22.04.2003 - Trepca.net

Lajme

E marte, 22 prill 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova pėruroi Fabrikėn e tullave nė Prishtinė

  • Podujevė: Agim Veliu nderohet me medalje nga Batalioni i Dytė i KFOR-it ēeko-sllovak

  • Nėpėr vendbanimet serbe pronat do tė regjistrohen me ndihmėn e policisė

  • Gjenerali amerikan Daniel Kif thotė se vija kufitare e Kosovės me Serbinė vėzhgohet 24 orė nė ditė

  • Radio-Gjilani nuk ka probleme me komunėn, por me punėtorėt e vet

  • Nė seancėn e ardhshme tė Kuvendit diskutohet rreth nxjerrjes sė ligjit pėr zgjedhjet dhe pėr dy projektligje

  • Kėrkohen masa urgjente pėr mbrojtjen dhe parandalimin e ndotjes sė mjedisit nė Kosovė

  • SHPK ka marrė njė raport pėr ekzistimin e njė varreze masive nė Rahovec

  • Nė muajin maj Kosovėn do ta vizitojnė kardiokirurgė tė njohur italianė

  • Disa deputetė tė Parlamentit tė Kosovės kanė pėrgatitur njė projektrezolutė tė re pėr vlerat e luftės

  • B. Fleēėr: Shumė rrallė kemi takuar shqiptare tė Kosovės tė involvuara nė prostitucion

  • R.Osmani: Veprim i PDSH-sė ėshtė i koordinuar me ish-partnerin e saj tė dikurshėm, VMRO-DPMNE

  • Tirana zyrtare e shqetėsuar me deklarimet e fundit nga pėrfaqėsues tė forcave nė Maqedoni

  • BE kundėrshton shpalljen e moratoriumit nga ana e PDSH-sė

  • Beogradi lėshon urdhėrarrest ndėrkombėtar pėr Shefqet Musliun

  • Maqedonia dėrgon nė Irak njė njėsit prej 39 ushtarakėve

  • B. Cėrvenkovski kundėrshton qėndrimet e Georgievskit dhe Xhaferit se Marrėveshja e Ohrit ėshtė koncept i shkatėrruar

  • Ambasadorėt e NATO-s, SHBA-ve, BE-sė dhe OSBE-sė nė Shkup theksojnė se kufijtė e Maqedonisė janė tė pacėnueshėm

  • Paskal Milo formon njė parti tė re

  • Policia e Tivarit nė Mal tė Zi ka konfiskuar 16 kilogram heroinė

  • Arrestohet shefi i policisė sė aeroportit tė Tiranės

  • Nė Pakistan ėshtė arrestuar gruaja e parė e dyshimtė pėr lidhje me Al-Kaidėn

  • Nga disa shpėrthime nė Kashmirin indian janė vrarė gjashtė civilė dhe shumė tė tjerė janė plagosur

  • Nga pėrmbytja e dy trapave nė Bangladesh kanė humbur jetėn rreth 100 njerėz

  • Departamenti i Shtetit paralajmėronr qytetarėt amerikanė

  • I dėrguari amerikan pėr rindėrtimin e Irakut mbėrrin nė Bagdat

  • Ramsfelld thotė se SHBA nuk po shqyrtojnė asnjėfarė pranie ushtarake afatgjatė nė Iraq

  • Sadam Huseini ėshtė gjallė dhe vazhdon tė qarkullojė brenda Irakut

  • Iraku i shkatėrroi armėt kimike muajin e kaluar

  • Koreja e Jugut pranon propozimin e Koresė sė Veriut

  • Shitėt mblidhen pėr pelegrinazh nė Qerbela

  • Amerikanėt bėjnė arrestimin e gjashtė

  • Njeriu e ka kafshuar qenin


 

Presidenti Rugova pėruroi Fabrikėn e tullave nė Prishtinė
 
Prishtinė, 22 prill 2003 - Pas modernizimit nga partneri italian, sot u pėrurua Fabrika e Tullave nė Prishtinė, dhe e cila tash e tutje do tė quhet "Ital Kosova".

Duke bėrė pėrurimin e kėsaj fabrike presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova tha se tani do tė fillojė edhe procesi i privatizimit i cili do tė jetė proces mė i komplikuar, por do tė bėhen pėrpjekje qė ekonomia e Kosovės, konkretisht ajo pjesė qė quhet shtetėrore tė privatizohet sa mė shpejt.
 
Pas fazės sė parė tė emergjencės dhe rindėrtimit tė parė, Kosova po hyn nė fazėn e zhvillimit ekonomik, e cila duhet tė ketė pėrkrahjen e institucioneve ekonomike, financiare vendore e ndėrkombėtare, tha presidenti Rugova.

Investuesi nga Italia Franēesko Anello tha se ėshtė i lumtur qė ka arritur sot nė Prishtinė dhe premtoi se do tė pėrpiqet qė tė me teknologjinė e re tė zhvillohet kjo fabrikė.

Ndėrkaq sipas menaxherit tė saj Blerim Sfirca riparimi dhe modernizimi i kėsaj fabrike ka zgjatur 18 muaj dhe ajo po e rifillon punėn nė fazėn mė tė duhur kur Kosova po fillon periudhėn e rindėrtimit tė saj. Nė kėtė fabrikė do tė punėsohen rreth 250 punėtorė, kurse aktualisht janė tė punėsuar 195 punėtorė.

Ndėrkaq Ismet Beqiri, kryetar i komunės sė Prishtinės, tha se vetėm prodhimi ėshtė baza e cila krijon perspektivė pėr qutetarėt nė rimėkmėbjen e vendit.

Drejtuesit e fabrikės premtuan prodhime me cilėsi tė lartė dhe me ēmime tė arsyeshme pėr standardin e qyetarėve tė Kosovės.
 
