28.04.2003 - Trepca.net

Lajme

E hėne, 28 prill 2003

 
 

Pėrmbajtja:

  • Forcat amerikane njoftuan se njė ushtarak i tyre ėshtė gjetur i vdekur nė afėrsi tė fshatit Dobėrēan tė Gjilanit

  • Njė ushtar danez i KFOR-it ka vdekur nė njė incident trafiku qė ndodhi nė afėrsi tė Zubin Potokut

  • Daci kėrkon nga Shtajneri qė ta shtyjė afatin pėr nėnshkrimin e katėr ligjeve

  • KK i Podujevės emėron ushtrues tė detyrės sė Kryeshefit ekzekutiv Sadik Poterėn dhe 12 ushtrues tė drejtorėve tė drejtorive

  • Njė grup eprorėsh tė TMK-sė ėshtė kthyer nga SHBA-tė ku kishte kryer njė kurs tė gjuhės angleze

  • Nė konferencėn pėr gjyqėsinė u kėrkua mosndėrhyrja e pushtetit ekzekutiv nė punėt e gjykatave

  • KFOR-i dhe policia UNMIK-ut thonė se gjendja e sigurisė nė rajonin e Gjilanit ėshtė e qėndrueshme

  • Nė fazėn e tashme tė proceseve demokratike nė Kosovė nevojitet njė model si ai i demokracisė amerikane

  • Zėvendėsshefi i Misionit tė KE angazhohet pėr krijimin e njėsive nėnkomunale nė 30 komuna tė Kosovės

  • Zyra e UNMIK-ut pėr Persona tė Zhdukur do tė vazhdojė gjurmimin pėr fatin e tė zhdukurve

  • Nė Llozhan tė Pejės u varrosėn Kamber, Daut, Salih, Halil dhe Albert Hoxha, tė cilėt humbėn jetėn nga shembja e dheut

  • Autoritetet spitalore nė Shkup kanė porositur me urgjencė pajisje tė posaēme pėr mbrojtje kundėr virusit SARS

  • Eduard Xhozef nga Grupi Ndėrkombėtar i Krizave thotė se deklaratatat e Georgievskit dhe Xhaferit janė tė papėrgjegjshme

  • Ėshtė vrarė sot njė nga komandantėt ushtarak tė njė fraksioni kryengritės tė Bregut tė Fildishtė

  • Raketa ruse Sojuz ka zbarkuar sot me sukses nė stacionin ndėrkombėtar tė gjithėsisė

  • Italia kundėrshton krijimin e minialeancės ushtarake brenda Bashkimit Evropian

  • Kidnapuesi libanez i autobusit nė Berlin ka paraqitur kėrkesa politike para se tė dorėzohet

  • Takim i gjeneralit Garner me udhėheqėit politikė, fetarė dhe etnikė tė Irakut

  • Vizitė e sekretarit Ramsfeld nė Gjirin Persik dhe nė Afganistan

  • 314 veta kanė vdekur nga SARS-i dhe gati 5 mijė tė tjerė janė prekur prej tij

  • Baradei kundėr idesė sė amerikanėve pėr kėrkim armėsh

  • Koreja e Jugut i kėrkon shpjegime Veriut

  • Ushtria amerikane do tė qėndrojė nė Irak derisa gjendja atje tė jetė stabilizuar

  • Tarik Azizi thotė se e ka parė Sadamin tė gjallė pas bombardimeve tė 19 marsit dhe tė 7 prillit

  • Koreja e Jugut dhe ajo e Veriut kanė vazhduar bisedimet pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve dypalėshe

  • SARS epidemia e parė globale e shekullit tė 21

  • Peronisti Menem nė avantazh pas raundit tė parė tė presidencialeve

  • Pas luftės mjedisi nė Irak nė gjendje katastrofale

  • Ushtria izraelite ka zbrasur njė ngulim tė paligjshėm hebraik nė Jordanin Perėndimor


 

Forcat amerikane njoftuan se njė ushtarak i tyre ėshtė gjetur i vdekur nė afėrsi tė fshatit Dobėrēan tė Gjilanit
 
Gjilan, 28 prill 2003 - Forcat paqeruajtėse amerikane njoftuan se njė ushtarak i tyre ėshtė gjetur i vdekur nė mėngjesin e ditės sė djeshme. Shėrbimi pėr Informim i kėtyre trupave nė kampin amerikan "Bondstill" nė Kosovėn Lindore, sektor ky i kontrolluar nga forcat amerikane, thanė se trupi i pajetė i ushtarit ėshtė gjetur nė afėrsi tė fshatit Dobėrēan tė komunės sė Gjilanit.
 
Bėhet fjalė pėr njė kapiten tė ushtrisė ameriakne, Senford Skot Saliven (35), i cili ka plagosur vetveten dhe pastaj nga plagėt ka vdekur.

