OPINIONE

   
18.04.2003 - Trepca.net
PRO ET CONTRA

“PATRIOTIZMI I RI” I ADEM DEMACIT

 
18 prill 2003 / Kujtim KONUSHEFCI
 
                     
Para sa vitesh nė njė odė bujare shqiptare nė zemrėn e Llapit heroik, “ra llafi” pėr birin e madh tė kombit shqiptar, shokun Adem Demaēi, respektvisht pėr Mandelėn e Evropės. Edhe pse ishte njė rast vdekjeje i njė dėshmori tė UCK-sė, temėn pėr pinjollin kombėtar, Adem Demaēi, e hapi, njė komnadant i shquar nė luftėn heroike tė UCK-sė kundėr okupatorit ēetnik sėrb. Shumica prej tė pranishmėve, ishte nė anėn e legjendės kombėtare shqiptare, Adem Demaēit. Tė gjitha argumentet e shtruara nė llogari tė tij ishin tė provuara nga vet  vepra e tij e dėshmuar jetėsore.
 
Mos tė zgjatem nė formėn moralizuese, me atė rast, edhe pse plumbat vringėllonin mbi qatinė e odes ku rrinim, edhe pse ishim tė pikėlluar nga vrasja e bashkėluftėtarit tonė, zemra na u bė mal, kur tė gjithė sa ishim nė atė odė, i binim vetėm njė teli, dhe merrnim frymė si njė trup i vetėm. Nga njė kėnaqėsi dhe razi e kėtillė vėllazėrore nė shprehjen dhe nė mbrojtjen e sė vėrtetės sė quajtur Adem Demaēi, sėrish fjalėn e mori komandanti i UCK-sė, dhe tha:”Po, o vėllazėr, si sot kėtu, tė bashkuar, duhet tė jemi edhe nė fushėbeteja  tė ashpra tė UCK-sė pėr ta ēliruar Kosovėn dhe  tokat e tjera shqiptare pėrgjithmonė nga ēizmja ēetnike e shkaut”.Mirėpo, me kalimin e kohės, dhe pėrshkallzimin e ofensivave ēetnike serbe nė yryshin e tyre pėr shfarosjen e shqiptarėve dhe tė djegjes sė dheut tė Kosovės, UCK-ja, nė krahasim me numrin e popullatės, fatkeqėsisht pat ngelur nė pakicė. Edhe pse para bote, tėrė kohėn pohonim se ajo ishte luftė gjithėpopullore. Ashtu e kėrkonte momenti politik dhe propagandistik.
 
Kėtė konstatim timin e pat pohuar me anė tė njė deklarate edhe kryetari i Partisė Parlamentare tė Kosovės, Bajram Kosumi dhėnė “Dojēe Welles” sė Gjermanisė (korrik, 1998), me kėto fjalė:” dhjetėmijė vetė po luftojnė, kurse  njė milion e gjysmė tė tjerė, po e dėgjojnė radion, duke pirė ēaj rusi, e makiato, po festojnė nėpėr kafene tė Prishtinės…etj.” Kjo ishte e vėrteta, sepse, sikur i gjithė populli shqiptar, tė ishte bashkuar me besa-besė nėn flamurin e luftės gjithėpopullore tė UCK-se, sot, jo vetėm Kosova, por e gjithė Shqipėria etnike, do tė ishte e ēliruar nga sundimi kolonialist mizor i Sėrbisė, Malit tė Zi dhe Maqedonisė.
 
Inferioriteti, ndergjegja e klabur dhe e ndryshkur e robėrve, e hyzmeqarėve tė Sllobodfan Milosheviqit, bėri qė lufta e UCK-sė, tė mos jetė gjithėpopullore shqiptare, por vetėm e njė pjese atdhetare patriotike shqiptare, e cila nuk pyeti pėr ēmimin, pėr kohėn , pėr rrethanat, pėr komoditetin, pėr biznesin, pėr pallatet, pėr firmat e pėrziera me shkije, pėr ēajtoret, pėr motelet, pėr hotelet, pėr veturat mė luksoze, pėr jeten aristokratike tė sllaoneve tė parisit tė Prishtinės, por u vunė nėn armė, dhe nėn komandėn ushtarake tė UCK-sė me hereonjtė legjendarė nė krye Adem Jashari, Hamzė Jashari , Shaban Jashari, Zahir Pajaziti, Ilir Konushevci, Enver e Gjevė Lladrovci …e tė tjerė.
 