 
Podujevė: Agim Veliu nderohet me medalje nga Batalioni i Dytė i KFOR-it ēeko-sllovak
 
Podujevė, 22 prill 2003 – Nė pėrfundim tė misionit paqėsor nė Kosovė, komandanti i Batalionit tė Dytė ēeko-sllovak nėnkoloneli Peter Prohaska, sot u prit nė njė takim lamtumirės nga kryetari i komunės Agim Veliu. Nė kėtė takim mori pjesė edhe komandanti i ri nėnkoloneli Josef Kopecki dhe shefi i CIMIC-ut mbitogeri Pavel Mraz.

Agim Veliu falėnderoi KFOR-in ēeko-sllovak pėr kontributin nė ruajtjen e paqes dhe tė sigurisė nė regjionin e komunės sė Podujevės, kurse nėnkoloneli Prohaska tha se bashkėpunimi me institucionet komunale ėshtė i rėndėsishėm nė interes tė pėrparimit dhe pėrmirėsimit tė kushteve tė jetės sė popullatės nė Podujevė.
 
"Jemi pėrpjekur qė gjatė misionit tonė tė ndihmojmė njerėzit nė nevojė edhe pse e dijmė se zhvillimi i Podujevės kėrkon mė shumė angazhim dhe punė", tha nėnkoloneli Prohaska.

Kryetari i komunės Agim Veliu ftoi komandantin e ri tė Batalionit tė tretė nėnkolonelin Josef Kopecki pėr njė bashkėpunim tė ngushtė nė interes tė tė gjithė qytetarėve tė Llapit. Ndėrkaq komandanti i ri premtoi se do tė vazhdojė punėn e mirė qė ka bėrė Batalioni i Dytė me nėnkolonelin Prohaska.

Nėnkoloneli Peter Prohaska nė shenjė falėnderimi pėr bashkėpunim me institucionet e komunės nderoi Agim Veliu me medaljen e Batalionit tė Dytė ēeko-sllovak. Ndėrkaq CIMIC-u nderoi me mirėnjohje Drejtorinė pėr Demokratizim dhe Marrėdhėnie me Publikun.
 
 
Nėpėr vendbanimet serbe pronat do tė regjistrohen me ndihmėn e policisė
 
Gjilan, 22 prill 2003 - Ndėrsa qytetarėve tė tjerė tė komunės sė Gjilanit tashmė u kanė arritur edhe faturat e para tė tatimit vjetor pėr pronėn, komuniteti serb po refuzon ende tė bashkėpunojė me regjistruesit e pronės. Qėndrim tė njėjtė ndaj kėtij procesi kanė mbajtur deri tani edhe vetė liderėt e serbėve.

Por, paralajmėrimet e administratorit komunal, Bob Simons, se ky proces do tė kryhet me ndihmėn e policisė, ndoshta do t`i bindė serbėt lokalė qė tė ndryshojnė mendjen rreth kėtij obligimi.

Ėshtė shumė e nevojshme qė matjet e pronės tė bėhen edhe nėpėr vendbanimet serbe tė komunės sė Gjilanit, ka thėnė z. Bob Simons, sipas tė cilit, nė fshatin Cėrnicė, qė ka njė popullsi tė pėrzier, shumica e familjeve kanė regjistruar pronėn.
 
Duket se liderėt e serbėve nuk kanė provuar fare nė kėtė drejtim pėr ta bindur komunitetin qė pėrfaqėsojnė, ndėrsa kanė dhėnė pėrgjegje negative nė emėr tė tyre.

Pas disa takimeve qė kishte me komunitetin serb, administratori lokal i UNMIK-ut pėr Gjilan, Bob Simons ka thėnė nė Komitetin pėr Siguri dhe Emergjencė se ėshtė vlerėsuar qė ky proces duhet tė kryhet me ndihmėn e policisė.

Lutfi Haziri, kryetar i komunės tha se mbėshtetja e regjistruesve nga policia e komunitetit, do tė jetė e nevojshme vetėm nė fazėn e parė, ndėrsa ai beson se mė vonė serbėt nuk do tė refuzojnė t`i pėrgjigjen kėtij obligimi, sepse ai garanton zhvillim tė infrastrukturės pėr tė gjithė banorėt e komunės sė Gjilanit.
 
 
Gjenerali amerikan Daniel Kif thotė se vija kufitare e Kosovės me Serbinė vėzhgohet 24 orė nė ditė
 
Gjilan, 22 prill 2003 - Kreu i Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes, gjenerali Daniel Kif dje doli para gazetarėve pėr tė treguar pėrkushtimin e tij nė ushtrimin e kontrollit ushtarak tė zonės sė Lindjes. Duke qėndruar pėrpara njė helikopteri "Apaēi" gjenerali Kif tha se mjetet e sofistifikuara po japin mundėsi qė tė vėzhgohet sidomos vija kufitare e Kosovės me Serbinė pėr 24 rresht.
 
 
Radio-Gjilani nuk ka probleme me komunėn, por me punėtorėt e vet
 
Gjilan, 22 prill 2003 - Radio-Gjilani, njėri ndėr mediat mė tė hershme lokale nė Kosovė, pas Radio-Ferizajt, ndodhet nė njė pozitė tė palakmueshme dhe rrezikon tė mbyllet.

Drejtori Agim Kajtazi e ka fajėsuar komunėn pėr gjendjen e tashme tė Radio-Gjilanit, e cila e ka fituar tė drejtėn e zotėrimi tė teknikės sė emitimit, nė procedurė gjyqėsore, pasi kolektivi ishte ndarė pėrgjysmė dhe shtatė punėtorė kanė ngelur jashtė punės.

