19.04.2003 - Trepca.net

Lajme

E shtune, 19 prill 2003

 

Pėrmbajtja:

  • Presidenti Rugova uroi besimtarėt dhe qytetarėt e Kosovės me rastin e Festės sė Pashkėve

  • Presidenti Rugova pėrgėzoi Papėn Gjon Pali II

  • Presidenti Rugova pėrgėzoi imzot Mark Sopin

  • Kryetari i Partisė sė Re tė Kosovės, Dr. Bujar Bukoshi pėrgėzoi imzot Mark Sopin

  • Shtajner thotė se UNMIK-u dhe forcat NATO-s nuk do tė lejojnė veprimin e asnjė grupi tė armatosur nė Kosovė

  • Policia e UNMIK-ut paralajmėron hetime pėr zbulimin e pjesėtarėve tė AKSH-sė nė Kosovė

  • Kryesuesi i radhės sė OSBE-sė mė 23 prill viziton Kosovės

  • P. Shtruk thotė se trupat ndėrkombėtare garantojnė paqen nė Bosnje e Hercegovinė dhe nė Kosovė

  • Kryetari i Bashkėsisė Islame Rexhep Boja i ka dėrguar Ipeshkėvisė Katolike tė Kosovės njė telegram urimi pėr pashkėt

  • Komuna e Gjilanit ėshtė e vendosur tė garantojė tė drejtėn e qytetarėve nė pronė

  • Komisioni pėr persona tė humbur dhe tė kindapuar, u takua me asociacionėt e familjarėve serbė

  • Kryetari i degės sė PDSH-sė nė Tetovė ka dhėnė dorėheqje

  • Pjesėtarėt e njėsitit special "Luanėt" kanė dorėzuar armėt nė bazėn ushtarake tė Krivollakut

  • Kompanitė shqiptare tė gatshme pėr kontrata nė Irak

  • Presidenti Moisiu thotė se problem kryesor nė Shqipėri ėshtė qė tė ulet niveli i varfėrisė

  • Tre shqiptarė nga Ligina e Preshevės akuzohen pėr veprimtari armiqėsore nga gjykata e Vranjės

  • Trupat izraelite kanė vrarė sot njė kameraman palestinez

  • Protesta kundėr pranisė ushtarake amerikane nė Irak

  • Nė njė nga burgjet mė tė mėdha tė Venezuelės janė therur me thika 11 tė burgosur

  • Forcat amerikane dhe britanike ka liruar 887 tė burgosur irakianė

  • Fqinjėt e Irakut kėrkojnė tėrheqjen e amerikanėve

  • Policia irakiane nė Bagdad ka zėnė ish-ministrin irakian tė financave, Hikmet Ibrahim al-Azavi

  • Guerilėt marksistė nė Kolumbi kanė vrarė tre persona


 

Presidenti Rugova pėrgėzoi Papėn Gjon Pali II
 
    
rishtinė, 19 prill 2003 - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, me rastin e festės sė Pashkėve ka pėrgėzuar Atin e Shenjtė, Papa Gjon Pali II.
 
Nė kėto pėrgėzime thuhet:

"Ju lutem pranoni urimet e mia tė pėrzemėrta dhe tė popullit tė Kosovės pėr festėn e madhe tė Pashkėve.

Nė ditėn e Pashkėve tė sivjetme, nė ditėn e ringjalljes sė Krishtit Kosova – Dardania antike ndihet mė e ringjallur dhe mė e lumtur.

I dashuri Ati i Shenjtė,

Nė kėtė ditė tė Pashkėve, lutuni pėr Kosovėn dhe pėr njohjen formale tė Pavarėsisė sė saj".
  
  
Presidenti Rugova uroi besimtarėt dhe qytetarėt e Kosovės me rastin e Festės sė Pashkėve
 
Prishtinė, 19 prill 2003 - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, ka pėrgėzuar sot tė gjithė besimtarėt dhe qytetarėt e Kosovės pėr Festėn e Pashkėve. 
  
Nė urimin e Presidentit Rugova thuhet:
  
"Dita e Pashkėve ėshtė ditė e bardhė, ditė e ringjalljes sė Krishtit dhe forcimit tė besimit nė Zotin.

Dhashtė Zoti qė Pashkėt e ardhshme t'i festojmė me njohjen formale tė Pavarėsisė sė Kosovės nga miqtė tanė.

