7.05.2003 - Trepca.net

KRONIKA E USHTARIT TĖ LIRISĖ

     
 
   

Kur Arif Molliqi, autrori i monografisė, « Dėshmorėt jetojnė pas vdekjes“ kushtuar dėshmorit Rrustem Bruqit, mė propozoi tė jem redaktor i kėsaj  monigrafie, propzimin e tij e pranova me deshirė por aspak i ngazėllyer.

Nuk u nazėlleva nga droja se mos duke pėrdoruar ndonjė fjalė para kohe apo pas kohe, pa rend apo pa vend,  qė nuk do t’i shkonte natyrės dhe madhėsisė sė dėshmorit, me tė cilėn do ta lėndoja  rastėsisht pa dashje, mė ka shoqėruar tėrė kohėn sa i kam radhitur kėta rreshta.

Dėshmorėt duke qenė personazhe kryesore tė betejeve janė sovran, ata siē e kanė respektin nė pupull e kanė edhe natyrėn e vetė, tė cilėn autorėt e librave detyrimisht duhet t’ua respektojnė. Ata edhe nė libra e kanė komandėn sepese historinė e shkruajnė me gjakun e tyre.

Mu pėr kėtė,  Arif Molliqi  me kėtė gjest mė ka bėrė nder tė madh.

 
  
 
KRONIKA E USHTARIT  TĖ LIRISĖ
 
 
7 maj 2003 /
Shkruan: Sefedin Krasniqi
 
Nė monografinė « Dėshmorėt jetojnė pas vdekjes » kushtuar dėshmorit Rrustem Bruqi, autori Arif Molliqi, fillimisht, lexuesit ia paraqet njė kronologji tė shkurtėr, por shumė domethėnėse tė fashtit Isniq, ku  lindi dhe u rrit Rrustem Bruqi, dėshmori i luftės ēlirimtare tė Kosovės tė viteve 1998/99.
  
Kėtė fshat, autori, me tė drejtė, na e paraqet si njėrin prej fshatrave mė tė rėndėsishme tė Deēanit, bijtė e tė cilit gjatė historisė e kanė dhėnė kontributin e tyre kombėtar; qoftė si luftėtarė, qoftė duke i strehuar luftėtarėt e Atdheut qė bėnė luftėra kundėr pushtuesėve osmanė dhe serbė.
  
Autori  shembull  konkret na e paraqet figurėn e Isa Boletinit dhe qėndrimin e tij nė Isniq, pastaj kontributin qė i kanė dhėnė  burrat e Isniqit Lidhjes sė Prizrenit.
 
Po nė fshatin Isniq,  thotė autori,  do tė lind njė fėmijė, i cili do t’ia caktojė veti vendin nė altarin e lirise duke qenė protogonist nė tri Akte mė sublime pėr Kosovėn nė dy dhjetėvjetshat e fundit tė shekullit njėzet.
 
Do tė lind pra intelektuali, veprimtari politik dhe ēlirimtari, gjaku i tė cilit do tė shndėrrohet nė bazament tė lirisė sė Kosovės. Rrustem Bruqi bashkė me shumė luftėtarė do t’ia ndryshojė rrejedhėn historisė sė Kosovės tė pritur me shekuj.
 
I  lindur dhe i rritur nė njė familje dhe rreth me tipare e vepra  patriotike edhe kursi i jetės sė Rrustem Bruqit  nuk ka qenė e mundur tė jetė mė ndryshe.

 
Ashtu siē e pėrshkruan autori, Rrustemi si nxėnės i fillorės e adhuronte historinė. E historia kombėtare shqiptare duke qenė sa e dhimbshėme dhe e tmerrshėme aq edhe bujshme dhe e lavdishme, nė etapa tė ndryshme,  ka kėrkuar sakrifica nga ēdo individ dhe gjeneratė.
 
