OPINIONE

   
7.06.2003 - Trepca.net

Burokracia e lėpushkės „Rimėkėmbja“ ende nuk e paska marrė vesh se unė, Kadri Mani, jam i kategorisė sė rėndė!?!


Polemikė me munafikė

 

7 qershor 2003 / Shkruan:Kadri MANI

 


Pas 100 vjetėsh, pas 300 vjetėsh... do tė vijnė shkencėtarėt e botės e do t`i studiojnė varrezat e Shqipėrisė, ku do tė konstatojnė: kėtu shqiptarė s`ka pasė!

 

(Besa Bajraktari)

 

 

XHUNGLA E PLATFORMAVE

 

Llapaqenat, fėtyrėqenat, grekoqenat, shkinoqenat, qenėria akademike e bolshevizmit, akademikėt e misrit me kubikė, dhe doktorėt e shkencave tė numrit tė bajgave e tė bagėtive tė poemave blegtorale tė Naimit, iu ka hipur epshi me e themelue njė platformė tė re kombėtare,- don tė thotė me i ra mohit tė 150.- vjetėve tė fundit, mundi dhe ēmimi i djersės dhe i gjakut tė rilindasve tanė tė famshėm, burrave tanė tė ditur. E gjitha kjo me arsyetimin se na munguaka njė platformė, na mungueaka njė filozofi e unifikuar kombėtare!! Sipas tyre, platforma dhe vetėm platforma, na shpėton prej tė keqes, na merr nė shpinė, duke na kapėrcyer kufirin prej ndarjes nė bashkim, prej Arabisė nė Evropė, prej prapambetjes nė zhvillim. Kėta janė ajo dorė shkencėtarėsh e filozofėsh, qė iu del shpirti me e lexue pėrpara popullit njė fjalim, e qė nuk e kanė zakon me e ulė b...nė tokė e kryet mbi libra, me e qitė matanė njė punė, me e krye njė vepėr, me e shtjerrė njė subjekt, me ndriēue njė figurė, me i dhanė teh njė prirjeje pozitive tė shoqnisė, me e pėrpunue njė program edukativo-arsimor, qė i lejon fėmijėt mos me vlerėsue paren si gjanė ma tė shtrenjtė, ma tė shenjtė se nanėn, gjuhėn e dheun e tė parėve.

 

(Arbėr Ahmetaj, te revista „Shqipėria Etnike“ nr. 1/1999, f. 14)

 


Pas nokdaunit tė parė, mė 11.05.2003 te Trepca net, me mbititull “Polemikė me shkencėtarin sharlatan-Hysamedin Ferajn!“ dhe me titull: “Hysamedin Feraj nga shkenca ra nė sharlatanizėm politik!!!“- duke u pėrpėlitur e kalamendur qė tė ringritet nė kėmbėt e veta tė brishta, me proteza lekėsh, Hysamedin Feraj, nga sharlatanizmi ra nė idiotizėm, me fjalorin qė pėrdor, me qėndrimin qė mban, dhe me kėmbėnguljen prej fėmije apo prej tė marri, se mund tė dalin nė ring, personi i kategorisė sė lehtė me personin e kategorisė sė rėndė!!


Tė trimėruar me pėrgojimet kundėr Dr. Rugovės, se ai nuk ua kthente tė rėnat kundėrashtarėve arrogantė, u sulėn edhe kundėr meje, pa llogaritur se tek arra e fortė do t`iu dėrrmohen dhėmbė e dhėmballė.


Kėshtu, Hysamedin Feraj, hafi me kėmbėt e brishta, me proteza prej lekėsh, paska dalur me njė artikull tė mjerė te lėpushka e quajtur „Rimėkėmbja“, e qė nė tė vėrtetė s`ėshtė pos „Nėpėrkėmbja“, me titull bombastik e senzacional-skandalizues:“ „KADRI MANI: DERI NĖ VDEKJE KUNDĖR BASHKIMIT KOMBĖTAR!“- duke pandehur me imagjinatėn e vet tė prishur prej vezėsh kllukė, se unė tashmė u bėra sikur ata, i epshėm, i korruptueshėm, jo parimor dhe- munafik!!!


  Dhe munafiku e ciniku faqe botės m`i ndryshon fjalėt dhe mendimet e mia, dhe kur s`ka se ēka shpif, zgjėrohet e shkon tjetėrkah, pėr ta lodhur lexuesin, i cili trullohet dhe kthet te titulli, se kinse vetė unė, Kadri Mani, paskam thėnė dhe e paskam shkruar se deri nė vdekje do tė angazhohem dhe do tė luftoj kundėr bashkimit kombėtar!?!