Urime tė mira u shprehim UNMIK-ut dhe pėrfaqėsive diplomatike nė Prishtinė.

Urime tė pėrzemėrta u shprehim ushtarėve tė NATO-s, KFOR-it dhe gjeneralit Mini", thuhet nė urimin e Presidentit Rugova.
 
 
Presidenti Rugova pėrgėzoi imzot Mark Sopin
 
Prishtinė, 19 prill 2003 - Presidenti i Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, me rastin e festės sė Pashkėve, ka pėrgėzuar edhe imzot Mark Sopin, ipeshkv i Ipeshkvisė sė Kosovės, me urimet e tij mė tė ngrohta dhe tė popullit tė Kosovės.

"Gjithnjė e ēmojmė lart veprėn Tuaj pėr mirėkuptim dhe dashuri midis nesh si dhe pėr njohjen formale tė Pavarėsisė sė Kosovės.

Me fat Pashkėt dhe paēit shėndet tė mirė!", thuhet nė urimin e Presidentit Rugova dėrguar imzot Mark Sopit.
 
 
Kryetari i Partisė sė Re tė Kosovės, Dr. Bujar Bukoshi pėrgėzoi imzot Mark Sopin
 
Prishtinė, 19 prill 2003 / TN – Kryetari i Partisė sė Re tė Kosovės, Dr. Bujar Bukoshi, me rastin e festės sė Pashkėve, ka pėrgėzuar imzot Mark Sopin, ipeshkv i Ipeshkvisė sė Kosovės.
 
Nė urimin e Kryetarit tė PReK-ut, Dr. B. Bukoshi thuhet:
  
“Tė gjithė besimtarėve shqiptarė dhe atyre ndėrkombetar tė besimit Katolik, i’u urojmė  Gezuar pėr shumė mot Pashkėt . Urojmė tė kaloni Pashkė tė Bardha.
 
Vet simbolika e kėsaj feste nė tė cilėn shprehet ringjallja e Krishtit pėr ne shqiptarėt ėshtė edhe njė arsye  me tepėr qė tė festojmė sė bashku dhe tė gėzuar  me shpresėn e madhe pėr ringjalljen  e besimit nė zot  dhe ne tė vertetėn.
 
Shpresojmė se nė Truallin e Shėn  Florit dhe Shėn Laurit  do tė ngritet sė shpejti shtėpia e zotit , Katedralja e Shenjtė e cila do tė jetė simbolikė qytetėruese e Kosovarėve tė sotėm dhe Dardanėve tė djeshėm.
 
Imzot SOPI, pranoni pėrgėzimet tona me tė pėrzemėrta dhe me tė sinqerta  pėr ketė ditė tė Shenjtė. Me ketė rast kėto pėrgėzime nėpėr mes jush si  prijes i Ipeshkvisė sė  Kosovės  u’a dėrgojmė tė gjithė vellezėrve tanė tė besimit katolik kudo qė ndodhen. 
 
Ketė vit kremta e Pashkėve  pėr ne shqiptarėt ka njė vlerė tė veēantė se ne mes tė dy festave tė mėdha , Pashkėve dhe Krishtlindjeve , do tė bėhėt nga Selia e Shenjtė Shėnjterimi i  Nenės Tereze, Nenės sonė tė madhe. Kjo ngjarje pėr shqiptarėt do tė jetė e  paharruar.
 
Urojmė Pashkė tė Bardha,” thuhet nė urimin e Kryetarit tė PreK-ut, Dr. Bujar Bukoshi.
 
 
Shtajner thotė se UNMIK-u dhe forcat NATO-s nuk do tė lejojnė veprimin e asnjė grupi tė armatosur nė Kosovė
 
Mitrovicė, 19 prill 2003 - Kryeadministratori i Kosovės Mihael Shtajner thotė se UNMIK-u dhe forcat ndėrkombėtare, tė udhėhequra nga NATO-ja nuk do tė lejojnė veprimin e asnjė grupi tė armatosur nė Kosovė.
 
Shtajner kėto komente i bėri dje nė Mitrovicė dhe me atė rast u shpreh i sigurt pėr pėrkrahjen e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr vendimin e tij qė ta shpallė AKSH-nė si organizatė terroriste.
 