  
Mėsimi i historisė kombėtare nė shkollė dhe te oxhaku
 
Pas hapjes sė Universitetit tė Prishtinės, nė Kosovė dhe nė viset tjera shqiptare nėn Jugosllavinė e Titos, pėr shqiptarėt fillon njė etap e re, edukimi dhe paisja me dituri nga shkencat  e ndryshme nė gjuhėn shqipe.  Por mėsimi i historrisė kombėtare, pėr shqiptarėt e Kosovės ishte njė detyrė patriotike. Nėpėrmes figurės sė dėshmorit Rrustem Bruēi, autori i paraqet shumė breza  qė kanė pasur fatin, apo fatkeqėsinė,  t’i mėsojnė dy histori ; atė qė pėrfshihej nė programet shkollore dhe atė pranė oxhakut apo nė oda burrash. 
 
Pas mbetjes sė Kosovės dhe shumė territoreve tjera shqiptare nėn juridiksionin e Jugosllavisė, shpesh pėr arsye politike dhe me qėllim tė zhvillimit tė « vėllezėrim-bashkimit » tė popujve tė Jugosllavisė, nė sistemin shkollor tė asaj kohe ka pasur devijime nė mėsimin e historisė kombėtare shqiptare nė dobi tė njė historie tė ēoroditur tė ngarkuar me ideologji komuniste.
 
Megjithatė, kurrė sllogani i « vėllezėrim-bashkimit », nėn tė cilin maskohej tėrė njė sistem shkollor aq i rėndėsishėm pėr sitemin sllavo-komunist nuk ia zuri vendin porosisė tė ruajtur brez pas prezi se «me  shkaun besė nuk ka » apo « kurrė shkaut besė mos i nxanė ». Nėn « mallkimin » e kėsaj porosie binin jo vetėm serbėt, por tė gjithė sllavėt tjerė qė mbanin, apo ende mbajnė, toka tė shqiptarėve me dhunė nėn sundim.
  
Pra, formula e „vėllezėrim-bashkimit „ u luftua nė vazhdimėsi, nė mėnyrė tė butė me dy fjali tė thjshta, afėr oxhakut, nė sofėr tė bukės apo oda burrash, nė desma apo vdekje. Ky ishte njė edukim i dyfisht i brezave tė shqiptarėve qė pas luftės sė Dytė Botėrore, nė tokat e veta, pa deshirėn e tyre, mbetėn nėn Jugosllavi. Kėtu shifet qartė se ideologjia komuniste edhe pse e favorizuar nė tėrė  sistemin shkollor kurrė nuk arriti me sukses tė instalohet nė familjen shqiptare, sepse pėr mentalitetin shqiptar ishte ideologji e huaj. 
 
 
Tė burgosurit e mirėfilltė politik – burim dhe udhėrrėfim i rezistencės kombėtare
 
Tė burgosurit e mirėfilltė politikė tė burgosur  nga okupatori serbosllav, apo ata qė pėr veprimtari atdhetare u detyruan tė emigrojnė jasht Kosovės kanė ndikuar nė veēanti nė rezistencėn e shqiptarėve kundruell pushtuesėve. Nė Dukagjin, por edhe mė gjerė, veprimtaria e vėllezėrve Gėrvalla, sidomos e Jusuf Gėrvallės, ishte inspirim dhe ushqim shpirtėror pėr  shumė intelektualė  dhe patriotė shqiptarė qė nuk i pėrtonin sakrificave pėr ēeshtjen kombėtare. 
 
Veprimtaria patriotike e Jusuf Gėrvallės do tė reflektohet te shumė breza, e  te Rrustem Bruqi, ai  ishte shndėrruar nė idol. Porosia e  kėtij martiri tė kombit se : « Pa ideal s’ka fitore nė asnjė luftė », ishte bėrė ushqim shpirtėror i Rrustem Bruqit dhe siē e thotė edhe autori i kėsj monografie, Arif Molliqi,  kjo porosi i shkonte mė sė miri natyrės sė Rrustemit.
 
Kėshtu, me idealin e fitores, Rrustem Bruqi do tė merrė pjesė nė demonstratat e studentėve tė Universitetit tė Prishtinės nė vitin 1981, tė cilat dridhėn themelet e Jugosllavisė komunsite tė Titos deri nė shpėrbėrjen e saj tė plotė. Duke marrė pjėse nė kėto demonstrata, Rrustemi sikur realizon Aktin e parė tė porosisė sė idolit tė tij, Jusuf Gėrvallės. Meqė, tė cilėsuara „demonstrata kundėrrevolucionare“ nga strukturat e aparaēikėve komunistė tė Jugosllavisė titiste, Rrustem Bruqi, si shumė studentė tjerė, arrestohet nga milicia e asaj kohe, por fshehtas e kishe liruar njė milic shqiptar. Ky shembull patriotik i milicit shqiptar nė atė kohė nuk ishte aspak shembull i izoluar.
 