Pastaj fillon tė m`i llogaritė vjetėt, dhe gėnjen kur thotė se Kadri Mani tash ka 60 vjet, sepse unė kam mė shumė, kam 65 vjet e jo 60 vjet. Dhe vijon tė merret me pėrllogaritjen e jetės mesatare, dhe gjen qė, unė nuk paskam mundėsi tė jetoj edhe 50 vjet, pėr shkak tė vjetėrsisė dhe tė sėmundjes, pėr ēka atij i vika keq, dhe mė uroka shėndet!! Andaj pas atyre llogaritjeve matematikore-marroqe-mizore, „gjen“ se dėshirat dhe amanetet e mia janė qė pėr tė gjallė tė mos e shoh popullin shqiptar shqiptar tė bashkuar!!


O xhandar me bindje prej xhandari: unė jam ai qė kujdesem pėr biografinė time, dhe ti merru me biografinė tėnde tė mjerė prej njė mjerani me zemėr prej lepuri: mėsuesi dhe mentori i tij, i ndjeri Ajet Haxhia e ka edukuar dhe kėrcėnuar, se ti vetėm duhet tė studiosh, se bėre e u more me politkė, me dorėn time do tė tė vras!! Dhe mė vonė, nė mirėbesim na i paskėsh thėnė: Enver Hoxha do tė tė vriste, por unė nė atė etapė nuk po guxoja tė shprehesha. E tash, dėgjoni ju dy nxėnėsit e mi, dueti Baleta-Ferri, iu pėshpėrit sigurimėsi Ajet Haxhia: qe materialet ku i keni mbi tavolinė, qė po ua lė amanet: shpalleni Hamzanė- partiot e Skėndėrbeun- tradhtar!!! 


Shpalleni Isa Boletinit- tradhtar, dhe fill pastaj edhe Dr- Ibrahim Rugovėn, Jusuf Ferizin, dhe gjithė demokracinė shqiptare shpelleni- tradhtare!!!


Dhe dy shkencėtarėt, tė epur leht e tė korruptueshėm kollaj, hyrėn thelluatave kah nuk dilet kurrė, por qė e ngulfatėn shtypin shqiptar me broēkullat mė bajate, pėr tė krijuar tollovi pėr hesape tė veta dhe tė padronėve tė tyre.


Por para se tė merremi me artikullin nė fjalė, nė intermexo do ta zhvillojmė kalimthi historinė e Partisė tė Rimėkėmbjes Kombėtare dhe tė gazetės „Rimėkėmbja“: kam marrė pjesė nė Mbledhjen Themeluese tė asaj Partie, e cila nuk ekziston mė, por themeluesit dhe shkatėrruesit e saj, nuk e shpallin falimentimin dhe mosekzistencėn, por vijojnė vetėm me gazetėn, dhe vetėm pėr interesa egoiste pėr vete dhe pėr padronė e tyre.


Ajo Parti dhe ajo gazetė, ishin njė Parti e Dytė e Punės, njė diktaturė qė nuk lejon mendim tjetėr, pos nė stilin e tyre tė kundėrshtimit a tė pėrkrahjes jashtė ēdo logjike e cdo rendi.


Pėr ta rexhimi i Zogut dhe vetė Zogu ishin dhe janė tė patėmeta, dhe kush guxon tė analizojė e trajtojė, ėshtė armik e tradhtar!!


Kur unė iu thoja se Sejfi Vllamasi ka shkruar libėr pėr mospajtimet me Zogun!? Ata dolėn me njė titull „shpjegues“: „Ja i qėndron puna, zoti Mani“!! Dhe mbase kanė „menduar“ se unė jam bindur!? Kurse tash po iu them: Nėse Zogu shpalet tungji patriot, atėharė Migjeni duhet tė hspallet tungji tradhtar, sepse Poeti i Mjerimit doli nga ai rregullim shtetėror, apojo!?!


Dhe unė naivi, duke pandehur se ata po ngritin njė parti serioze, kisha dėshirė ta jepja kontributin tim: erdhėn do pako me veshmbathje, dhe ndava disa shubare ruse pėr Abdi Baletėn, alias pėr fshatarėt e tij, qė t`iu shėrbejmė disa personave pėr kohė dimri e acari, dhe t`i bėjmė miq pėr votime. JO! Abdi Baleta nuk i do!?!


„Po perse!?“


„Nuk dua t`i mėsoj keq, ata duhet t`i blejnė vetė!“- pikėrisht kėshtu u shpreh burokrati, tė cilit mbase i vie mėrzi edhe tė hajė bukė!?!