Qė nga 12 qershori i vitit 1999 kur trupat e NATO-s kanė hyrė nė Kosovė pėr t'i dhėnė fund luftės gati dyvjeēare mbi 70 ushtarė tė KFOR-it kanė humbur jetėn nė incidente e aksidente tė ndryshme nė mbarė Kosovėn.
 
 
Njė ushtar danez i KFOR-it ka vdekur nė njė incident trafiku qė ndodhi nė afėrsi tė Zubin Potokut
 
Mitrovicė, 28 prill 2003 - Njė ushtar danez i KFOR-it ka vdekur nė njė aksident trafiku, qė ndodhi nė rrugėn ndėrmjet Zubin Potokut dhe Zveēanit. Press Qendra e KFOR-it nė Mitrovicė ka njoftuar se aksidenti ka ndodhur gjatė njė kthese kur automjeti kishtė rėnė nė njė gropė nė rrotėt e para, ndėrkaq njeri nga ushtarėt ishte zėnė mes automjetit dhe dheut.
 
Helikopterėt e KFOR-it kanė shkuar shpejt nė vendin e ngjarjes dhe ushtarin e lėnduar e kishin dėrguar nė spitalin fushor francez pėr operacion, mirėpo pėrpjekjet e mjekėve ishin tė kota pasi ushtari danez kishte vdekur.
 
 
Daci kėrkon nga Shtajneri qė ta shtyjė afatin pėr nėnshkrimin e katėr ligjeve
 
Prishtinė, 28 prill 2003 - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci i ka drejtuar sot shefit tė UNMIK-ut Mihael Shatjenr njė letėr me tė cilėn kėrkon qė ai tė shtyjė afatin e caktuar pėr nėnshkrimin e katėr ligjeve qė bien ndesh me rezolutėn 1244 deri mė 8 maj.
 
Nė kėtė datė duhet tė mbahet mbledhja e Kuvendit tė Kosovės. Daci e ka justifikuar kėrkesėn pėr shtyrjen afatin pėr shkak se komisionet pėrkatėse nuk kanė arritur tė pėrfundojnė punėn nė shqyrtimin e propozimamandmenteve ndaj kėtyre ligjeve. Ndėrkaq pritet kėtė punė komisionet do ta pėrfundojnė deri nė mbledhjen e ardhshme tė kuvendit mė 8 maj.

Ndėrkohė Kuvendi i Kosovės nuk do tė takohet nė senacės e radhės tė enjtėn pėr shkak tė festės sė 1 maj.
Njoftohet se kryeadministratori Shtajner pritet tė japė pėrgjigje nė letrėn e kryeparlamentarit Daci sot pasdite.
Shtajner mė parė kishte kėrkuar nga Kuvendi i Kosovės qė deri mė 30 prillit tė bėhet amandamentimi i katėr ligjeve, ndryshe ai do t'i nėnshkruante kėto ligje, dhe se do t'i merrte parasysh vetėm vėrejtjet e inkorporuara tė UNMIK-ut e jo edhe tė Kuvendit tė Kosovės.
 
 
KK i Podujevės emėron ushtrues tė detyrės sė Kryeshefit ekzekutiv Sadik Poterėn dhe 12 ushtrues tė drejtorėve tė drejtorive
 
Podujevė, 28 prill 2003 – Kuvendi i komunės i Podujevės mbajti sot seancėn urgjente nė tė cilėn u morėn vendime tė rėndėsishme nė funksion tė ndėrtimit tė organeve qeverisės, tė cilėn e udhėhoqi Agim Veliu, kryetar, e ku mori pjesė edhe pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut Shahzad Bangash, pėrfaqėsues tė OSBE-sė, etj.

KK i Podujevės me shumicė votash emėroi pėr ushtrues detyre tė kryeshefit ekzekutiv juristin Sadik Potera si dhe 12 ushtrues tė drejtorive. Kuvendi ua vazhdoi kontratat e punės tė gjithė tė punėsuarve nė administratėn civile tė komunės.

Kryetari Veliu paraqiti para anėtarėve tė Kuvendit dorėheqjen e Ilmie Bulliqit nga radhėt e LDK-sė nga Kolegji intervistues, nga Komiteti pėr politikė e financa dhe nga anėtarja e Kuvendit si dhe propozoi Hyra Salihun.
 
Propozimi i kryetarit tė komunės pėr caktimin e ushtruesve tė detyrave tė Kryeshefit ekzekutiv dhe tė drejtorėve tė drejtorive u kundėrshtua nga PDK e cila pėrkrahu ish-kryeshefin e mėparshėm. Mirėpo, kundėr vendimeve tė Kuvendit, pėrkundėr asaj se vendimet e tilla ishin marrė unanimisht nė grupin parlamentar tė LDK-sė, votuan edhe 3-4 kėshilltarė tė LDK-sė.
 