Vitet qė pasuan pas demonstratave tė vitit 1981, janė cilėsuar me arsye, vite nga mė  tė rėndat pėr shqiptarėt e Kosovės, sepse tėrė njė sistem represiv do lėshohet mbi shpinėn e tyre ; qė u pėrcoll me shumė rrahje, maltretime, burgosje dhe  vrasje. Nė Kosovė  shpallet gjendje e jashzakonshme.  Fillon degradimi  edhe i atyre pak tė drejtave politike qė me kushtetuten e vitit 1974, i kishin fituar shqiptarėt. Pėrkundėr gjithė kėtij represioni jeta disi vazhdon.   Rrustemi ia arrin tė diplomojė nė Universitetin e Prishtinės. 
 
Nė vitin 1983,  kthehet nė Isniq me dilpomėn e Fakultetit Juridik. Me ndihmėn e disa shokėve punėsohet nė Gjykatėn komunale tė Deēanit nė cilėsinė e praktikantit. Pas pak kohe shkon nė shebimin ushtarak dhe posa e kthehet, me ndihmen e Sali Ēekajt, pėrsėri fillon tė punojė nė Gjykatėn pėr Kundėrvajtje nė Deēan. Diferencimet, maltretimet, burgosjet e shqiptarėve, qė vazhdonin ende nė Deēan, si ēdo kund nė Kosovė, nuk e lenin tė qetė shiprtin idealist tė Rrustem Bruqit, i cili bashkė me Sali Ēekajn fillojnė ta sfidojnė sistemin komunst.
 
Me arsye tė fortė mund te thuhet se Sali
Ēekaj dhe Rrustem Bruqi janė kuadrat e para shqiptare qė nė komunėn e Deēanit, brėnda sistemit  kishin filluar ta  dėrmojnė sllavo-komunizmin duke u dalur nė mbrojtje shqiptarėve. Pėr rezistencėn e tyre alarmohet  Beogradi. Pa kaluar shumė kohė, edhe Rrustemin edhe Salih Ēekajn i pėrjashtojnė nga puna.
 
 
Kur rezistenca ilegale dukej se po vdiste, lindi rezistenca legale qė quhet LDK
 
Lėvizja legale kombėtare,  Lidhja  Demikratike e Kosovės, qė lindi nė vitin 1989 dhe e cila e gjunjėzoi LKJ pėr Kosovė, Rrustem Bruqin do ta genė tė pėrgaditur pėr sfida tė reja. Vitet 1989 dhe 1990 konsiderohen me arsye si vitet mė tė vrullshme tė lėvizjes kombėtare legale nė Kosovė. Kjo lėvizje Rrustem Bruqit i mundėson ta realizojė Aktin e dytė tė veprimtarisė sė tij patriotike.
 
Pas shpalljes sė Delaratės Kushtetuese pėr Pavarėsi nga delegatėt e Kosovės, mė 2 korrik 1990, shumė tė burgosur politik shqiptarė  lirohen nga kazamatat e Jugosllavisė. Mbajtja e tyre nė burgje vetėm pse kishin kėrkuar Kosovėn Republikė ; herė ilegalisht e herė nė demonstrata, mė nuk kishte kuptim.
 
Tash dr. Ibrahim Rugova, nė cilėsinė e kryetarit tė LDK-sė, para gjithė botės, haptas e kėrkonte Kosovėn Republikė. Deklarata Kushtetuese e Pavarėsisė avansoi edhe mė shumė ēeshtjen kombėtare e cila u materializua me « Kushtetuten e Kaēanikut » tė 7 Shatorit, tė tė njėjtit vit. Nė bazė tė kėsaj kushtetute, pa u vonuar, Sali Ēekaj, Rrustem Bruēi, Xhevdet Lataj, Isa Demukaj, Esat Mushkolja, Njazi Hylaj etj., e formojnė Shoqatėn e Juristėve tė Deēanit, tė cilėt edhe pėrpilojnė Statutin e komunės sė Deēanit.
 