Dhe pavarėsisht nga kjo, unė doja t`i mbajmė lidhjet: ma botonin ndonjė artikull, por nuk ma dėrgonin gazetėn?- nuk zemėrohesha, se mbase edhe posta kushton? Ama kur Baleta vie nė Bern dhe nuk ma sjell asnjė tė vetmėn gazetė, tash nuk doja qė ta „kuptoja“ mė!!


Karakteristikė e kryeneēėsisė dhe arrogancės sė tyre ėshtė, qė edhe kur nuk iu del prognoza, as kėrkojnė falje:“KRYEMINISTRI BUKOSHI NGRE ZĖRIN SHQIPTAR“- ėshtė artikull i zotit Abdi Baleta, te „Rimekėmbja“ e datė 19 Nėntor 1996, ballina dhe f. 2.;- e kur nuk doli ashtu, pėrse nuk e pėrgėnjeshtrove veteveten? Mos pėr shkak tė markave qė mund t`i ketė dhėnė qerratai!?!
Njeherė ma pati dhėnė Xun Ēeta njė artikull pėr korrigjim, nuk pata mundėsi t`i ndihmoj, ishte nėn ēdo nivel dhe keq i shkruar. Kur ma solli „Rimėkėmbjen“  ku iu kishte botuar ai artikkull i ēoroditur, dhe po ma tundte para hundėve, ja se ėshtė botuar!?! Unė e mora vesh se ajo gazetė tanimė ishte e korruptuar.


Ashpėrsinė kundėr Pastisė Socialiste, sakaq e zbuti dhe e zhduki!?! Unė e hetoja, por nuk po guxoja t`i pėshpėris as vetes time, ēka po ndodh? Kur kėtė e kishte vėrejtur edhe zotni Dardan Novosella:
„Baci Kadri, e ke vėrejttur qė Abdi Baleta nuk po i kritikon mė soacialistėt!?“


„Po!- po nuk guxoja as vetes t`i pėshpėris, athua ėshtė e vėrtetė, ė!?“


Dhe kėto dyshime e kėto hamendeje tona ia shfaqėm njėrit nga Kryesia e asaj „Partie“:


„Bravo!- na tha- ėshtė e vėrtetė se kanė bėrė njė marrėveshje mosngacmimi!“


„Marrėveshje nacionalistėsh me antinacionaistėt!?!“


„Punė interesash...“- punė interesash midis kundėrshtarėsh?- apo formalisht shtiren se janė kundėrshtarė?


Prandaj, iu them tė gjithė kundėrshtarėve tė mi, dhe zotit Golaj nė Suedi e gogleve te tjere: bėjani ju analizat trurit tuaj, se unė jam nė rregull me teori e me praktikė, njėqind e njėmijė herė i verifikuar nė situata kur detyrohesh tė mendosh edhe pėr vdekje, edhe pėr vetvrasje: a keni qenė ju, bijtė e mamasė, nė situata tė tilla!?!


Unė qė i kam ra shuplakė drejtorit tė burgut nė zyrėn e tij, unė jam ai qė do t,iu shuplakoj e kamxhikoj gjithė jetėn, deri sa tė jepni shenja se do tė bėni kthesė nė rrugėn tuaj aq tė ultė e aq mjerane.
T`i kthehemi kėtu citatit tė mėsuesės veterane dhe shkrimtarės tė ndjerė, Besa Bajraktari:“ Pas 100 vjetėsh, pas 300 vjetėsh... do tė vijnė shkencėtarėt e botės e do t`i studiojnė varrezat e Shqipėrisė, ku do tė konstatojnė: kėtu shqiptarė s`ka pasė!“- e thonte e ndjera Besa, e zverdhur dyll nga prengosja. Po edhe kush tjetėr sot „brengoset“ pėr kėso “ēikėrrimash” nė Shqipėrinė tonė tė mjerė?- hiē askush.
Kurse citati i shkrimtarit Arbėr Ahmetaj, vijon me shtatė pikėt e njohura tė Ernest Koliqit, por qė askush nuk do t`i zbatojė!!!


„Intelektualėt“ e Shqipėrisė tonė tė mjerė, e dėgjojnė dhe e shikojnė emisionin „Rokoko“ tė zotit Gjebrea, ku s`ka asnjė emėr shqip!!! Pra, „intelektualėt“ e dėgjojnė me veshė tė topitur dhe e shikojnė me sytė e lėbyrur prej viēash tė palėpirė, dhe bien me fjetė, dhe i merr gjumi, por jo sikur ėshtė bėrė shprehi tė thuhet „gjumi i pajshėm“, por i merr gjumi i fajshėm, gjumi mėkatar, qė edhe nė ėndėrr ta shohin zhbėrjen kombėtare.