Kuvendi ua vazhdoi kontratat tė punėsuarve nė shėrbimin civil deri nė zgjedhjen e Kryeshefit Ekzekutiv. Kryetari i kuvendit Agim Veliu bėri tė ditur se pranim-dorėzimi i detyrave do tė bėhet ditėn e martė dhe tė mėrkurė.
 
 
Njė grup eprorėsh tė TMK-sė ėshtė kthyer nga SHBA-tė ku kishte kryer njė kurs tė gjuhės angleze
 
Prishtinė, 28 prill 2003 - Njė grup eprorėsh tė SHP tė TMK-sė ėshtė kthyer dje nga Indiana e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Ata kishin kryer njė kurs intensiv tė gjuhės angleze. Katėr eprorėt e TMK-sė patėn mundėsi qė pėr dy muaj tė trajnohen dhe tė pėrfitojnė nga eksperienca e trajnuesve amerikanė.
 
 
Nė konferencėn pėr gjyqėsinė u kėrkua mosndėrhyrja e pushtetit ekzekutiv nė punėt e gjykatave
 
Prishtinė, 28 prill 2003 - Nė pėrfundim tė konferencės triditėshe pėr gjyqėsinė e Kosovės u tha se institucionet vendore dhe ndėrkombėtare duhet tė jenė mė tė vėmendshme nė procesin e ndėrtimit tė procesit gjyqėsor.
 
Nė kėtė takim gjithashtu ėshtė kėrkuar edhe mosndėrhyrja e pushtetit ekzekutiv nė punėt e gjykatave. Avokatėt kanė theksuar se sistemi gjyqėsor ėshtė duke u cėnuar nga kryeadministratori i Kosovės dhe nga KFOR-i. Kėtė konferencė triditore e organizoi KMDLNJ me seli nė Prishtinė.
 
 
KFOR-i dhe policia UNMIK-ut thonė se gjendja e sigurisė nė rajonin e Gjilanit ėshtė e qėndrueshme
 
Gjilan, 28 prill 2003 - Pėrgjegjėsit pėr ēėshtjet e sigurisė nė komunėn e Gjilan, tė KFOR-it dhe policisė, janė shprehur se gjendja e sigurisė ėshtė e qėndrueshme dhe ekziston liria e plotė lėvizjeve pėr tė gjithė banorėt, pa dallim kombėsie.

Komandanti i kampit ushtarak amerikan Dejvid Sejxh ėshtė shprehur sot para mediave se banorėt serbė lėvizin lirisht gjatė tėrė kohės dhe ai personalisht ka pėrcjellė lėvizjen e tyre. Ai tha se ka gjashtė qė ka ardhur kėtu dhe nuk ka dėgjuar tė ketė pasur incidente apo qė serbėt tė jenė sulmuar.

Tė njėjtin mendim e ka edhe komandanti i policisė rajonale tė UNMIK-ut, Sem Ajvi, i cili thotė se pėrditė sheh duke lėvizur lirisht qyetarėt serbė nėpėr qytet, pa pėrcjellje dhe pa frikė. Edhe ai mohon tė ketė incidente ndėretnike nė kėtė rajon.

Gjithashtu edhe banorėt serbė janė shprehur pėr mediat lokale se nuk kanė probleme gjatė qarkullimit tė tyre prej fshatit nė qytet.

Por mediat serbe tė Beogradit, duke njoftuar pėr situatėn nė Anomoravė tė Gjilanit informojnė krejt ndryshe. Kėshtu agjencia zyrtare e lajmeve e Beogradit Tanjug njofton sot se serbėt kėtushėm jetojnė nė frikė dhe kanė kėrkuar kthimin e ushtrisė dhe tė policisė serbe, sepse ėshtė rrezikuar "jo vetėm prosperiteti por edhe ekzistenca nė vatrat e tyre".
 
 
Nė fazėn e tashme tė proceseve demokratike nė Kosovė nevojitet njė model si ai i demokracisė amerikane
 
Prishtinė, 28 prill 2003 - Nė Prishtinė pėrfundoi punimet konferenca me temėn: "Demokracia amerikane model pėr zhvillimet nė Kosovė", tė cilėn e organizoi Forumi i Rinisė sė LDK-sė.
 
Nė kėtė takim kryeparlamentari, Nexhat Daci, ka theksuar se nė momentin e tashėm duhet shkėputur nga njė burokraci e instaluar e UNMIK-ut me qėllime shumė tė mira, por me rezultate relativisht tė mangėta.