Akuzave nė adresė tė komunės, kryetari Lutfi Haziri iu ka pėrgjegjur duke thėnė se komuna nuk ka asnjė problem me Radio-Gjilanin, por drejtori Agim Kajtazi ka problem me shtatė punėtorė tė kėsaj medie.
 
Haziri tha se komuna nuk ka nevojė tė implikohet nė kėtė mosmarrėveshje, por ka qenė kategorik kur ka theksuar se komuna do ta mbrojė pronėn e vetė qė e ka nė Radio-Gjilan.

Ndėrkaq, ombduspersoni Marek Novicki nuk e ka parė tė arsyeshme tė deklarohet rreth rastit tė Radio-Gjilanit, pasiqė ēėshtja ndodhet nė procedurė tė gjyaktės supreme tė Kosovės.
 
 
Nė seancėn e ardhshme tė Kuvendit diskutohet rreth nxjerrjes sė ligjit pėr zgjedhjet dhe pėr dy projektligje
 
Prishtinė, 22 prill 2003 - Nė takimin e rregullt tė Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės u diskutua sėrish rreth rezolutės pėr mbrojtjen e vlerave tė luftės ēlirimtare tė popullit tė Kosovės. Sipas anėtarit tė Kryesisė, Bajram Kosumi kjo rezolutė ka gjasa tė shqyrtohet nė takimin e ardhshėm tė Kryesisė e pastaj tė shtrohet nė rend dite tė seancės sė ardhshme tė Kuvendit tė Kosovės.
 
Ai tha se nė kryesi ekziston vullnet i mirė qė kjo ēėshtje tė hyjė nė rend dite e pastaj tė diskutohet. Aprovimi i kėsaj rezolute, sipas Kosumit ėshtė i rėndėshėm pėr qytetarėt e Kosovės e cila do tė hapte derėn pėr nxjerrjn e ligji pėr mbrojtjen e vlerave tė luftės, tė invalidėve tė luftės dhe tė familjeve tė dėshmorėve. Sipas tij rezoluta ėshtė njė akt juridiko-politik e cila i hap derėn qeverisė qė tė propozojė projektligjin pėr vlerat e luftės.

Nė takimin e sotėm u pėrkrah propozimi i grupit parlamentar tė LDK-sė dhe tė Komisionit legjislativ tė Kuvendit pėr nxjerrjen e ligjit pėr zgjedhjet. Ndėrkohė pritet qė Kuvendi nė seancėn e radhės sė tė enjtės ta hapė debatin pėr kėtė ligj.

Poashtu njoftohet se komisionet janė duke punuar nė harmonizimin e vėrejtjeve tė Zyrės ligjore tė UNMIK-ut me ligjet qė nuk janė nėnshkruar nga kryeadministratori Shtajner. Rishqyrtimi i ligjeve tė miratuara nga Kuvendi do tė bėhet pėr vazhdimin e bashkėpunimit me bashkėsinė ndėrkombėtare dhe nė interes tė qytetarėve, tha kėshilltari i kryeparlamentarit Daci, Ramush Tahiri.

Poashtu nė seancėn e sė enjtės deputetėt do tė diskutojnė pėr projekltligjin pėr rrugėt dhe pėr plehėrat artificiale.
 
 
Kėrkohen masa urgjente pėr mbrojtjen dhe parandalimin e ndotjes sė mjedisit nė Kosovė
 
Prishtinė, 22 prill 2003 - Partia e tė Gjelbėrve tė Kosovės kėrkon nga UNMIK-u qė tė ndėrmarrė masa urgjente pėr mbrojtjen dhe parandalimin e ndotjes sė mjedisit nga ēimentorja e Hanit tė Elezit dhe nga termocentrali "Kosova A".
 
Kjo part ėshtė e mendimit se natyra e Kosovės pėrmballet me njė gjendje tė rėndė dhe si pasojė edhe qytetarėt e saj. Parandalimi i mbrojtjes sė mjedisit mund tė bėhet me ndėrhyrjet nė termocentralin "Kosova A" dhe nė Ēimentoren e Hanit tė Elezit, dy nga ndotėsit mė tė mėdhenj tė mjedisit nė Kosovė.

Kryetari i PGJK Daut Maloku tha se po qe se deri mė 5 qershor, kur ėshtė Dita ndėrkombėtare e mjedisit UNMIK-u e Shtajneri nuk ndėrmarrin masa, posaēėrisht pėr Hanin e Elezit, atėherė kjo parti do tė organizohet dhe do ta bllokojė kufirin Kosovė-Maqedoni pėr tė mos lejuar tė hyjė nė Kosovė pronari i ēimentores i cili nuk po respekton vendimet pėr mbrojtjen e mjedisit nė Han tė Elezit.

Si masė tjetėr kėrkohet qė kėto objekte tė mbyllen sidomos gjatė muajve tė verės.
 
 
SHPK ka marrė njė raport pėr ekzistimin e njė varreze masive nė Rahovec
 
Prizren, 22 prill 2003 - Njė zėdhėnės i Shėrbimit Policor tė Kosovės nė Prizren, tha se kanė marrė njė raport lidhur me dyshimin pėr ekzistimin e njė varreze tė madhe masive nė Rahovec. Ai tha se njė qytetar i Rahovecit ka raportuar tek pjesėtarėt e KFOR-it se dyshon qė njė gropė e mėhershme nė kėtė qytet qė ka njė sipėrfaqe tė madhe tė jetė varrezė e mundshme masive.
 