Ėshtė thėnė se tekstet e vjetra duhet tė ribotohen e tė qėrohen nga ideologjizmat e monizmit tė urryer, por ēfarė po ndodh? Te GRAMATIKA e gjuhės shqipe, Vėllimi II- Sintaksa, e ribotuar nė Tiranėn tiranike mė 2002, f. 82,-(nga grupi i autorėve, i plakarecėve gėrxhulanė-enveristė: Mehmet Ēeliku, Mahir Domi, Spiro Floqi, Seit Mancaku, Remzi Pėrnaska, Stefan Prifti, Menella Totoni, tė cilėt duhet tė dėrgohen me dhunė nė pension dhe t`iu merren gradat shkencore), pra, f. 82 kemi kėtė „xhevahir“:


„Ballistėt, tė tmerruar nga sulmi i furishėm i partizanėve, u dorėzuan.“- kjo praktikisht ėshtė fryma e keqe e Hysamedin Ferr-it me kompani: Neritan Ceka do ta pranonte njė refugjat serb nė banesėn e vet nė Tiranė! Kėtė e thonte nė kohėn kur bandat ēetnike e patėn pshtuar Kullėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, dhe atė plakarec, me kokėn gjog e mendjen zog, e pėrkrahte „luftėtari i lirisė“, Ismet Kryeziu, a kryethiu, nga Prizreni:“ mirė e ka Neritan Ceka, politikė e urtė“!!!


Agim Gjakova qė na shitej pėr demokrat, ja se ēfarė shkruante te gazeta e quajtur kombėtare „Bota sot“, e datės 13 prill 2002, f. 17:


„Jo mė pak se gati njė shekull e ca ky mjedis-(Gjakova- K.M.), ka qenė nė pararojė historike e politike, jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė trevat shqiptare (madje deri aty sa ndėr dyqind petritat e themelimit tė partisė sė Enver Hoxhės rreth njėzet veta kanė qenė gjakovarė), pėr tė cilėn nuk do tė ndalemi.“

 

Ja konkretisht pėrse nuk mund tė bėhet bashkimi:


1. Kushtet e jashtme,

2. Ne nė Kosovė kemi jetuar ndaras, kemi banuar ndaras, jemi shkolluar ndaras dhe jemi martuar ndaras popujve tjerė.

3. Nė Shqipėrinė tonė tė mjerė: romėt, hashkalinjtė, serbėt, magjupėt, egjiptasit, malazezet, arxhinjė...me letėrnjoftime kanė qenė-„shqiptarė“!!! Andaj edhe kanė jetuar bashkė, kanė banuar bashkė, janė shkolluar bashkė dhe janė martuar bashkė.

4. Nė Kosovė ka pasur fare pak spiunė, dhe ata kanė qenė me vetėdėshirė, jo me detyrim as me dhunė,
5. Nė Shqipėrinė tonė tė mjerė, njė popull ka qenė spiunė, duke filluar denoncimin e vetė anėtarėve tė vet tė familjes,

6. Nė Kosovė ka qenė socializmi vetqeverisės-liberal, ku ēdo fshatar ka pasur tokė e bagėti, dhe ka qenė zot nė shtėpinė e vet,

7. Nė Shqipėrinė tonė tė mjerė ka qenė socializmi ortodoks, skamja i ka gjunjėzuar dhe i ka mėsuar tė vjedhin pėr tė mbijetuar. I lutėt fshtari rojės sė Kooperativės:

“A t`i marr ca doamte?”

“ A ma di shtėpinė?:

“Po.”

“Mbushe plasmasin edhe pėr mua e ēomi nė shtėpi!”

 

 Po jap kėtu dy vjersha tė mia, qė i pata shkruar pa lejėn e hysamedinėve:

 

 

Kadri Osmani-Mani / Dy vjersha

 

NĖ SHQIPĖRI...

 

Unė isha palloi

e gruaja ime pavoda

nuk na ndalte pėrroi

na shtang- Ēorovoda!

 

ēanim drejt stuhisė

ishim vetė zgalemi

i bėnim sfidė Serbisė

keq na step- Golemi!

 

qėndisnim me shkronja

kishim dhėnė dhe prova

fugonim zellshėm kah shqiponja

flatrat na i preu- Sllova!

 

do tė na vijė behari

do mbledhim boronica

nė verė na ngrin acari

na vithis- Kamenica!

 

t`lėvizim pra, hė mo

ē`na katandisi Nano

unė isha...

e gruaja...

hapnim pendėt- erashkė

qėndrojmė ne dy bashkė!