Ai ka shtuar se ditė e pėrditė me sjelljet konkrete duhet ndjekur traditat e demokracisė perėndimore.
Ndėrkaq, akademik Esat Stavileci ka thėnė se nė Kosovė ende nuk ka demokraci, sepse qytetarėt e saj ende nuk janė as shtetas, madje as qytetar tė mirėfilltė.

Edhe kėshilltarja politike nė Zyrėn amerikane, Viktoria Malsomek, e ka cilėsuar pozitive njė nismė tė tillė, duke premtuar pėrkrahje, aq mė tepėr kur kjo konferencė i shėrben instalimit tė demokracisė amerikane nė Kosovė.

Ndėrkaq, Lulzim Zeneli, kryetar i Forumit tė Rinisė sė LDK-sė ndėr tė tjera tha se institucionet e Kosovės dhe Kosova nė pėrgjithėsi po ecin nėpėr njė rrugėtim, i cili do tė varet edhe prej modeleve tė cilat aplikohen drejt realizimeve tė synimeve tona.
 
 
Zėvendėsshefi i Misionit tė KE angazhohet pėr krijimin e njėsive nėnkomunale nė 30 komuna tė Kosovės
 
Prishtinė, 28 prill 2003 - Zėvendėsshefi i Misionit tė KE Xhorxhi Bergou angazhohet pėr krijimin e njėsive nėnkomunale nė 30 komuna tė Kosovės. Ai ka theksuar se zonat ku komunitetet jetojnė nė shumicė pėr kėto komuntete mund tė ketė njė nivel tė vetėqeverisjes lokale, apo njė autonomi mė tė vogėl, por edhe ajo do tė ndėrtohet sipas sistemit tė pėrgjithshėm tė Kosovės.
 
KE ka vlerėsuar se numri i tashėm prej 30 komunave nė njė tė ardhme tė afėrt do tė jetė i vogėl pėr Kosovėn, kurse numri prej 400 ish-bashkėsive lokale konsiderohet numėr i lartė pėr t'i shndėrruar ato nė autoritete komunale. Prandaj ky mision nuk e pėrjashton mundėsinė qė kėto 100 njėsi nėnkomunale njė ditė tė jenė edhe 100 komuna tė reja tė Kosovės.

Zėvendėsshefi i Misionit tė KE Xhorxhi Bergou ka thėnė se standardet evropiane parashohin, qė njė autoritet komunal tė pėrfshijė njė territor tė caktuar me 20 deri mė 25 mijė banorė, ndėrkaq vetėm Prishtina, si njė komunė e vetme i ka rreth 500 mijė banorė.

Bergov po ashtu ka theksuar se standardet evropiane nuk parashohin decentralizimin mbi parimin etnik.
 
 
Zyra e UNMIK-ut pėr Persona tė Zhdukur do tė vazhdojė gjurmimin pėr fatin e tė zhdukurve
 
Prishtinė, 28 prill 2003 - Zyra pėr Persona tė Zhdukur do tė vazhdojė gjurmimin pėr fatin e tyre, ka thėnė pėrfaqėsusi i UNMIK-ut Simon Burger, duke iu drejtuar disa mijėra shqiptarėve tė tubuar nė Mejė tė Gjakovės, qė tė pėrkujtojnė 374 shqiptarė tė zhdukur katėr vite mė parė vetėm nga ai lokalitet.
 
Lideri i PLK-sė Gjergj Dedaj, i cili nė kėtė fshat nga familja e ngushtė e ti ka tė zhdukur 12 anėtarė, ka thėnė se tubimi ishte njėherit edhe protestė, sepse pas katėr vitesh asgjė nuk dihet pėr fatin e tė zhdukurėve.
 
 
Nė Llozhan tė Pejės u varrosėn Kamber, Daut, Salih, Halil dhe Albert Hoxha, tė cilėt humbėn jetėn nga shembja e dheut
 
Pejė, 28 prill 2003 - Nė fshatin Llozhan tė Pejės dje u varrosen Kamber, Daut, Salih, Halil dhe Albert Hoxha, tė cilė para dy ditė aksentalisht humbėn jetėn nga shembja e dheut derisa hapnin njė kanal tė ujėrave tė zeza.
 
Ceremonia e pėrcjelljes ėshtė mbajtur nė oborrin e shkollės ku ishin tubuar mijėra njerėz nga fshatrat pėrreth dhe mė larg. Duke u ndarė i fundit nga tė ndjerėt nė emėr tė fshati Haxhi Mulaj veē tjerash ka thėnė pėr tė ndjerin Halil Hoxha ashtu siē ishte shembull nė luftėn e Kosharės, ishte shembull edhe nė ndėrtimin e jetės nė Kosovėn e lirė.

