumė akte kriminale dhe shumė mė shumė vrasje dhe tė gjithė e konsiderojnė atė njė vend tė sigurt. Dhe dua tė them se Kosova ėshtė njė vend i sigurt pėr tė jetuar kosovarėt" tha majori Tuanape, duke u bėrė thirrje serbėve qė tė qėndrojnė nė shtėpitė e tyre.
 
 
Dy gra janė rrėmbyer nė rajonin e Tetovės
 
Tetovė, 9 qershor 2003 - Dy gra janė rrėmbyer tė shtunėn nė mbrėmje nė rajonin e Tetovės. Gratė, njėra shtetase bullgare dhe tjetra me shtetėsi maqedonase kanė punuar si kamariere nė njė kafiteri tė fshatit Trebosh.
 
Burimet policore kanė bėrė tė ditur se katėr persona tė armatosur me pushkė automatike kishin ardhur nė atė mbrėmje nė kafiterinė "Pelaria" dhe dy prejt tyre kishin urdhėruar rreth 20 mysafirėt e pranishėm, qė tė largoheshin.
 
Rrėmbyesit morėn me vete dy gra dhe i kishin futur nė njė autoveturė. Policia ende nuk e ka bėrė tė ditur identitetin e sulmuesve dhe as motivet e tyre, ndėrkaq ata gjenden nė arrati.
 
 
Shqipėria dhe Maqedonia kanė nėnshkruar marrėveshjen pėr luftėn kundėr krimit tė organizuar
 
Tiranė, 9 qershor 2003 - Shqipėria e dhe Maqedonia kanė nėnshkruar nė Pogradec marrėveshjen e bashkėpunimit pėr luftėn kundėr krimit tė organizuar tė trafiqeve.
 
Nga pala shqiptare kėtė marrėveshje e kanė firmosur zėvendėsdrejtori i pėrgjithshėm i sektorit pėr zbulimin e krimeve Shelqim Thaēi dhe drejtori i antidrogės shqiptre Arben Noce, ndėrkaq na pala maqedonase dy zyrtarė tė lartė tė Ministrisė sė Brendshme Drago Jankovski dhe Rade Jankovski. Kjo ėshtė marrėveshja e parė nė kėtė fushė midis dy vendeve qė nga ardhja nė pushtet e Branko Cėrvenkovski.

Kėto dy vende do tė angazhohen nė luftė kundėr krimit tė organizuar dhe trafikut. Pikė e veēantė ishin edhe trafiqet me mjete motorike, sidomos pėrgjatė Liqenit tė Pogradecit si dhe nga persona qė kalojnė tranzist nga Maqedonia n ė Shqipėri.
 
 
Ministri amerikan i Mbrojtjes mė 10 qershor do tė vizitojė Shqipėrinė
 
Tiranė, 9 qershor 2003 - Ministri amerikan i Mbrojtjes Donald Ramsfeld do tė vizitojė ditėt e ardhshme Shqipėrinė. Gjatė kėsaj vizite qė pritet tė realizohet mė 10 qershor synohet qė t'i shprehet falėnderimi Shqipėrisė pėr mbėshtetjen e dhėnė gjatė luftės nė Irak.
 
Mediat shqiptare citojnė burime nga Ministria e Mbrojtjes tė Shqipėrisė tė thonė se vizita e Ramsfeldit nė Tiranė do tė ketė objekt edhe gatishėmėrinė e shprehur nga Shqipėria pėr tė vendosur nė territorin e saj njė prej bazave ushtarake amerikane. Kohėt e fundit Pentagoni ka bėrė tė ditur planet pėr njė rishpėrndarje tė bazave amerikane tė vendosura nė Evropė.
 
 
Papa pėrfundon vizitėn nė Kroaci
 
Zarė, 9 qershor 2003 - Me njė meshė nė qytetin bregdetar Zara, Papa Gjon Pali pėrfundon tė hėnėn vizitėn e tij nė Kroaci. Me kėt rast pritet tė mblidhen dhjetra mijėra besimtarė. Njė ditė mė parė kreu i kishės katolike ishte takuar me kryeminsitrin kroat Ivica Raēan.
 