E sot ku jemi? Kush po rrah gjoks, se e ka shliruar Kosovėn? Kush po rrah gjoks, se i ka meritat mė tė mėdha, qė Kosova ėshtė nėn administratėn paqėsore ndėrkombėtare? Sigurisht, se jo UCK-ja, por po rrahin gjoks mu ata hajna, ata derbderė, ata plaēkitės, ata vrasės tė popullit, ata qė nuk e kanė ndihmuar UCK-nė “as sa ēon miza nė krahė” siē thotė populli. Po kush janė ata, e di populli?, Ndoshta e di, e ndoshta nuk e di, i mjeri popull,deri kur do t’i durojė tė gjitha padrejtėsit, qė po i bėhen. Por, kjo nuk ėshtė vėshtirė tė dihet se, kush, sot ka dalė nė krye tė popullit. Kush po e mashtron dhe kush po  “mbron” kėtė, sikurse nė kohėn e okupatorit, kur Sllobodan Millosheviqi e torturonte, e maskaronte dhe e vriste, duke e shtypur me zjarr dhe me tanke, e duke e deportuar jashtė  vatrave stėrgjyshore tė Kosovės. Si pasojė e njė gjenocidi tė tillė, prej vitit 1989 e deri mė sor 2003, jashtė Kosovės kanė mbetur mbi 1 milion shqiptar nė Evropė, Amerikė, Zelandė, Australi, Kanada etj.
 
Statistika ėshtė e pamėshirshme, kjo ėshtė komponenta mė besnike e grafikut tė sė vėrtetės historike. Sot, pas katėr vitesh po thonė nė liri, hajde, as unė nuk po jua prishi kėtė “mesle”, le tė mbetet ashtu,  i paprekur ai konstatim, mirėpo kam tė drejtėn tė pyes, sikurse qė po pyet me tė drejtė edhe  populli, ēka bėri kjo liria katėrvjeēare nė sigurimin e mirėqenies gjithėpopullore, dhe nė veēanti nė njohjen e statusit tė merituar tė luftės ēlirimtare tė UCK-sė? Ku janė kėta njerėz, ēfarė ėshtė perspektiva e tgyre, ēfarė ėshtė situata materiale e familjeve tė tyre? A u ėshtė siguruar kulmi mbi kokė, ekzistenca e pėrgjithshme jetėsore si luftėtarėve tė shėndoshė, invalidėve, ashtu edhe familjeve tė dėshmorėve tė rėnė nė luftėn pėr ēlirimin e Kosovės? Pėrgjigjen mė tė saktė kėtyre pyetjeve, do t’u japin vetėm dėshmitarėt e gjallė tė UCK-sė, tė cilėt, pothuajse janė harruar, edhe pse pėr njė kohė tė shkurtėr katėrvjeēare. Gati janė harruar dhe kanė ngelur nė mėshirėn e Zotit dhe tė ndihmave humanitare tė Nėnė Terezės, sikurse edhe heronjtė minatorė tė “Trepēės”, tė cilėt me grevėn e tyre, edhe e patėn filluar luftėn kundėr okupatorit ēetnik sėrb nė Kosovė.
 
Pse UCK-nė dhe minatorėt, i kanė harruar “stėrnipat” e Shumadisė nuk ėshtė ēudi, po pse i harrojnė dhe i nėpėrkėmbin, ata, tė cilėt e kanė pėr detyrė tė mos i harrojnė, kjo ėshtė e dhimbshme dhe e pafalshme. Mirėpo, si UCK-ja edhe minatorėt heronj tė “Trepēės”, nuk duhet tė “hidhėrohen” sepse kohėt kanė ndryshuar pėr kėto katėr vjet. Me tė vėrtetė shumėēka ka ndryshuar pėr kėto “katėrdhjetė vjet” nė liri. Kėtė e vėrteton  edhe “synetia” e idealit tė luftės, i cili tash ėshtė zėvendėsuar me idealin dhe kutin e biznesit e tė demokracisė sė ėndėrruar, dhe tė gatuar vetėm pėr atė soj politikanėsh, qė dijnė mė sė miri ta vjedhin, ta mashtrojnė, ta tradhtojnė, dhe t’i qesin hi syve popullit, se “lufta ka kapėrcyer”, tash “duhet tė ecim nė hap me kohėn”, “duhet tė miqasohemi” prapė me “vėllezėrit” e Adem Demaēit, e kėshtu, rrenė pas rrene nė udhėn e “zhvillimit” dhe tė “demokracisė” me “patriotizmin e ri” tė gatuar kėtyre ditėve tė fundit dikund nė Sėrbi. Kėtė mė sė miri, dhe pėr ēudi, duhet ta ketė kuptuar shoku Adem Demaēi, i cili ka marrė pjesė direkte nė njė tubim me temėn “patriotizmi i ri” nė Beligrad. Sa i kishte hyrė nė qejf, ky farė “zbulimi i ri shkencor”, tregon edhe mospėrmbajtja e tij politike nė intervistėn (disakilometrshe), tė cilėn ia kishte dhėnė “B92”.
 