 

 

 

K Ė N D E L L J E

 

Betohem n`tokė betohem n`qiell

Betohem n`shokė betohem n`shoqe

Se kjo Shqipėri e larė nė diell

Kurrė nuk mund tė jetė marroqe!


 E ngrohur nė rreze tė diturisė

 Por e lidhur nėn dosjet cinike

 Yrysh!-ēaj darėt e hasmėrisė

 -cep mė cep Shqipėri Etnike!

 


Gishtin nė kokė Evropa shtrigė

Jemi nė prag tė shekullit tė ri

Gjaku i dėshmorėve t`u bė digė

Shqiptarėt s`jetojnė n`robėri!

 


Dėgjova se nė Shkodėr paska dalur njė gazetė „Shqipėria Etnike“, dhe unė naivi-( i drejti vdes naiv), u gėzova sikur fėmija pas sheqerkave: do tė bashkohemi!- dhe i sigurova telefonat dhe adresat fizike dhe elektronike: heshtje varrri!?- pėrse?- mos nuk mė njohin?- dhe ua dėrgova shėnimet e shkurtėra autobiografike, prapė heshtje varri...dhe ēfarė tė mėsoj: gazetė katolike me mėtime pėr njė Shqipėri katolike!?!

 

Edhe njė zhgėnjim!!

 

Te gazeta „Shqipėria Etnike“ shkodrane e datės 29 prill 2003, nė ballinė ėshtė vėnė kjo vjershė budallaqe, pa emėr tė autorit:

 

Po ku je Shqipni e

Madhe/mir`e di, ke

pasė shumė halle/

je kreshnike, je e

mirė/ jam krenar

qė jam yt bir

 

Qė ta marri vesh zotni Sokol Pepushaj me kompani, unė nuk jam krenar me atė „Shqipėri tė Madhe“!!! Dhe shtrohet pyetja: pėrse zonja e zotėrinj gazetėn e keni pagėzuar me emrin mashtrues „Shqipėri Etnike“ dhe nuk i kėndoni po asaj „Shqipėrie Etnike“ por, tamam sikur serbėt dhe me gjuhėn e serbėve „Velikoj Albaniji“!?!

 

I mjeri unė qė do tė vdes naiv!

 

Me tė dėgjuar se ka njė gazetė me emėr tė revistės tonė „Shqipėria Etnike“, pa hamendje iu shkrova dhe i thirra nė telefon pėr bashkim tė dy titujve „binjakė“, pa mė shkuar mendja se ata tipa janė keq tė orientuar, janė vegėl qorre e financuesit, dhe pėr ironi tė ironisė, ata reklamojnė:“bashkimi shpirtėror i tė gjithė shqiptarėve“, dhe „e pavarur periodike gjithshqiptare“!!! JO, iu themi ne, ajo qenka gjithgėnjeshtare dhe pėrēarėse e bashkimit shpirtėror dhe fizik!!!


Ani njė drejtor me emrin- Sokol!!!


E pra qė ta marrė vesh skllota e kotė e kėsaj lėpushke, revistės tonė „Shqipėria Etnike“ nuk mund t`ia ndryshojė orientimin kombėtar asnjė fuqi as superfuqi botėrore as financiare, as me aq sa kushton bota tungji.


Mbi 50% e financojmė bashkė me gruan time: shpesh ia kemi dėrguar shtypshkronjės tė 1600 frangat mujore tė ndihmave sociale, dhe kur s`kanė mjaftuar, nuk e kemi paguar qiranė e banesės prej 1000 frangash dhe i kemi dėrguar nė shtypshkronjė. Herėn tjetėr e kemi paguar qiranė, por nuk i kemi paguar socialet nė shumėn prej 700 frangash dhe i kemi dėrguar nė shtypshkronjė. Kurse me paratė e gruas time qė fiton me punėdore, blejmė bukė tė ngrirė nga frigoriferėt e shitoreve zvicėrane me zbritje 50%, don tė thotė se e pagujmė njė bukė dhe marrim dy bukė, tė cilat i shkrijmė dhe i hamė me lėng, duke jetuar nė kryeqytetin e Zvicrės!!! Dhe kur kanė filluar verejtjet dhe alarmet, faturat e njėpasnjėshme, Kryqi i Kuq na i ka la ato borxhe, dhe na ka dėnuar qė t`i shlyemė me kiste mujore prej 500 frangash nė muaj. E pra kemi pasur „oferta“ qėllimkėqia: hiqi kritikat kundėr Rexhep Qosjes, po ta financojmė!?! JO, nuk e heq kritikat, nuk dua financime tė tilla me kushte.


Por ē`tė bėsh kur kjo botė iu takuata edhe pakurrizorėve.