Ai u zotua se njė qėndrim tė njėjtė do tė mbajė edhe ndaj tė gjitha formacioneve tė ngjashme kudoqofshin ato dhe nėnvizoi se UNMIK-u ka ndjekur nga afėr tė gjitha zhvillimet e ndėrlidhura me AKSH-nė, posaēėrisht shpėrthimin e fundit nė urėn hekurudhore nė veri tė Kosovės, qė siē tha ishte pamėdyshje njė veprim terrorist.
 
Prandaj, tha Shtajner, nuk ka dyshim se AKSH-ja ėshtė organizatė terroriste. Ai shtoi se UNMIK-u asnjėherė nuk ka mohuar por as pohuar ekzistimin e AKSH-sė, duke ndjekur me kujdes zhvillimet rreth kėsaj dukurie, por tash nuk ka mė kuptim qė tė fshihet e vėrteta, nėnvizoi Shtajner.

"Nėse dikush sillet si organizatė terrorsite dhe i ka tė gjitha tiparėt e tilla, atėherė duhet tė cilėsohet si organizatė e tillė, ka thėnė z. Shtajner, duke shpjeguar se kualifikimin e AKSH-sė e kishte bėrė sipas legjislacionit qė ka Kosova kundėr terrorizmit", tha Shtajner.
 
 
Policia e UNMIK-ut paralajmėron hetime pėr zbulimin e pjesėtarėve tė AKSH-sė nė Kosovė
 
Prishtinė, 19 prill 2003 - Policia e UNMIK-ut nė Prishtinė thotė se do t'i fillojė hetimet pėr zbulimin e veprimtarisė dhe tė pjesėtarėve tė Armatės Kombėtare Shqiptare nė Kosovė. Zėdhėnėsi Beri Fleēėr ka thėnė se me marrjen e pėrgjegjėsisė pėr sulmin mbi urėn hekurudhore nė afėrsi tė Zveēanit, AKSH-ja filloi veprimtarinė e saj dhe kjo mjafton pėr policinė qė ajo tė veprojė kundėr.

Sipas Fleēerit, qė nga janari i vitit 1999 janė arrestuar 3 persona nga rajoni i Gjilanit, tė cilėt e kanė identifikuar veten si pjesėtarė tė Armatės Kombėtare Shqiptare.
 
Veprimtaria e AKSH-sė sipas disa informacioneve tė policisė sė UNMIK-ut shtrihet nė rajonin e Gjilanit dhe atė tė Kaēanikut, ndėrkaq nuk jepen detaje rreth informacioneve qė vendet fqinje i posedojnė dhe i kanė dorėzuar policisė sė UNMIK-ut lidhur me AKSH-nė duke i konsideruar kėto informacione si sekrete.

"Ne besojmė se ky ėshtė njė grup i vogėl me disa individė, tė cilėt janė tė prirė tė pėrdorin terrorin dhe dhunėn pėr t'i arritur qėllimet e vetat pa i pasur parasysh pasojat", ka thėnė Fleēėr.
 
 
Kryesuesi i radhės sė OSBE-sė mė 23 prill viziton Kosovės
 
Prishtinė, 19 prill 2003 - Kryesuesi i radhės sė OSBE-sė, ministri i Jashtėm i Holandės, Jap de Hop Shefer (Jaap de Hoop Scheffer), mė 23 prill arrin pėr njė vizitė nė Kosovė.

Gjatė qėndrimit nė Prishtinė ai do tė takohet me udhėheqėsit mė tė lartė tė Kosovės - Presidentin Ibrahim Rugova dhe Kryeministrin Bajram Rexhepi, si dhe me pėrfaqėsues tė partive politike dhe tė admnistratės ndėrkombėtare nė Kosovė.
 
 
P. Shtruk thotė se trupat ndėrkombėtare garantojnė paqen nė Bosnje e Hercegovinė dhe nė Kosovė
 
Prishtinė, 19 prill 2003 - Trupat ndėrkombėtare garantojnė paqen nė Ballkan qė nga mesi i viteve tė nėntėdhjeta SFOR-i nė Bosnje e Hercegovinė, ndėrkaq KFOR-i qė nga viti 1999 nė Kosovė. Kėshtu ka deklaruar nė pėrfundim tė vizitės nė Ballkan, ministri gjerman i Mbrojtjes, Peter Shtruk.
 
Ai ka theksuar se ushtria gjermane, luan njė rol tė rėndėsishėm nė tė dyja kėto formacione ndėrkombėtare. Shtruk ka theksuar se si nė Bosnje ashtu edhe nė Kosovė, prania e ushtarėve ndėrkombėtarė do tė vazhdojė tė jetė e nevojshme edhe pėr njė tė ardhme tė afėrt.