E shihni pra, bashkėluftėtarėt e mi tė UCK-sė dhe bashkėminatorėt e mi tė “Trepcės”, ku po “rrehet hekuri”!!!
Sikur tė kisha parė vetėm ėndėrr se shoku Adem Demaēi, “bluan” nė psikėn e tij, ndonjė “patriotizėm tė ri”, isha ēmendur, e lere mė ta lexoj intervistėn e tij nė serbishte, ku aq shumė ishte “harxhuar”, duke u munduar t’ua shpjegojė “vėllezėrve” tė tij  “esencėn e patriotizmit tė ri”, saqė  pa dashur, mė shkaktoi dhimbjen e kokės. Pėr tė mos hyrė  si thotė populli “nė mal pa sakicė”, sepse unė nuk e di, as qė dua ta di se ē’ėshtė “patriotizmi i ri” , i “patentuar” nga  kuzhina sėrboēetnike e Beogradit, por e di qė me kėtė rast shoku Adem Demaēi, e ka marrė  njė minus tė madh politik  para popullit shqiptar, Kosovės dhe Shqipėrisė etnike, sepse e ka blozuar  veprėn e tij  jetėsore tė patriotizmit tė vjetėr shqiptar gjysmėshekullor, duke e sfiduar atė me vetėdije tė plotė me  tė ashtuqujaturin “patriotizėm i ri”, tė importuar nga “klubi i dreqnėve” tė Dobrica Qosiqit dhe tė Vasa qubrilloviqve tė vjetėr e tė rinj. Ky potez i shokut Adem Demaēi, ėshtė pėr ēdo gjykim.
 
Pse, ēfarė ka pasur nevojė tė shkojė nė Beograd? Tė marrė yrrnek pėr “patriotizmin e ri” tė shpikur nga mangupat dhe rokerat e Moravės, tė cilėt pas luftės po sillen me aq arrogance dhe poshtėrsi para bote, saqė atė janė duke e vėrė nė dyshim, se shqiptarėt “janė fajtorė pėr gjenocid ndaj sėrbėve”, e jo serbėt dhe Sėrbia pėr gjenocidin kundėr shqiptarėve. Njė afrim i kėtillė me Beogradin ka pėr qėllim qė sa mė shpejtė, tė harrohen krimet dhe gjenocidi kolektiv sėrb mbi shqiptarėt dhe Kosovėn, dhe  “pleqnarėt e fiseve tė mėdha” , ta pajtojnė viktimėn me vrasėsin. Kėtė e vėrtetojnė edhe dėnimet, burgosja dhe dėrgimi nė Tribunalin e Hagės tė luftėtarėve tė UCK-sė.
 
Populli pop yet, po ti shoku Adem Demaēi, a po jeton nė  Anadolli apo nė Kosovė? Vėre gishtin pak nė kokė, e mendo sa ēfarė  dobie kanė “ekskurzionet politike-shkencore” nė Beograd pėr tė importuar “patriotizėm tė ri”  pėr shqiptarėt nė Kosovė. Keni kontaktuar, dhe keni shkaur edhe para kėsaj here(pas luftės) me braqa Kariqin nė Beograd. Pse? Ēka dreqi jeni “xigluar” nė atė Beograd? Pse, ē’kėrkoni atje “orė e ēas”, mos iu kanė  “lėnė lezet  aq tė madh” kazamatet famėkeqe 30-vjeēare tė Shumadisė, tė cilat ua “vodhėn” moshėn mė tė mirė tė jetės.
 
Po shprehem katunarqe, llapjanqe, po kur ndien e merr vesh populli se njė legjendė e gjallė e kombit shqiptar, njė Adem Demaē orė e ēas i vardiset Shumadisė,  duke i shitur ca herė “kunguj pėr boston”, se ata janė “vėllazėrit sėrbė” etj. Kėtė sidoqė ta ketė thėnė, ka qenė gabim gjithė ditėn e gjithė natėn. Mirėpo, ne nė Llap disi e kemi pasė “gėlltitur” atė farė gafi tė turpshėm, pa marrė parasysh ēka ka dashur tė thotė me “vėllazėrit serbė”. Hajde, kaloi, u harrua pėrnjėherė ai gabim. Po tash, pse :”dreqi e rreehi kėrpesh kėmbėve”, e shkoi prapė nė Beograd te “vėllazėrit serbė”, tė huazojė njė “patriotizėm tė ri”, duke ditur fare mirė SE shqiptarėt e kanė vetėm njė PATRITIZĖM=LUFTĖ DERI NĖ ĒLIRIMIN E PLOTĖ TĖ TROJEVE TE KOLONIZUARA TE SHQIPERISE ETNIKE NGA SERBIA DHE ALEATET E SAJ SLLAVE.
 