 
Nė muajin maj Kosovėn do ta vizitojnė kardiokirurgė tė njohur italianė
 
Prishtinė, 22 prill 2003 - Nė gjysmėn e dytė tė muajit maj Kosovėn do ta vizitojnė kardiokirurgė tė njohur italianė nė lėmin e pediatrisė pėr tė realizuar kėshtu njė 25 ndėrhyrje tė drejtpėrdrejta kardiokirurgjike nė zemėr, tė cilat deri tash nuk janė bėrė nė vendin tonė.
 
 
Disa deputetė tė Parlamentit tė Kosovės kanė pėrgatitur njė projektrezolutė tė re pėr vlerat e luftės
 
Prishtinė, 22 prill 2003 - Njė grup prej 40 deputetėve tė Parlamentit tė Kosovės ka pėrgatitur njė projektrezolutė pėr vlerat e luftės e cila sipas nismėtarėve tė saj ka siguruar nėnshkrimet e nevojshme tė deputetėve pėr tė rihyrė nė ren dite tė Parlamentit tė Kosovės.
 
Sipas shefit tė grupit parlamentar tė AAK-sė edhe teksti i variantit tė ri tė kėsaj projektrezolute ka pėsuar ndryshime, tė cilat sipas tij e kanė bėrė mė gjithėpėrfshirės, siē ėshtė ndihma e bashkėsisė ndėrkombėtare nė ēlirimin e Kosovės, por edhe rezistenca e fundit me mjete paqėsore qė e ka bėrė populli i Kosovės. Kėto janė elemente shtesė qė iu kanė shtuar kėsaj projektrezolute.
 
 
B. Fleēėr: Shumė rrallė kemi takuar shqiptare tė Kosovės tė involvuara nė prostitucion
 
Prishtinė, 22 prill 2003 - Policia e Kosovės dhe ajo ndėrkombėtare kanė arrestuar gjatė tre muajve tė fundit rreth 20 persona pėr tė cilėt dyshohet se ushtrojnė trafikim ilegal tė femrave. Vetėm brenda tre muajve tė fundit janė mbyllur 19 kafiteri nate si dhe janė shpėtuar 24 femra qė janė detyruar tė ushtrojnė prostitucion.

Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut, Beri Fleēėr thotė se janė mė se 200 lokale tė regjistruara nė listat e policisė ku stafit ndėrkombėtar i ndalohet hyrja. Deri nė fund tė muajit mars janė arrestuar 13 persona, por numri i atyre ka arritur nė mbi 20.

"Mund tė them se shumė rrallė kemi takuar shqiptare tė Kosovės tė involvuara nė biznese tė tilla, pėrkatėsisht nė prostitucion. Ndoshta ka femra kosovare qė merren me prostitucion nė shtete tė tjera mirėpo nė Kosovė njė gjė e tillė ndodhė shumė rallė", ka thėnė Fleēėr.
 
 
R.Osmani: Veprim i PDSH-sė ėshtė i koordinuar me ish-partnerin e saj tė dikurshėm, VMRO-DPMNE
 
Tetovė, 22 prill 2003 - Duke vlerėsuar veprimin e fundit tė Partisė Demokratike Shqiptare dhe nėse ky ishte njė zhvillim i befasishėm nė skenėn politike tė Maqedonisė, Rufi Osmani, analist politik, thotė se kryesisht bėhet fjalė pėr njė lojė fjalėsh.
 
Veprimi i PDSH-sė ėshtė i pėrsėritur dhe se ajo njė veprim tė ngjashėm e ka inskenuar nė skenėn politike nė Maqedoni edhe nė vitin 1995. Ai mendon se nuk bėhet fjalė pėr njė veprim tė papritur.

Sipas zotit Osmani, ky veprim i PDSH-sė "ėshtė i koordinuar edhe me ish-partnerin e tij tė qeverisė sė dikushme, me partinė e Lupēo Georgievskit (VMRO-DPMNE)". Kėto dy subjekte, thotė Osmani, si parti opozitare tentojnė qė tė hedhin ide tė reja destabilizuese nė skenėn politike nė Maqedoni, me njė objektiv qė tė detyrojnė pushtetin aktual tė shpallė zgjedhje tė parakohshme.

Rufi Osmani konstaton se "idetė e Arbėr Xhaferit dhe tė Lupēe Georgievskit pėr krijimin e shteteve autonome etnike janė nė kundėrshtim tė plotė me proceset integrative aktuale, si nė aspektin ekonomik, politik dhe atė tė sigurimit".

"Mendoj se idetė e kėsaj natyre janė nė kundėrshtim me realizimin e aspiratave tė ēėshtjes shqiptare dhe nė veēanti kėto dėmtojnė interesin strategjik tė popullit shqiptar nė Kosovė, pėr realizimin e shtetit tė pavarur tė Kosovės nė kuadėr tė kufijve aktualė", tha Rufi Osmani nė njė intervistė pėr radion "Evropa e lirė".
 
 
Tirana zyrtare e shqetėsuar me deklarimet e fundit nga pėrfaqėsues tė forcave nė Maqedoni
 
Tiranė, 22 prill 2003 - Ministria e Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė po ndjek me vėmendje dhe shqetėsim deklarimet e fundit nga pėrfaqėsues tė rėndėsishėm tė forcave tė ndryshme politike opozitare nė Maqedoni, tė cilėt bėjnė thirrje pėr "krijimin e shteteve etnikisht tė pastra", dhe pėr "shkėmbime territoresh" nė funksion tė kėtij qėllimi, thuhet nė njė komunikatė tė kėsaj ministrie.

Ajo i dėnon me forcė deklarime tė tilla si regresive, pasi ato jo vetėm qė bien ndesh me filozofinė e re integruese qė ka pėrfshirė rajonin e Evropės Juglindore dhe qė po e afron atė ēdo ditė e mė tepėr me Bashkimin Evropian dhe NATO-n, por revokojnė njė model tė dėshtuar qė i solli shumė vuajtje e gjakderdhje kėtij rajoni.