Ndėrkaq, kryetari i komunės sė Pejės Ali Lajēi dhe drejtori i shkollės Daut Shala kanė bėrė thirrje qė t'u ndihmohet familjeve tė tė ndjerėve dhe kanė premtuar ndihmėn e institucioneve tė tyre.
 
 
Autoritetet spitalore nė Shkup kanė porositur me urgjencė pajisje tė posaēme pėr mbrojtje kundėr virusit SARS
 
Shkup, 28 prill 2003 - Autoritetet spitalore nė Shkup kanė porositur me urgjencė pajisje tė posaēme pėr mbrojtje kundėr virusit SARS. Dy mjekė tė klinikės infektive u kanė dėrguar letra kryeministrit Cėrvenkovski dhe ministrit tė shėndetėsisė Selmani dhe drejtorit tė Qendrės Klinike me tė cilėn kėrkojnė qė mjekėt tė kenė kushte pune me pacientėt e sėmurė eventualisht nga SARS-si.
 
Nė kėrkesėn e dy mjekėve thuhet se ekziston rreziku qė Maqedonia tė pėrfshihet shumė shpejt nė zonėn e prekur nga virusi vdekjeprurės SARS dhe luten autoritetet qeveritare qė pėr njė kohė sa mė tė shkurtėr ēėshtje orėsh tė pėrgjigjen se ēfarė hapėsirash dhe pajisjesh u lejojnė nė dispozicion mjekėve nė mėnyrė qė kėta tė ndėrmarrin masa pėr mbrojtje mė tė efektshme kundėr viruesit.
 
 
Eduard Xhozef nga Grupi Ndėrkombėtar i Krizave thotė se deklaratatat e Georgievskit dhe Xhaferit janė tė papėrgjegjshme
 
Shkup, 28 prill 2003 - Deklaratatat e Georgievskit dhe Xhaferit janė tė papėrgjegjshme, thotė Eduard Xhozef nga Grupi Ndėrkombėtar i Krizave. Ai ka shtuar se ky ėshtė njė gabim, sepse bėhet fjalė pėr njė vendim qė ka tė bėjė me dėshprimin dhe mossuksesin e dy politikanėve, qė i humbėn zgjedhjet e fundit nė Maqedoni.

Ata janė nėnshkrues tė Marrėveshjes sė Ohrit dhe pa marrė parasysh vlerėsimet e tyre se nė ēfarė shkalle ėshtė zbatuar kjo marrėveshje, apo a do tė ketė sukses, ata kanė ndėrmarrė njė detyrė formale dhe unė e konsiderojė tė papėrgjeshme shmangien nga ky obligim.

I pyetur se si e sheh qėndrimin e Georgievskit lidhur me ndarjen e Maqedonisė, z. Xhozef ka thėnė:
"Kjo ėshtė njė papėrgjegjėsi dhe shkurtpamėsi, ngase me kėtė u dėrgohet njė mesazh elementėve radikalė qė ende janė tė rrezikshėm pėr sigurinė e Maqedonisė qė inkurajohen mendimet e tyre se Marrėveshja e Ohrit nuk ėshtė fundi i ēėshtjeve tė hapura. Kjo ėshtė shumė e rrezikshme.
 
Tė themi pse njė shqiptar tani ta respektojė marrėveshjen mes Beogradit dhe Shkupit pėr demarkacionin e vijės kufitare, kur Georgievski sapo tha se Marrėveshja e Ohrit nuk vlen dhe se ne patjetėr do tė duhet tė shėnojmė kufijtė e rinj".

Ai dhe Arbėr Xhaferi e sollėn veten nė njė konflikt me bashkėsinė ndėrkombėtare", ka thėnė ky pėrfaqėsues i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave.
 
 
Ėshtė vrarė sot njė nga komandantėt ushtarak tė njė fraksioni kryengritės tė Bregut tė Fildishtė
 
Abixhan, 28 prill 2003 – Njė nga komandantėt ushtarak tė njė nga tri fraksioneve kryengritėse tė Bregut tė Fildishtė, ėshtė vrarė sot (tė hėnėn) nė pritė afėr kufirit me Liberinė, bėhet e ditur nė njė deklaratė tė Lėvizjes Popullore tė Bregut tė Fildishtė, njofton Rojter.
 
Nė deklaratė mė tej thuhet se rreshteri Feliks Doh, lider i kėsaj Lėvizjeje, ėshtė plagosur nė njė pritė, qė i ėshtė vėnė tė premten dhe pastaj "ėshtė kapur dhe ėshtė ekzekutuar".
 
Doh ėshtė vrarė nė njė zonė, ku kryengritėsit janė pėrleshur me ish-aleatėt e Liberisė dhe tė Siera Leonės, qė janė tė pakėnaqur me marrėveshjen e paqes, me tė cilėn i jipet fund luftės shtatėmuajshe.
 