Pėr kėtė akt historik policia serbe i arreston disa anėtarė tė kėsaj shoqate. Pasi arrestohet edhe Rrustem Bruqi, pėrkundėr mundimeve tė rėnda, policia nuk kishte arritur tė nxjerrė prova pėr ta mbajtur nė burg. Salih Ēekaj i shpėton arrestimit.  Arrinė tė ikė nė Gjermani dhe vazhdon veprimtarinė politike nė LDK. Rrustemin, i cili ende ishte nė Kosovė, por qė mė vonė do tė detyrohet qė edhe ky tė ikė nė Gjermani, e ngarkon me detyra tė reja, sepse  pėrveē veprimtarisė politike nė LDK i fillojnė edhe aktivitetet ushtarake.
 
Deri nė lindjen e ushtrisė sė re qė do tė quhet UĒK, qė nga viti 1991, nė Dukagjinė kundėr forcave serbe do tė veprojė grupi i Sali Ēekajt, nė Drenicė i Adem Jasharit e nė Llap i Zahir Pajazitit.  Edhe Rrustemi veē veprimtarisė sė tij poitike nė LDK,  pjesėmarrjes nė pajtimin e gjaqeve dhe  mė vonė kyējes nė komisionet e financimit tė  i 3 %, qė nga ditėt e para, me ndihmen e Sali Ēekajt, kyēet nė grupet e armatosura, tė cilat nė vitin 1991 kishin ushtruar nė Shqipėri, por qė ende nuk quheshin UĒK.
 
 
UĒK, lufta dhe flijimi i Rrustem Bruēit nė Betejen e Loxhės
 
Duke qenė pjesėmarrės i drejtpėrdrejtė i demonstratave tė famshme tė studentėve tė Universitetit tė Prishtinės tė vitit 1981 ( 11 mars, 26 mars, 01 dhe 02 prill 1981), pastaj pjesėmarrės i Lėvizjes kombėtare e cila lindi dhjetė vjet mė vonė dhe demonstratat tjera qė pasuan nė vitet 90, por tash kundėr regjimit barbar tė Serbisė sė Millosheviqit, ishte krejt normale qė Akti i tretė dhe i fundit ishte vendimtar pėr deshmorin Rrustem Bruēin. Krismat e pushkėve tė ushtarėve tė  Atdheut, pas ushtrimeve tė dy gupeve  nė Shqipėri, nė vitin 1991,  u desht tė pritet viti 1998 pėr t’u dėgjuar nė tė gjithė botėn. 
 
Nė kėtė akt vendimtar « Rrustem Bruēi u gjend bashkė me shokėt e idealit ». Kėshtu  thotė edhe autori, Arif Mulliqi. Rrugėn qė kishin nisur Rrustemi me Sali Ēekajn i kishte vėnė veti detyrė qė ta  vazhdojė deri nė ēlirimin e Atdheut,  pa menduar nė sakrifica dhe humbje. Nė dokumentin autentik qė e ka lėnė vetė dėshmori, Rrustem Bruqi, me titull : « Procesi i njė udhėtimi », i cili u gjind te Muhamet Ymeri, e ka pėrshkruar hyrjen e tij nė Kosovė me shumė bashkėluftėtarė tė fshatit Isniq. Kėtu shifet qartė se, sikur disa vite vite mė herėt qė kishin kishin bėrė Sali Ēekaj, Adem Jasahri dhe Zahir Pajaziti edhe Rrustem Bruēi kishte marrė tė njėjtėn rrugė - kah pika e quajtur « Piramida C-2 ».
 