Ministria e Punėve tė Jashtme vlerėson se rruga e vetme e zgjidhjes sė problemeve ndėretnike nė Maqedoni ėshtė ajo e zbatimit tė plotė tė Marrėveshjes sė Ohrit. Ēdo alternativė tjetėr, vetėm sa do tė cenonte paqen e sigurinė nė Maqedoni dhe mė gjerė, duke e vonuar gjithė rajonin nė rrugėn e nisur tė integrimit euroatlantik, thuhet nė fund tė kėsaj komunikate.
 
 
BE kundėrshton shpalljen e moratoriumit nga ana e PDSH-sė
 
Shkup, 22 prill 2003 - Bashkimi Evropian e ka kundėrshtuar shpalljen e moratoriumit nga ana e Partisė Demokratike Shqiptare dhe nuk pajtohet me kritikat qė janė dhėnė rreth zbatimit tė Marrėveshjes sė Ohrit. Irena Gjuzelovs, zėdhėnėse e BE-sė, ka deklaruar se nuk pajtohet me qėndrimet e PDSH-sė se nuk po realizohen dispozitat e Marrrėveshjes sė Ohrit.

"Ekziston pėrparim i madh nė drejtim tė zbatimit tė obligimeve qė dalin nga Marrėveshja e Ohrit. Gjendja nuk mund tė krahasohet me atė qė ishte vetėm para njė viti e gjysmė dhe kėto rezultate janė falė kursit tė politikės aktuale, por edhe tė asaj tė kaluarės, ku merrte pjesė edhe PDSH-ja", thotė Gjuzelova, zėdhėnėse e BE-sė.
 
Nuk ka alternativė tjetėr pos jetėsimit tė Marrėveshjes sė Ohrit, thotė ajo, sepse kjo marrėveshje ėshtė kusht pėr integrimin e Maqedonisė nė BE.

Ndėrkaq lidhur me idenė tė po kėsaj partie se nga kjo gjendje mund tė dilet vetėm nėse Maqedonia shpallet protektorat, zėdhėnėsja e BE-sė Gjuzelova hedh poshtė kėtė ide nė mėnyrė tė prerė, duke shtuar se Maqedonia asnjėherė nuk do tė jetė protektorat. Sipas saj kjo ide nuk do tė ketė pėrkrahjen e as njė organizate ndėrkombėtare, apo qeverie perėndimore.
 
 
Beogradi lėshon urdhėrarrest ndėrkombėtar pėr Shefqet Musliun
 
Beograd, 22 prill 2003 - Policia e Bujanocit (nė luginėn e Preshevės) ka lėshuar urdhėrarrestin ndėrkombėtar tė Interpolit pėr ish-liderin e UĒPMB-sė Shefqet Musliun. Urdhėrarresti ėshtė vendosur nė sajtin (faqen) e Interpolit.
 
Ndėrkaq nė kėrkesėn pėr arrestimin e Shefqet Musliut thuhet se ai kėrkohet pėr shkak tė sulmeve, reketimit dhe posedimti ilegal tė armėve, dhe se "mund tė jetė i rrezikshėm", njoftojnė mediat serbe.
 
 
Maqedonia dėrgon nė Irak njė njėsit prej 39 ushtarakėve
 
Shkup, 22 prill 2003 - Parlamenti i Maqedonisė mori vendim pėr dėrgimin e njė njėsiti prej 39 ushtarakėve tė Maqedonisė nė misionin paqėsor nė Irak. Dėrgimin e kėtij njėsiti e pėrkrahėn tė gjitha grupet parlamentare.

Ndėrkohė Parlamenti i Maqedonisė miratoi Ligjin pėr ratifikimin e Marrėveshjes pėr statusin e forcave tė Maqedonisė nė Kuvajt.

Kuvendi e vazhdoi punėn me debat lidhur me Propozim-vendimin pėr dėrgimin e njėsiteve tė ARM-sė pėr pjesėmarrje nė misionin paqesor nė Irak.

"Ushtarėt e Maqedonisė do tė jenė me mision tė madh - mision pėr ndėrtimin e demokracisė sė re, pėr pengimin e prodhimit dhe shitjen e armėve pėr shkatėrrim nė masė dhe se me kėtė mision Maqedonia ėshtė nė anėn e paqes dhe stabilitetit, tha ministri i Mbrojtjes Vllado Buēkovski.
 
 
B. Cėrvenkovski kundėrshton qėndrimet e Georgievskit dhe Xhaferit se Marrėveshja e Ohrit ėshtė koncept i shkatėrruar
 
Shkup, 22 prill 2003 - Kryeministri maqedonas Branko Cėrvenkovski tha se shpallja e Marrėveshjes sė Ohrit nė kohė tė njėjtė nga ana e dy nėnshkruesve si koncept i shkatėrruar tregon qartė se z. Georgievski, Xhaferi dhe Thaēi kanė bashkėrendim.
 
Skenarėt e tillė tė promovuar nė mėnyrė publike do tė thonė nxitje e ektremizmit dhe radikalizmit dhe i bėjnė thirrje aktivizimit tė nėntokės politike dhe kriminale nė Maqedoni.

Cėrvenkovski porositi se Qeveria maqedonase do t'i shfrytėzojė tė gjitha mekanizmat institucionale tė garantuara me kushtetutė dhe se nuk do tė lejojė destabilizimin e sėrishėm tė vendit.
 
Ai shtoi se e ardhmja e Maqedonisė ėshtė nė paqe dhe jo nė luftė, nė bashkėsi dhe jo nė spastrimin etnik, nė integrime dhe jo nė ndarje, nė pranimin e vlerave civilizuese dhe jo nė ngjalljen e koncepteve "fashisoide dhe mesjetare", siē i quajti ai.
 
