OPINIONE

   
29.05.2003 - Trepca.net

Njė shoqėri tė shėndosh pėr fėmiun. Njė qėllim pėr ardhmėrinė?


Oslo (Norvegji), 29 maj 2003 / Shkruan: Gėzim MEKULI
 
“Ju jeni shtresa mė e ulėt e Pejės, more debidha. Ju kurrė s’keni me u bo njerz. Pėrqyranat e flliqt. M’shelle qarapen, more krymadh, se po ta kallxoj qefin!” Ky ėshtė fjalori qė fėmijėt (nxėnėsit) ndėgjojnė nga “mėsusja” dhe pedagogja e sh. f. Ramiz sadiku, nė Pejė*.
 
Shpotitja (mobing) nė mes fėmijėve ėshtė dukuri dhe njėkohėsisht e problem I rėndė pėr procesin edukativo-arsimor. Fėmijėt dhe/apo te rinjėt ndihen te dobet. Ata jane te zhgenjyer nga, ne, te rriturit: ne nuk i shofim, kalojme prane tyre pa i verejtur..!

Shpotitja ėshtė kercnim dhe njėkohėsisht sulm pėr integritetin psikofizik tė fėmiut. Fėmijėt qė shpotitėn, shkall shkall, dėmtojnė e shkaterrojnė vetėndjenjat/vetbesimin. Ata bėhen aq tė deshpėruar, sa qė vetėm vetėvrasja u duket tė jetė ”e vetmja zgjidhje”.
 
Shpotitjet nėmes fėmijėve janė fenomen brengosės pėr shoqėritė demokratike. Kėtu, nė Norvegji organizohen seminare shkencore, bėhen studime sociologjike, filozofike, psikologjike e antropologjike, rrethė asaj, se si tė shėrohet kjo “mortajė e bardhe”, mortajė e cila dėmton fėmiun dhe zhvillimin normal tė tijė. Ishte njė nxėnės fatkeq, ai qė lėkundi organizatat e prindėrve, iniciativat qytetare, politikėn, qeverinė dhe mediat norvegjeze.
 
Kristoferi 9 vjeēar kishte kohė qė shpotitej e tallej nga moshatarėt e vet tė shkollės. E shpotinin dhe e quanin  ”dhėmbėlepur”. Nxėnėsi i klasės sė 3-tė kishte dhėmbėt e pėrparmė tė shprehura e tė zhvilluar, shokėt e ngacmonin, talleshin me tė… Nė njė gjendje tė dėshpruar e tė rėndė shpirtėrore, Kristofer, shkon nė shtėpi, merr darėrat e gjyshit automekanik dhe nxjerrė/shkulė qė tė dy dhėmbėt e shėndoshė… 

Akoma mė keq, nė shoqėritnė norvegjeze janė fėmijėt ata qė shpotisin, por nė Kosovė, janė  “mėsuesit dhe mėsueset” ata qe kanė marė rolin e fėmijėve shpotitės e tallės. Kėta janė duke dhunuar  dhe dėmtuar zhvillimn psikofizik tė e edukativ. 
 
Shtrohet pyetja: Si ndjehesh sot si fėmijė nė shoqėrine tonė? Para sė gjithash do duhej bėrė definimi, se c’moshė konsiderohet tė jeshė fėmi? Flitet pėr 0-18 vjeqar, pasi qė njeriu deri nė moshėn 18 vjeqare ėshtė i mitur. Por, mosha 15 vjeqare ėshtė kufiri ku ai/ajo tė rrespektohej si fėmijė.
 
Shiqo nė shoqėrinė tonė dhe lehtėsisht do tė kuptosh se ē’farė don tė thot tė jeshė fėmijė. Vendose vehten tėnde ne pozitė tė fėmiut shqiptar; Mendo. C’farė janė vlerat shpirtėrore nė shoqėrin tone, dhe se ē’farė i afrojnė ato fėmiut? C’farė duhet ndryshuar? Fillimisht do te filloja nė shtėpi/familje.
 
Cilat janė ato parakushte shpirtėrore  (jo materiale) qė fėmiut do I siguronte njė shtepi tė dashur, tė ngrohtė dhe tė sigurtė/qetė? Pavarėsisht moshės, me e preferuara, mė e kėndshmja dhe me e dashura do ishte shtėpia pa duhangji; dhoma pa tym tė rėndė e tė helmuar duhani. Fėmiu qė i ekspozohet pirjes pasive tė duhanit (tymi I duhanit) ėshtė I shumrrezikuar nga kanceri vrasės i mushkėrive, astmes, alergjisė…etj; dhe ky rrezik ėshtė shume i lartė; 70% mė I lartė se tek tė moshuarit.
 
Kjo ėshtė dėshmuar shkenctarisht nga instituti i shkencor i universitetit sė Philadelfia-s (USA) e jo nga partitė e kosovės; parti tė cilat nė programin e tyre ideologjik pėr fėmiun kanė pak hapsirė!! Statistikat nė Norvegji dėshmojnė se, duhani gjdo vit mbytė nga 7000 shtetas norvegjez, dhe nė botė vdesin rreth 3. milion njerėz. Njė duhan i ndezur shkurton jetėn 7-10 min.
 
 
Shkolla
 
Pėrpos shtėpis vendi ku fėmiu kalon kohėn mė tė madhe tė ditės ėshtė shkolla. Si ėshtė gjendja kėtu? Janė tė mbrojtur fėmijėt tanė nga mėsuesit dhe mėsueset duhangjinjė? Ėshtė oksigjeni i klasave dhe koridoreve tė shkollave tona, i pastėr nga nikotini helmues. Mushkėritė e shėndoshė tė fėmijėve tanė janė duke u helmuar/sėmurė?!
 
Herėt filozofi francez Zhan Zhak Ruso, hetoj rolin determinues tė shoqėrisė nė edukimin e gjeneratave tė reja. ”Ma japni njė fėmi tė posalindur, atė do ta bėjė mjek, filozof, prift e c’farė jo tjetėr. Po tė njėjtin nėse dua unė, do e bėjė kriminel dhe vrasės, hajn dhe gėnjėshtar. ”Do ta fus nė vargojėt e mjerimit”. Ėshtė shoqėria jonė e dashur, edukuese dhe kujdestare pėr fėmijėt/tė rinjėt? Pėrgjigja duhet tė kėrkohet dhe gjindet tek secili nga ne. Se si do tė jetė shoqėria jonė, varet nge ne e jo nga rezoluta 1244! Ka shumė dukuri e gjėra qė ne do tė kishim potencial tė ndryshonim.

A ėshtė duke ndryshuar shoqėria jonė pozitivisht? Askush nuk mund tė profetizoj, por ne, nėse duam, mund tė vetorganizohemi e disciplinohemi. C’farė do tė duhej tė pėrmirėsonim? Cila do tė ishte pėrgjigjja? Gjdo gjė, do tė thoja, qė ėshtė nė tė mire tė fėmiut/ tė tė rinjėve.
 
Por jam mė se i sigurtė, se prindėrit duhangjinjė dhe mėsuesit/mesueset qė dhunojnė shpirtin e padjallėzuar tė fėmijėve do tė duhej dhe DUHET tė ndryshojnė thelbėsisht. Pėr hirė tė etikės, e jo taktikės!
 
*( Mbesa e autorit vijon mėsimin nė kėtė shkollė. Mbesa, nga ofendimet e mesueses, kishte ardhė duke qarė nė shtėpi... Ky rast ėshtė paraqitur tek drejtori i shkollės. Drejtori ishte konstruktiv dhe premtoj masa disciplinore ndaj “mėsueses”)

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.