Fundja, edhe  shoku Adem Demaēi, edhe ata “ rokerat” e tij politikė, qė po e kėshillojnė pėr bythprapė, nė dėm tė interesit tė pėrgjithshėm politik dhe kombėtar, le tė shkojnė sa herė tė dojnė nė Beograd, le tė merren ngryk me “vėllaznit shkije”, le ta mėsojnė dhe pėrvetėsojnė “patriotizma tė ri”, nė vend qė tė luftojnė, dhe ta mbrojnė rrugėn e shenjtė tė bashkimit gjithshqiptar, patriotizmin e dikurshėm tė shokut Adem Demaēi, tė filluar nga vitet e pesėdhjeta, ata kanė kaluar krejtėsisht nė anė tė kundėrt. Po mundoheni tė merreni me “shkencėn demokratike” sllave dhe prosllave. Vonė u ka dalė gjumi shoku Adem Demaēi, lere ju “demokracinė” e “multikracinė”, se Kosova dhe Serbia kanė me bollėk “rokera” , “pankera” dhe mafiozė, qė lehin nė kėto “tema” pėr ta mbajtur rob sa mė gjatė popullin shqiptar. Shkecna dhe politika juaj jetėsore ka qenė ēlirimi dhe bashkimi i shqiptarėve dhe i Shqipėrisė etnike, e jo kursesi “patriotizmi i ri” Kosovė-Sėrbi.
 
Ndryshimi i kursit tė “busullės” sė bindjes sė juaj politike, ėshtė nė kundėrshtim me kredon dhe veprėn e juaj tė deritashme jetėsore atdhetare. Edhe pse nga te gjitha anėt jemi nė presion nga tė huajėt, qė tė pajtohemi me shkije , kjo nuk vjen nė konsiderim, pa u numėruar viktimat e gjenocidit serb, dhe pa ēlirimin e tokave shqiptare nė tėrėsi. Tek atėherė, do tė krijohen kushtet reale, qė shqiptarėt tė hyjnė nė aranzhmane normale ndėrshtetėrore dhe tė fqinjėsisė sė mire. Ndryshe, kėshtu, qysh ia ka filluar politika juaj dhe e Fatos Nanos, do tė na ēoni nė katastrofė edhe mė tė madhe, sesa nė vitin 1998/99, kur hordhitė barbare tė Sėrbisė e dogjėn dhe e poqėn Kosovėn.
 
Fatkeqėsisht, njė politikė e kėtillė, nė vend se tė bashkojė gjithė popullin shqiptar si njė grusht tė vetė, do t’i pėrqajė nė stilin e kolonilializmit perandorak bizantin: “divide et impera”. Njėri thumbit, tjetri patkoit. Dikush do tė luftojė pėr mashtrimin, pėr shfrytėzimin e popullit sikurse deri tani, dikush pėr karrierizėm politik, dikush pėr demokraci, dikush do tė luftojė pėr liri, pėr bashkim dhe Shqipėri etnike, e dikush pėr importimin e “patriotizmit tė ri” tė Sėrbisė, e dikush tjetėr pėr “republika tė mirditės”. Kėsaj i thonė “luaje macė kryet e buallit”! Prapė me “vėllazėrit shkije” tė shokut Adem demaēi nė njė “ballkani”!
 
Haj medet, haj medet. Sikur edhe krejt bota tė ngrihet nė kėmbė pėr tė na ndihmuar, neve s’ka dreq qė na ndihmon, as qė na bije nė fije. Mirė pat deklaruar (korrik 1998, nė kulmin e ofensivave tė agresorit ēetnik serb nė Kosovė) Riēard Hollbruk, kur erdhi t’i pajtonte “kryerokerat” e politikės shqiptare nė Prishtinė:”Jo, s’munda tė mbaroj kurrfarė pune me pėrfaqėsuesit e pales shqiptare, sepse tre ishin , me 13 mendime tė ndryshme…” !

 

Copyright©2000-2003 Trepca.net - Tė gjitha tė  drejtat e rezervuara.