 
Ambasadorėt e NATO-s, SHBA-ve, BE-sė dhe OSBE-sė nė Shkup theksojnė se kufijtė e Maqedonisė janė tė pacėnueshėm
 
Shkup, 22 prill 2003 - Ambasadorėt e vendeve dhe organizatave me ndikim nė Maqedoni si NATO, Shtetet e Bashkuara, Bashkimit Evropian dhe OSBE-sė nė njė komunikatė tė pėrbashkėt, theksojnė se kufijtė e Maqedonisė janė tė pacėnueshėm, nuk ka vend pėr dhunėn dhe Marrrėveshja e Ohrit duhet zbatuar plotėsisht nė mėnyrė qė tė shmangen tragjeditė e sė kaluarės, theksojnė ata.
 
Kjo marrėveshje ėshtė rruga e vetme drejt sė ardhmes dhe partitė politike dhe pėrfaqėsuesit e tyre, nėnshkrues tė saj, kanė pėrgjegjėsi qė t'i bashkohen nė mėnyrė aktive procesit qė ai tė jetė i suksesshėm, thuhet nė komunikatė.

Ambasadorėt e NATO-s, SHBA-ve, BE-sė dhe tė OSBE-sė theksojnė se nuk guxon tė pengohet zbatimi i Marrėveshjes me veprime qė bien ndesh me angazhimet e mėparshme.

Ata i kanė bėrė kėto komente pas njė deklarate tė ish-kryeministrit Georgievski pėr ndarjen e Maqedonisė nė baza etnike.
 
 
Paskal Milo formon njė parti tė re
 
Tiranė, 22 prill 2003 - Ish-ministri i jashtėm, Paskal Milo sė bashku me disa anėtarė tė Kryesisė sė Partisė Socialdemokrate kanė shpallur zyrtarisht krijimin e njė partie tė re tė quajtur Partia Demokracia Sociale.
 
Gjatė njė takimi me gazetarė nė Tiranė, Milo tha se kishin qenė tė detyruar tė largoheshin nga Partia Socialdemokrate pėr shkak tė mungesės sė theksuar tė demokracisė sė brendshme, si dhe pėr shfaqes sė papranueshme autoritare dhe abuzimet e kryetarit aktual Skėnder Gjinushi.
 
Partia Demokracia Sociale, e cila do tė regjistrohet sot nė Gjykatėn e Tiranės pretendon se ka 60 pėr qind tė elektoratit tė Partisė Socialdemokrate.
 
 
Policia e Tivarit nė Mal tė Zi ka konfiskuar 16 kilogram heroinė
 
Bar, 22 prill 2003 - Policia e Tivarit nė Malin e Zi ka konfiskuar dje 16 kilogram heroinė, ndėrkaq njė shtetas italian ėshtė arrestuar. Kjo sasi e drogės u gjet nė njė makinė qė drejtohej nga Toni Rozina, i cili vinte nga porti i Durrėsit.
 
 
Arrestohet shefi i policisė sė aeroportit tė Tiranės
 
Tiranė, 22 prill 2003 - Policia ka arrestur drejtuesin e Komesariatit tė policisė sė Rinasit Enriko Sylejmanin nėn akuzėn e favorizimin tė trafikut pėr emigrantė dhe kladestinė.
 
Sė bashku me Sylejmanin nėn pranga pėrfunduan edhe dy bashkėpunėtorėt e tij, kryekontrollori i aeroportit, si dhe njė person i katėrt, i cili mendohet tė ketė pasur rolin e ndėrmjetėsit pėr tė ndihmuar emigrantėt klandestinė pėr tė udhėtuar lirisht drejt Beogradit.
 
Arrestimet e firmosura nga prokuroria u bėnė pas zbulimit tė njė linje trafiku mes Tiranės dhe Beogradit. Javėn e shkuar shtatė persona u kthyen prapa nga Beogradi nė Tiranė pėr shkak tė dokumentacionit jo tė rregullt.
 
 
Valltarėt e ansamblit tė fėmijėve tė Prishtinės po marrin pjesė ė festivalin ndėrkombėtar tė folklorit nė Turqi
 
Silviri- Turqi, 22 prill 2003 - Nė qytetin Silviri tė Turqisė dje ka filluar festivali profesional ndėrkombėtar i asambleve tė folklorit tė fėmijėve "23 PrillI", nė tė cilin po marrin pjesė 20 valltarė tė ansamblit folklorik tė fėmijėve tė Qendrės sė Pionierėve tė Prishtinės. Fėmijėt e Prishtinės do tė prezentohen me vallen e Rugovės.
 
 
Nė Pakistan ėshtė arrestuar gruaja e parė e dyshimtė pėr lidhje me Al-Kaidėn
 
Uashington, 22 prill 2003 – Njė grua e dyshimtė pėr lidhje me Al-Kaidėn ėshtė arrestuar sot (tė martėn) nė Pakistan, e cila ka qenė e kėrkuar nga FBI pėr t'u marrė nė pyetje, njofton UPI. Ajo ėshtė Afia Sidikui, 31-vjeēare, ish-banuese nė Boston.
 
Nė njoftim thuhet se organet pakistaneze, qė e kishin arrestuar atė s'kanė qenė tė njohura se ajo ishte e kėrkuar nga FBI dhe se administrata e Bushit kėrkon ekstradimin e saj dhe tė disa qytetarėve tė tjerė me origjinė pakistaneze.
 