 
Raketa ruse Sojuz ka zbarkuar sot me sukses nė stacionin ndėrkombėtar tė gjithėsisė
 
Moskė, 28 prill 2003 – Raketa ruse Sojuz, e cila ėshtė anija e parė e parė kosmike e lancuar nė gjithėsi pas raketės amerikane Kolumbia, e cila qe shkatėrruar nė shkurt, ka zbarkuar sot (e hėnė) me sukses nė stacionin ndėrkombėtar tė gjithėsisė, njofton Rojter.
 
Kapsula Sojuz, e cila ėshtė lancuar tė shtunėn nga kosmodromi rus Baikonur nė Kazakistan, barte komandantin rus Juri Malenēenko, 41-vjeēar dhe inxhinierin amerikan Eduard Lu.
 
 
Italia kundėrshton krijimin e minialeancės ushtarake brenda Bashkimit Evropian
 
Romė, 28 prill 2003 – Nė prag tė samitit tė katėr vendeve pėr mbrojtje, Italia ka tėrhequr vėrejtjen kundėr krijimit tė minialancės ushtarake brenda Bashkimit Evropian, njofton BBC.
 
Ministri i jashtėm, Franko Fratini ka thėnė se pėrpjekjet e Francės, tė Gjermanisė, Belgjikės dhe Luksemburgut pėr tė krijuar lidhje mė tė ngushta do tė shikohen "me sy shumė kritik".
 
 
Kidnapuesi libanez i autobusit nė Berlin ka paraqitur kėrkesa politike para se tė dorėzohet
 
Berlin, 28 prill 2003 – Policia gjermane ka njoftuar sot (tė hėnėn) se libanezi qė ka kidnapuar (tė shtunėn) autobusin nė Berlin ka paraqitur kėrkesa politike para se tė dorėzohej pas 45 minutave, njofton Rojter.
 
Zėdhėnėsi i policisė ka thėnė se rrėmbyesi 27-vjeēar, i cili ka mbajtur peng tetė udhėtarė dhe shoferin e autobusit tė qytetit ka kėrkuar tėrheqjen e Izraelit nga territoret e okupuara palestineze, por policia e kishte bindur tė dorėzohej. Njoftohet se askush nga udhėtarėt nuk ėshtė lėnduar.
 
 
Takim i gjeneralit Garner me udhėheqėit politikė, fetarė dhe etnikė tė Irakut
 
Bagdad, 28 prill 2003 - Gjenerali amerikan nė pension, Xhej Garner pritet tė zhvillojė njė takim me udhėheqėit politikė, fetarė dhe etnikė tė Irakut sot nė Bagdad, qėllim i tė cilit ėshtė krijimi i njė qeveria tė re nė vend.

Zyrtarėt amerikanė thonė se udhėhqėsit e mundshėm pritet tė dalin nga ky takim, ku do tė marrin pjesė 300 deri nė 400 vetė, tė gjithė kundėrshtarė tė regjimit tė Saddam Husseinit. Takimi i sotėm ėshtė njė formė mė e zgjeruar e diskutimeve tė dy javėve mė parė nė qyteitin jugor Nasiryja.
 
 
Vizitė e sekretarit Ramsfeld nė Gjirin Persik dhe nė Afganistan
 
Uashington, 28 prill 2003 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Donald Ramsfeld, u takua me udhėheqėsin e Emirateve tė Bashkuara Arabe, nė fillim tė turneut tė tij nė vendet e Gjirit Perik dhe nė Afganistan.

Ramsfeld po bėn njė turne tė vullnetit tė mirė pėr tė falenderuar udhėheqėsit rajonalė pėr mbėshtetjen e tyre nė luftėn e udhėhequr nga Shtetet e Bashkuara nė Irak dhe pėr tė diskutuar tė ardhmen e dislokimeve ushtarake nė rajon. Kėshilltarėt e Sekretarit Rumsfeld, iu shmangėn konfirmimit tė lajmeve se ai ka si synim tė vizitojė edhe Irakun.
 
 
314 veta kanė vdekur nga SARS-i dhe gati 5 mijė tė tjerė janė prekur prej tij
 
Taipeh, 28 prill 2003 - Taivani njoftoi pėr njė karantinė tė detyruar pėr tė gjithė personat, qė hyjnė nga vende tė goditura rėndė nga Sindroma e Rėndė Akute e Rrugėve tė Frymėmarrjes, ose Sarsi.

Duke filluar nga sot, ēdo njeri qė mbrrin nė Taivan nga Kina, Hong Kongu, Singapori ose Kanadaja do tė qėndrojė nė karantinė pėr 10 ditė. Banorėt taivanezė, qė kthehen nga kėto vende mund tė qėndrojnė nė karantinė nė shtėpitė e tyre.