Pa pėrshėndetje.

Nė Bern, mė 28.5.2003

 

„E po pėrse baca Kadri po hidhėrohesh, kur Sokol Pepushaj e dashka Shqipėrinė katolike, kur edhe Abdi Baleta e do Shqipėrinė myslimane!?“

„!?!“
„Ngele pa tekst, ė!?“

„Ngeca dhe nuk ngeca: ata qė „shikojnė“ vetėm nga prizmi fetar, as kanė fe as atdhe“.

 

Prandaj, zotni shkencėtar Hysamedin Ferr-i, ato propbleme janė pėr shqyrtime, dhe jo unė, se unė nė kushtet e burgjeve ia kam bėrė analizat ēdo pjese tė trupit e tė trurit, dhe ato pjesė tė truit e tė trurit mė kanė dhėnė leje dhe mė kanė urdheruar- vetėm pėrpara!-kur ti je shkolluar, duke qenė spiun i Ajet Haxhisė, apo!?! Dhe kam frikė mos nuk e meritoj njė vend aq tė lartė nderi apo tradhtari qė ma ke caktuar, fill pas Skėnderbeut, Isa Boletinit dhe Ibrahim Rugovės!?!

 

Edhe njė temė po ta parapėlqej: shqyrtoje dhe analizoje rastin e duetit Ibrahim Kelmendi-Sabri Novosella: tė cilėt me dekada kanė ēarė dėrrasa, duke u grindur e duke u sha e shamatuar, e sot janė bashkė, brekė e bythė!?!


Por- mos!- se Sabria ta ndėrprenė tagjinė, nuk e shkrova pa e menduar mirė e mirė- tagjinė!!!
 

Ja edhe disa tituj nga libri i „AVNOJ-istit“ Jusuf Ferizi “KOSOVA NUK ĖSHTĖ SERBI“: „SI TIRANA, SI BEOGRADI!“, „KUSH PO E SHKEL BESĖLIDHJEN E RAMBUJESĖ?“, „DY HERĖ HYRI SERBIA NĖ KOSOVĖ NĖPĖR SHQIPĖRI?“.


Tash mund t`i vėrsuleni edhe atij, vetėm po tė lajmėroj se unė ua kam thyer dhėmė e dhėmballė, kurse ai do t`ua dėrrmojė nofullat fare!! Sepse ai, Jusuf Ferizi, ishte gazetar nga Fronti i Luftės.

 

I njoftoj lexuesit se plani im ka qene perkrahja e nacionalizmit shqiptar: ua kam botuar punimet e tyre etj. Kur socialfashistet e quanin Abdi Baleten:Ba-g-leta, une I kundershtoja dhe e quaja:Mjalte-Bleta. Perse tash megjnuni Baleta, hidherohet me njerezit kur i bejne pyetjen me te zakonshme: ku e ke elektoratin!?! Si e paska menduar ai, qe ta kritikoje kedo e ke t,i teket, kurse ai vete nuk duhet t,i pergjigjet askujt!?!

 

E tash, t`ia fillojmė me mbllaēitjet e shkencėtarit zemėrzi: „KADRI MANI: DERI NĖ VDEKJE KUNDĖR BASHKIMIT KOMBĖTAR!“-ėshtė titulli i Hysamednit, i cili e ka ngrėnė turpin me bukė: unė atė nuk e kam thėnė e as e kam menduar as merituar, qė njė bastard tė ma shartojė pa hak as hile!?! Atė e dėshirojnė dhe veprojnė kundėrshtarėt e mi, qė njėkohėsisht janė kundėrshtarė tė ēdo pėrparimi e tė ēdo lirie, ku bėn pjesė e dhe artikullshakarravitėsi, dhe avokati i tij i ngathtė, Ismaijl Golaj nga Suedia. Ato shpifje tė ndyta nuk m`i ka bėrė asnjė serb e as gazetė serbiane.


Shpifja pasuese:“ (Mani: Kjo ėshtė edhe politika e LDK-sė dhe Rugovės)“- lexuesit duhet ta dinė se unė nuk jam anėtar i LDK-sė, pėrkundrazi, akuzat qė jua adresoj tė gjitha partive politike pėr pėrēarjen e Diasporės nė baza partiake, LDK-ja ka pėrgjegjėsinė mė tė madhe. E pėrkrah Dr. Ibrahim Rugovėn, pse ėshtė strateg, vizionar dhe fort paqėsor, me njė biografi dhe veprimtari tė pasur, tė cilėn po e begaton dita-ditės, kur kundėrshtarėt e vet tė pacipė biografitė e veta po i flliqin dita-ditės.
 