Raēan nga vizita e Papės shpreson pėr njė antarėsim tė shpejtė tė Kroacisė nė BE. Vizata nė Kroaci ishte udhėtimi i njėqind nė botė i kreut 83 vjeēar tė kishės katolike.
 
 
Kryeqyteti i Mauritanisė ėshtė dridhur edhe sot nga buēitjet e granatimit
 
Nouakchott, 9 qershor 2003 – Kryeqyteti i Mauritanisė ėshtė dridhur sot (e hėnė) nga buēitjet e granatimit derisa trupat puēiste po luftonin me trupat lojale tė presidentit tė kėtij vendi veriperendimor afrikan, i cili ėshtė njė mik i rrallė arab i Izraelit, njofton Rojter.
 
Luftimet nė disa fronte: nė qendėr tė qytetit, nė aeroport dhe nė periferitė jugore, qė ndodhėn pas njė nate tė qetė dhe vetėm disa orė pasi njė zyrtarė i lartė kumtoi se tentim grushtshteti kishte marrė fund dhe ishin arrestuar puēistėt.
 
Ky ishte kėrcėnimi mė serioz ndaj presidentit Maouja Ould Sid Ahmed Taja qė kur e ka marrė pushtetin me grushtshtet pa gjakderdhje, mė 1984.
 
 
Njė ushtar amerikan ėshtė vrarė nė Irak
 
Bagdad, 9 qershor 2003 – Njė ushtar amerikan ėshtė vrarė nė Irak me armė tė vogla zjarri derisa po rregullonte trafikun nė njė pikė kontrollii nė Kaim nė kufi me Sirinė, kanė bėrė tė ditur sot (e hėnė) zyrtarėt ushtarakė, njofton Rojter.
 
Nė njoftim thuhet se disa sulmues iu kanė afruar pikės sė kontrollit dhe kanė kėrkuar ndihmė pėr njė person nė automjet dhe pastaj dy persona tė armatosur me revole kanė dalė nga makina dhe e kanė vrarė ushtarin.
 
Ushtatrėt nė pikėn e kontrollit ua kanė kthyer zjarrin sulmuesve dhe kėshtu kanė vrarė njėrin syresh, njė tjetėr e kanė arrestuar, kurse sė paku njė sulmues ka ikur me makinė, thuhet nė deklaratėn e ushtrrisė amerikane.
 
 
Helikopterėt ushtarkė kanė filluar tė evakuojnė qytetarėt evropianė dhe amerikanė nga kryeqyteti i Liberisė
 
Monrovia, Liberi, 9 qershor 2003 – Helikopterėt ushtarkė kanė filluar tė evakuojnė qytetarėt evropianė dhe tė SHBA-ve nga kryeqyteti i Liberisė, i cili ėshtė rrrethuar nga forcat kryengritėse, njofton BBCWorld.
 
Trupat franceze, tė armatosura rėndė kanė dalė nga helikopterėt pasi kishin ateruar nė bazėn e BE-sė nė Monrovia para se tė merrnin perendiomorėt nė anijet franceze, tė cilat prisnin nė bregdet. Luftėtarėt kryengritės i kanė dhėnė tė dielėn presidentit Ēarl Tejlor njė ultimatum pėr dorėheqje brenda 72 orėsh ose tė pėrballet me rifillimin e sulmeve.
 
 
Abasi ka dėnuar sulmet e sė dieles kur u vranė 5 ushtarė iztraelitė dhe 5 sulmuesit e armatosur palestinezė
 
Ramallah, 9 qershor 2003 – Kryeministri palestinez, Mahmud Abas, ka dėnuar sulmet e reja tė grupeve militante, qė kėrcėnojnė planin e paqes tė mbėshtetur nga SHBA-tė dhe ėshtė zotuar tė pėrpiqet pėr tė bindur ata tė pajtohen me armėpushimin, njofton Rojter.
 
"Pozita e qeverisė ėshtė dėnimi i tė dy sulmeve", ka deklaruar Abas nė njė konferencė shtypi, tė mbajtur nė Ramallah tė Bregut Perendimor pas sulmeve tė sė dieles, nė tė cilat u vranė 5 ushtarė iztraelitė, kurse trupat vranė 5 sulmuesit e armatosur palestinezė.
 
Lidhur me pėrpjekjet pėr tė bindur militantėt, ai tha se nuk do tė detyroje askė pėr bisedime, por u shpreh se "pėr ne s'ka alternativė dialogu".
 