Taivani njoftoi sot pėr vdekjen e parė nga Sindroma e Rėndė Akute e Rrugėve tė Frymėmarrjes. Kina njoftoi pėr 9 vdekje tė tjera nga Sarsi dhe 161 infeksione tė reja. Hong Kongu njoftoi pėr 12 tė vdekur tė tjerė dhe 16 infeksione tė reja. Dy vdekje tė tjera u njoftua sot nė Singapor.
 
 
Baradei kundėr idesė sė amerikanėve pėr kėrkim armėsh
 
Nju Jork, 28 prill 2003 - Kreu i Agjencisė Ndėrkombėtare Atomike, Mohamed el - Baradei tha se nuk sheh ndonjė arsye pse SHBA duhet tė marrė pėrsipėr kėrkimin pėr armė tė shkatėrrimit nė masė nė Irak.
 
Zoti El-Baradei qė ka qenė pėrgjegjės pėr mbikqyrjen e inspektimeve bėrthamore para luftės nė Irak tha se nuk ishte e nevojshme tė bėhej kjo gjė.

"Ne jemi ata qė kemi kredibilitetin gjithandej, thjesht sepse ne jemi perfaqėsues tė komunitetit ndėrkombėtar dhe bashkė me tė vjen pavarėsia jonė dhe transparenca.
 
Nė rast se do tė aprovoheshin konkluzione, veēanėrisht nė botėn arabe dhe myslimane lipset qė inpektorėt e OKB-sė tė jenė pjesė qėndrore e atij procesi", thotė Baradei.
 
 
Koreja e Jugut i kėrkon shpjegime Veriut
 
Seul, 28 prill 2003 - Delegacioni i Koresė sė Jugut qė merr pjesė nė raundin e dytė tė bisedimeve tre ditore interkoreano nė Penian ka paralajmėruar se nuk do tė nėnshkruajė ndonjė deklaratė tė pėrbashkėt derisa Korea e Veriut tė jetė dakord tė adresojė ēėshtjen e zhvillimit tė armėve bėrthamore.

Delegacioni thotė se deri mė tani nuk ka patur asnjė shpjegim nga Korea e Veriut pėrsa i pėrket njė pretendimi amerikan se Korea e Veriut kishte pranuar ekzistencėn e armėve bėrthamore.
 
 
Ushtria amerikane do tė qėndrojė nė Irak derisa gjendja atje tė jetė stabilizuar
 
Abu Dabi, 28 prill 2003 - Ushtria amerikane sipas ministrit tė Mbrojtjes sė SHBA do tė qėndrojė nė Irak derisa gjendja atje tė jetė stabilizuar. Detyrat nė Irak kėrkojnė shumė vėmendje dhe kohė ėshtė shprehur Ramsfeld.

Ramsfeld ndėrkohė ka mbėrritur nė Abu Dabi tė Emirateve tė Bashkuara. Nė qendėr tė bisedimeve qė ai do tė zhvillojė pritet tė jetė gjendja nė Irak.

Ushtarėt amerikanė kanė kapur njė tjetėr anėtar tė regjimit tė rrėzuar tė Sadam Huseinit. Komanda qėndrore e trupave amerikane nė Doha tė Katarit bėri tė ditur se bėhet fjalė pėr Hossan Mohamed Amin i cili mė parė kishte shėrbyer nė funksionin e personit tė kontaktit me inspektorėt e armėve tė Kombeve tė Bashkuara.
 
 
Tarik Azizi thotė se e ka parė Sadamin tė gjallė pas bombardimeve tė 19 marsit dhe tė 7 prillit
 
Uashington, 28 prill 2003 – Ish-zėvendėskryemionistri irakian, Tarik Aziz, iu ka deklaruar hetuesve amerikanė se Sadam Hyseini u ka shpėtuar dy bombardimeve ajrore, tė kryera me qėllim pėr tė vrarė atė dhe dy djemtė e tij, njofton Rojter sipas njė shkrimi tė sotėm (e hėnė) tė "USA Today".
 
Tarik Azizi, qė po merret nė pyetje nė njė vend tė panjohur, ka thėnė se ai e ka parė Sadamin tė gjallė nė Bagdad pas bombardimeve tė 19 marsit dhe tė 7 prillit. Gazeta nė fjalė thotė se hetuesit s'i kanė bėsuar Tarik Azizit nė kėtė deklaratė.
 
 
Koreja e Jugut dhe ajo e Veriut kanė vazhduar bisedimet pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve dypalėshe
 
Phenian, 28 prill 2003 - Koreja e Jugut dhe ajo e Veriut kanė vazhduar bisedimet pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve dypalėshe.