Nuk ėshtė vetėm LDK-ja demokratike, sikur qė mendon shkancėtari sharlatan, por edhe: PSHDK e Mark Krasniqit, PLK e Gjergj Dedajt, PSDK e zonjės Kaēusha Jashati, Balli i Kombit i Rexhep Avdullahut...


„Kėto ditė ėshė aktivizuar nė vijėn tradicionale serbofile shqiptare(,) veēanėrisht Kadri Mani(,) i cili ka paraqitė gati njė program tė plotė serbofil pėr shqiptarėt.“-
kėtu po pėrmbahem pėr ta respektuar botuesin, kurse nė librin tim „Bombat e gjalla“, e di unė se ēfarė do tė bėj me kėtė shqipfolės, tradhtar me damkė pisė: a ka krijesė nė tokė qė i beson edhe mė tej kėsaj kreature, pos Ismajl Golės dhe Halil Matoshit me kompani!?!


„Ai lė tė kuptohet se LDK dhe Rugova kanė njė program tė fshehtė krahas atij publik qė synon t’i kundėrvihet idesė sė bashkimit kombėtar shqiptar dhe afrimit me Serbinė kur atje tė vijė nė pushtet "opozita e mirėfilltė".
„-kush lėka tė „kuptohet“!?- shkencėtari i shndėrruar nė falltor, m`i lexoka mendimet nė kokė, edhe pa i thėnė fare!? Kurse ai „zbuluesi“ i trullosur e pėrplasė kokėn e vet pėr mur e pė rtokė, i pakėnaqur pse Dr. Rugova pret vetėm shpalljen formale tė pavarėsisė. E ka kapur sikleti pse Dr. Rugova ėshtė krahpėrkrah me: Klintonin, Bob Dolin, Olbrajt...


„Vetė Kadri Mani ėshtė njė ish-i burgosur i regjimit jugosllav, mjaftė i vuajtur nėn atė regjim, por nga shkrimet del se ėshtė edhe mjaft i dėmtuar mendėrisht dhe emocionalisht, ndoshta pikėrisht nga kėto vuajtje.“-
Kur diplomonin tė rinjtė, mė kėnaqej zemra qė po pėrparojnė, sepse nė programin tonė tė luftės e kishim: kombinimin e luftės legale me atė ilegale. Madje ata tė rinjė i konsideroja edhe mė tė aftė se ne, sepse, mendoja atėherė, edhe ata punojnė po me ato kombinime, por meqė janė tė aftė, nuk zbulohen aq lehtė sikur ne!?!


Nga tė gjithė sa kemi qenė nėpėr burgje, sa di unė, janė nja 4-5 veta, qė kanė pėsuar keq tronditje: Ismajl Haradinaj, Rafi Halili, Bajram Nazifi...por ne i kemi heronj tė gjallė, dhe vetėm tash nga shkencėtari sharlatan po „mėsojmė“ se duheshka pėrbuzur!!! Po ty ēfarė tė ka „dėmtuar“, nėse jo- Leku!?! Unė kam “shpėtuar” pa u dėmtuar as mendėsiht as emocionalisht, qė mė shpif sharlatani, por kam qenė nė rrezik ta shkatėrroj zemrėn time tė operuar duke ia bartur edhe librat e sharlatanit tė mallkuar mosmirėnjohės: pėr mosmirėnjohje, ekziston thėnia “qiti qenit hallvė”, qė ka kėtė kuptimn: se goja e qenit nuk ėshtė pėr hallvė, por pėr diē mė tė vrazhdė, dhe edhe pas hallvės qeni nuk e lė gojėn ėmbėl, por shkon han mut!!


„Nė qoftė se idetė, ndjenjat dhe mendėsitė e Kadri Manit janė program politik i LDK-sė dhe/ose Rugovės, atėherė LDK, programi dhe kryetari i saj janė parti serbofile dhe mė e rrezikshmja pėr shqiptarėt.“-
thashė se nuk jam anėtar i LDK-sė, pra as „zėdhėnės“, pėr ēka nxjerr shpifje pėrgojuesi nė vijimėsi. Unė, pėr ndryshim nga ish- kolegėt e mi socialfashistė, e kam marrė nė mbrojtje ish gjykatėsin tim tė nderuar, zotni Tadej Rodiqin: „Kombinim i bukur i luftės legale me luftėn ilegale. Nga e majta: Mark Krasniqi, Kadri Osmani, Tadej Rodiqi.