« Piramida C-2, mė 11.06.1998, vendosėm tė bėjmė pushim », thotė Rrustem Bruqi nė dokumentin e titulluar « Procesi i njė udhėtimi ». Vallė sa ushtarė tė UĒK-sė kanė pushuar nė atė vend, sa ushtarė e kanė shuar etjen te « kroi i bukur », siē e quan Rrustemi ? Athua sa ushtarė janė fotografuar pėr herė tė fundit te Piramida C-2, sikur Rrustem Bruqi, i cili shprehet « …kėtu Muhamet Ymeraj na fotografoi sepse ai sikur e kryente edhe rolin e fotoreporterit… » Tė gjitha kėto duken sikur rite tė pėrsėritura, tė domosdoshme, para njė lufte nga e cila askush nuk e ka as mė tė voglen ide ; se kush do tė vdes pėr liri e kush do ta gėzojė atė.  Dy ditė mė vonė Rrustem Bruqi dhe grupi i luftėtarėve tė Isniqit qė ishte nisur nga Gjermania dhe Zvicėra arrijnė nė Shtabin e Isniqit.
 
Disa ditė mė vonė, Njėsitė Operative tė UĒK-sė nė kuadėr tė Ministrisė sė Mbrojtjės hyjnė nė Kosovė dhe mė 01 korrik 1998 arrijnė nė Isniq. Tash ishte mė lehtė tė veprohej, sepse nė luftė ishin futur edhe shumė oficerėt profesionistė tė udhėhqur nga kolonel Tahir Zemaj. Aty ishte edhe Salih Ēekaj, i cili bashkė me Rrustem Bruqin ishin ngarkaur nga ministri i Mbrojtjės, Ahmet Krasniqi, tė formojnė Gjyqin Ushtarak. Veē kėsaj Rrustemi dhe Salihi ishin caktuar nga Komanda e kazermės « Jusuf Gėrvalla » nė Prapaqan edhe ndihmės komandantė pėr Moral.
 
 
Beteja e Loxhes
 
« Nga Loxha, nė mėngjesin e datės 06.07.1998, fillojnė tė vijnė lajme trishtuese ». Forcat serbe herėt nė mėngjes kishin filluar rrethimin e fshatit. Shaban Shala komandat i fshatit, duke parė rrethimin e hekurt qė i bėhej Loxhės nga forcat serbe, kėrkon ndihmė nga Brigada 134 e locuar nė kazermėn e Prapaqanit ku komandant ishte kolonel Tahir Zemaj. Me tė marrė kėtė lajm Komandanti Zemaj jap alarmin dhe kėrkon qė Brigada 134, nėn udhėrinė e major Nazif Ramabajes, tė niset pėr Loxhė.
 
Edhe pse kolonel Tahir Zemaj nga Salihi dhe Rrustemi kishte kėrkuar tė qėndrojnė nė Prapaqan, ata vendosin tė marrin pjesė nė luftėn e Loxhės, e cila mė vonė u vlerėsua si Beteja mė e sukseshmė e luftės sė UĒK-sė. Pėr herė tė parė forcat serbe  shpartallohen nga ushtarėt e UĒK-sė tė Njėsive Operative tė Ministrisė sė Mrojtjes tė Republikės sė Kosovės.
 
Mė 06.07.1988, Loxha mbrohet me sukses nga ushtarėt e UĒK-sė. Armiku nė tėrheqje tė mundimshme nga zjarri i ushtarėve shqiptarė pėson humbje tė rėnda; nė njerėz, material lufte dhe nė moralin luftarak. Nga ana e UĒK-sė do tė bien dėshmorė tre ushtarė. Njėri prej tyre ishte Rrustem Bruqi, i cili para njė muaji kishte kaluar kufirin Shqipėri-Kosovė te « Piramida C-2 ».  Kėtu pėrfundon edhe Akti i tretė i luftės sė Rrustem Bruqit pėr ēlirimin e Atdheut. Por ky akt do tė sjellė mė vonė buzėqeshjen e humbur tė fėmijėve, tė nėnave, tė gjithė shqiptarėve. Kjo buzėqeshje ėshtė mė e dashura, mė e ēiltėra, sepse i buzėqeshet puthjes sė lirisė aq shumė tė pritur.
 
 
Organizimi i spitaleve ushtarake gjatė luftės nė Rrafshin e Dukagjinit
 
Autori i kėsaj monografie shumėdimensionale, Arif Molliqi,  me ndihmėn e Dr. Sylė Bruqit, vėllait tė dėshmorit Rrustem Bruqit, pėr lexuesin ka pėrgaditur njė kronologji tė pasur qė lidhet me organizimin e spitaleve ushtarake nė Rrafshin e Dukagjinit. Pėr organizimin e spitaleve ushtarake gjatė luftės, si sektor i njė rėndėsie tė veēant, jam  i bindur qė  lexuesi pėr herė tė parė do tė mėsojė nga kjo monografi, me spjegim nė mėnyrė profesionale se si kanė funksionuar kėto spitale. Kush i ka themeluar dhe kur? Kush dhe cili mjek i ka udhėhequr ato?
 