Ndonėse edhe sot 26.000 ushtarė tė KFOR-it pėr ēdo ditė e ruajnė paqen dhe sigurinė nė Kosovė, megjithatė, kėto forca, ende nuk e kanė pėrmbushur detyrėn e tyre, thotė Shtruk dhe prandaj sipas tij, kėto trupa do tė qėndrojnė nė Kosovė. Nga kontigjenti gjerman parashikohet qė tė mbeten nė Kosovė rreth 3000 ushtarė, ka thėnė ministri gjerman i Mbrojtjes.
 
Ai ka nėnvizur se komandantėt e KFOR-it e vlerėsojnė gjendjen si ende tė pastabilizuar, duke shtuar se mund tė reduktohet gradualisht edhe kontigjenti gjerman. Por kusht kryesor ėshtė garantimi i sigurisė dhe i stabilitetit nė rajon, veēanėrisht pėr pakicat kombėtare, ka thėnė ministri gjerman i Mbrojtjes.
 
 
Kryetari i Bashkėsisė Islame Rexhep Boja i ka dėrguar Ipeshkėvisė Katolike tė Kosovės njė telegram urimi pėr pashkėt
 
Prishtinė, 19 prill 2003 - Kryetari i Bashkėsisė Islame Rexhep Boja i ka dėrguar Ipeshkvisė Katolike tė Kosovės dhe ipeshkvit tė saj Mark Sopi njė telegram urimi pėr pashkėt, nė tė cilin shpreh kėnaqėsinė e tij tė veēantė qė nė emėr tė Kryesisė sė kėsaj bashkėsie t'u pėrcjell urimet dhe dėshirat mė tė ngrohta pėr lumturinė dhe mirėqenien.
 
 
Komuna e Gjilanit ėshtė e vendosur tė garantojė tė drejtėn e qytetarėve nė pronė
 
Gjilan, 19 prill 2003 - Lutfi Haziri, kryetar i komunės sė Gjilanit, ka thėnė nė mbledhjen e sė premtes pasidite tė Komitetit pėr siguri dhe emergjencė se qeveria lokale ėshtė e vendosur tė garantojė tė drejtat e qytetarėve mbi pronat e tyre tė ligjshme, pavarėsisht se ku gjenden ato.

Kėto komenete z. Haziri i bėri nė pjesėn e debatit rreth kėrkesave tė serbėve lokalė nė Budrigė, pėr t`iu krijuar kushte nė tė cilat ata do tė mund t`i zotėronin pronat e tyre nė Zhegėr, tė ēėshtje e ngriti administratori Bob Simons.
 
"Komuna do tė kujdeset qė tė mbrojė jetėn dhe pronėn e qytetarėve tė saj, pėr aq sa ka mundėsi ta bėjė kėtė dhe nuk jemi kursyer as deri tashti pėr tė punuar nė krijimin e rrethanave, tė cilat komunitetit serb do t`i lejonin qasje nė tokat e tyre nė Zhegėr dhe nė kėtė drejtim ne kemi inkurajuar disa herė dialogun ndėretnik" - tha kryetari Haziri, duke paralajmėruar edhe njė takim me banorėt e atjeshėm, gjatė javės sė ardhshme.

Administratori Bob Simons mendon se ky proces po zhvillohet me ritėm tė ngadalshėm, ndėrsa ka ankesa pėr shfrytėzim tė kundėrligjshėm tė kėtyre tokave, ka thėnė ai.
 
 
Komisioni pėr persona tė humbur dhe tė kindapuar, u takua me asociacionėt e familjarėve serbė
 
Prishtinė, 19 prill 2003 - Komisioni pėr persona tė humbur dhe tė kindapuar, i udhėhequr nga Flora Brovina, kryetare, tė premtėn pėr herė tė parė ėshtė takuar me asociacionėt e familjarėve serb, tė cilėt kanė persona tė zhdukur nė Kosovė.

Nė kėtė takim morėn pjesė edhe pėrfaqėsues tė Komisionit Qeveritar pėr persona tė humbur dhe tė kindapuar, pėrfaqėsues tė zyrės sė UNMIK-ut pėr persona tė zhdukur, pėrfaqėsues tė Komisionit Ndėrkombėtarė pėr persona tė zhdukur, pėrfaqėsues tė Komitetit Ndėrkombėtar tė Kryqit tė Kuq qė vepron nė Kosovė, pėrfaqėsues tė Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut nė Kosovė dhe pėrfaqėsuesit e asociacionėve tė familjeve tė tė humburve dhe tė kidnapuarve shqiptarė nė Kosovė.