Kadri Osmani: S`kam qenė i dėnuar prej gjykatės Rodiqit, por prej sistemit tė Rankoviqit!“-( shih te revista „Shqipėria Etnike“ nr. 17-18/2001, f. 55). Ish- kolegėt e mij tė burgjeve, nuk linin gjė pa e sha e pa e pėrgojuar edhe shenjtėreshėn tonė Nėnėn Tereze.

 

Shkencėtari qė nė shkrimet e veta nuk di t`i pėrdor 36 shkronjat e alfabetit tonė, di t`i shkrauj 6 numra, sa pėr tė shpifur e llomotitur sikur haneri mbi ēati:“ Ndėr idetė dhe ndjenjat e programit politik tė Manit qė thotė se ėshė edhe i LDK-sė dhe Rugovės mund tė dallohen edhe: 1. Jo deri nė vdekje bashkimit kombėtar tė shqiptarėve dhe zgjidhjes sė asaj qė ėshtė e njohur si ēėshtje shqiptare; 2. Populli i Shqipėrisė ėshtė i keq dhe nuk mund tė reformohet; 3. Populli serb ėshtė i mirė dhe mund tė reformohet shpejt; 4. Kurrė luftė tė armatosur kundėr pushtuesve serbė; 5. Marrdhėniet me Serbinė ose si me Shqipėrinė ose fare; 6. Papranueshmėria e paanėsisė partiake dhe anėsisė kombėtare.- a ka krijesė njerėzore i cili vėrtet mund tė quhet- njeri, e qė i beson, apo tė paktėn, qė ka predispozita pėr nė familjen njerėzore, qė i beson mė kėsaj kreature!?!
„megjithėse i uroj jetė tė gjatė,“- Urim i armikut, o helm o thikė!


Njėra nga veset e burokratit ėshtė, me folė njė fjalė tė huaj:“probabilitet“! Sepse kur ta shqiptojė i tėhuajėsuari atė fjalė tė hauj, masa mendon: ja ky qenka fort i shkolluar, e tha njė fjalė qė ne nuk e morėm vesh fare!!


„atėherė del se me vetėdije dhe duke bėrė kėtė llogari probabiliteti,“-
ne luftėtarėt e lirisė, ndryshe nga borgjezia, vdekjen e kemi mė afėr se kėmishėn, andaj as kemi bėrė llogari tė tilla idiotike-munafike.
„ me sa del nga dėshira“- jo nga „dėshira“, por nga mllefi e revolta kundėr socialfashistėve shqiptarė, mllef dhe revoltė tė cilėn e shprehin edhe tė tjerėt, si Jusuf Ferizi, Arbėr Ahmetaj:“

 


XHUNGLA E PLATFORMAVE

 

Llapaqenat, fėtyrėqenat, grekoqenat, shkinoqenat, qenėria akademike e bolshevizmit, akademikėt e misrit me kubikė, dhe doktorėt e shkencave tė numrit tė bajgave e tė bagėtive tė poemave blegtorale tė Naimit, iu ka hipur epshi me e themelue njė platformė tė re kombėtare,- don tė thotė me i ra mohit tė 150.- vjetėve tė fundit, mundi dhe ēmimi i djersės dhe i gjakut tė rilindasve tanė tė famshėm, burrave tanė tė ditur. E gjitha kjo me arsyetimin se na munguaka njė platformė, na mungueaka njė filozofi e unifikuar kombėtare!!

 

Sipas tyre, platforma dhe vetėm platforma, na shpėton prej tė keqes, na merr nė shpinė, duke na kapėrcyer kufirin prej ndarjes nė bashkim, prej Arabisė nė Evropė, prej prapambetjes nė zhvillim. Kėta janė ajo dorė shkencėtarėsh e filozofėsh, qė iu del shpirti me e lexue pėrpara popullit njė fjalim, e qė nuk e kanė zakon me e ulė b...nė tokė e kryet mbi libra, me e qitė matanė njė punė, me e krye njė vepėr, me e shtjerrė njė subjekt, me ndriēue njė figurė, me i dhanė teh njė prirjeje pozitive tė shoqnisė, me e pėrpunue njė program edukativo-arsimor, qė i lejon fėmijėt mos me vlerėsue paren si gjanė ma tė shtrenjtė, ma tė shenjtė se nanėn, gjuhėn e dheun e tė parėve.


(Arbėr Ahmetaj, te revista „Shqipėria Etnike“


nr. 1/1999, f. 14)

E ftoj Abdi Baletėn, qė tė mė kėrkojė falje dhe tė distancohet nga ky turp, ndryshe- hakmmarje e shenjtė: do t’i tuboj kundėrshtarėt e mi llapaqena te mrizishtat e fshatit tonė, dhe do t’ua mbyll gojėt e ndya me nga njė bjagė avulluese dhensh.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.