Dr. Sylė Bruqi, pa emocione dhe pa mbajtur anėn e atij apo tė kėtij krahu politik, grupi apo individi, e fillon rrėfimin e tij profesional pėr  formimin e Shoqatės sė Pavarur tė Mjekėve tė komunės sė Deēanit. Edhe kjo shoqatė sikur shumė tjera fillon tė funksionojė qė nga viti 1990. Prap historia fillon, apo vazhdon,  nė Isniq. Nė ambulancėn e kėtij fshati fillon organizimi i rrjetit ilegal shėndetėsor. Ky organizim mund tė quhet edhe organizim i spitaleve ushtarake nė pritje tė luftės pėr tė cilėn flitej ēdo ditė.
 
Ndėrsa funksionimi i vėrtetė i spitaleve ushtarake nė luftė, nė Rrafshin e Dukagjinit, do tė mund tė mirret data e 24 marsit 1998, kur nė Gllogjan, vetė Dr. Sylė Bruēi me Dr. Hilmi Shehajn dhe Dr. Selman Berishėn qepin plagėn e parė tė njė ushtari tė UĒK-sė pas luftimeve tė rrepta kundėr forcave serbe. Qepjen e plagės  sė dytė, Dr. Sylė Bruēi, thotė se me kolegė, e ka bėrė atė tė plagės sė dėshmorit Shkelzen Haradinajt, poashtu nė Gllogjan.
 
Sipas Dr. Bruēit, pas qepjes sė plagės sė Shkelzen Haradinajt mjekėt e pranishėm e ndiejėn tė nevojshme ta organizojnė njė mbledhje, nė tė cilėn, pas disa divergjencave profesionale,  spitalin e parė ushtarak nė kushte lufte vendosin ta formojnė nė fshatin Irzniq. Pas funksionimit tė suksesshėm tė kėtij spitali ku  trajtohen shumė raste, pas njė ofensive tė forcave serbe bėhet i domosdoshėm evakimi i tė plagosurve nga spitali i Irzniqit.  Fatkeqėsisht, spitali me tė gjitha paisjet bjen nė duar tė forcave serbe, sepse Shtabi i Gllogjanit i UĒK-sė nuk kishte mundur t’i rezistojė ushtrisė serbe.
 
Pėrveē organizimeve tė ndryshme, spitali mė i rėndėsishėm  nė Dukagjin gjatė luftės duket tė ketė qenė ai i fshatit Kryshec i komunės sė Pejės. Sipas Dr. Sylė Bruqit, kontibut tė veēant kėsaj radhe ka dhėnė anestezisti Rrustem Gashi nga Brolqi. Pėr kėtė siptal dhe sidomos fatin e tė pagosurve ėshtė spkuluar shumė. Janė thėnė gjėra tė ndryshme dhe tė rėnda. Koha do ta vėrtetojė sa rėndė do tė lėngojė ndėrgjegjja e atyre qė  tė gjitha tė zezat ia ngarkuan, tashmė kolonelit tė vrarė, Tahir Zemajt, tė cilin e akuzuan aq turpshėm dhe pa arsye, madje mė rėndė sesa forcat serbe.
 
Dėshmia e Dr. Sylė Bruqit ėshtė mė meritorja dhe sipas tij ngjarjet kanė rrjethur me ketė rend: „Mė datėn 08.09.1998, soldateska serbe mori njė ofensivė shkatėrruese nė Dukagjin, thėnė mė saktėsisht, nga Drini deri nė Deēan. Spitali ushtarak nė Kryshec po pėrjetonte ēaste tė vėshtira. Tė vdekur dhe tė plagosur po sillnin nė tė katėr anėt „...
 