Pala koreano-jugore kėrkon tė bėjė edhe njėherė tė qartė se zotėrimi i armėve bėrthamore nga Koreja e Veriut ėshtė njė shkelje serioze e deklaratės dypalėshe tė vitit 1992 pėr njė gadishull korean tė pastėr nga kėto armė, njoftojnė nga kryeqyteti koreanoverior mediet koreano-jugore.
 
Dje nė hapje tė raundit tė ri ndėrministror tė bisedimeve qė pritet tė zgjasin tre ditė, Koreja e Jugut kėrkoi nga Koreja e Veriut heqjen dorė nga programi i armėve bėrthamore.
 
 
SARS epidemia e parė globale e shekullit tė 21
 
Londėr, 28 prill 2003 - SARS epidemia e parė globale e shekullit tė 21. Drejtuesja e OBSH-sė Gro Harlem Brutland u bėri thirrje vendeve tė prekura pėr marrjen e masave tė rrepta parandaluese. Ende egziston mundėsia e shmangies sė pėrhapjes sė epidemisė nė masėn e SIDė-s ka thėnė Brutland nė njė intervistė pėr stacionin e lajmeve BBC.
 
Shumė vende aziatike kanė lajmėruar ndėrkohė kontrolle mė tė forta tė udhėtarėve. Qeveria nė Taivan ka vendosur njė karantenė 10-ditore pėr tė gjithė personat qė vijnė nga zonat e infektuara.
 
Dje u njoftua se njė person humbi jetėn nė Taivan nga pasojat e SARS-it. Numri i viktimave tė sėmundjes sė mushkėrive nė tė gjithė botėn ėshtė rritur nė 317 vetė.
 
 
Peronisti Menem nė avantazh pas raundit tė parė tė presidencialeve
 
Buenos Ajres, 28 prill 2003 - Peronisti Menem nė avantazh pas raundit tė parė tė presidencialeve. Dy peronistėt Karlos Menem dhe Nestor Kirchner do tė ndeshen pėrsėri me njėri-tjetrin nė zgjedhjet e balotazhit nė 18 maj. Nga numėrimi i pothuaj dy tė tretave tė votave rezultoi se Menem kishte marrė 24% tė votave.
 
Me kėtė rezultat ai ndodhet nė avantazh tė lehtė kundrejt rivalit tė tij nė parti Kirchner i cili mori 22% tė votave. Tė 16 kandidatėt e tjerė pėr postin e presidentit ishin ndjeshėm prapa nė rezultat. Pėr fitoren e menjėhershme njė kandidati i duhen 45% e votave ose 40% me njė avantazh 10 pikėsh nga i dyti nė rezultat.
 
 
Pas luftės mjedisi nė Irak nė gjendje katastrofale
 
Paris, 28 prill 2003 - Pas luftės mjedisi nė Irak nė gjendje katastrofale. Shefi i programit tė Kombeve tė Bashkuara pėr ambientin Klaus Tėpfer ka kėrkuar kontrollin e pikave tė furnizimit me ujė tė pijshėm nė Irak si dhe tė situatės humanitare atje.
 
Pėr kėtė ėshtė i nevojshėm dėrgimi sa mė shpejt i specialistėve nė Irak ka kėrkuar Tėpfer nė mbyllje tė njė takimi treditor tė ministrave tė ambientit tė vendeve tė G-8 i cili u mbajt nė kryeqytetin francez.
 
Sipas njė studimi tė Kombeve tė Bashkuara dy dekada luftra, keqadministrim dhe sanksione kanė lėnė prapa nė Irak njė gjendje katastrofale. Zyrtarisht programi i Kombeve tė Bashkuara pėr Ambjentin nuk ka paraqitur ende njė kėrkesė pėr dėrgimin e specialistėve nė Irak.
 
 
Ushtria izraelite ka zbrasur njė ngulim tė paligjshėm hebraik nė Jordanin Perėndimor
 
Jeruzalem, 28 prill 2003 - Ushtria izraelite ka zbrasur njė ngulim tė paligjshėm hebraik nė Jordanin Perėndimor. Kjo u bė e ditur nga Ministria izraelite e Mbrojtjes. Mė parė qeveria kishte njoftuar zbrasjen e dy ngulimeve tė tilla tė paligjshme. Nė kėtė mėnyrė Izraeli kėrkon t'u pėrgjigjet kėrkesave tė izraelitėve thuhet nė deklaratėn e qeverisė.
 
Nesėr parlamenti palestinez pritet tė japė votėbesimin pėr qeverinė e re tė kryeministrit tė emėruar Mahmdud Abaz. Ky hap ėshtė kusht pėr paraqitjen e planit tė paqes tė sė ashtuquajturit "kuartet pėr Lindjen e Afėrme" i cili parashikon krijimin e njė shteti tė pavarur palestinez deri nė vitin 2005.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.