Nė kėtė mbledhje, biseda rodhi e qetė dhe konstruktive, me respekt pėr viktimat dhe me shpresė qė tė kontribohet pėr zbardhjen e fatit tė tė rrėmbyerve tė pagjetur.

Antarėt e Komisionit pėr persona tė humbur dhe tė kindapuar vendosėn qė nė mbledhjen e ardhshme tė hartojė programin e punės nė bazė tė raportit, tė cilin ky komision e ka prezantuar para Parlamentit, si dhe nė bazė tė rezolutės tė cilėn e ka aprovuar Kuvendi i Kosovės.

Komisioni nė fjalė vlerėsoi se diskutimet nė mbledhjen e sotme do tė ndihmojnė nė hartimin e programit tė punės pėr tremujorin e ardhshėm tė kėtij komisioni.
 
 
Kryetari i degės sė PDSH-sė nė Tetovė ka dhėnė dorėheqje
 
Tetovė, 19 prill 2003 - Daut Rexhepi i njohur si ish-komandant i Ushtrisė Ēlirimtar Kombėtare me pseudonimin "Leka" gjatė kohės sė konfliktit nė Maqedoni, ka dhėnė dorėheqje tė parevokueshme nga posti i kryetarit tė Degės sė PDSH nė Tetovė.
 
Pėrmes njė letre ai ka njoftuar Kryesinė e PDSH-sė se dorėheqje jep pėr disa arsye: "Marrėveshja e Ohrit nuk po zbatohet, ligji pėr amnisti nėpėrkėmbėt, ndėrkaq luftėtarėt e UĒK-sė janė bėrė peng tė vullneteve tė tyre dhe tė shtrėnguar tė ngujohen nė ambiente qė tash pėr tash janė tė sigurta.
 
Ndiehem i zhgėnjyer nga kėto procese stagnuese nga bartėsit vendorė dhe vėzhguesit apatikė ndėrkombėtarė, qė nė mėnyrė tė rrezikshme riciklojnė forma tė vjetra tė armiqėsisė".

Zėdhėnėsi i PDSH-sė ka vlerėsuar se dorėhqeja e z. Rexhepi vjen nė njė ēast shumė tė rėndėsishėm pasi u janė uzurpuar tė gjitha tė drejtat shqiptarėve.
 
 
Pjesėtarėt e njėsitit special "Luanėt" kanė dorėzuar armėt nė bazėn ushtarake tė Krivollakut
 
Shkup, 19 prill 2003 - Pjesėtarėt e njėsitit special apo paramilitar siē janė quajtur "Luanėt", tani tė shpėrbėrė, dje kanė dorėzuar armėt nė bazėn ushtarake tė Krivollakut. "Luanėt" i dorėzuan armėt ngase sot pėrfundon afati ligjor.
 
Qeveria e Shkupit dy muaj mė parė urdhėroi shpėrbėrjn e kėtij njėsiti special qė ishte formuar gjatė konfliktit tė vitit 2001. Me vendimin e Qeverisė maqedonase rreth 600 pjesėtarė tė kėtij njėsiti do tė pranohen nė forcat e rregullta tė rendit.

Aktualisht veprimtaria e kėtij njėsiti ėshtė nė qendėr tė debatit pas akuzave se ishin stėrvitur nga njėsia serbe e njohur me emrin "Beretat e kuqe" e pėrfshirė nė vrasjen e ish-kryeministrit serb, Zoran Gjingjiq.
 
 
Kompanitė shqiptare tė gatshme pėr kontrata nė Irak
 
Tiranė, 19 prill 2003 - Nė Tiranė USAID, Agjensia Amerikane e Ndihmės, u ka dorėzuar autoriteteve shqiptare ftesėn pėr pjesėmarrjen e kompanive shqiptare nė rindėrtimin e Irakut tė pasluftės.