"Ne e kemi kėrkuar atė, por s'kemi pasur informacione rreth saj", ka thėnė njė zyrtar pakistanez. Sidikui, jo vetėm ka qenė e lidhur me rrjetin Akl-Kaida tė Osama bin Ladenit, por ishte e lidhur edhe me grupet radikale tė Pakistanit. Si qytetare amerikanė ajo do tė ekstradohet menjėherė, thonė zyrtarėt pakistanezė.
 
 
Nga disa shpėrthime nė Kashmirin indian janė vrarė gjashtė civilė dhe shumė tė tjerė janė plagosur
 
Srinagar, 22 prill 2003 – Seperatistėt e dyshimtė musliman kanė hedhur sot (tė martėn) njė bombė tė prodhimit vetjak nė njė vathė bagėtish nė Kashmirin indian dhe kėshtu kanė vrarė tė pakten gjashtė civilė, bėjnė tė ditur burimet policore vendore, njofton Rojter.
 
Po kėshtu, bėhet e ditur se nė njė sulm tjetėr nė fshatin Tral, nė jug tė kryeqytetit verior Srinagar, nga njė bombė e vėnė, po nga seperatistėt muslimanė, janė plagosur, gjithashtu sot (tė martėn) edhe tė pakten 13 civilė tė tjerė.
 
Bomba ishte vėnė nė njė fushė, nėpėr tė cilėn kanė kaluar fshatarėt, qė shkonin pėr tė mjelė bagėtinė nė vathėn komunale. Vetėm disa orė mė vonė janė plagosur edhe katėr ushtarė, tė cilėt me makinėn e tyre kanė rėnė nė njė minė tokėsore afėr fshatit Kazikund, kanė bėrė tė ditur burimet policore. Deri trash asnjė grup s’e ka marrė pėrgjegjėsinė pėr kėto shpėrthime.
 
 
Nga pėrmbytja e dy trapave nė Bangladesh kanė humbur jetėn rreth 100 njerėz
 
Alipur, 22 prill 2003 – Rreth 100 njerėz kanė humbur jetėn dhe shumė tė tjerė janė zhdukur pasi dy trapa, qė janė mjete tė thjeshta transporti tė njerzve nė Bangladesh, janė pėrmbytur sot (tė martėn) nga stuhia, qė ka pėrfshirė disa pjesė tė Bangladeshit, kanė bėrė tė ditrur burimet policore, njofton Rojter. Numri i viktimave mund tė jetė edhe mė i madh se shifra qė ėshtė dhėnė tash pėr tash.
 
 
Departamenti i Shtetit paralajmėronr qytetarėt amerikanė
 
Uashington, 22 prill 2003 - Departamenti i amerikan i Shtetit ka paralajmėruar qytetarėt amerikanė qė pėr shkak tė luftės nė Irak qė u udhėhoq nga SHBA-tė, mund tė rritet mundėsia e kėrcėnimeve tė grupeve terrroriste ndaj amerikanėve nė botė. Ky ėshtė paralajmėrimi i parė anembanė botės pėr shtetasit amerikanė qė nga fillimi i luftės nė Irak mė 20 mars.
 
 
I dėrguari amerikan pėr rindėrtimin e Irakut mbėrrin nė Bagdat
 
Uashington, 22 prill 2003 - Gjenerali amerikan nė pension, Xhej Garner, i cili ėshtė emėruar tė kryesojė qeverinė kalimtare tė Irakut dhe tė mbikėqyrė pėrpjekjet masive pėr rindėrtimin e kėtij vendi, mbėrriti nė Bagdad, ndėrkohė qė forcat amerikane morėn nėn arrest njė zyrtar tjetėr irakian tė kėrkuar.

Gjenerali Garner tha se pėrparėsia e tij kryesore ėshtė rifillimi sa mė shpejt qė tė jetė e mundur i shėrbimeve bazė, si furnizimi me rrymė elektrike dhe ujė. Gjenerali Garner nuk pranoi tė caktonte ndonjė afat pėr misionin e tij, pėr tė cilin ai tha se do tė vazhdojė pėr sa kohė qė tė shihet e nevojshme.
 
 
Ramsfelld thotė se SHBA nuk po shqyrtojnė asnjėfarė pranie ushtarake afatgjatė nė Iraq
 
Uashington, 22 prill 2003 - Sekretari amerikan i Mbrojtjes Donald Ramsfeld hodhi poshtė me forcė njė artikull tė faqes sė parė tė numrit tė sė djelės tė gazetės "Nju Jork Tajms," ku prentendohej se Shtetet e Bashkuara kanė nė plan tė vendosin marrėdhėnie afatgjatė me Irakun qė do t'i garantonin Pentagonit mundėsinė e pėrdorimit tė bazave kryesore.

Sekretari Ramsfelld e quajti artikullin tė padobishėm dhe sipas tij "kryekėput tė gėnjeshtėrt. "Shtetet e Bashkuara nuk kanė dėshirė tė qendrojnė atje gjatė. Thjesht ne nuk kemi synime tė tilla. Ky ėshtė fakt i pakundėrshtueshėm".

Sekretari i mbrojtjes tha se tema e njė pranie tė pėrhershme apo madje afatgjatė ushtarake amerikane nė Irak, as qė ėshtė pėrmendur nė diskutime tė nivelit tė lartė.
 
 
Sadam Huseini ėshtė gjallė dhe vazhdon tė qarkullojė brenda Irakut
 
Bagdad, 22 prill 2003 - Udhėheqėsi i Kongresit Kombėtar Irakian, Ahmed Ēelebi, thotė se Sadam Huseini ėshtė gjallė dhe vazhdon tė qarkullojė brenda Irakut.