Pasi komandanti Tahir Zemaj, nga Shtabi i Ministrisė sė Mbrojtjes, kishte marrė urdhėr tė tėrhiqej, sepse rrezikohej zhdukja e mė se 60000 civilėve, ishte vendosur qė tė plagosurit e spitalit ushtarak tė Kryshcit tė barten nė mes tė popullėsisė deri nė Isniq. Konstatimi i gjendjes faktike, nga Dr. Sylė Bryqi,  rreth spitaleve ushtareke tė Irzniqit dhe Kryshcit ėshtė mė se trishtuese: „ ... Kryqi Kuq ishte penguar nga forcat serbe dhe kishte arritur me vonesė nė spitalin e Kryshecit dhe nė Isniq, ku kishin mbetur disa tė plagosur nė xhami... Mė vonė kam kuptuar se ata kishin rėnė nė dorė tė ushtrisė dhe paramilitarėve serb.
 
Pas tėrheqjes se personelit mjekėsor nga spitali i Kryshecit, i vetmi mjek vullnetar qė mbeti me pacientėt ishte Dr. Rrustem Gashi nga Broliqi dhe dy motrat; Bute Aliaj dhe Vjollca Kastrati, ēka ishte njėri nga aktet mė humane qė ėshtė treguar gjatė luftės sonė. Mė vonė u njoftuam se Dr. Rrustem Gashi kishte shpėtuar duke i falėnderuar Zotit, trimėrisė dhe gjeturisė sė tij…“
 
Por kėtu nuk mbaron odisejada e spitaleve ushtarake tė Rrafshit tė Dukagjinit. Pas tėrheqjes sė personelit mjekėsor nė Shqipėri, rifillon organizimi. Atje arrinė edhe personeli i spitalit ushtarak tė Dobroshit (Reka e Keqe) dhe nėn pėrkujdesjen e Minstrisė sė Mrojtjes, gjegjėsisht zv.ministrit Agim Mehmetit fillon riorganizimi. Kordinator pėr shėndetėsi zgjidhet dr. Haxhi Kamberi e zėvendėse Dr. Ryve Lloshaj, ndėrsa Dr. Sylė Bruqi shef pėr ambulancėn ushtarake pranė Ministrisė nė Tiranė.
 
Pas riorganizimit, me admirim tė veēantė, Dr. Bruqi flet pėr ndihmėn e pakursyer qė iu kanė dhėnė mjekėt e spitalit tė Bajram Currit. Reparte tė tėra tė kėtij spitali, sips Dr. Bruqit, ishin vėnė nė sherbim tė luftėtarėve tė Kosovės. Pėr lexuesin ėshtė gjė e re qė Spitali i Bajram Currit u ka sherbyer luftėtarėve nga Kosova deri mė 12.06.1999, kur ekipi shėndetėsor nga Kosova tėrhiqet nga Bajram Curri dhe niset pėr Kosovė.
 
 
Kujdesi i autorit
 
Kujdesi i autorit shifet nė fund tė kėsaj monografie, tė cilėn e mbyll edhe me njė cilėsi tė veēant tė dėshmorit Rrustem Bruqit.  Ai flet me admirim pėr fjalėn dhe artin skenik qė Rrustem Bruqi  e paska dashur dhe kultivuar aq shumė. Pėr aktivitetin e tij nė SHKA „Mehmet Riza“ (1981), e mė vonė (1993), lojėn e tij nė skenė nė shfaqjen teatrale „Besalam pse mė flijojnė“,  nėn regjinė e Skėnder Tafajt, dhe vendin e parė qė kjo dramė kishte zėnė nė Festivalin e Teatrove amatore nė Ferizaj. 
 
Autori Arif Molliqi, gjithashtu, kujdeset qė deshmorin Rrustem Bruqi mos ta shndėrrojė nė legjent. Atij i mjafton, me arsye, vepra reale e dėshmorit Rrustem Bruqi. E vepra atdhetare e tij ėshtė mė e vlefshme se mitet dhe legjendat,  sepse preket dhe shijohet. Ajo ėshtė LIRIA e Kosovės.
 
 
Ky shkrim ėshtė lexuar para tė pranishmėve nė Wilisau tė Zvicrės, mė 03.05.2003 mė rastin e promovimit tė monografisė “Dėshmorėt jetojnė pas vdekjes”, tė autorit Arif Molliqi.

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.