Ndėrsa pritet tė hidhen hapat e para nė organizimin e firmave kandidate, biznesmenėt shqiptar thonė se janė tė gatshėm tė marrin pjesė nė kėtė eveniment. Kėshtu i deklaroi BBC-sė Shkėlqim Bumēi, drejtori ekzekutiv i Shoqatės sė Ndėrtuesve tė Shqipėrisė. Sipas Bumēit sot nė Shqipėri ka shumė firma prestigjioze qė mund tė marrin pėrsipėr tė kryejnė tė gjitha llojet e punėve, si nė infrastrukturė, rrugė, ura, ujėsjellesa, nė ndėrtimin dhe rindėrtimin e shkollave, apartamenteve, zyrave qeveritare etj.
 
 
Presidenti Moisiu thotė se problem kryesor nė Shqipėri ėshtė qė tė ulet niveli i varfėrisė
 
Tiranė, 19 prill 2003 - Presidenti i Shqipėrisė, Alfred Moisiu, tha tė premten nė Shkodėr se problemi kryesor nė vend ėshtė ulja e nivelit tė varfėrisė. Ai tha se u ka kėrkuar dikastereve pėrkatėse pėrpilimin e njė strategjie tė hollėsishme pėr uljen e varferisė nė shkallė kombėtare.
 
Presidenti Moisiu tha gjithashtu se ėshtė i domosdoshėm hartimi dhe zbatimi i politikave nxitėse pėr tė luftuar ata faktorė, qė i detyrojnė njerėzit tė emigrojnė.
 
"Me shumė se nevoje ėshtė domosdoshmėri hartimi dhe zbatimi i politikave nxitėse duke luftuar ata faktore qė i detyrojnė njerėzit tė emigrojnė", thatė z. Moisiu pėr tė shtuar duhet tė hartohen strategji konkrete per angazhimin nė punė tė kėsaj armate tė rinjsh.
 
 
Tre shqiptarė nga Ligina e Preshevės akuzohen pėr veprimtari armiqėsore nga gjykata e Vranjės
 
Vranjė, 19 prill 2003 - Prokuroria e Qarkut nė Vranjė (Serbi) ka kėrkuar fillimin e procedurės hetimore kundėr ish-pjesėtarėve tė UĒPBM-sė Shefket Musliu nga Konēuli, Besim Tahiri, me nofkėn "Ēeēen", nga Suhama dhe Lirim Jakupi, i quajtur "Nacist", nga Bujanoci. Ata dyshohen nga prokruria e Vranjės pėr vepra penale "bashkim pėr veprimtari armiqėsore dhe terrorizėm".

"Pas shpėrbėrjes sė UĒPBM, gjatė vitit 2001 ata dushohen se kanė themeluar organizatėn e re terroriste Armata Kombėtare e Shqiptarėve", thotė Prokuroria Publike e Vranjės.
 
Gjithashtu thuhet se Musliu, Tahiri dhe Jakupi "qėllimet e veta kriminale janė duke u pėrpjekur t'i realizojnė me kėrcėnime dhe pėr frikėsimin e bashkėkombasve tė vet, pėr ta anėtarėsuar numrin sa mė tė madh tė popullsisė nė kėtė organizatė terroriste".
 
 
Trupat izraelite kanė vrarė sot njė kameraman palestinez
 
Nablus, 19 prill 2003 – Trupat izraelite kanė vrarė sot (tė shtunėn) njė kamereman palestinez gjatė pėrleshjeve me palestinezė tė armatosur nė qytetin Nablus tė Bregut Perendimor, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt dhe burimet spitalore palestineze, njofton Rojter.
 
Dhjetėra ushtarė izraelitė kanė sulmuar sot qytetin e vjetėr historik Nablus, ku janė ndeshur me tė rinjtė paleztinezė, tė cilėt kanė filluar t'i gjuajnė me gurė.
 
Palestinezėt e armatosur gjithashtu kanė hapur zjarr dhe si pasojė e kėtyre luftimeve ka humbur jetėn kamermani i lartpėrmendur palestinez, i cili sė bashku me gazetarėt dhe kameramanėt e mediave tė tjera po i pėrcillnin dhe po xhironin luftimet.
 
Burimet spitalore kanė thėnė se nė kėto luftime janė plagosur edhe tė pakten 18 palestinezė tė tjerė.
 
 
Protesta kundėr pranisė ushtarake amerikane nė Irak
 
Bagdad, 19 prill 2003 - Mijėra irakianė dolėn dje nėpėr rrugė pėr tė protestuar praninė ushtarake amerikane nė vendin e tyre. Rreth 12 mijė vetė vėrshuan nė qendėr tė Bagdadit pasi disa klerikė myslimanė bėnė thirrje kundėr Shteteve tė Bashkuara nė lutjet e tė premtes. Disa klerikė kritikuan atė qė e cilėsuan si pushtim amerikan tė Irakut.