Ish udhėheqėsi i opozitės irakiane nė mėrgim tha se ka marrė informacione rreth Sadam Huseinit dhe tė dy djemve tė tij, por lėvizjet e tyre ai i ka mėsuar vetėm 24 orė pasi ata janė parė nė njė zonė tė caktuar. Zoti Ēelebi thotė se grupi i tij do tė punojė pėr tė siguruar mė shumė informacion rreth vendndodhjes sė udhėheqėsit tė pėrmbysur irakian.
 
 
Iraku i shkatėrroi armėt kimike muajin e kaluar
 
Bagdad, 22 prill 2003 - Njoftohet se njė shkencėtar irakian, i cili ka punuar pėr mė shumė se dhjetė vjet nė programin e armėve kimike tė kėtij vendi, u tha ushtarakėve amerikanė se Iraku i shkatėrroi armėt kimike dhe laboratorėt pėr armė biologjike muajin e kaluar, vetėm pak ditė para se tė fillonte lufta.

Nė numrin e saj tė djshėm, gazeta "Nju Jork Tajms" njofton se shkencėtari tregoi vendet ku janė groposur agjentė kimike tė nevojshme pėr prodhimin e armėve tė ndaluara.

Njoftohet se shkencėtari irakian, i cili nuk ėshtė identifikuar, u tha ekspertėve amerikanė se Iraku ka dėrguar fshehurazi nė Siri armė dhe teknologji, dhe se regjimi i Sadam Huseinit ka bashkėpunuar me rrjetin terrorist al-Kaida.
 
 
Koreja e Jugut pranon propozimin e Koresė sė Veriut
 
Seul, 22 prill 2003 - Koreja e Jugut bėn tė ditur se ka pranuar njė propozim tė Koresė sė Veriut pėr bisedime dypalėshe javėn e ardhshme nė Phenian qė pritet tė pėrqendrohen pjesėrisht nė ēėshtje ekonomike.

Mesa duket, Koreja e Veriut po pėrpiqet tė ulė edhe tensionet para bisedimeve tė kėsaj jave nė Pekin me zyrtarė amerikanė dhe kinezė.

Ky do tė jetė takimi i parė i drejtpėrdrejtė midis zyrtarėve amerikanė dhe koreanoveriorė, qė nga fillimi i krizės rreth programit bėrthamor tė Phenianit gjashtė muaj mė parė.
 
 
Shitėt mblidhen pėr pelegrinazh nė Qerbela
 
Qerbela, 22 prill 2003 - Nė qendėr tė Irakut qindra mijėra pelegrinė myslimanė u mblodhėn pėr festivalin fetar Shiit pėr kulminacionin e pelegrinazhit, qė qe ndaluar mė se njė ēerek shekulli.

Kjo qe hera e parė pas 25 vjetėsh qė besimtarėve Shia iu krijua mundėsia tė bėnin shėrbesat e rastit nė qytetin e shenjtė Qerbela.

Korrespondenti i BBC-sė i pėrshkroi si tė mrekullueshme pamjet nga qyteti Qerbela.

Gati gjysėm milioni njerėz ishin mbledhur nė qendėr pėr tė festuar.

Ata kaluan nė rradhė tė gjata duke kėnduar pranė faltoreve tė shenjta tė mysliamanėve Shia.

Faltoret qėndrojnė nė krah tė pėrmendores Beteja pėr Karbalėn, qė kujton luftėn e 300 vjetėve tė shkuara kur myslimanėt luftuan me njėri-tjetrin pėr tė vendsour se kush qe ndjekėsi mė i drejtė i profetit Muhamed.
 
 
Amerikanėt bėjnė arrestimin e gjashtė
 
Bagdad, 22 prill 2003 - Ushtria amerikane ka deklaruar se forcat amerikane nė Irak kanė kapur ish- ministrin e Sadam Huseinit pėr arsim tė lartė dhe kėrkime shkencore.

Nė njė deklaratė tė lėshuar nga komanda qendrore amerikane nė Katar thuhet se ish-ministri irakjan Abd al-Khalq Gafar, ėshtė arrestuar nė Iran tė shtunėn.

Nė njė zhvillim tjetėr, njė parti politike irakjane deklaroi se tek ajo ėshtė dorėzuar dhėndėrri i Sadam Huseinit, Jamal Mustafa Sultan.
 
 
Njeriu e ka kafshuar qenin
 
Nju Jork, 22 prill 2003 – Pol Rasell, 33-vjeēar, e ka kafshuar qenin e vogėl 3-vjeēar tė racės gjermane "Reni", qė i shėrbente policisė lokale, njofton CNN sipas njė shkrimi tė njė gazete njujorkase, e cila njė ngjarje tė tillė e kishte cilėsuar si pėrmbysje tė botės.
 
Ky incident "i kafshimit tė qenit nga ana e njeriut" kishte ndodhur kur polici lokal e kishte dėbuar me qen tė dresuar nga njė bar Pol Rasellin e dehur tapė pasi, si i tillė, kishte shkaktuar trazira nė bar.
 
I hedhuur nė trotuar nga polici dhe i pėrgjakur nė kokė, Pol Rasell e kishte rrėmbyer qenin e policit dhe e kishte kafshuar atė nė fyt dhe nė qafė. Polici e kishte qėlluar pastaj dy herė Rasellin nė fytyrė me grusht dhe kėshtu ai ėshtė detyruar ta lėshojė qenin.
 
Policia e ka akuzuar Rasellin pėr lėndim tė shtazės, pėr kundėrshtim tė arrestimit dhe pengim tė administratės qeveritare. Ndėrkaq, Raselli ka thėnė se ka qenė i dehur dhe se nuk i kujtohej ta ketė kafshuar qenin. Ai, gjithashtu, ka thėnė se e ka hundėn tė thyer dhe dy sytė tė nxirė.
 
Raselli ėshtė trajtuar nė spital dhe e ka kaluar natėn nė burg.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.