 
U kap sasi e madhe e drogės
 
Londėr, 9 qershor 2003 - Nė Britani tė Madhe ėshtė kapur njė sasi heroine dhe kokaine nė vlerė prej 50 milionė euro. Autoritetet doganore dhe ato tė policisė gjatė njė aksioni kanė zbuluar dhe konfiskuar njė sasi prej 400 kg heroinė me njė vlerė tė shitjes nė rrugė prej 42 milionė euro dhe 120 kilogramė kokainė nė vlerė prej 11 milionė euro.
 
Siē njoftojnė burime tė doganės, janė arrestuar 14 persona, tė cilėt janė tė ndėrlikuar nė rrjetin e kontrabandės me drogė. Kėto sasi tė mėdha janė kontrabanduar nė portin Felikstaun nė Anglinė jugore.
 
 
Amnesti pėr kryenigritėsit ēeēenė
 
Moskė, 9 qershor 2003 - Pas aprovimit tė Parlamentit rus tė njė amnistie tė kufirzuar pėr kryengritėsit ēeēenė, sipas njoftimeve ushtarake ėshtė dorėzuar seperatisti i parė.
 
Njė person nga pjesa juglindore e Groznit u ėshtė dorėzuar bashkė me armėn e tij autoriteteve zyrtare, ka cituar agjencia Interfaks njė zėdhėnės tė ushtrisė ruse. Parlamenti rus tė premtėn ka aprovuar njė amnesti tė kufizuar pėr kryengritėsit rusė, tė propozuar nga presidenti Putin.
 
Amnistia vlen pėr ata kryengritės qė dorėzojnė armėt deri mė njė shtator. Amnistia gjithashtu vlen edhe pėr ushtarėt rusė nė Ēeēeni, tė cilėt nga organizatat pėr drejtėt e njeriut akuzohen pėr krime kundėr popullatės civile.
 
 
Numri i tė vdekurve nga SARS nė Kanada rritet nė 33
 
Toronto, 9 qershor 2003 - Nė Kanada kanė vdekur edhe dy persona tė tjerė nga sėmundja e mushkrive Sars. Siē njoftojnė autoritetet zyrtare numri i tė vdekurve nga kjo sėmundje nė Kanada rritet nė 33. Aktualisht edhe 21 persona ndodhen nė gjendje kritike.
 
Nė pėrgjithėsi nė trajtim mjeksor ndodhen 68 persona. Kanadaja duke pėrjashtuar vendet aziatike, ėshtė vendi mė i goditur nga sėmundja Sars. Sipas Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, deri mė tani nė tėrė botėn janė njoftuar 8.400 raste tė sėmundjes Sars.
 
 
Tė pakten tre afganė janė vrarė kur njė bombė ka shpėrthyer nė makinėn e tyre
 
Kabul, 9 qershor 2003 – Tė pakten tre afganė janė vrarė kur njė bombė ka shpėrthyer nė makinėn e tyre, me tė cilėn udhėtonin, kanė bėrė tė ditur sot (e hėnė) mediat shtetėrore, njofton Rojter. Shpėrthimi ka ndodhur nė distriktin Panxhuej tė Kandaharit.
 
Provinca e Kandaharit ka qenė vatėr e njė sėrė sulmesh dhe shpėrthimesh qė nga fillimi i vitit dhe qerveria pėr kėtė ka fajėsuar mbeturinat e regjimit taliban dhe tė rrjetit tė Al Kaidės, qė veprojnė nga Pakistani, ku janė tė strehuar.
 
 
Pauell: Veprimtaritė terroriste nuk mund tė ndalin pėrpjekjet e SHBA-sė pėr tė ēuar pėrpara planin e paqes
 
Uashington, 9 qershor 2003 - Sekretari amerikan i Shtetit, Kolin Pauell thotė se Shtetet e Bashkuara nuk do tė lejojnė qė njė sulm vdekjeprurės nga tri grupe estremiste palestineze ndaj trupave izraelite tė minojė prosecin e paqes nė Lindjen e Mesme.