Disa demonstrues jashtė njė xhamie nė Bagdad mbanin nė duar Kuranin dhe bėnin thirrje pėr njė shtet islamik pėr tė zėvendėsuar regjimin e pėrmbysur tė Sadam Husseinit. Forcat e koalicionit thonė se i shikojnė protestat si njė shėnjė tė mirė qė tregon se Iraku po kthehet nė njė vend tė lirė.
 
 
Nė njė nga burgjet mė tė mėdha tė Venezuelės janė therur me thika 11 tė burgosur
 
Karakas, 19 prill 2003 – Njėmbėdhjetė tė burgosur venezuelas janė therur me thika dhe kėshtu janė mbytur, dyve prej tyre u ėshtė hequr koka gjatė njė pėrleshjeje me njė bandė rivale, tė armatosur me thika, revole dhe pushkė nė njė nga burgjet mė tė mėdha tė Venezuelės, njofton Rojter. Gjatė kėtyre pėrleshjeve janė plagosur edhe 40 tė burgosur tė tjerė. Policia ka intervenuar dhe e ka vėnė rendin.
 
 
Forcat amerikane dhe britanike ka liruar 887 tė burgosur irakianė
 
Uashington, 19 prill 2003 – Forcat amerikane dhe britanike kanė liruar 887 tė burgosur irakianė, por vazhdojnė tė mbajnė nė burg edhe 7,000 tė tjerė, kryesisht ushtarė, qė kanė marrė pjesė nė luftimet nė Irak, kanė bėrė tė ditur burimet e Pentagonit, njofton Rojter.
 
 
Fqinjėt e Irakut kėrkojnė tėrheqjen e amerikanėve
 
Riad, 19 prill 2003 - Fqinjėt rajonalė tė Irakut kanė bėrė thirrje tė gjitha forcave amerikane dhe britanike qė tė terhiqen sa mė shpejt tė jetė e mundur.

Nė njė takim nė kryeqytetin e Arabisė Saudite, Riad, grupi prej 6 vendeve qė ndodhen nė kufi me Irakun, si dhe Egjipti dhe Bahrein thanė se dėshironin njė krijim tė shpejtė tė qeverisė pėrfaqėsuese nė Bagdad.

Takimi rajonal pėrfundoi me thirrjet qė forcat e koalicionit qė tė tėrhiqen nga Iraku sa mė shpejt tė jetė e mundur dhe tė lejohen irakianėt qė tė qeverisin vehten.
 
 
Policia irakiane nė Bagdad ka zėnė ish-ministrin irakian tė financave, Hikmet Ibrahim al-Azavi
 
Bagdad, 19 prill 2003 – Policia irakiane nė Bagdad ka zėnė ish-ministrin irakian tė financave, Hikmet Ibrahim al-Azavi dhe ua kanė dorėzuar forcave tė koalicionit, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt e Komandės Qendrore amerikane nė Katar, njofton BBCWorld.
 
Z. Azavi ka qenė gjithashtu ndihmėskryeministėr dhe ėshtė i 45-ti nė radhėn e listės sė 55 mė tė kėrkuarėve nga forcat e koalicionit, tė cilėt e kanė mbėshtetur Sadam Hyseinin. Ai tash ndodhet nė burgun e marinsave amerikanė.
 
 
Guerilėt marksistė nė Kolumbi kanė vrarė tre persona
 
Bogota, 19 prill 2003 - Guerilėt e dyshimtė marksistė tė Forcave Revolucionare tė Armatosura (FARC) tė Kolumbisė kanė sulmuar procesionin religjioz nė provincėn qendrore dhe kanė vrarė tre persona, kurse kanė plagosur edhe dy tė tjerė, njofton BBCWorld.
 
Duket se rebelėt kolumbianė iu kanė pėrgjigjur premtimit tė qeverisė se do t’i mbrojnė qytetarėt gjatė fundjavės sė shenjtė.
 
Njerėzit e Dolloresit nga provinca Tolima marshonin nė qytet nė njė procesion religjioz kur rebelėt e FARC-ut hapen zjarr nė pjesėtarėt e forcave tė sigurimit, qė shoqėronin procesionin.

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.