Zoti Pauell tha se veprimtaritė terroriste nuk mund tė ndalin pėrpjekjet e Shteteve tė Bashkuara pėr ta ēuar pėrpara planin e paqes. Ai shtoi se Shtetet e Bashkuara do tė bėjnė gjithēka tė mundėshme pėr tė ndihmuar Kryeministrin palestinez, Mahmoud Abaz qė tė ndalė sulmet terroriste kundėr izraelitėve.

Kryeministri izraelit, Ariel Sharon, tha se Izraeli nuk do tė bėjė asnjė lėshim ndaj palestinezėve deri sa zoti Abbaz tė marrė masa vendimtare kundėr terrorit.
 
 
Sharon tha se nuk do t'u bėjė lėshime palestinezėve
 
Tel Aviv, 9 qershor 2003 - Kryeministri izraelit, Ariel Sharon ka thėnė se vendi i tij nuk do t'u bėjė lėshime palestinezėve sipas planit tė ri tė paqes derisa ata t'i japin fund dhunės.
 
Zoti Sharon gjithashtu hodhi poshtė nė mėnyrė kategorike kėrkesėn palestineze pėr tė lejuar refugjatėt tė kthehen nė Izrael.

Komentet e tij vijnė pas njė sulmi tė pėrbashkėt tė tre grupeve palestineze qė vranė katėr ushtarė izraelitė nė postbllokun kufitar nė Rripin e Gazės.

Njė zyrtar i lartė palestinez, Nabil Abu Rudeina tha se komentet e zotit Sharon tregonin se Izraeli nuk dėshironte paqe dhe nuk donte tė vazhdonte me planin e ri tė paqes.
 
 
Polonia i tha po anėtarėsimit nė BE
 
Varshavė, 9 qershor 2003 - Nė Poloni numri mė i madh i votuesve i ka thėnė "Po" antarėsimit nė BE. Komisioni qė ka numėruar votat ka njoftuar se tre tė katėrtat, ose rreth 75,6 pėr qind e zgjedhėsve u dėklaruan pėr antarsim nė BE gjatė referendumit dy ditor.
 
Rezultati definitiv do tė dihet tė hėnėn nė mbrėmje. Nė pallatin presidenacial dhe nė zyrėn e kryeministrisė ka patur festime pas njoftimit tė kėtyre rezultateve.
 
Nė rrugėt e Varshavės kanė festuar edhe shumė tė rinj nė shenjė tė rezultateve tė referndumit. Presidenti polak Aleksander Kvasnievski theksoi se polakėt tani iu kthyen prapė Evropės.
 
 
Tigrat e Tamilit-rol udhėheqės
 
Tokio, 9 qershor 2003 - Kryeministri i Sri Lankės, Ranil Wickremesinghe i ka ofruar rebelėve tė Tigrave tė Tamilit njė rol tė pėrkohshėm administrativ nė mbikqyrjen dhe drejtimin e rindėrtimit tė bastijės sė tyre nė veri dhe lindje.
 
Ai e bėri kėtė ofertė nė njė takim tė konferencės sė donatorėve nė Tokio e cila po mundohet tė sigurojė ndihma financiare pėr Sri Lankėn pas dy dekadave tė luftės civile.

Tigrat e Tamilit u larguan nga bisedimet paqėsore muajin e kaluar duke thėnė se pėrparimi ka qenė shumė i ngadaltė dhe refuzuan tė marrin pjesė nė konferencėn e Tokios.
 
 
Vriten katėr izraelitė dhe tre palestinezė
 
Tel Aviv, 9 qershor 2003 - Nė njė sulm tė palestinezėve ndaj njė posti tė ushtrisė nė kalimin kufitar Erez nė Rripin e Gazės, sipas tė dhėnave tė qeverisė izraelite janė vrarė katėr izraelitė. Edhe tri sulmuesit u humbėn jetėn. Ky ishte atentati i parė qė prej takimit tė nivelit tė lartė tė Akabės tė mėrkurėn e kaluar, takim nė tė cilin tė gjitha palėt ranė dakord pėr vėnien sa mė shpejt nė jetė tė planit tė paqes.
 
Tri grupe palestinezėsh e morėn pėrgjegjėsinė pėr aksionin. Me tė ata donin tė bėnin tė qartė se kryengritja e armatosur do tė vazhdojė, deklaruan sė bashku Hamasėt, Xhihadi Islamik dhe brigadat Al Aksa

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.